1920 m. gegužės mėn. 15 d.

I Sesijos – Pirmasai posėdis

 

Valdžios ložoj: Ministeris Pirmininkas ir kiti ministeriai. Diplomatų ložoj: svetimųjų valstybių atstovai: Anglų, Prancūzų. Vokiečių, Latvių ir Estų. Publikoj visos vietos užimtos. Valstybės Prezidentas atidaro Steigiamąjį Seimą 6 val. 15 min. vakarą. (Einant Prezidentui į Prezidiumo vietą didžiuma atstovų atsistoja.

Dalyvauja šimtas keturi Steigiamojo Seimo nariai:

P. Šemiotas, O. Muraškaite-Račiukaitienė, J. Plečkaitis, K. Ambrazaitis, M. Soloveičikas, O. Finkelšteinas, A. Milčius, N. Rachmilevičius, A. Matulaitis, K. Jurgutis, S. Gruodis, N. Fridmanas, J. Valickis, J. Akmenskis, A. Grajauskas, K. Bizauskas. J. Daukšys, P. Ruseckas, A. Snelevskis, A. Banionis, J. Slaugaitis, G. Petkevičaitė, V. Natkevičius, A. Bulionis, J. Matulevičius, A. Šilgalis, E. Spudaitė-Gvildienė, Dr. J. Staugaitis, M. Galdikienė, S. Stakauskaitė, V. Beržinskas, S. Digrys, M. Krupavičius, P. Dogelis, J. Buzelis, A. Grigiškis, K. Žukas, A. Tamošaitis, P. Radzevičius, V. Mielaška, J. Bildušas, J. Masiulys, K. Lekeckas, J. Žebrauskas, J. Giniunas, J. Kaupas, S. Balčys, V. Biciunas, P. Spudas, K. Grinius, V. Meilus, F. Mikšis, K. Vaitiekunas, J. Kriščiunas, P. Kriščiunas, A. Žoromskis, P. Šalčius, J. Lukaševičius, J. Vailokaitis, J. Puryckis, A. Tumėnas, M. Petrauskas, S. Tijunaitis, S. Riauka, Z. Starkus, V. Katilius, M. Ružanskis, J. Deksnys, K. Bražėnas, J. Andziulis, M. Untulis, J. Varnas, J. Volodkevičius, J. Žitinevičius, V. Čarnetskis, R. Kinderis, P. Šaulys, P. Kuzminskis, V.Čepinskis, K. Ralys, K. Kupčiūnas, K. Šaulys, V. Šmukštys, A. Simanauskas, K. Jokantas, K. Gencevičius. P. Jočys, A. Šmukštys, V. Požela, V. Lašas, K. Venclauskis, A. Staugaitis, K. Bielinis, M. Sleževičius, S. Balčytis, S. Kairys. V. Sirutavičius, J. Galvydis-Bikauskas, A. Purėnas, J. Makauskas, B. Cirtautas, A. Stulginskis, J. Pakalka.

 

 

Steigiamojo Seimo 1-ojo posėdžio atidarymas

 

Valstybės Prezidentas Smetona. Gerbiamieji Steigiamojo Seimo nariai: man yra lemta pirmam iš Lietuvos piliečių sutikt ir pasveikint Lietuvos išrinktuosius atstovus, man pirmam tenka garbės laikinosios, ligšiolinės Valdžios vardu pasakyt Jum: Sveiki, susirinkę.

Ši diena yra Lietuvai visų prakilniausia: susilaukėm šios valandos, kada tautos valia, buvusi ilgus amžius prislėgta, suvaržyta, vėl iškilo aikštėn ir susidėjo į stiprų aiškų vienetą. Būdama nelaisvėj, tauta buvo beveik nustojusi savo gyvybės sąmonės, buvo apmirusi, kitiem rodėsi, kad jau ir palaidota. Radosi tačiau kilnių jos vaikų, kurie nenusiminė, kurie turėjo tiek drąsos ir ryžosi gaivint apmirusią sąmonę, kelt ir plėtot, gydyt, budint, judint visuomenės valią, pažadint iš miego visą tauta ir visą šalį. Vieni gyvu žodžiu, kiti raštu, kiti gyvu darbu ir veiksmu skynė takus, taisė kelius tai Lietuvos ateičiai, kurią mes šiandien matome. Visi tie žmonės, tie vargo pelės, anot Daukanto, sielos vedami ir pareigos liepiami, maža kam tada težinomi ir dar savo akimis nematydami darbo vaisių giliai tikėjo jų žygius veltui nežūsiant, nors dar nenumatė, kuris likimas laukia jų mylimo krašto, kuriam jie atsidėję tarnavo. Ir, ištikro jų darbas veltui nežuvo: Vilniaus Seimas 1905 metais garsingai viešai pareiškė, jog niekam kitam neseka Lietuvos ir lietuvių tautos vardu kalbėt ir bet kas daryt, kaip tik pačiai tautai, pačiai krašto visuomenei. Tat jau buvo išbudinta tautos sąmonė, tat jau buvo atgautas apmirusios sielos žadas, tat jau reiškimasis Lietuvos noro gyvent savarankiu savitos valstybės gyvenimu. Ir toks šalies susipratimas buvo pasiektas aukomis tų prakilnių lietuvių, kurie vyko į laisvę ir kitus į ją vedė  nesuklupdami, kurių vieni buvo Rusų valdžios ištremti iš Tėvynės ir turėjo mirt svetimoj šaly, kiti kalėjimuos kamuojami, kiti vėl varguos gyvendami turėjo baigt savo dienas, kad ir gimtajam krašte, bet išsižadėję asmens laimės. Ši valanda iškilminga: ji yra daugelio metų ruošos ir pasiaukojimo žygių vaisius.

Ši diena yra garbinga mūsų tėvynei. Kelius amžius klausiusi svetimųjų valdžios, nusilenkusi jų valiai, Lietuva nūdien įstengė apsisprendimo teise pastatyt priešaky savo tautos, savo visuomenės valią. Buvusi nužeminta, ji per skausmus, kaip sako mūsų poetas, eina į garbę, ima garbingos vietos kitų nepriklausomų valstybių eilėj, iš dabarties žvelgia į garbingąją praeitį, kada, tykojant kaimynam paglemžt mūsų nepriklausomybę ir savybę, Lietuvių tautos vadai drąsiai gynė nepriklausomos Lietuvos garbę, gynė garbingą piliečių vardą ir linko atsižadėt savo asmens reikalų, negu nusileist svetimos šalies valiai. Jų pavyzdys stiprina ir mūsų kartą šiuo metu kovojant dėl krašto nepriklausomybės.

Lietuvos Nepriklausomybės obalsis, pakilęs iš gilios visuomenės sielos, plėtojasi lig pat didžiojo pasaulio sukreto, kada pagaliau, griuvus valstybėm - vergėjom, ant griuvėsių ėmė darytis naujas laisvų tautų gyvenimas. Tada ir Lietuva paskelbė savo esimą visam pasauliui. Pasiėmus Valstybės Tarybai ir jos sukurtajai valdžiai tvarkyt šalį ir gint tėvynę, nuo įsiveržusių į ją priešininkų, norėjusių sunaikint pradėtąjį nepriklausomybės darbą, visuomenė jautriai atsiliepė į vyriausybės balsą, savanorių būriai skubėjo daryt ginkluotą pajėgą, visi ėmė spiestis apie laikinąją valdžią atremt reikėjo, žūt būt, pavojus mūsų kraštui. Mūsų narsioji kariuomenė didžiausiu pasiryžimu, su ginklu rankoj gynė visom pajėgom tėvynę begindami ją daugelis ir galvą padėjo. Tad ypač jų dėka priėjom Steigiamąjį Seimą.

Visi tie Lietuvos vaikai, iš praeities ir iš dabarties, teesie mum ir mūsų būsimom kartom geriausias piliečio pavyzdys. Jų atminimą prašau Steigiamąjį Seimą atsistojus pagerbt. (Atstovai stoja vietose).

Ši diena yra svarbi ne vien mūsų kraštui, bet ir svetimom valstybėm. Spirdamies prieš Lietuvos nepriklausomybę, mūsų priešininkai lig šiol stengėsi aiškint pasaulio galybėm, kad Lietuvių tauta nenorinti tapt nepriklausoma valstybė, kad nepriklausomybės siekimai esą vien būrelio žmonių pastanga, einančių prieš tautos valią. Steigiamojo Seimo rinkimų stingrumas, uolus visuomenės dalyvavimas juose, vaizdžių vaizdžiausiai parodo, kad nepriklausomybė visam kraštui taip didžiai rūpėjo, kaip retoj šaly terūpi. Dabar svetimos šalys mato, kad Lietuva, nuveikusi didžiausias kliūtis, įstengė sudaryt tautos valios reiškėją, įstengė sulaukt demokratingiausiu būdu Steigiamąjį Seimą. Dabar atsistojus Lietuvos priešaky autoritetingai tautos įgaliotai valdžiai, niekas nebegalės jai prikišt nei šalies viduj nei užsieniuose to, kas buvo prikišama laikinajai valdžiai.

Laikinosios Valdžios uždavinys yra baigtas. Valstybės Taryba, Valstybės Prezidentas, Ministerių Kabinetas, Valstybės Kontrolė, Vyriausias Kariuomenės Vadas, atvedę Lietuvą lig Steigiamojo Seimo, šiandien visi pasitraukia ir atiduoda tam aukštajam susirinkimui visą krašto valdymą. Laikinoji Valdžia palieka sudarytą valdymo aparatą su visais išsišakojusiais organais, įsteigtą ginkluotą pajėgą- kariuomenę, patvarkytus šalies finansus, sudarytus politikos ir ūkio santykius su svetimom Valstybėm, žodžiu sakant - sudarytą nepriklausomos valstybės faktą. Tai ji palieka išrašytą įžangos lakštą naujajai Lietuvos istorijai. Steigiamajam Seimui tenka skleist toliau jos lapai ir toliau rašyt, tenka sutvirtint padėtieji Valstybės pagrindai ir jie išvesti.

Deja, reikia gailėtis, kad Lietuvos nepriklausomybės faktas dar nėra išvestas ligi galo. Gaila, kad mūsų  Steigiamasis Seimas negalėjo susirinkt Vilniuj, savo sostinėj, kur šiuo metu buvo padaryta Valstybės atstatymo darbo pradžia, kur mūsų valstybė turės galų gale toliau plėtotis ir tvirtėt. Laikinoji Valdžia visa darė, ką galėjo Vilniuj ir Lietuvos rytam atvaduot, bet nuo nepareinamų nuo jos kliūčių neįstengė to pasiekt. Taip pat gaila, kad Klaipėdos sritis dar nėra viso krašto valdžios žinioj. Laikinajai Valdžiai ir be to buvo sunkoka statyt ant griuvėsių valstybės darbas ir tuo pačiu laiku ginklais saugot, kad jo nesugriautų priešininkai.

Smeigdama savo darbų sienai gairę, Laikinoji Valdžia nebelaiko savo pareiga ir savo kompetencija nurodinėt, kas ir kaip toliau turi būt padaryta. Čia jau Steigiamojo Seimo uždavinys. Jam statant Lietuvai konstitucija tenka eit ir paprastojo Seimo pareigas, sudaryt valdžią ir ją prižiūrėt, leist paprastieji įstatymai, taisyt, gerint ir stiprint santykiai su kitom Valstybėm.

Atiduodama valdymą Steigiamajam Seimui laikinoji valdžia linki kuo didžiausios kloties jo darbam, geidžia, kad Steigiamojo Seimo nariai, išrinkti Lietuvos visuomenės valia, tesėtų įvykdyt jos troškimus, geidžia, kad jam darbuojantis stiprėtų ir įsigalėtų Lietuvoj visos piliečių dorybės, kurios yra reikalingos, kuriant nepriklausomą valstybę ir ją saugojant nuo priešininkų.

Remdamasis Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymu, skelbiu Steigiamąjį Seimą esant atidarytą ir prašau vyriausiąjį jo narį imti pirmininkaujančio Seimui vietą.

Valio Nepriklausoma Lietuvos Valstybė!

(Gyvas pritarimas rankų plojimu.)

 

Seniausio Steigiamojo Seimo atstovo kalba

Pirmininkė Petkevičaitė (sl) ima prezidiume pirmininko vietą: Prašau jauniausio atstovo imt sekretorio vietą (pritarimas). Atstovė p-lė Muraškaitė (k. d.) ima sekretorio vietą.

Pirmininkė Petkevičaitė (sl) Laiminga esu, kad likimas suteikė man tos didelės garbės atidaryt šiandien mūsų nepriklausomos tėvynės Steigiamojo Seimo darbus ir šalies šeimininko vardu pasveikint visus čia susirinkusius.

Laiminga esu galėdama tat padaryt, kaip sena savo tautos nepriklausomybės kovotoja, kaip moteris, įgijusi taip karštai pageidaujamo teisių sulyginimo, kaip savo visuomenės narys, neliovęs kovot prieš kiekvieną pavergimą, vistiek koks jis yra: tautų, luomų, ar kapitalo.

Ilga juk ir begalo sunki buvo mūsų tautos kelionė, kol priėjom laisvės slenkstį. Nelengviau klojosi mum, kol atsidūrėm tame brangių brangiausiam tautos valios sudarytam nepriklausomybės rūme. Juk ilgiau kaip šimtą metų kentėm įvairios rūšies prispaudimų. Mažai tautai, kokia mes buvom ir tebesam, reikėjo be galo daug rnoralinių jėgų, kad būtų galima pradėt ir, pradėjus kovą - kovot su priešais, pasiryžusiais mus pasmaugt. Su priešais, laikiusiais visą žandarų ir kitų visokių savo tarnų armiją vienam tikslui - panaikint išraut iš šaknų ir pamatų visa kas lietuviška: ir kalbą, ir raštą, ir tautos vardą, ir net tautos atminimą. Norėta Lietuvių vardą išbrėžt iš istorijos lapų..

Prieš tokią samdytą ir brangiai mokamą valdininkų  armiją, kalavijų galia ir žiaurumu apsiginklavusią, kaip visi žinom, maždaug prieš pusę amžio - stojo mūsiškių mažas būrelis. Vienintelis jų kovos įrankis - plunksna, vienintelė amunicija - savo tautos mylėjimas, savo tautos vargų supratimas ir didžiausias pasiryžimas gint ją iki paskutinos.

Ir tos grumtynės taip nelygių priešų, kaip žinom, tęsėsi ilgai. Mūsų karžygių karščiu užsidegdavo vis didesnės tautiečių minios taip, kad net paskutinių laikų įvairios okupacijos, nors čiulpte čiulpė kraują iš mūsų tautos organizmo ir visaip jį darkė, tačiau tautos sielos nenusmaugė. Išliko ji gyva, ir su ja drauge tautos nepriklausomybės obalsis, dėl kurio šiandien jau niekas nebeatsisako savo galvos guldyt, savo kraujo liet. Nors dar dalis mūsų tautos kūno tebevargsta po svetimu jungu, nors ir netenka mum patiem šalies šeimininkui, Steigiamajam Seimui, dar šiandien susirinkt  mūsų  tėvų sostinėj Vilniuj, nenusidėsiu, turbūt, tautos valiai čia mane pastačiusiai, jei pirmu savo uždaviniu laikysiu tart geros vilties žodį broliam, atskirtiem nuo mūsų fronto juosta ir kviest juos širdimi dalyvaut drauge su mumis šios dienos iškilmėj. Atsiminkim ir amerikiečius ir visus kitus, kurie priversti buvo savo tėvynę palikt tik dėl to, kad jie kėlė balsą, prieš daromą savo tautai nuoskaudą.

Nors mintimis ir troškimais būkim visi šiandien drauge. Tenestinga tame mūsų sielų susijungime nei vieno tautos darbuotojo, nei vieno dėl tautos ir krašto laisvės kovotojo. Paminėkim ir tuos kovotojus, kurie atgulė į karstą nesulaukę tos didelės tautos šventės. Tesuskamba čia mūsų tarpe nemirtingi mūsų Daukanto, Valančiaus, Baranausko, Kudirkos, Višinskio, Biliūno vardai. Mūsų širdimi nuskriskim tą valandą ir prie jaunesniųjų, prie tų kareivių ir karininkų kapų, kurie šiame kare savo jaunas galvas padėjo, begindami tėvynės sienas. Nepamirškim ir pasaulinio karo išblaškytų visur aukų, kurios audros išrautos iš savo sodybų rado kapus toli, toli nuo savųjų.

Tejungie mus visus ta prakilnioji valanda. O mes, dar gyvi išlikę darbuotojai, didelio karo patyrimų užgrūdyti, mūsų karžygių atminimu šarvuoti, krašto valios pašaukti, ruoškimės rimtai ir uoliai prie pavesto mum darbo, kad mūsų žmonių mum tikėjusių neužviltum.

Pavesta juk mum versti naujas istorijos lapas. Per daug jau ilgai mus lankė visokios nuoskaudos. Stenkimės visom išgalėm tą naują lapą išlaikyt gryną, patikrindami visiem mūsų valstybės gyventojam lygias piliečio teises, leisdami jiem savo būvį gerint ir visiem drauge žengt į aukštesnį kultūros laipsnį.  Būkim rūpestingi, neužmirškim nei trumpai valandai, jog priešų mum dar nestinga, tų priešų, kurie kiekviena proga naudojasi mus žemint prieš Eiropos vakarus, kurie taip pat uoliai seka mūsų darbuotę.

Būkim kultūringi visur ir visuomet, o jei tektų dar mūsų tautai imtis ginklo, tai vien priešui besikėsinant mus pulti. Šiaip suprantam gerai, jog mūsų likimas mūsų rankose, kad tik savo jėgomis turim pasitikėt, savo jėgomis turim gydyt senąsias savo žaizdas ir savo nenuilstamu ir organizuotu darbu išbrist iš miliardinių didžiojo karo padarytų mum nuostolių. O mes atstovai dirbdami čia savo didįjį darbą, dirbkim jį nei akies mirksniui neužmiršdami, jog mes esam čia tik savo krašto žmonių valios vykdytojai. Dirbkim tą darbą taip, kaip reikalauja tie, kurie čia mus siuntė. (Karštas plojimas).

 

 

 

 

Sveikinimai

Pirmininkė Petkevičaitė (kalba toliau) Turiu visą eilę sveikinimų: Anglų atstovo Baltijos valstybėse ir Anglų valst. konsulio Lietuvoje, Latvių atstovybės, Vilniaus ir apskrities lietuvių, Lietuvos Gudų ir kitų įvairių Lietuvos vietų. (Perskaičius Anglų valstybės atstovų sveikinimus Seimo nariai atsistoja iš savo vietų ir daro jiems ovaciją, nepakyla iš vietų tik kai kurie socialdemokratų atstovai)

Anglų valstybės atstovų sveikinimas.

Ponui Valstybės Prezidentui.

Naudodamiesi Pirmu Steigiamojo Seimo Posėdžiu, mes norime per jus išreikšti mūsų pasveikinimą Lietuvos Tautai.  Teesie ši  istorinė diena šviesi pradžia ūgiui laisvo ir laimingo Jūsų Valstybės gyvenimo.

S. G. Tallents

Anglų Komisaras

Ward pulk. leit.

Anglų Konsulis

 

Latvių atstovybės sveikinimas.

Steigiamajam Seimui.

Latvių vardu džiaugiuos, turėdamas garbės sveikint Lietuvos Steigiamąjį Seimą, jo susirinkimo dieną ir linkiu širdingiausios laimės Valstybės pagrindo kūryboj.

Latvių tauta tikisi, kad abi brolių tautos, kurios šimtmečiais žengė erškėčių takais po svetimtaučių jungu, dabar laisvos, jungsis ir bendrai sergės brangiai įgytąjį laisvės vainiką.

Didžių pasekmių Lietuvos Steigiamajam Seimui Valstybės kūrybos darbe.

V. Banderavičius.

Latvių atstovas Lietuvoj

 

Vilniaus miesto ir apskričių  lietuvių delegatų sveikinimas.

Steigiamajam Lietuvos Seimui

Mes, Vilniaus ir apskričių lietuvių delegacija džiaugsmu sveikinam Steigiamąjį Lietuvos Seimą, linkėdami jam veikiai ir laimingai atstatyt giliai teisingais demokratiniais pagrindais Nepriklausomos Lietuvos Valstybę. Dėl politikos sąlygų negalėdami, deja, dalyvaut savo Valstybės Steigiamojo Seimo rinkimuos ir darbe, Vilniaus ir apskričių lietuviai reiškia tvirtos savo valios ir pasiryžimo priklausyt tik Lietuvos Valstybei ir neabejoja, jog vienas svarbiausių ir pirmųjų Steigiamojo Seimo darbų bus atgaut Lietuvos senų senovės sostinę Vilnių ir sujungt visus lietuvių kraštus į vieną valstybę.

Valio Nepriklausomoji Lietuva ir Jos Steigiamasis Seimas. (seka parašai).

 

Steigiamojo Seimo prezidiumo rinkimai

Pirmininkė Petkevičaitė (sl). Siūlau Steigiamajam Seimui išrinkt pirmininką.

Daroma pertrauka dešimčiai minučių (7 val.).

Pirmininkė Petkevičaitė (7 val. 10 min.) Posėdis tęsiamas. -Ar visi gavo kortelių balsavimui? Prašau po vieną atnešt. — Prašau frakcijų pasiųst atstovų skaityt balsam. - (6 frakcijų atstovai skaito balsus).

Pirmininkė Petkevičaitė. Iš viso balsavo 83 atstovai. Pilietis Stulginskis gavo 61, Starkus 2, tuščių, susilaikiusių nuo balsavimo 20. Klausiu atstovą Stulginskį, ar sutinka statyt kandidatūrą.

Atstovas Stulginskis. (kd.) Sutinku.

Pirmininkė Petkevičaitė. Ar atstovas Starkus sutinka?

Atst. Starkus. (kd.) Atsiimu.

Pirmininkė Petkevičaitė. Ar Seimas reikalaus balsuot antrą kart. (Atstovai pritaria). Balsuojama antrą kart. (Pirmininkė duoda balsuot iš eilės, 6 frakcijų atstovai skaito balsus).

            Pirmininkė Petkevičaitė. (8 val. 3 min.) Iš viso balsavo 105. Atstovas Stulginskis gavo 62, tuščių buvo 41, vienas balsavo už atstovą Starkų, vienas prieš. Išrinktas dauguma balsų atstovas A. Stulginskis (pritarimas iš dešinės).

 

Steigiamojo Seimo Pirmininko A. Stulginskio kalba

Pirmininkas Stulginskis. Gerbiamieji Steigiamojo Seimo nariai. Pirmiausia laikau savo pareiga padėkot už man suteiktą didelę garbę pirmininkaut Lietuvos Steigiamajam Seimui. Stodamas Jūsų priešaky randu reikalingu, bent stambiais bruožais pažymėt tas aplinkybes, kuriose tenka mum pradėt darbą ir pažvelgt į tuos plotus, kuriuos reikės mum nudirbt. Karo baisenybėm besiaučiant nuo senai pavergtai ir skriaudžiamai mūsų tautai žybtelėjo atsivadavimo viltis. Ta viltis tegalėjo realizuotis tik pačios tautos pastangom. Todėl 1917 metais susirinkę Vilniuj Lietuvių visuomenės darbuotojai pastatė priešaky Lietuvių tautos rinktinius vyrus ir pavedė jiem valstybės kūrimo darbą. Šiam darbui, kaip nupiešė Gerbiamasis Valstybės Prezidentas, pritarė šalis laisvu noru siųsdama Tėvynės gint tą savo žiedą - jaunimą ir dėdama gausių aukų ant Tėvynės aukuro. Šių visų šalies pastangų dėka šiandien jau turim išsivysčiusį Valstybės aparatą ir ginkluotą pajėgą. Narsi mūsų kariuomenė jau suskubo pašalint iš mūsų krašto kai kuriuos priešus ir tikimės, jog ji nepadės ginklo tol, kol visa Lietuva nebus atvaduota. (Ilgas pritarimas ir delnų plojimas). Garbė Narsiajai mūsų kariuomenei. (Vėl didis pritarimas ir delnų plojimas. Tuli atstovai šaukia: Valio Kariuomenė.) Lyginai garbė tiem mūsų vyram, kurie ar tai vadovaudami vyriausybei, ar eidami kitas valdžios pareigas didžiausiom pastangom ir sielvartom dėjo akmenį po akmeniui mūsų Valstybės rūmui kol jį įtvirtino tiek, kad mes šiandien sulaukėm tos linksmos ir brangios mum valandos, kada galim susirinkt į Seimą. Nors jie ir neturėjo formalinio krašto įgaliojimo, tačiau jie dirbo daugiau įspėdami tautos valią. Štai šiandien šalis demokratingiausiu būdu rinkdama atstovus į Steigiamąjį Seimą, neabejojamai pareiškia savo valią ir teikia Seimui suvereninę Lietuvos Valdžią.

Negaliu praeit nepažymėjęs ir pačių rinkimų pobūdžio. Mūsų priešininkų buvo skelbiama pasauliui jog lietuviuose nesą jokios politinės sąmonės. Tatai, kas ligi šiolai daroma, tai anaiptol ne šalies gyventojų  noras, tai tik karštuolių  užsispyrėlių darbas, kad Lietuva, kažin koks tautų mišinys, kuriame nežinia kuriai turėtų priderėt vadovaujamos rolės. Rinkimai į Seimą kaip tik parodė visai ką kitą. Rinkimuos dalyvavo daugiau, kai 90 nuošimčių piliečių, tai yra toks didelis nuošimtis koks retai kur atsitinka pasauly, paaiškėjo partijų ir srovių diferenciacija. Vadinasi, žmonėse  esama išsivysčiusios politinės sąmonės. Rinkimų rezultatai rodo, kad lietuviai gavo 91,9% balsų, žydai - 5,3% , lenkai 2,6%, vokiečiai 0,9%. Aiškiausiai tai rodo, kad Lietuva ne tautų mišinys, bet susikonsolidavusi vienos lietuvių tautos šalis. Yra čia ir mažumų, bet tiek, kiek kiekvienoj, bet kurios tautos gyvenamoj šaly. Tačiau ir Lietuvos mažumoms turi būt patikrintos tautinės teisės.

Deja, kai kurios Lietuvos dalys ir net mūsų sostinė Vilnius negalėjo dalyvaut rinkimuose. Jos iš po žiaurios priešo okupuotės priespaudos tiesia į mus savo ranką. Jos šią iškilmingą valandą siųsdamos savo delegatus, pro ašaras džiaugiasi drauge su mumis. Mes neabejojamai tikim, netrukus ateisiant tą valandą, kai iš visos Lietuvos atstovai galės atsisėsti drauge su mumis. Mūsų privalo būt didžiausias rūpestis, kad ta jų viltis įsigyventų kuo veikiausiai.

Deja, nėra čia ir Mažosios Lietuvos atstovų ne mūsų ir ne jų tame yra kaltė, bet tikimės, kad Dievui padedant, pasišalins trukdančios kliūtys ir vienos tautos kūno dalys galutinai susijungs ir sutaps į vieną Lietuvos Valstybės organizmą (Gyvas pritarimas).

Visuomet turėdami prieš akis tuos savo brolius, kurie dar tebekenčia sunkų svetimųjų jungą, pradėsim darbą tuos Lietuvos kraštuos, kuriuos esam visiški šeimininkai. Darbas bus didelis, nelengvas, jisai turės apimt visas valstybinio gyvenimo šakas.

Pilietinių teisių ir pareigų pamatus padės mūsų Valstybės konstitucija. Ji turės būt perdėm demokratinga, kaip ir visas mūsų kraštas, jame šeimininkaus pati tauta per renkamuosius atstovus. Lietuva turės būt savo Valstybės forma demokratinė respublika.

Valstybės gyvavimo pagrindas ir svarbiausioji pajėga - šalies ūkis. Atsiėmėm iš svetimų šeimininkų tautos ūkį, sutvarkytą naudojimo pradais.

Didžiausioji daugiausia tarnaujančių Valstybei piliečių dalis mažiausia turėjo valstybinės paramos. Istorijos bėgy padarytos nuoskaudos turės būt atitaisytos.

Žemės reforma Lietuvoj neatidėliotinas klausimas. Greta didelių dvarų skursta bežemių ir mažažemių minios. Lietuvos demokratinėj respublikoj neturės būt sūnų ir posūnių. Lietuva niekam nebus pamotė. Norintieji dirbt žemės, bežemiai ir mažažemiai, pirmoj eilėj kariškiai, galės likt savarankiais ūkininkais. (Pritarimas).

Lietuvos ūkininkai, kurie po savo šiaudų stogu išlaikė tautos kultūrą ir mūsų nepriklausomybės idėją, nepriklausomoj Lietuvoj susilauks tokių sąlygų, kuriose žemelė maitintoja duos jiem tiek, kiek ji gali duot.

Nors Lietuva žemdirbių kraštas, tačiau visai negali apsieiti be pramonės išdirbinių. Padėt plėtotis tom pramonės šakom, kurios mum gyvai reikalingos ir kuriom yra tinkamos Lietuvoj dirvos bus dedama nemaža Seimo pastangų.

Stambioji pramonė, keldama turtingųjų sluoksnių gerovę, neša darbininkam, tom darbo skruzdelėm, darbo ir kūno skurdą. Steigiamasis Seimas neatidėliodamas imsis darbo miestų ir dvarų darbininkų būviui gerinti. Lietuvoj darbo krašte darbininkas turės pilnai naudotis savo darbo vaisiais: jis turės būt ne pramonės vergas, bet jos dalininkas. (Gyvas pritarimas).

Nei žemė, nei pramonės ūkis negali apsieit be tinkamų švietimo įstaigų. Mokslas turi būt prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakužėm. (Pritarimas).

Pagaliau Steigiamasis Seimas stropiai dabos, kad valdžios organai, eidami savo pareigas, nesivaduotų savo valia, bet griežtai laikytųsi nustatytų teisės normų.

Tokį tai darbą sudėjo ant silpnų mūsų pečių Tėvynė. Mes gerai jaučiam tą atsakomybę, tos naštos sunkumą. Tačiau imsimės darbo šviesia viltimi, ir Dievo padedami ankštam sąryšy su savo rinkėjais, jų remiami esam pasiryžę tą darbą atlikt.

Mūsų Valstybė, turinti tokią garbingą praeitį, daugiau kaip 100 metų buvo svetimos pajėgos parblokšta, dabar ji vėl atsistojo ir nori įeit į nepriklausomų valstybių šeimą. Ji tikisi tapti tos šeimynos lygių teisių nariu. Palaikydama tautų sąjungos idėjos įvykdymą, visuotiną  nusiginklavimą, vyriausiojo teismo tautų kivirčam rišt steigimą, Lietuva nori su visom tautom, o ypač su kaimynėm gyvent geriausiuos santykiuos. (Pritarimas).

Einant prie konkrečių Steigiamojo Seimo darbų pirmuoju Steigiamojo Seimo darbu turėtų būt Lietuvos nepriklausomybės skelbimas. Steigiamasis Seimas visu autoritetingumu turi pasauliui pareikšt, kad Lietuva yra nutraukus visus valstybinius ryšius, kuriais ji buvo kadaise sujungta su kitom valstybėm; Steigiamasis Seimas taria Lietuvą esant atstatytą, kaip nepriklausomą valstybę. (Gyvas pritarimas).

Tos rūšies rezoliuciją siūlau Steigiamajam Seimui priimt atsistojimu. (Atstovai stoja savo vietose).

 

 

Lietuvos Valstybės nepriklausomybės proklamavimas

 

Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėm sienom ir laisvą nuo visų Valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom Valstybėm.

(Gyvas pritarimas).

Deklaracija priimta vienu balsu. (Vėl ilgas, smarkus delnų plojimas. Atstovai gieda Lietuvos himną, visiem atsistojus).

Pirmininkas (kalba toliau). Kadangi Steigiamasis Seimas nesuskubo sudaryt naujos vykdomosios valdžios, tad prašo ir įgalioja Gerbiamąjį Valstybės Prezidentą, Ministerių kabinetą, Valstybės Kontrolę ir Vyriausįjį Karo Vadą eit savo pareigas, kol Steigiamasai Seimas nurodys, kam privaloma pavest tolimesnis pareigų ėjimas. (Atstovai smarkiai ploja).

Pirmininkas. Pereiname prie Steigiamojo Seimo sekretorio rinkimų.

Seka 5 minutų pertrauka.

 

Steigiamojo Seimo I - o sekretorio rinkimai.

 

Pirmininkas. (8 v. 30 m.). Posėdis tęsiamas. Prašau Steigiamojo Seimo narių greičiau paduot korteles. Labai daug kortelių  dar nepaduota. - Prašau frakcijų pasiųst  atstovų skaityt  balsam. (6 frakcijų atstovai skaito balsus).

Pirmininkas. Balsavimo daviniai yra šie: Iš viso balsavo 92 atstovai. Pilietis Natkevičius gavo 57, susilaikė 28, Ruseckas 2, Kairys 1, Rimka 2, Bičiūnas 2.

Ar atstovas Natkevičius sutinka statyt savo kandidatūrą?

Atst. Natkevičius. Sutinku.

Ruseckas, Rimka, Kairys ir Bičiūnas atsisako.

Pirmininkas. Tuo būdu lieka vienas kandidatas. Einam prie rinkimų sekretorio.

Pirmininkas. Siūlau imt kortelių. Prašyčiau frakcijų pasiųst atstovų skaityt balsam. (6 frakcijų atstovai skaito balsus).

Pirmininkas. Rinkimų daviniai: Iš viso balsavo 105. Atstovas Natkevičius gavo 65, susilaikė 38. Pilietis Natkevičius išrinktas.

Prašyčiau atstovą Natkevičių imt sekretorio vietą (Pritarimas).

Atst. Natkevičius (sl) ima sekretorio vietą.

Pirmininkas. Kitas Steigiamojo Seimo posėdis skiriamas pirmadienį 10 val. rytą. Dienotvarkė: 1) Prezidiumo rinkimų tęsinys, 2) Steigiamojo Seimo Statuto projekto svarstymas, 3) Laikinosios Konstitucijos projekto svarstymas. Tokiu būdu pirmąjį Steigiamojo Seimo posėdį skelbiu uždarytą.

Posėdis baigiasi 9 val. vakarą.