Oficialaus
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko ir
delegacijos vizito Austrijos Respublikoje
ir susitikimų tarptautinėse
organizacijose Vienoje
2005 m. lapkričio 7-10
dienomis
ATASKAITA
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro
Paulausko vadovaujamos delegacijos sudėtis: Lietuvos Respublikos Nepaprastasis
ir įgaliotasis ambasadorius Austrijos Respublikoje Jonas Rudalevičius
(dvišaliuose susitikimuose), Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie
Tarptautinių organizacijų Vienoje vadovas ambasadorius Rytis Paulauskas
(susitikimuose tarptautinėse organizacijose), Seimo Užsienio reikalų komiteto
pirmininkas Justinas Karosas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko
pavaduotojas Viktoras Rinkevičius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
narė Dalia Teišerskytė, Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas Ferdinandas
Kauzonas, Seimo Pirmininko patarėjas Audrius Kasinskas, Seimo Tarptautinių
ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Laura Šumskienė.
Susitikimo su Austrijos
Respublikos Nacionalinės Tarybos Pirmininku Andreas Khol metu buvo išreikštas
Austrijos suinteresuotumas glaudesniu bendradarbiavimu su Baltijos bei
Skandinavijos valstybėmis. Seimo Pirmininkas akcentavo darbus, kuriuos
Lietuva nuveikė prieš tapdama ES nare,
ir ateities planus įvesti eurą 2007 m., prisijungti prie Šengeno erdvės. Anot
A. Paulausko, politinis bendradarbiavimas su Austrija yra geras, didesnį dėmesį
reikėtų skirti ekonominių ryšių vystymui. Austrijos Nacionalinės Tarybos
Pirmininkas pasveikino Lietuvos pažangą ir siekį įsivesti Eurą, nes, anot jo,
Šengeno erdvė ir Euras yra tikroji integracija. A.Paulauskas pažymėjo, kad itin svarbu, kad kuo greičiau
būtų priimtas sprendimas dėl finansinės perspektyvos. Lietuvai itin svarbūs
energetiniai projektai, nes 2009 m. uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE), kuri gamina šalyje
80 proc. elektros energijos. A.Khol pažymėjo, kad Austrija pasisako už atominės
energetikos mažinimą tai konstitucinis principas. Jis taip pat išreiškė
viltį, kad bus rastas sprendimas dėl finansinės perspektyvos. Austrija pasisako
už solidarumą paramą naujosioms
šalims. Plėtojant ES temą, A.Khol
išreiškė nuomonę, kad, problemos, su kuriomis susiduria ES, nėra krizė.
Perimdama pirmininkavimą ES, Austrija sieks padaryti ES Konstituciją artimesnę
žmonėms, nes šiuo metu yra atotrūkis tarp valdžios ir žmonių. Susitikimo
dalyviai taip pat aptarė ES plėtros perspektyvas.
Susitikime su Austrijos
Respublikos Federacinės Tarybos Pirmininku Petter Mitterer buvo pasidžiaugta
Lietuvos ir Austrijos politiniu, kultūriniu bendradarbiavimu, pabrėžiant
ekonominių ryšių plėtrą. P. Mitterer trumpai pristatė Federacinės Tarybos
sudėtį ir veiklą, pažymėdamas, kad Federacinėje Taryboje šiuo metu daugiau
vietų turi opozicinės partijos (lyginant su Nacionaline Taryba). Federacinės
Tarybos pirmininką kas pusę metų skiria stipriausia pirmininkaujančios
federacinės žemės partija. Kalbėdamas apie ES reikalus, Seimo Pirmininkas
pažymėjo, kad demokratijos plėtros užtikrinimas į Rytus (Ukrainą, Gruziją, Moldovą) prisidėtų prie Europos
stabilumo užtikrinimo. Kalbėdamas apie ES plėtrą, P. Mitterer pabrėžė, kad
Austrija pasisako už Vakarų Balkanų šalių eurointegraciją. Taip pat jis
pasidžiaugė, kad Lietuva, naujoji ES narė, gerai pildo Mastrichto kriterijus ir
yra pasiruošusi įvesti Eurą 2007 m. Diskutuojant apie IAE uždarymą, J. Karosas
išreiškė susirūpinimą, kad uždariusi elektrinę, Lietuva gali susidurti su
problemomis. Kol kas ES finansiškai remia tik uždarymą, o ypatingai reikėtų
paramos uždarius elektrinę.
Susitikime
su Austrijos Respublikos Prezidentu
Heinz Fischer buvo aptarti Lietuvos ir Austrijos ryšiai. Seimo
Pirmininkas pristatė Lietuvos aktualijas, įvardino svarbiausius tikslus Euro
įvedimą ir prisijungimą prie Šengeno erdvės.
Buvo aptarta finansinė perspektyva, pabrėžiant Lietuvai aktualius
energetinius projektus. A.Paulauskas pabrėžė, kad taip pat svarbus Lisabonos
procesas, kuris neįsivaizduojamas be paslaugų liberalizavimo. Reaguodamas į
Lietuvos atominės elektrinės uždarymą, Prezidentas pabrėžė, kad atominė
energetika Austrijoje uždrausta, ir jie naudoja atsinaujinančius energetikos
šaltinius. Aptariant ES Konstitucijos klausimą, H.Fisher sakė, kad Austrija ją
ratifikavo jau po nepavykusių referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Skirtingai nuo Lietuvos, kuri už tai, kad ratifikacija tęstųsi, Austrija
pasisako už pertrauką. Kalbėdamas apie Austrijos pirmininkavimą ES, Prezidentas
pabrėžė, kad jie skirs didelį dėmesį Vakarų Balkanams, ypač Kosovo sprendimui,
neaplenkiant Serbijos ir Juodkalnijos.
Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad ES taip pat turi skirti didelį dėmesį rytų kaimynėms: Moldovai, Ukrainai,
Baltarusijai, Pietų Kaukazui.
Susitikime su Austrijos Parlamentinės
draugystės su Baltijos šalimis grupės pirmininku Maximilian Hofmann ir nariais Seimo
Pirmininkas A. Paulauskas pasidžiaugė bendradarbiavimu ir išreiškė siekį dar
labiau suaktyvinti ekonominius ryšius. Jis pastebėjo, kad palyginus su kitomis
šalimis, Austrijos investicijos Lietuvoje nėra didelės, tačiau Lietuvai įstojus
į ES, jos išaugo net vienuolika kartų. M. Hofmann sutiko, kad austrų
investicijos Lietuvoje auga, ir vis daugiau verslininkų pritraukia liberalios
verslo sąlygos. A. Paulauskas sakė, kad
įstojus į ES, Lietuva įvykdė nemažai reformų, ir pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvai
būtina ES pagalba sujungiant jos energetinę sistemą su vakarais. M. Hofmann
pabrėžė, kad austrai pasisako už nesaugių atominių elektrinių uždarymą, o
Austrija daugiausia naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Seimo
Pirmininkas priminė ir Lietuvos Respublikos Seimo Rezoliuciją, atspindinčią
neigiamą reakciją į Rusijos ir Vokietijos susitarimą tiesti dujotakį Baltijos
jūros dugnu, nes nebuvo atsižvelgta į kitų ES valstybių interesus. Be to,
tiesiant šį dujotakį, gali būti užkliudytas Baltijos jūroje likęs cheminis ginklas po II Pasaulinio karo.
Seimo nariai išreiškė pageidavimą, kad ateityje svarbūs ekonominiai projektai
būtų aptariami ES viduje. Dabar, anot Seimo Pirmininko, svarbu kuo greičiau
apsispręsti dėl finansinės perspektyvos, nes Lietuva yra pateikusi energetinių
projektų, kurie reikalauja greito sprendimo. Artūras Paulauskas taip pat iškėlė
laisvo darbo jėgos judėjimo klausimą, teiraudamasis dėl Austrijos sprendimo taikyti pereinamąjį
laikotarpį. Austrijos grupės pirmininkas paminėjo, kad Austrijoje šiuo metu
padidėjo bedarbystė, todėl pereinamojo
laikotarpio sutrumpinimas nebus
svarstomas. Susitikimo metu taip pat buvo aptarta reformų palaikymo būtinybė į
vakarus orientuotose rytų valstybėse (Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje).
Susitikime su Austrijos parlamento Užsienio
reikalų komiteto pirmininku Peter Schieder ir nariais Seimo Pirmininkas
pažymėjo, kad Lietuva pasisako už aktyvią politiką naujųjų rytinių kaimynių
atžvilgiu, nes tai prisidėtų ir prie stabilios Europos kūrimo. Kalbėdamas apie
Rusiją, A.Paulauskas pažymėjo, kad Lietuva palaiko konstruktyvius santykius su
šia valstybe, ir išsakė nuomonę, kad ES turi laikyti vieningos politikos
Rusijos atžvilgiu. Aptariant
Ukrainos situaciją, buvo pastebėta kad
bus labai svarbūs artėjantys parlamento rinkimai. Ukrainai reikia konkrečios
pagalbos. Iki šiol Ukrainai
nepripažintas rinkos ekonomikos
statusas (tikimasi, kad tai įvyks gruodžio 1 d. ES-Ukrainos susitikimo metu). Seimo Pirmininkas taip pat atkreipė
austrų dėmesį į būtinybę sujungti Lietuvos energetines sistemą su vakarais,
ypač dabar, kai planuojama uždaryti IAE.
Susitikime su Austrijos parlamento Nuolatinio
Europos Sąjungos reikalų pakomitečio pirmininku Werner Fasslabend ir nariais buvo
aptarti Austrijos pirmininkavimo ES prioritetai, finansinė perspektyva,
paslaugų rinkos atvėrimo galimybė. W.Fasslabend
pabrėžė, jog jie labai vertina tai, kad Lietuva pirmoji ratifikavo Sutartį dėl
Konstitucijos Europai. Jo nuomone, dabartiniu metu reikia daryti šiame klausime
pertrauką. Anot W.Fasslabendo, galimi du variantai: laukti 7-8 metus ir bandyti
tęsti Konstitucijos priėmimo procesą, nekeičiant jos teksto, arba paimti keletą esminių strateginių
Konstitucijos punktų ir atsisakyti
senojo teksto. W.Fasslabend siūlo
žiūrėti pragmatiškai ES svarbiausia veiksnumas, todėl pirmininkaudama
Austrija darys apmastymų laikotarpio apibendrinimą, bet konkrečių sprendimų
matyt nebus priimta. ES pakomitečio pirmininkas pritarė Lietuvos pozicijai, kad
būtina liberalizuoti paslaugų rinką tai vienas iš Europos vidinių augimo
veiksnių. Kalbėdamas apie darbo jėgos judėjimo laisvę, W.Fasslabend pažymėjo,
kad šiuo metu atvėrus darbo rinką Austrijoje kiltų chaosas. Labai didelis
rūpestis austrams kylanti bedarbystė,
todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis. Atsakydamas
į tai Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad rinkos atvėrimas verčia šalis, iš kurių
išvažiuoja darbo jėga, kelti atlyginimus, bei senąsias valstybes peržiūrėti
įkainius ir garantijas. Austrijos parlamentarai sutiko, tačiau atsakė, kad
Austrijoje kasmet prarandama po 10 tūkst. darbo vietų (iš viso 3.3 mln.
darbuotojų) Spalio mėnesį iš 290 tūkst. bedarbių 64 proc. sudarė užsieniečiai.
Anot austrų, daromi nauji pakeitimai įstatymuose, tikintis pagerinti šią
situaciją.
Susitikime su Valstybės sekretoriumi Europos
Sąjungos reikalams Hans Winkler
(laikina pareigybė sukurta koordinuoti pasirengimą Austrijos pirmininkavimui
bei pirmininkavimo laikotarpiui) pastarasis pažymėjo, kad Austrija tikisi, jog
Lietuva ir toliau išliks gera partnere,
ypatingai tai bus svarbu Austrijos pirmininkavimo ES laikotarpiu. Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad pasirengimas
bei pirmininkavimo patirtis butų labai svarbi Lietuvai ruošiantis jos pirmininkavimui. A.Paulauskas domėjosi, kaip
austrai vertina ES Konstitucijos, paslaugų direktyvos sustabdymo, finansinės
perspektyvos klausimus, pabrėždamas, kad Lietuvai itin svarbūs energetiniai
projektai. Valstybės sekretorius informavo, kad vienas iš Austrijos laukiančių
darbų apibendrinti Konstitucijos apmatymo laikotarpio rezultatus įvairiose
valstybėse. Yra labai svarbu atgauti Europos piliečių pasitikėjimą. Kalbėdamas
apie finansinę perspektyvą, H. Winkler teigė, kad tai bus viena esminių temų
Austrijos pirmininkavimo laikotarpiu, nes netgi britams priėmus sprendimą, reikės
spręsti jos įgyvendinimo klausimus. Komentuodamas energetikos klausimą,
Valstybės sekretorius išsakė nuomonę, kad ši tema privalo būti įtraukta į ES
darbotvarkę, tačiau tai vis tiek turi likti valstybių narių kompetencijoje.
Pritardamas Seimo Pirmininkui, kad būtina liberalizuoti paslaugas, H. Winkler
sakė, kad darbas ir augimas vieni iš Austrijos pirmininkavimo prioritetų.
Auganti globalizacija verčia ieškoti tinkamų socialinių modelių. Austrija
pasisako už vidaus rinkos užbaigimą, bet liberalizavimas neturi pažeisti
socialinių pasiekimų. Kalbėdamas apie ES plėtrą, Valstybės sekretorius paminėjo
greitą Rumunijos ir Bulgarijos narystę ES, tolimesnes derybas su Kroatija ir
Turkija, ir austrams svarbias Vakarų Balkanų šalis. Jis pritarė Lietuvos
nuomonei, kad reikia skatinti eurointegracinius procesus Ukrainoje, ir turėti
bendrą poziciją santykiuose su Rusija. H. Winkler taip pat pabrėžė, kad laisvo
darbo jėgos judėjimo klausimas bus iš naujo vertinamas Austrijos pirmininkavimo
laikotarpiu, vyks diskusijos, tačiau kiekviena šalis priims sprendimus
pati.
Lapkričio 9 d. LR Seimo
Pirmininko vadovaujama delegacija lankėsi tarptautinėse organizacijose bei
susitiko su ESBO Generaliniu sekretoriumi Marc Perrin de Brichambaut, TATENA
atstovais bei JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro
Vienoje vadovu Antonio Maria Costa.
Susitikimo su Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Generaliniu sekretoriumi Marc
Perrin de Brichambaut metu, pastarasis Seimo delegacijai pristatė pagrindinius
ESBO veiklos principus, prioritetus ir aktualijas. Detaliau buvo aptartas ESBO
vaidmuo stebint rinkimus, sprendžiant konfliktines situacijas. Seimo
Pirmininkas pažymėjo, kad Lietuvos parlamentarai aktyviai dalyvauja ESBO
Parlamentinės Asamblėjos vykdomoje rinkimų stebėjimo veikloje įvairiose šalyse.
A. Paulauskas sakė, kad Lietuva aukštai vertina ESBO vaidmenį siekiant
išspręsti konfliktus Pietų Kaukaze ir Moldovoje. Lietuva siekia sutelkti
dialogui tris Baltijos valstybes ir tris Kaukazo valstybes (3+3 formatas).
Susitikime
su
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro vadovu
Antonio Maria Costa Seimo Pirmininkas prisiminė parlamentų pirmininkų
susitikimą Niujorke, kur buvo pabrėžta parlamentų ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimo
svarba. A. Paulauskas pažymėjo, kad Lietuva aktyviai dalyvauja JT bei kitų
tarptautinių organizacijų vadovaujamose misijose, ir yra suinteresuota plačiau
bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir įnešti savo indėlį į kovą
prieš visiems svarbias problemas, ypatingą dėmesį skiriant situacijai regione.
Šiame kontekste svarbi kova prieš organizuotą nusikalstamumą, nelegalią prekybą
narkotikais. Antonio Maria Costa patikino, kad JT pasiruošusios dirbti kartu su
Baltijos valstybėmis mažinant grėsmes regione.
Susitikime su Tarptautinės
atominės energijos agentūros (TATENA) atstovais Seimo Pirmininkas paminėjo, kad
Lietuva yra įsipareigojusi 2009 m. uždaryti Ignalinos AE antrąjį reaktorių,
tačiau pagal Lietuvos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas, Lietuva
turi galimybę likti branduoline valstybe. Susitikimo metu buvo aptartos
branduolinės energetikos tendencijos pasaulyje ir regione bei elektros
energijos tiekimo alternatyvos Lietuvai. Seimo delegacijai buvo trumpai
pristatyta TATENA techninio bendradarbiavimo rėmuose vykdoma Baltijos šalių
elektros energijos tiekimo ir jo saugumo studija.
Seimo Pirmininkas Artūras
Paulauskas
Rengė: Seimo Pirminino
patarėjas Audrius Kasinskas
Seimo
Tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Laura Šumskienė
