XI SEIMAS (2012–2016)

SEIMO DARBAS

KITOS NUORODOS

Ataskaitos

2000 m.

Vilnius

Seimo Kanceliarijos Priimamojo specialistai kiekvieną darbo dieną priima ir konsultuoja gyventojus, išaiškina su jiems rūpimų klausimų sprendimu susijusius galiojančius įstatymus, nagrinėja gaunamus pareiškimus, skundus, prašymus ir siūlymus, organizuoja gyventojų priėmimus pas Seimo Pirmininką, Pirmininko pavaduotojus, komitetų bei komisijų pirmininkus.

Praėjusiais metais Priimamajame iš viso užregistruoti 8726 laiškai, be to, žodžiu dar kreipėsi 1764 gyventojai.

Į šį skaičių neįeina kreipimaisi telefonu, kai gyventojams suteikiama konsultacija juos dominančiais klausimais arba išklausomi jų siūlymai, pastabos. Telefonu kasdien į Priimamąjį kreipiasi apie 50 gyventojų.

Kaip ir kiekvienais ankstesniais metais, pagal suderintą grafiką ir išankstinį užrašymą gyventojus priėmė Seimo Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojai, Seimo kancleris, komitetų ir komisijų pirmininkai. Tokių priėmimų per metus buvo surengta 34, jų metu priimta ir konsultuota beveik 300 žmonių.

Pas Seimo vadovybę užrašomi tie gyventojai, kurie jau anksčiau yra kreipęsi į kompetentingas institucijas, tačiau šios arba vilkino klausimo sprendimą, arba priimti sprendimai visiškai nepatenkino besikreipiančiojo. Be to, į priėmimus užrašomi gyventojai ar grupės žmonių, kurie teikia pasiūlymus dėl įstatymų priėmimo, keitimo, papildymo ir pan., žmonės, kurių pareiškimus bei dokumentus išnagrinėję Priimamojo specialistai įžvelgia galimus įstatymų pažeidimus.

Priimamajame nagrinėjami gyventojų pareiškimai, skundai ir siūlymai. Laiškuose keliami įvairūs klausimai – nuo įstatymų tobulinimo iki smulkių buitinių problemų. Iš gaunamų laiškų matyti, kad gyventojai ne visada pasitiki institucijomis, kurioms pavesta spręsti konkrečius klausimus, – seniūnijomis, savivaldybėmis, žemėtvarkos tarnybomis ir netgi teismais. Antra vertus, žmonės ne visada žino, kuri institucija yra kompetentinga spręsti jiems rūpimus klausimus, todėl atvyksta tiesiog į Seimo Priimamąjį, kur jiems suteikiama reikalinga informacija.

Palyginus su 1999 metais, 2000 metais į Seimą kreipėsi šiek tiek mažiau žmonių, pareiškimų skundų ir siūlymų irgi gauta mažiau (nuo 10 tūkstančių iki 8,7 tūkstančio, t. y. 13 procentų).

Kaip kito gaunamų laiškų skaičius per dvi pastarąsias Seimo kadencijas matyti 1 diagramoje.

1 diagrama.

Seimo Priimamajame gautų laiškų skaičiaus kitimas 1993-2000 metais

Naujos kadencijos pradžioje laiškų gauta labai daug, o pabaigoje – mažiau. Po kiekvienų rinkimų gyventojai aktyviai reiškia naujajam Seimui savo patarimus, siūlymus, pastabas dėl būsimo darbo, valstybės valdymo. Tačiau nemaža dalis gyventojų pakartotinai kreipiasi į Seimą dėl tų pačių anksčiau neišspręstų problemų.

Pavyzdžiui, per naujosios Seimo kadencijos laikotarpį nuo 2000 metų spalio 19 d. iki gruodžio 31 d. buvo gauta daugiau kaip ketvirtadalis (26,5 proc.) visų per praėjusius metus gautų laiškų kiekio (žiūrėti 2 diagramą).

2 diagrama.

Gautų laiškų skaičiaus kitimas 2000 metų sausio-gruodžio mėnesiais

Iš visų praėjusiais metais gautų 8726 laiškų 57 proc. sudarė gyventojų, 43 proc. įmonių, įstaigų, organizacijų laiškai. 82 proc. šių laiškų buvo pareiškimai, kuriuose autoriai išdėstė jiems rūpimas problemas ir prašė padėti jas išspręsti, 8 proc. – skundėsi dėl valstybinės valdžios institucijų ir konkrečių pareigūnų, 10 proc. – siūlė priimti, keisti ar papildyti įstatymus.

GAUTA IŠ:

Savivaldybės:	1998 01 01 1998 12 31	1999 01 01 1999 12 31	2000 01 01 2000 12 31	Savivaldybės:	1998 01 01 1998 12 31	1999 01 01 1999 12 31	2000 01 01 2000 12 31
1.Akmenės r.	35	32	37	32.Panevėžio m.	212	201	147
2.Alytaus m.	139	134	110	33.Panevėžio r.	30	34	16
3.Alytaus r.	31	31	25	34.Pasvalio r.	32	29	22
4.Anykščių r.	34	40	49	35.Plungės r.	73	58	33
5.Birštono	14	29	17	36.Prienų r.	33	31	19
6.Biržų r.	47	30	29	37.Radviliškio r.	56	60	61
7.Druskininkų	83	90	91	38.Raseinių r.	43	36	42
8.Elektrėnų			13	39.Rietavo			15
9.Ignalinos r.	29	22	22	40.Rokiškio r.	57	49	48
10.Jonavos r.	61	48	49	41.Skuodo r.	26	15	15
11.Joniškio r.	40	45	30	42.Šakių r.	62	48	37
12.Jurbarko r.	70	55	44	43.Šalčininkų r.	22	23	30
13.Kaišiadorių r.	51	87	38	44.Šiaulių m.	227	256	199
14.Kalvarijos			8	45.Šiaulių r.	51	55	53
15.Kauno m.	970	930	871	46.Šilalės r.	30	23	30
16.Kauno r.	86	91	84	47.Šilutės r.	42	50	63
17.Kazlų Rūdos			9	48.Širvintų r.	25	20	18
18.Kėdainių r.	90	77	70	49.Švenčionių r.	36	41	30
19.Kelmės r.	27	30	31	50.Tauragės r.	86	77	70
20.Klaipėdos m.	217	253	235	51.Telšių r.	55	80	58
21.Klaipėdos r.	32	37	37	52.Trakų r.	134	172	59
22.Kretingos r.	53	42	40	53.Ukmergės r.	60	61	32
23.Kupiškio r.	28	42	28	54.Utenos r.	63	66	40
24.Lazdijų r.	32	35	32	55.Varėnos r.	36	49	52
25.Marijampolės	130	203	106	56.Vilkaviškio r.	67	76	37
26.Mažeikių r.	51	54	58	57.Vilniaus m.	4488	4990	4598
27.Molėtų r.	17	41	25	58.Vilniaus r.	96	78	70
28.Neringos	2	6	7	59.Visagino m.	26	38	15
29.Pagėgių			9	60.Zarasų r.	21	26	20
30.Pakruojo r.	24	26	22	Iš kitų valstybių	727	648	432
31.Palangos m.	81	89	47	Be adreso	62	65	92
				IŠ VISO	9452	10054	8726

Iš Lietuvos miestų buvo gauti net 74 proc. visų laiškų, iš rajonų – 20 proc., iš užsienio valstybių – 5 proc. ir 1 proc. – be adreso. Daugiau kaip pusė visų laiškų, kaip ir kasmet, gauta iš Vilniaus miesto, 10 proc. – iš Kauno, 3 proc. – Klaipėdos. Iš rajonų gautų laiškų kiekis yra pasiskirstęs tolygiau – nė vieno rajono laiškų skaičiaus lyginamasis svoris neviršija 1 procento. (žiūrėti 3 diagramą).

3 diagrama.

Kiek laiškų 2000 metais gauta:

Pagrindiniai klausimai, dėl kurių 2000 metais gauta daugiausiai laiškų:

Laiškų skaičiaus kitimas pagal problematiką kasmet priklauso nuo teisės aktų priėmimo Seime, jų keitimo, Vyriausybės nutarimų priėmimo, kitų valstybės ekonominio gyvenimo veiksnių. Į visa tai gyventojai aktyviai reaguoja – pateikia pastabas ir siūlymus. 2000 metais gautų laiškų problematika pateikta 4 diagramoje.

4 diagrama.

2000 metais gautų laiškų problematika

Bendras gautų laiškų kiekis nedaug sumažėjo, tačiau tam tikrais klausimais 2000 metais buvo gauta daugiau laiškų negu 1999 metais, tai:

darbo (įdarbinimo, neteisėto atleidimo,
atlyginimų mokėjimo) – 63 proc.

socialinės apsaugos – 20 proc.

sveikatos apsaugos – 8 proc.

valstybinės valdžios institucijų – 7 proc.

Seimo ir Seimo narių veiklos – 1 proc.

Ekonomikos, teisės ir teisėtvarkos, žemės ūkio klausimais, kuriais kasmet kreipiasi daugiausiai gyventojų, gautų pareiškimų, skundų ir siūlymų skaičius per praėjusius metus gerokai sumažėjo.

Kaip pagal tam tikras temas kito laiškų kiekis per pastaruosius dvejus metus matyti 5 diagramoje.

5 diagrama.

Per praėjusiuosius metus ketvirtis socialiniais klausimais gautų laiškų buvo parašyta dėl pensijų.

Laiškų ypač padaugėjo vos pasigirdus kalboms apie galimas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas. Pastabų, siūlymų, netgi reikalavimų nesumažėjo ir metų pabaigoje, priėmus minėtojo įstatymo pataisas dėl pensijų mokėjimo pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų, dėl pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo, panaikinimo ir mokėjimo, taip pat dėl senatvės pensijos amžiaus.

Kitą ketvirtadalį socialiniais klausimais gautų laiškų skaičiaus sudarė prašymai skirti vienkartines pašalpas. Apskritai, tokie prašymai dažniausiai gaunami iš pensininkų, bedarbių taip pat – grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų.

Pažymėtina, kad daugiau kaip 1,6 karto padidėjo skundų ir prašymų darbo klausimais. Pareiškėjai skundžiasi, kad yra neteisėtai atleidžiami iš darbo, jiems nesumokamas priklausantis darbo užmokestis. Beveik visi šie kaltinimai adresuoti ne valstybės įstaigoms ar įmonėms, o akcinėms bendrovėms, individualioms įmonėms.

Pagal Darbo sutarties įstatymą nušalinimo nuo darbo arba perkėlimo į kitą darbą teisėtumą nagrinėja tik teismas, tačiau žmonės dažnai tais klausimais kreipiasi į Seimą. Beje, iš besikreipiančiųjų dažnai išgirstama, kad darbdavys privertė parašyti ir pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, taip išvengdamas jam nepalankių pasekmių, išeitinių pašalpų mokėjimo, bylinėjimosi. Į Seimą nemažai asmenų kreipiasi ir dėl įdarbinimo, skųsdamiesi, kad Darbo birža nepasiūlo jiems jokio užsiėmimo. Iš viso praėjusiais metais dėl išvardintų problemų kreipėsi apie 300 žmonių.

Iš visų ekonomikos klausimais gautų laiškų apie pusę buvo dėl finansinių problemų. Tai – pastabos ir pageidavimai dėl valstybės biudžeto formavimo, kreditų gavimo, dėl atkurtųjų santaupų grąžinimo. Praėjusiais metais ypač padaugėjo prašymų leisti laisvai disponuoti atkurtomis santaupomis, kadangi 1999 m. gruodžio mėn. buvo priimtas Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas ir dėl to laikinai, iki 2002 m. pradžios, pristabdytas laisvas disponavimas atkurtomis santaupomis.

Apie penktadalį ekonomikos grupės laiškų sudarė siūlymai dėl įstatymų tobulinimo.

Teisės ir teisėtvarkos klausimais gautų laiškų kiekis praėjusiais metais buvo tik 4 procentais mažesnis negu ankstesniais metais, ir sudarė 17 proc. visų gautųjų laiškų. Vieną trečdalį jų sudarė siūlymai dėl įstatymų priėmimo, tobulinimo, kitą trečdalį – skundai dėl teismų ir teisėjų veiklos, dėl teismų sprendimų.

Nors pagal Lietuvos Konstituciją ir Teismų įstatymą Seimas, kaip ir kitos valstybinės valdžios institucijos negali kištis į teismų darbą, tačiau žmonės, nepaisydami ar nežinodami to, vis dažniau kreipiasi šiais klausimais į Seimą. Dažnas nesusitaiko su tuo, kad pavyzdžiui, Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neapskundžiama ir skundžiasi dėl jos Seimui, manydamas, kad tai yra aukštesnė valdžia negu teismas. Tokių laiškų ypač pagausėjo po pastarųjų Seimo rinkimų, kai žmonės nedviprasmiškai kreipiasi į Seimo Pirmininką, kaip į žinomą teisininką, prašydami peržiūrėti bylą. Tokiems besikreipiantiems išaiškinama teismų sprendimų apskundimo tvarka, galiojančių įstatymų nuostatos.

Žemės ūkio klausimais gaunamų laiškų kasmet mažėja ir praėjusiais metais jie tesudarė 7 proc. visų per metus gautų laiškų. Tačiau žmonėms vis dar yra opūs nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimai. Būtent dėl jų ir gauta daugiau kaip pusė visų šios grupės laiškų.

Kasmet vis mažiau gyventojų kreipiasi ir dėl pagalbos apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, dėl jų privatizavimo. 2000 metais šiais klausimais gauta tik apie 200 laiškų., tai 1,5 karto mažiau negu, pavyzdžiui, 1998 metais. Manoma, gyventojai įprato, kad tik miestų, rajonų savivaldybės teikia valstybės paramą įsigyjant gyvenamąsias patalpas ir žino, kur kreiptis šiuo klausimu.

Kitomis temomis pareiškimų, skundų ir siūlymų gauta nedaug – jų dalis bendrame laiškų skaičiuje sudaro apie 1 proc.

Daugiau kaip pusės visų laiškų nagrinėjimo eigą Seimo Priimamasis kontroliavo. Pareiškimų, skundų, siūlymų nagrinėjimo kontrolė užtikrina, kad laiškai būtų išnagrinėti laiku.

Iš Seimo komitetų daugiausiai laiškų praėjusiais metais nagrinėjo ir į juos atsakė:

Kituose komitetuose ir komisijose laiškų buvo nagrinėta daug mažiau.

Seimo Priimamojo vedėja

E.Jonikienė

Naujausi pakeitimai - 2001-03-09
Asta Jankauskienė