 |
Parlamentinės kontrolės priemonės
|
|
1-13
| Nr. | Inicijavimo data   |
Iniciatorius(-iai)  |
Vykdytojas(-ai) |
Priemonė (rikiuoti pagal pagrindo dok.nr.: ) |
Vykdymas |
| 1. | Žmogaus teisių komitetas |
Žmogaus teisių komitetas (toliau - Komitetas) gavo Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės pavedimą (raštas 2016-01-20 Nr. V-2016-20) vykdant parlamentinę kontrolę įvertinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymą ir pateikti pasiūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo. Komitetas, siekdamas išsiaiškinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo problemas ir nustatyti poreikius tobulinti šį įstatymą, remdamasis Seimo statuto 48 straipsnio 8 dalimi, 2016 m. sausio 13 d. Komiteto posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti (toliau - darbo grupė). Darbo grupė, pasitelkusi ekspertus išanalizavo problemas ir, jas įvertinusi, parengė atitinkamus Seimo nutarimo ir įstatymo projektus: Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje projektą Nr. XIIP-4594 ir Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4593. Taip pat yra kreiptasi į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską su prašymu dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencijai priskirtinų įstatymų, susijusių su apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, tobulinimo, atsižvelgiant į darbo grupės veikloje dalyvavusių ekspertų pasiūlymus. Pavedama: pateikti siūlymus | |||
| 2. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
Komitetas reaguodamas į piliečio E.K. skundą dėl negaunamos kompensacijos (8000 Lt) iš Latvijos piliečio, aiškinosi kodėl teismo 2011 m. nuosprendžiu pripažinus kaltu atsakovą Latvijos pilietį bei išsprendus civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo E.K. naudai pareiškėjui iki šiol nėra atlyginta neturtinė žala. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir esamus tarpvalstybinius susitarimus teismų sprendimai vykdomi pagal tos valstybės, kurioje jie pripažinti, teisę. Žiūrint procedūrine prasme kompensacijos atlyginimo klausimas vyksta pagal galiojančius teisės aktus, bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos kompetentingoms institucijoms, tačiau realiai pilietis E.K. nuo 2011 m. taip ir nėra gavęs jam teismo sprendimu paskirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant būtinybę Lietuvos piliečiui E.K. skirti lėšų sveikatos gerinimui po autoįvykio, dėl kurio ir buvo priimtas minėtas teismo sprendimas, kyla pagrįstų abejonių dėl šio asmens teisėtų lūkesčių apsaugos. Manytina, kad analogiškų situacijų, kuomet teisminio proceso tarp Lietuvos ir užsienio šalies piliečių metu sprendžiamas klausimas dėl žalos kompensavimo, pasitaiko dažnai, todėl svarbu užtikrinti, kad tokiose situacijose Lietuvos piliečių teisėti lūkesčiai būtų apsaugoti ir nukentėjusieji gautų teismo jiems paskirtą kompensaciją. Remiantis aukščiau išdėstytu manytina, kad problemą, esant tokioms aplinkybėms, galėtų išspręsti tam tikras fondas, kurio tikslas būtų atlyginti nukentėjusiam Lietuvos piliečiui pagal teismo sprendimą paskirtą, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nekompensuotą žalą. Pavedama: svarstyti Pagrindas: Dokumentas | 2016-01-27: Atsižvelgta (Vyriausybės pavedimas Teisingumo ministerijai:
Įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto siūlymus dėl Lietuvos Respublikos piliečių teisėtų lūkesčių apsaugos užtikrinimo ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti minėtą komitetą (kopiją pateikti Vyriausybės kanceliarijai), prireikus pateikti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
) Pateikė: Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-03-07: Vykdoma (Komitetas gavo kvietimą atvykti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo R. Vaitkaus organizuojamą pasitarimą šiuo klausimu. Kvietimas taip pat adresuotas Teisingumo ministerijai, Finansų ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai, Transporto priemonių draudikų biurui.) Pateikė: Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
|
| 3. | Žmogaus teisių komitetas |
Žmogaus teisių komitetas, vykdydamas Seimo pirmininkės pavedimą įvertinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymą ir pateikti pasiūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo sudarė darbo grupę. Komitetas, siekdamas išsiaiškinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo taikymo problemas ir nustatyti poreikius tobulinti šį įstatymą, remiantis Seimo statuto 48 straipsnio 8 dalimi, 2016 m. sausio 13 d. Komiteto posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemoms analizuoti ir įstatymui tobulinti (toliau " darbo grupė). Darbo grupė parengė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus bei Seimo nutarimo projektą "Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo“, kuriame išdėstė siūlymus Vyriausybei, ministerijoms ir Lietuvos savivaldybių asociacijai dėl būtinų priemonių efektyvesniam įstatymo įgyvendinimui. Darbo grupės veiklos metu buvo pateikti ir ekspertų pasiūlymai dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencijai priskirtinų įstatymų galimo tobulinimo, siūlomu reglamentavimu siekiant efektyvesnio apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimo. Vertindami Teisės ir teisėtvarkos komiteto indėlį rengiant ir tobulinant teisės aktus, susijusius su siekiu užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, Komitetas 2016-06-30 raštu Nr. V-2016-4874 kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir paprašė susipažinti su elektroniniu paštu teiktais darbo grupėje dalyvavusių ekspertų pasiūlymais ir, įvertinus poreikį, parengti įstatymų projektus pagal šiuos siūlymus. Taip pat buvo paprašyta atsižvelgti į žmogaus teises ginančių tarptautinių organizacijų pastebėjimus, kad Lietuvos Respublikoje nėra nustatytos baudžiamosios atsakomybės už persekiojimą, o tai apsunkina galimybes apsaugoti asmenis, ypač merginas ir moteris, nuo dažnai pasitaikančio tokio pobūdžio psichinio smurto. Pavedama: pateikti siūlymus | |||
| 4. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga |
Gruodžio 1 d. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas kartu su komiteto nariu Stasiu Tumėnu susitiko su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene. Komiteto pirmininkui ir susitikime dalyvavusiam komiteto nariui kilo klausimų dėl vaiko saugumo užtikrinimo, susipažinus su viešoje erdvėje pateikta informacija dėl iš namų išvaryto aštuonmečio berniuko Kazlų Rūdos savivaldybėje, Antanavo seniūnijoje. V. Simulikas domėjosi, ar buvo kur nors (mokykloje, vaiko teisių apsaugos skyriuje) konkrečiai fiksuoti įvykiai, kada vaikas bėgo iš namų ir iš mokyklos, ar buvo bandomos aiškintis tokio vaiko elgesio priežastys, teikiama pagalba. Tyrimą dėl šio įvykio vykdo vaiko teisių apsaugos kontrolierė ir policija. V. Simulikas paprašė informuoti apie tyrimo rezultatus Žmogaus teisių komitetą ir apie galimą pagalbą užtikrinant vaikų apsaugą per parlamentinės kontrolės veiksmus. Pavedama: pateikti išvadą | ||
| 5. | Žmogaus teisių komitetas |
Sausio 31 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) surengė neeilinį posėdį, dėl tragedijos Kėdainiuose, kai galimai taikant fizinį smurtą, kaip auklėjimo priemonę, šeimoje buvo nužudytas vaikas. Komitetas aiškinosi, kodėl nebuvo užkirstas kelias smurtui prieš vaiką, nebuvo laiku ir tinkamai identifikuotos grėsmės, neišgirstas vaiko balsas dėl patiriamo smurto. Komiteto posėdyje dalyvavo sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, socialinės apsaugos ir darbo ministrai, generalinis prokuroras, generalinis policijos komisaras, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Vyriausybės kanceliarijos atstovai, kiti pareigūnai ir specialistai. ŽTK pirmininkas V. Simulikas pažymėjo, kad būtina telkti visas jėgas ne karui, o Lietuvos žmonių išsaugojimui. Jo nuomone, yra būtina nedelsiant priimti visus reikalingus teisės aktus, kurie padėtų apsaugoti žmogų, ypač vaiką. Visų pirma, būtina neatidėliotinai priimti aiškų "nemušimo“ įstatymą. Taip pat komitetas nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir Policijos departamentą, klausdamas nuomonės dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo tobulinimo bei pasiūlydamas naujas nuostatas dėl apsaugos priemonių skyrimo taikymo visais smurto artimoje aplinkoje atvejais. Komitetas kreipsis ir į Vyriausybę, su prašymu informuoti ŽTK, kaip yra įgyvendinamas minėtas Seimo nutarimas Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įgyvendinimo. Komitetas prašys Vyriausybės imtis priemonių, kad socialiniai darbuotojai, spręsdami vaiko apsaugos klausimus, vadovautųsi patvirtintomis instrukcijomis ir tvarkomis, o ne rekomendacijomis, siekiant aiškaus jų žinojimo, ką privalu daryti. Taip pat komiteto sprendimu, bus kreiptasi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu užtikrinti vaiko teisių specialisto darbo visą parą. Komitetas prašys ministerijos informuoti ŽTK apie planuojamos pertvarkos projektus. Sisteminę pertvarką ministerija planuoja, siekiant užtikrinti vieningą požiūrį ir veiksmus kovoje su smurtu prieš vaiką ir smurtu artimoje aplinkoje. Šiuo metu, pasak ministro Lino Kukuraičio, 60-tyje savivaldybių taikoma 60 skirtingų praktikų. Pavedama: atsakyti žodžiu | |||
| 6. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija |
Vykdydami Teisingumo ministerijos valdymo sričių parlamentinę kontrolę, Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) ir Žmogaus teisių komitetai (ŽTK) rugsėjo 20 d. surengė bendrą posėdį. Posėdis rengtas atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją - Teisingumo ministerijos sričiai priskirtose įstaigose kilusios problemos dėl vadovų skyrimo.
Seimo komitetai aiškinosi, kada ir kaip planuojama spręsti šią situaciją ir kaip nuolatinio vadovo nebuvimas atsiliepia institucijų veiklos efektyvumui. Pavedama: pateikti siūlymus | ||
| 7. | Žmogaus teisių komitetas | Valstybės duomenų apsaugos inspekcija |
Dėl Elektroninių mokėjimų agentūros renkamų galimai perteklinių asmens duomenų Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją prašydama įvertinti, ar Elektroninių mokėjimų agentūros renkami asmens duomenys yra renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir yra tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus. Pavedama: atsakyti raštu Sritis: KOMITETŲ VEIKLA | 2018-01-18: Atsakyta raštu (2017-11-08 VDAI informavo, kad pradėtas tyrimas.
2018-01-12 VDAI nustatė, kad buvo pažeistas ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalis.) Pateikė: Valstybės duomenų apsaugos inspekcija Priedai: 1. Dokumentas 2. Dokumentas |
|
| 8. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija |
Lietuvos Respublikos Žmogaus teisių komitetas, kovo 14 d. posėdyje, tęsdamas parlamentinę kontrolę, nagrinėjo pasirengimo vaiko teisių apsaugos reformai pažangą ir problemas, taip pat ir klausimą dėl vaikų apsaugos baudžiamajame procese. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2018 m. kovo 14 d. sprendimo "Dėl pasirengimo įgyvendinti vaiko teisių apsaugos sistemos reformą“ Pavedama: pateikti siūlymus Pagrindas: Dokumentas | ||
| 9. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga |
Lapkričio 7 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas ŽTK), tęsdamas parlamentinę kontrolę, nagrinėjo vaiko teisių apsaugos reformos sėkmes ir problemas. Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kiti reformą įgyvendinančių institucijų, prokuratūros, policijos, nevyriausybinių tėvų organizacijų atstovai.
ŽTK posėdyje įvardintos tokios vaiko teisių reformos problemos:
teismo posėdžiai dėl vaiko paėmimo iš šeimos rašytine tvarka nesuteikia galimybės tėvams būti išklausytiems;
trūksta gebėjimo greitai reaguoti ir spręsti situaciją, visapusiškai užtikrinant geriausius vaiko interesus;
trūksta prieinamos tėvų edukacijos apie pozityvią tėvystę;
trūksta paslaugų su problemomis susiduriančioms šeimoms, savivaldybėse organizuoti kokybiškas paslaugas labai sudėtinga;
teismo psichiatrinės ekspertizės tenka laukti labai ilgai (vidutiniškai 7 mėnesius), o tai sudaro prielaidas
grėsmių vaikui vertinimo ir stebėsenos metodikos turėtų būti peržiūrėtos ir tobulinamos;
kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų trūkumas.
Komiteto narys Andrius Navickas kalbėjo " "netiesa, kad buvo gera sistema, o dabar ji tapo bloga. Reformą įgyvendinančios institucijos yra tarsi išminuotojai, kurie po pirmo sprogimo tapo blogais.“
Komitetas nusprendė toliau tęsti nuolatinę vaiko teisių apsaugos reformos stebėseną, aiškinantis, kaip sprendžiamos vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimo reformos problemos.
Pavedama: įgyvendinti Sritis: KOMITETŲ VEIKLA | ||
| 10. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Gruodžio 5 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), tęsdamas parlamentinę kontrolę, nagrinėjo vaiko teisių apsaugos reformos problemas. Posėdyje aptarti reformos įgyvendinimo probleminiai klausimai:
neadekvačiai ilgai psichiatrinės ekspertizės atvejai, kai tai būtina smurtui prieš vaiką įvertinti;
tarp institucinis nesusikalbėjimas sprendžiant vaiko su specialiaisiais poreikiais klausimus;
galimai neadekvatus institucinis įsikišimas, esant nesaugios aplinkos vaikui požymiams;
neteisingai suprastas teismo vaidmuo skelbiant verdiktą dėl vaiko paėmimo;
galimai nepagrįstai bauginantis visuomenę situacijų interpretavimas, kai priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos.
Komitetas išklausęs nuomones dėl vaiko teisių apsaugos reformos problemų, kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl vaikų ir paauglių teismo psichiatrų-ekspertų realaus poreikio, siekiant užtikrinti greitą sklandų ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš vaiką, bei prašys spręsti reikiamo skaičiaus užtikrinimą.
Komitetas kreipsis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašys atlikti paimtų vaikų iš šeimos situacijų analizę ir klasifikuoti atvejus, siekiant įvertinti paėmimo atitikimą geriausių vaiko interesų principui.
Komitetas kreipsis į Teisingumo ministeriją dėl galimai reikalingų Civilinio kodekso pataisų, užtikrinant deramą teismo vaidmenį sprendžiant siūlymo vaiką paimti iš nesaugios aplinkos pagrįstumo klausimą.
Pavedama: pateikti siūlymus | ||
| 11. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga |
Rugsėjo 5 d. komiteto posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, domėjosi situacija įkalinimo įstaigose. Publikacijos dėl šiose įstaigose įsigalėjusių demokratijos principų neatitinkančių papročių, įsigalėjusios kastų sistemos, politikams sukėlė abejonių dėl žmogaus teisių paisymo bausmės atėmimo vietose.
Komiteto posėdyje dalyvavo Seimo kontrolieriai Augustinas Normantas ir Raimundas Šukys. Seimo kontrolieriai nuo 2014 m. vykdo įstatymu jiems pavestą funkciją " nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose.
Kontrolierius A. Normantas teigė, kad didžiausiomis problemomis įkalinimo įstaigose išlieka prastos gyvenimo sąlygos, smurtas prieš nuteistuosius, nepakankamas sveikatos priežiūros prieinamumas. Atkreiptas dėmesys į resocializacijos problemą.
Komitetas tęs klausimo nagrinėjimą ateinančiame posėdyje, tikimasi, kad dalyvaus teisingumo ministras, Kalėjimų departamento vadovai.
Pavedama: svarstyti | ||
| 12. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga |
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, tęsė parlamentinės kontrolės klausimą dėl situacijos įkalinimo įstaigose. Publikacijos dėl šiose įstaigose įsigalėjusių demokratijos principų neatitinkančių papročių, įsigalėjusios kastų sistemos, politikams sukėlė abejonių dėl žmogaus teisių paisymo kalėjimuose.
Posėdyje dalyvavęs teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis kalbėjo, kad viešojo saugumo pareigūnai padeda įvesti tvarką kalinių gyvenime. Tie įkalintieji, kurie gaudavo narkotikų, juos laikė ir platino, kurie laikė alkoholinius gėrimus bei mobiliuosius telefonus, siekdami neteisėtų tikslų, yra nepatenkinti įsibrovimu į jų komforto zoną. Dėl to jie užverčia institucijas skundais. Tuo tarpu kratas atliekantys prižiūrėtojai jaučiasi saugesni ir geriau gali atlikti savo pareigą, kai šalia yra viešojo saugumo pareigūnai. Pasak viceministro, yra būtina grąžinti kontrolę įkalinimo įstaigose, ir suprantama, dėl to dalis kalinių netenka tam tikrų neteisėtų, subkultūroms būdingų, privilegijų.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Robertas Krikštaponis palaikė viešojo saugumo pareigūnų buvimą kratų metu. Pasak jo, suprantama, kad atliekant kratas kaliniai yra nepatenkinti ir riaušių tikimybė yra didelė. Viešojo saugumo pareigūnų buvimas padeda užtikrinti viešąją tvarką. Pasak R. Krikštaponio, gerokai sumažėjo atvejų, kai laikomi narkotikai ar nusikaltimams daryti reikalingi mobilieji telefonai. Pasak R. Krikštaponio, iš mobiliųjų artimiesiems paprastai neskambinama. Tam yra skirti stacionarūs telefonai. Buvo pažymėta ir tai, kad per vasaros-rudens mėnesius viešojo saugumo pareigūnai nei karto nepanaudojo jėgos priemonių.
ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas, pažymėdamas būtinybę gerbti žmogaus teises, net jei asmuo yra nusikaltęs, be kita ko atkreipė dėmesį ir į kalėjimo prižiūrėtojų padėtį. "Vasarą apvažiavau kalėjimus. Pastebėjau, kad iš kalinius prižiūrinčio pareigūno reikalaujama labai daug, jis patiria nuolatinę įtampą ir pavojų, " kalbėjo V. Simulikas, " tačiau atlyginimas visai nemotyvuoja“. Pirmininkas pabrėžė būtinybę kurti sistemą, motyvuojančią prižiūrėtojus, medikus, psichologus, dirbančius su nuteistaisiais. Komiteto narys Andrius Navickas akcentavo resocializacijos svarbą, siekiant mažinti nusikaltimų pakartotinumą.
ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas, pažymėdamas būtinybę gerbti žmogaus teises, net jei asmuo yra nusikaltęs, be kita ko atkreipė dėmesį ir į kalėjimo prižiūrėtojų padėtį. "Vasarą apvažiavau kalėjimus. Pastebėjau, kad iš kalinius prižiūrinčio pareigūno reikalaujama labai daug, jis patiria nuolatinę įtampą ir pavojų, " kalbėjo V. Simulikas, " tačiau atlyginimas visai nemotyvuoja“. Pirmininkas pabrėžė būtinybę kurti sistemą, motyvuojančią prižiūrėtojus, medikus, psichologus, dirbančius su nuteistaisiais. Komiteto narys Andrius Navickas akcentavo resocializacijos svarbą, siekiant mažinti nusikaltimų pakartotinumą.
ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas, pažymėdamas būtinybę gerbti žmogaus teises, net jei asmuo yra nusikaltęs, be kita ko atkreipė dėmesį ir į kalėjimo prižiūrėtojų padėtį. "Vasarą apvažiavau kalėjimus. Pastebėjau, kad iš kalinius prižiūrinčio pareigūno reikalaujama labai daug, jis patiria nuolatinę įtampą ir pavojų, " kalbėjo V. Simulikas, " tačiau atlyginimas visai nemotyvuoja“. Pirmininkas pabrėžė būtinybę kurti sistemą, motyvuojančią prižiūrėtojus, medikus, psichologus, dirbančius su nuteistaisiais. Komiteto narys Andrius Navickas akcentavo resocializacijos svarbą, siekiant mažinti nusikaltimų pakartotinumą.
Pavedama: svarstyti | ||
| 13. | Žmogaus teisių komitetas | Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija |
Seimo Žmogaus teisių komitetas birželio 26 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl neįgalių vaikų situacijos vykdant institucinę pertvarką. Šis klausimas buvo iškeltas reaguojant į realiai kylančias problemas, kai globos namai yra uždaromi, o paslaugų bendruomenėje nepakanka.
Remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018 metų veiklos ataskaita, kontrolieriaus įstaigoje gauti kreipimaisi ir atlikti tyrimai rodo, kad savivaldybėse išlieka aktuali paslaugų vaikams su negalia ir jų šeimoms trūkumo problema, šeimoms nesuteikiamos jų pageidaujamos ar joms reikalingos paslaugos, taip pat neretai paslaugų poreikis yra identifikuojamas arba jos pradedamos teikti pavėluotai, šeimai jau atsidūrus krizinėje situacijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurie vaikai patiria sunkias kompleksines negalias ir jiems yra būtina nuolatinė profesionali medicininė priežiūra, kuri negali būti užtikrinta gyvenant šeimoje.
Komiteto nariai išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, vaikus su negalia auginančių šeimų organizacijų, profesinių sąjungų, globos namų administracijos atstovų nuomones. Globos namų "Šaltinis“ direktoriaus Regimanto Dirmeikio teigimu, sunku surasti paslaugų kokybę, kai nežinoma siekiamybė. Pasak direktoriaus, globos namuose "Šaltinis“ yra prižiūrimi 24 sunkią negalią turintys vaikai. Pagal dabar vykdomos institucinės pertvarkos tendencijas, sunkios būklės mergaitė jai reikalingų paslaugų turėtų laukti 1,5 metų. Taigi institucinė pertvarka privalo būti vykdoma pamatuotai, vertinat konkrečias individualias situacijas.
Diskusijos iniciatorius komiteto narys Justas Džiugelis išreiškė nuostabą, kad savivaldybės nėra pakankamai atviros institucinei pertvarkai ir jos tikslams. Į tai Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė atsakė, kad institucinės pertvarkos procese trūksta aiškumo, paskaičiavimų ir geros vadybos " tai ir sukelia sunkumus užtikrinant sklandų perėjimą nuo gyvenimo institucijoje prie į individualius šeimos ir vaiko poreikius orientuotų globos ir paslaugų modelių. Tam pasiekti būtina laikytis integruoto požiūrio į paslaugų planavimą ir teikimą. Sprendžiant paslaugų teikimo neįgaliems vaikams užtikrinimo klausimą, labai svarbu, kad paslaugos, reikalingos konkrečiam vaikui, būtų suderinamos su švietimo, sveikatos priežiūros ir kitais vaiko poreikiais. Remiantis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018 metų veiklos ataskaita, praktikoje tai nėra visada užtikrinama.
Taigi komiteto nariai, išklausę nuomones, priėjo prie išvados, kad nei valstybės institucijos, nei savivaldybės neturi aiškių konkrečių paskaičiavimų, kiek reikia lėšų situacijai spęsti, kad būtų tenkinami individualūs negalią turinčių vaikų ir juos auginančių šeimų poreikiai, nėra suformuluota aiški siekiamybė, trūksta socialinio dialogo tarp ministerijų, pertvarkomų globos namų, savivaldybės ir šeimų, auginančių negalią turinčius vaikus.
Komitetas nusprendė, gavus informaciją apie lėšų paskirstymą ir realų jų poreikį institucinės pertvarkos procesui, rengti jungtinį posėdį kartu su Neįgaliųjų teisių komisija bei Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Taip bus siekiama optimaliai spręsti institucinės pertvarkos uždavinius ir užtikrinti vaikų su negalia bei papildomos globos reikalingų vaikų problemas.
Pavedama: pateikti išvadą |
1-13
| ||||