LR
Seimo Pirmininko Artūro Paulausko ir jo vadovaujamos delegacijos oficialaus
vizito Azerbaidžano Respublikoje, Gruzijoje ir
Armėnijos
Respublikoje
birželio 4-12 dienomis, 2005 m.
ATASKAITA
LR Seimo Pirmininko
Artūro Paulausko vadovaujamos delegacijos sudėtis: Lietuvos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius
Gruzijai Viktoras Baublys (Gruzijoje); Lietuvos Respublikos Nepaprastasis ir
įgaliotasis ambasadorius Armėnijos Respublikai Rimantas Šidlauskas (Armėnijos
Respublikoje); Seimo Pirmininko
pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos
narys Vydas Gedvilas; Ekonomikos komiteto pirmininkas, Valstiečių ir Naujosios
demokratijos partijų frakcijos narys Vytas Navickas; Nacionalinio saugumo ir
gynybos komiteto pirmininkas, Naujosios sąjungos frakcijos narys Alvydas
Sadeckas; Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos
frakcijos narys Audronius Ažubalis; Seimo Pirmininko patarėja Erika Vėberytė;
Seimo Pirmininko patarėjas Audrius Kasinskas; Seimo Pirmininko atstovas spaudai
Arvydas Žilinskas; Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė
Laura Šumskienė.
Azerbaidžano
Respublika (2005 m. birželio 5-7 d.)
Susitikime su Azerbaidžano
Respublikos Parlamento Pirmininku Murtuz Aleskerov 2005 m. birželio 6 d. pastarasis pasidžiaugė LR Seimo Pirmininko
delegacijos vizitu ir paminėjo Azerbaidžano Parlamente veikiančios
Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupės svarbą plėtojant
parlamentinį bendradarbiavimą. Jis taip pat išreiškė tikėjimą, kad LR Seimo
Pirmininko vizitas prisidės prie ekonominių santykių plėtros skatinimo.
Kalbėdamas apie Azerbaidžane lapkričio mėnesį įvyksiančius parlamento rinkimus,
Azerbaidžano Parlamento Pirmininkas pabrėžė, kad jie vyks tik pagal mažoritarinę
sistemą. Aptardamas Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktą, Azerbaidžano
Parlamento Pirmininkas pažymėjo, kad apie 1 milijoną žmonių deportuoti iš Kalnų
Karabacho regiono. Vis dėlto, jis pasakė tikįs, kad galima rasti taikų šio
konflikto sureguliavimo būdą, vadovaujantis Azerbaidžano teritorinio vientisumo
principu, kurį pripažino daugelis tarptautinių organizacijų. LR Seimo
Pirmininkas pažymėjo, kad LR Seimo delegacijos vizito tikslas parlamentinių
ryšių plėtra. Jo teigimu, Lietuva gali
pasidalinti 15 metų integracijos į ES ir NATO bei ekonominių reformų patirtimi,
ir pridūrė, kad labai skatintų bendradarbiavimą tarp parlamentinių komitetų.
Pristatęs delegacijos narius, LR Seimo Pirmininkas ypač pabrėžė LR Seimo
Europos reikalų komiteto svarbą ES reikalų kontekste. Taip pat buvo pažymėta
parlamentinės opozicijos svarba, kuri reikalinga kaip kontrolės mechanizmas
valdančiajai daugumai. Kalbėdamas apie Kalnų Karabacho konfliktą, LR Seimo
Pirmininkas pažymėjo, kad Lietuva skatina jį spręsti taikiu derybų keliu
įtraukiant tarptautinę bendruomenę. Po
šio vizito Lietuva dar aktyviau kels šio konflikto sprendimo klausimą
tarptautiniuose forumuose. Baigdamas pokalbį LR Seimo Pirmininkas pakvietė
Azerbaidžano Parlamento Pirmininką vizito į Lietuvą.
Susitikime su Azerbaidžano
Respublikos Parlamento Komisijų pirmininkais 2005 m. birželio 6 d. LR Seimo
Pirmininkas pažymėjo, kad pastarasis LR Seimo delegacijos vizitas Azerbaidžane
pirmasis oficialus tokio lygio parlamentinės delegacijos vizitas. Jis trumpai
papasakojo, kad per 15 nepriklausomybės metų Lietuva sukūrė socialiai
orientuotą rinkos ekonomiką, o 2007 m. planuoja įsivesti eurą. Azerbaidžano
Parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, pristatydamas žmogaus teisių
situaciją savo šalyje, pastebėjo, jog ji yra sudėtinga: žmogaus teisės
grubiausiai pažeidžiamos Kalnų Karabache. Anot jo, Azerbaidžanas su
Vakarais siekia ne tik prekiauti nafta, bet ir pagalbos demokratizacijos
procesams. Artėjantys parlamento rinkimai privalo būti demokratiški. Azerbaidžano
Parlamento Ekonomikos komiteto pirmininkas pažymėjo, kad jų valstybė kuria
rinkos ekonomiką jau dabar 75 proc. BVP sukuriama privačiame sektoriuje.
Augimas nuolatos viršija 10 proc. 2005 m. - numatomas 15-16 proc., 2006 m. 25
proc., iki 2008 m. - turėtų pasiekti 30 proc. Infliacija yra palaikoma iki 7
proc. Lietuva Azerbaidžanui galėtų būti geras pavyzdys biudžeto surinkimo
srityje. Azerbaidžano biudžetas tik 2 mlrd. JAV dolerių. Azerbaidžano
Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja pasidžiaugė, kad jų
valstybė visada jautė Baltijos šalių paramą ir išreiškė viltį, kad
konstruktyvūs santykiai vystysis ir
ateityje ne tik politiniai, bet ir ekonominiai, kultūriniai. Ji taip pat
paprašė Lietuvos paramos tarptautiniuose forumuose dėl Kalnų Karabacho
problemos.
Susitikime su
Azerbaidžano Respublikos Užsienio reikalų ministru Elmaru Mamedjarovu 2005 m.
birželio 6 d. kaip perspektyvų bendradarbiavimo formatą LR Seimo Pirmininkas
įvardijo 3+3 formatą: trys Kaukazo
ir trys Baltijos valstybės. LR Seimo
Pirmininkas taip pat pasveikino Azerbaidžaną sėkmingai atidarius naftotiekį
Baku-Tbilisi-Ceyhan, kuris suteikia šaliai naujų ekonominių galimybių.
Azerbaidžano Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Azerbaidžano prioritetai
integracija į ES, NATO; todėl būtų vertinga, jei Lietuva pasidalintų savo integracijos patirtimi. Reaguodamas į
pasiūlymus dėl regioninio bendradarbiavimo, Užsienio reikalų ministras iškėlė
Kalnų Karabacho problemą. Pasako jo, Azerbaidžano teritorinis vientisumas yra
pažeistas, kadangi Armėnija yra okupavusi 20 proc. Azerbaidžano teritorijos,
kurioje vyksta pagal tarptautines normas neleistini etniniai valymai. Užsienio
reikalų ministras patvirtino, kad Azerbaidžanas yra pasiryžęs suteikti Kalnų
Karabachui plačią autonomiją, tačiau iš pradžių turi būti grąžinti 7 okupuoti
regionai. Būtina, kad kitos valstybės, ypatingai ES, aiškiai išreikštų savo
politines pozicijas ir tarpininkautų sprendžiant šį konfliktą. LR Seimo nariai
pabrėžė, kad labai svarbu šį konfliktą sureguliuoti, nes jis stabdo viso Pietų
Kaukazo regiono vystymąsi. LR Seimo Pirmininkas taip pat patikino, kad Lietuva
dės pastangas, kad ES rėmuose būtų aktyviau keliamas Kalnų Karabacho konflikto
sprendimo klausimas. Kalbėdamas apie Azerbaidžano ir Rusijos santykius,
Užsienio reikalų ministras pastebėjo, kad paskutinė žinia, jog Rusija rengiasi
išvesti kariuomenę iš Gruzijos į Armėniją, motyvuodama tuo, kad jai nesuteikta
pakankamai laiko išvesti ją į Rusiją, sukelia nereikalingą trintį ir
neprisideda prie stabilumo regione užtikrinimo. LR Seimo Pirmininkas paskatino
aktyviau vystyti ekonominį bendradarbiavimą su Lietuva. Pokalbio metu taip pat
buvo aptartas LR ir Azerbaidžano bendradarbiavimas krašto apsaugos srityje.
Užsienio reikalų ministras informavo, kad planuojama didinti karines išlaidas,
kadangi vienas iš Azerbaidžano nepriklausomos valstybės koncepcijos principų
stipri armija.
Susitikimo su
Azerbaidžano Respublikos Ministru Pirmininku Artur Rasizade 2005 m. birželio 6
d. metu buvo aptartas spartėjantis ekonominis Azerbaidžano vystymasis, kurį dar
labiau pagreitins naftotiekis Baku-Tbilisi-Ceyhan. Kiti ruošiami didelės
apimties projektai dujotiekis, taip pat transportinis koridorius TRACECA.
Ministras Pirmininkas informavo, kad socialines problemas stengiamasi spręsti
panaudojant naftos fondą. Taip pat skatinamas vidutinių ir mažųjų įmonių
vystymasis šis sektorius auga net greičiau nei naftos sektorius. Šiais metais
Azerbaidžanas planuoja atsisakyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos tai parodo
Azerbaidžano ekonominės politikos
veiksmingumą. Premjeras pažymėjo, kad būtina vystyti Lietuvos-Azerbaidžano
prekybą, nes dabartinė 8.2 mln.USD apyvarta neatspindi abiejų šalių galimybių.
Trumpai pristatęs Lietuvos politinį ir ekonominį vystymąsi, LR Seimo
Pirmininkas pažymėjo, kad Lietuva mielai pasidalintų patirtimi su Azerbaidžanu.
Bendradarbiavimo formos gali būti įvairios nuo parlamentinių komitetų,
tarpparlamentinių ryšių grupių bendradarbiavimo iki administracijų tarnautojų
stažuočių. Azerbaidžanas turi nurodyti sritis, kurios jam įdomios. LR Seimo
Pirmininkas paragino pasinaudoti Klaipėdos uosto teikiamomis galimybėmis. LR
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas pažymėjo, kad labai naudingas būtų
apsikeitimas verslo investicijų informacija. Premjeras pritarė, kad
investuotojams reikia sukurti palankias sąlygas investicijoms ir teikti
informaciją. LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas pasiūlė
apsvarstyti galimybę sudaryti vyriausybinę komisiją ekonominių ryšių tarp
Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos vystymui skatinti. Ministras
Pirmininkas pritarė tokiai idėjai.
Susitikime su
Azerbaidžano Respublikos Prezidentu
Ilgamu Alijevu 2005 m. birželio 6 d. LR Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad būtina
aktyviau vystyti parlamentinį bendradarbiavimą, kuris prisideda prie dvišalių
ryšių stiprinimo. Azerbaidžano Respublikos Prezidentas pasidžiaugė neseniai
įvykusiais rezultatyviais susitikimais su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu
Adamkumi ir pažymėjo, kad Azerbaidžanui svarbi Lietuvos patirtis integruojantis
į ES, NATO. Kalbėdamas apie Kalnų Karabacho konfliktą, Prezidentas pažymėjo,
kad jį sprendžiant reikia remtis tarptautine teise, o nesilaikyti nacijos
apsisprendimo principo. Azerbaidžano Respublikos Prezidentas taip pat informavo,
kad jis pasiūlė GUAM sukurti bendrą strategiją dėl įšaldytų konfliktų
sprendimo. LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas pasiūlė labiau internacionalizuoti problemų
sprendimą, kelti klausimus tarptautiniuose forumuose. Prezidentas pažymėjo,
kad krašto apsaugai Azerbaidžanas
skiria 2 proc. BVP. Kalbėdamas apie naftos fondą, jis sakė, kad jo lėšų
panaudojimas yra skaidriai vykdomas pritarus Parlamentui. Azerbaidžane šiuo
metu įgyvendinama Regioninės plėtros programa, pagal kurią sukurta naujų darbo
vietų. Pritardamas, kad reikia aktyviau vystyti ekonominius santykius,
Prezidentas pastebėjo, kad Azerbaidžanas su daugeliu valstybių yra sudaręs
tarpvyriausybines ekonomines komisijas, taigi
atitinkamą komisiją galima būtų
sukurti ir su Lietuva.
Susitikime su
Valstybinės Naftos kompanijos Prezidentu Natik Alijevu birželio 6 d. buvo aptarta
Azerbaidžano naftos sektoriaus vystymosi istorija ir perspektyvos. N. Alijevas
pažymėjo, kad Naftos kompanijoje dirba 60000 žmonių ir jai priklauso apie 80
įmonių. Kompanija jau dabar bendradarbiauja su 35 užsienio įmonėmis. N.
Alijevas pabrėžė, kad naftos kompanija ir naftos išgavimo telkiniai yra
valstybiniai.
Gruzija (2005 m.
birželio 7-9 d.)
Susitikime su
Gruzijos Parlamento Pirmininke Nino BURJANADZE ir komitetų vadovais 2005 m.
birželio 7 d. LR Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad Lietuva sveikina ir vertina
Gruzijos pasiekimus euroatlantinės integracijos srityje ir yra pasiruošusi
pasidalinti savo patirtimi. Gruzijos Parlamento pirmininkė informavo, jog
Gruzija intensyviai dirba siekdama įstoti į euroatlantines organizacijas:
vyksta teisės aktų harmonizacija, pirmą kartą parlamente sukurtas Europos
reikalų komitetas (vadovaujantis Lietuvos pavyzdžiu), aktyviai dirba Užsienio
reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetai, rengiamasi įgyvendinti ES
kaimynystės veiksmų planą. Neseniai buvo pasirašytas Gruzijos ir Rusijos
susitarimas dėl karinių bazių išvedimo iki 2008 m. Gruzijos Parlamento
Pirmininkė patikino, kad Gruzijai labai svarbi Lietuvos euroatlantinės
integracijos patirtis. Pabrėžusi demokratinių institucijų įtvirtinimo svarbą,
Parlamento pirmininkė sakė, kad būtų įdomi Lietuvos patirtis parlamentinės
Vyriausybės kontrolės srityje. Ji taip pat pažymėjo, kad svarbu vykdyti
ekonominius projektus, regionines programas. Tikimasi, kad su Lietuvos pagalba
pavyks pritraukti daugiau investicijų į regioną. Gruzijos Parlamento Pirmininkė
pabrėžė, kad Gruzijai būtų labai naudinga Lietuvos patirtis privatizacijos
klausimu. Tęsdamas dvišalio bendradarbiavimo temą, LR Seimo Pirmininkas
pastebėjo, kad pradėdama privatizacijos procesą, Lietuva savo įstatymuose buvo nurodžiusi, kad
strateginius objektus gali privatizuoti tik įmonės, atitinkančios
euroatlantinius standartus. LR Seimo Pirmininkas taip pat išreiškė viltį, kad
suintensyvės parlamentinis bendradarbiavimas. Pasako jo, vizito metu pasirašyta
deklaracija dėl LR Seimo ir Gruzijos Parlamento Europos reikalų komitetų
bendradarbiavimo prisidės prie parlamentinių ryšių stiprinimo. Dėl regioninio
bendradarbiavimo LR Seimo Pirmininkas pastebėjo, kad Parlamentinių Asamblėjų
formate įmanoma išspręsti daugelį problemų, todėl LR Seimas mielai pasidalintų
ir parlamentinio regioninio bendradarbiavimo patirtimi. Anot LR Seimo
Pirmininko, Gruziją galima vadinti Pietų Kaukazo regiono lydere, kuri galėtų
generuoti trijų valstybių santykius, būti tarpininke tarp Azerbaidžano ir
Armėnijos. LR Seimo Pirmininko nuomone, perspektyvus parlamentinio
bendradarbiavimo formatas galėtų būti ,,3+3: Pietų Kaukazo ir
Baltijos valstybės. Baigdamas pokalbį LR Seimo Pirmininkas pakvietė Gruzijos
Parlamento Pirmininkę vizito į Lietuvą.
Susitikime su
Gruzijos Parlamento valdančiosios ir opozicijos frakcijų atstovais 2005 m.
birželio 7 d. LR Seimo Pirmininkas trumpai pristatė LR Seimo Europos reikalų
komiteto funkcijas ir galias, taip pat LR Seimo opozicijos teises ir galias.
Gruzijos Parlamento frakcijų atstovai patikino, kad visos frakcijos pritaria Gruzijos euroatlantiniams siekiams.
Tačiau Gruzijos parlamento opozicijos atstovai apgailestavo, kad jie
nesinaudoja tokiomis plačiomis teisėmis kaip LR Seimo opozicija. Opozicijos
nuomone, Gruzijoje būtina daugiau dėmesio skirti žmogaus teisių apsaugai,
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai, demokratinei savivaldai. Buvo
pastebėta, kad artėjant rinkimams didėja spaudimas opozicijai, todėl labai
svarbu, kad Lietuva ir kitos šalys sektų šiuos procesus ir dalintųsi patirtimi.
LR Seimo nariams pasiteiravus, kaip Gruzijos opozicija žiūri į Pietų Kaukazo
konfliktų sprendimus, pastarieji atsakė, kad būtina problemas sureguliuoti
taikiai, per daug neskubinant įvykių ir mažiau spekuliuojant viešąja nuomone.
Gruzijos Parlamento valdančiosios frakcijos atstovas informavo, kad po 3 metų
Gruzijoje planuojama įvesti dviejų rūmų parlamento sistemą.
Susitikime su
Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašvili 2005 m. birželio 8 d. pastarasis
pažymėjo, kad Gruzijos strateginiai tikslai yra integracija į ES, NATO. Todėl
praverstų Lietuvos patirtis šioje srityje. Kalbėdamas apie Pietų Osetijos
problemą, Prezidentas sakė, kad Gruzijos pasiūlyta iniciatyva dėl Pietų
Osetijos autonomijos yra vienas iš svarbių žingsnių siekiant taikaus konflikto
sureguliavimo. Jo teigimu, Lietuva galėtų prisidėti keldama klausimą dėl
Gruzijos teritorinio vientisumo Europos Sąjungos institucijose. Aptariant
sienos su Rusija klausimą, Gruzijos Prezidentas pasisakė už sienos monitoringą
ir praktinį mokymą.
Susitikime su
Gruzijos Ministru Pirmininku Zurab Noghaideli 2005 m. birželio 8 d. LR Seimo
Pirmininkas trumpai papasakojo apie ekonomines Lietuvos aktualijas, rengimąsi
Euro įvedimui, pabrėždamas, kad būtina vystyti ekonominius ryšius tarp Lietuvos
ir Gruzijos. Jis paminėjo Klaipėdos uosto panaudojimo galimybę per
Poti-Iljičiovską, vėliau konteineriniu traukiniu Vikingas siunčiant krovinius
į Klaipėdos uostą. Gruzijos Premjeras patikino, kad jų valstybė suinteresuota
bendradarbiavimu su Baltijos valstybėmis. Ruošiama akcija Baltijos šalyse
Invest in Georgia; Poti atstovai greitai lankysis Klaipėdoje; mastoma apie
tiesioginio lėktuvo skrydžio Vilnius-Tbilisi atkūrimą. Buvo apgailestauta, kad
ekonominiai mainai tarp šalių labai maži. Šiuo metu Gruzijos vyriausybė rengia
ekonominę įėjimo į šiaurės Europos rinkas programą. Premjeras pabrėžė, kad
Gruzijos prioritetai NATO ir ES. Čia būtų labai vertinga Lietuvos patirtis.
Jis taip pat informavo, kad Gruzijoje buvo sėkmingai atlikta mokesčių sistemos
reforma. Iš anksčiau buvusių 21 skirtingų mokesčių liko 7. PVM dydis 20 proc.,
ir jį turi mokėti tik tos įmonės ir organizacijos, kurių apyvarta didesnė nei
55000 USD. Žemės mokesčių beveik nėra yra tik žemės mokestis turintiems
daugiau nei 10 ha žemės. Premjeras taip pat paminėjo, kad šiuo metu Gruzijoje
atsisakoma valstybinės socialinio draudimo sistemos pereinama prie
savanoriškojo socialinio draudimo. LR Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
priminė Premjerui apie 1999 metais Lietuvos nusiųstą Gruzijai dvišalio
Susitarimo dėl investicijų projektą. LR Seimo Pirmininkas taip pat paprašė
apsvarstyti galimybę skirti patalpas Lietuvių bendruomenei Gruzijoje. Premjeras
pažadėjo pasidomėti šiais klausimais.
Susitikime su ES
teisės viršenybės misijos EUJUST THEMIS Gruzijoje vadove Silvie Pantz 2005 m.
birželio 8 d. buvo pateikta informacija, kad misijos pagrindinis dėmesys yra
sukoncentruotas baudžiamosios teisės reformos srityje, tačiau misija nagrinėja
situaciją ir Gruzijos policijoje, teismuose.
Per trumpą misijos laiką buvo mėginama nuodugniai vertinti situaciją. LR
Seimo Pirmininkas buvo informuotas, kad Gruzija reformavo Sovietinius kodeksus,
ir tai įvedė tam tikrą sumaištį, nes nenuoseklus nuolatinis įstatymų taisymas
savaime sistemos nesukuria.
Baudžiamosios teisės reformos strategijai turi pritarti Gruzijos
Vyriausybė ir patvirtinti Prezidentas. LR Seimo Pirmininkui pastebėjus, kad
tokias strategijas Lietuvoje tvirtintų Parlamentas, Misijos vadovė sutiko, kad
Parlamentas strategijos įgyvendinime turi suvaidinti ypatingą vaidmenį, nes
nepakanka sukurti strategiją, reikia sukurti įstatymus jos įgyvendinimui.
Kalbėdama apie naująsias ES šalis nares, Teisės viršenybės misijos vadovė
rekomendavo sukurti tokią sistemą, kad grįžtantys iš užsienio teisininkai būtų
priimti atgal į darbą su visomis garantijomis.
Vizito Gruzijoje
metu LR Seimo Pirmininkas ir delegacija taip pat lankėsi Gruzijos Strateginių
ir tarptautinių studijų fonde, kur LR Seimo Pirmininkas skaitė pranešimą ir
dalyvavo diskusijoje. Lietuvos Respublikos Ambasadoje Tbilisyje LR Seimo
delegacija susitiko su Lietuvių bendruomenės Gruzijoje atstovais.
Armėnijos
Respublika (2005 m. birželio 9 11 d.)
Susitikimo su
Armėnijos Parlamento Pirmininku Arthur Baghdasaryan ir komitetų bei frakcijų vadovais 2005 m. birželio 10 d.
metu buvo pabrėžta parlamentinio bendradarbiavimo svarba. Armėnijos Parlamento
Pirmininkas informavo, kad Armėnija šiuo metu aktyviai vykdo reformas: keičiama
Konstitucija, rinkimų įstatymas. Siekiama pilnai reformuoti Konstituciją
išplečiant parlamento vaidmenį, stiprinant vietos savivaldą bei teismus. Jo
teigimu, naujasis rinkimų įstatymas pilnai atitinka tarptautinius standartus.
Vykdomi prisiimti įsipareigojimai prieš Europos Tarybą. Armėnijos Parlamento
Pirmininkas pabrėžė, kad integracija į ES pagrindinė Armėnijos užsienio
politikos kryptis. Lietuvos patirtis šioje srityje būtų labai vertinga. Armėnija rimtai nusiteikusi aktyviai
dalyvauti nuo 2006 m. ES naujųjų kaimynių programoje. LR Seimo Pirmininkas
trumpai papasakojo apie politinius ir ekonominius pokyčius, įvykusius Lietuvoje
per 15 nepriklausomybės metų. Lietuva mielai pasidalintų integracijos į ES,
NATO patirtimi. Kaip perspektyvų bendradarbiavimo formatą, LR Seimo Pirmininkas
įvardijo 3+3: trys Baltijos ir trys Kaukazo valstybės. Anot LR Seimo Pirmininko,
Lietuva sveikina armėnų norą spręsti regioninius konfliktus taikiai derybų
keliu. Jis pabrėžė, kad Kalnų Karabacho problema stabdo šalies ir viso regiono
vystymąsi. Pietų Kaukazo Parlamentinė Asamblėja būtų didelis žingsnis į priekį.
Kalbėdamas apie parlamentinius ryšius, LR Seimo Pirmininkas paminėjo, kad
bendradarbiavimas parlamentų komitetų lygmenyje ( Europos reikalų, Užsienio
reikalų, Nacionalinio saugumo, Ekonomikos komitetų ir kt.) galėtų duoti
teigiamų rezultatų. Armėnijos Parlamento Pirmininkas pastebėjo, kad būtų
naudinga pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą tarp Lietuvos ir Gruzijos
Parlamentų Europos reikalų komitetų. Jis taip pat paskatino aktyvinti ryšius
tarp Lietuvos ir Armėnijos miestų bei rajonų. Susitikimo pabaigoje LR Seimo
Pirmininkas pakvietė Armėnijos Parlamento Pirmininką oficialaus vizito į
Lietuvą.
Susitikime su Armėnijos
Respublikos Prezidentu Robert Kocharian 2005 m. birželio 10 d. LR Seimo
Pirmininkas pažymėjo, kad LR Seimo delegacijos vizito tikslas - išplėsti
parlamentinius ryšius, geriau susipažinti su regiono specifika ir pasiūlyti
pagalbą eurointegraciniuose procesuose. LR Seimo Pirmininkas paragino aktyviau
plėtoti Baltijos bei Pietų Kaukazo regionų bendradarbiavimą. Ypač reikėtų
atkreipti dėmesį į ekonominius ryšius, nes dabartiniu metu Lietuvos ir
Armėnijos prekybos apyvarta labai maža. Armėnijos Prezidentas patikino, kad
Armėnija stebi ir mokosi iš Lietuvoje vykdomų reformų. Armėnijos tikslai
narystė ES ir NATO, tačiau, anot Prezidento, suprantama, kad tai nuoseklaus ir
ilgo darbo rezultatas. Susitikimo metu taip pat buvo aptarti Armėnijos
ekonominiai, verslo, vidaus reikalų klausimai, Kalnų Karabacho problema.
Susitikimo su
Armėnijos Vicepremjero ir Teritorinio valdymo ministru O. Abramian 2005 m.
birželio 10 d. metu pastarasis išreiškė
tikėjimą, kad LR Seimo Pirmininko vizitas prisidės prie įvairiapusių dvišalių
santykių plėtojimo. LR Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad Armėnijos ir Lietuvos
verslininkų ryšiai galėtų būti aktyvesni ir nuolat skatinami. Pristatęs Lietuvos ekonominio augimo tempus,
LR Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad 2007 m. Lietuva ketina prisijungti prie Euro
zonos. Jis taip pat pasidalino privatizacijos proceso Lietuvoje patirtimi ir
pažymėjo, kad visos ne strateginės svarbos įmonės Lietuvoje jau privatizuotos.
Pasidalinęs mintimis apie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) pirmojo ir antrojo
bloko sustabdymą, LR Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad pilnai uždaryti IAE
Lietuva įsipareigojo 2009 m., todėl Lietuvoje mastoma ir apie privačias
investicijas į atominės energetikos sektorių. Kalbėdamas apie Kalnų Karabacho
konfliktą, Ministras sakė, kad Armėnija pasirengusi derėtis dėl 7 rajonų
perdavimo Azerbaidžanui. Tačiau,
Armėnijos pusės teigimu, pirmiausiai turi būti: 1. Nustatytas Kalnų Karabacho
statusas; 2. Užtikrintas susisiekimas su Kalnų Karabachu; 3. Suteiktos saugumo
garantijos Kalnų Karabacho gyventojams.
Seimo Pirmininkas Artūras
Paulauskas
Rengė:
Seimo Tarptautinių
ryšių skyriaus
Vyriausioji
specialistė Laura Šumskienė
