ALBANIJA 

Seimo nario Egidijaus Vareikio komandiruotė į Albaniją, 2005 06 30-07 05


LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS

MEMBER OF THE SEIMAS OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA

 


 

Lietuvos Respublikos Seimo                                                                             Vilnius, 2005-07-07

Tarptautinių ryšių skyriui

 

 

 

KOMANDIRUOTĖS ATASKAITA

 

 

 

2005 m. birželio 30 - liepos 05 d.d. dalyvavau parlamento rinkimuose Albanijos respublikoje kaip oficialus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) stebėtojas. Buvau atrinktas stebėtoju pagal kvotą, tenkančią Asamblėjos EPP-CD (Europos Liaudies partijos – Krikščionių Demokratų) kvotą.

 

 

Rinkimų stebėjimo tvarka:

 

ETPA stebėtojai buvo paskirstyti į grupes ir siunčiami stebėti rinkimus visoje Albanijos teritorijoje. Paprastai stebėtojų komandą sudaro du parlamentarai (mano kolega buvo p. Morten Ostergaard iš Danijos), vertėjas ir vairuotojas. Mūsų užduotis buvo stebėti rinkimų eigą Albanijos Respublikos Vloros rajone, 095- je rinkimų zonoje (apygardoje) esančioje šalies pietinėje dalyje. Stebėtojų užduotis yra aplankyti apie dešimtį balsavimo punktų per dieną, stebėti balsavimo punktų atidarymą, uždarymą bei balsų skaičiavimą. Stebėtojai buvo supažindinti su Albanijos Respublikos parlamento rinkimų tvarka, privalėjo fiksuoti tvarkos laikymąsi specialiuose protokoluose: ar balsavimo apylinkės įrengtos ir veikia įstatymo nustatyta tvarka, ar balsuojantieji laikosi įstatymų, ar nesudaromos galimybės falsifikuoti rinkimų rezultatus. Stebėjimo komisija, atsižvelgdama į Albanijos rinkimų sudėtingą stebėjimo ir balsų skaičiavimo sistemą “specializavo” stebėtojus į balsavimo ir skaičiavimo stebėjimą. Man teko stebėti balsavimo procedūrą.

 

 

Pastebėjimai ir vertinimai:

 

Su kolega iš Danijos Morten Ostergaard teko stebėti trijų balsavimo punktų (samčių viename pastate) atidarymą balsavimui, apie 20 punktų balsavimo eigą ir dviejų punktų uždarymą. ETPA, taip pat ir Europos Saugomo ir bendradarbiavimo organizacija bei Europos parlamentas, atsiuntė savo stebėtojus, pripažino, kad rinkimai iš esmės atitiko pagrindinius reikalavimus keliamus laisviems ir demokratiniams rinkimams (komunikatas pridedamas). Balsavimas buvo kiek chaotiškas, tačiau trūkumai dažniausiai kilo dėl įstatymų netobulumo, rinkėjų nežinojimo, ir partijų nepasitikėjimo viena kitomis. Visose apylinkėse buvo stebėtojų, kurie kažkuria prasme kontroliavo balsavimo ir, vėliau, balsų skaičiavimo eigą. Stebėtojams nebuvo daroma kokių nors kliūčių, stebint balsavimo procesą ir balsų skaičiavimą. Galima sakyti, kad rinkimai buvo laisvi, nors ne visais aspektais garbingi. Rinkimų apylinkių komisijų nariai dažnai ginčijosi tarpusavyje skirtingai interpretuodami įstatymus.

 

Pirmasis didelis “minusas” – tai rinkimų įstatymas. Albanijoje 3,5 mln. gyventojų. Kaip ir pas mus. Parlamentą sudaro 140 narių. Rinkimų sistema mišri: 100 parlamentarų išrenkamas vienmandatėse apygardose (ten vadinamose - zonose), gi 40 – pagal partijų sąrašus. Tačiau šie 40 mandatų paskirstomi ne tiems, kas gauna didžiausią paramą, o tiems, kurios surinkę pakankamai didelį procentą balsų, laimi mažai vienmandačių. Taigi proporcinė dalis yra kompensuojanti, galutinį mandatų skaičių kiek galima geriau priartinanti prie bendrų populiarumo proporcijų.

 

Albanijos politikai suprato, kad partijos, kurioms gerai sekasi vienmandatėse, iš proporcinės dalies didelės naudos neturi, mandatus čia gauna silpnesnės, ar net specialiai sukurtos dukterinės  partijos, kurios vienmandatėse stiprių kandidatų neturi, tačiau per visą šalį sugraibo nemažai balsų. Tad neblogu bizniuku tampa tokių partijų aljansas – viena dirba vienmandatei, kita sąrašui, ir bendras rezultatas teigiamas. Tokia manipuliacijos formą, kuri į istoriją atėjo Duško efekto vardu, mat taip vadinamoje vietovėje metodas išbandytas praėjusių savivaldos rinkimų metu. Didžiosios partijos pažadėjo, kad taip nesielgs, bet rinkiminė agitacija, o ir rezultatai rodo, kad partijos, paėmę liūto dalį vienmandačių, proporcinėje dalyje pasirodė pabrėžtinai kukliai – 8-10 procentų lygyje.

 

Kita didelė problema – rinkėjų sąrašai. Europos Tarybos spaudžiama, Albanija ėmėsi skubiai kurti gyventojų registrą, tačiau kūrimas virto kuriozų kupina istorija. Paaiškėjo, kad apie trečdalis gyventojų neturi ar nenurodo pastovios savo gyvenamosios vietos, tad neaišku kokiai rinkimų zonai juos priskirti. Apie 500 000 gyventojų gyvenamosios vietos kodų lentelėje turėjo skaičių “999”, t.y. kaip asmenys nedeklaravę savo gyvenamosios vietos ar esantys nežinia kur…

 

Opozicinės partijos kaltino valdžią, kad ši tyčia didina rinkėjų skaičių ir rengia galimybę savo šalininkams balsuoti po kelis kartus. Prieš pat rinkimus DP aktyvistai patyrinėją sąrašus rado per 200 000 sudubliuotų pavardžių, t.y. žmonių įtrauktų daugiau kaip į vieną sąrašą. Tai dar padidino įtampa ir nepasitikėjimą. Idant apsidrausti, rinkėjus teko žymėti, tiesa, ne paprastu rašalu, o nematomu. Kiekvienas balsavimo punktas buvo aprūpintas ir UV detektoriumi, kuris leido patikrinti, ar rinkėjas jau kartą nebalsavo. Priimtas dar vienas keistas sprendimas – balsus skaičiuoti ne rinkimų vietoje, o užplombuotas balsadėžės ir visą rinkimų dokumentaciją vežti į rinkimų zonos centrą… Dėl to balsų skaičiavimo laikas dar labiau pailgėjo.

 

Kaip demokratijos nebrandos pavyzdys buvo negatyvioji kampanija – nė viena partija nesidrovėjo oponentų drabstyti purvais. Opozicijos tv-klipuose socialistų ministras pirmininkas buvo stačiai pravardžiuojamas nusikaltimų ministru (albaniškas žodžių žaismas primi minister – krimi minister). Valdantieji socialistai rodė 1997 metų chaosą ir iš kažkokio kito konteksto ištrauktą opozicijos lyderio Salio Berišos frazę – “tai tik pradžia…”, mažesnės partijos iš kažkokių archyvų išpešę vaizdelį su besisveikinančiais didžiųjų partijų lyderiais įrodinėjo, neva, visi jei tokie…

 

Rinkimų stebėtojams ir vadinamajai Europai ne taip jau svarbu, kas laimi, svarbu, kad laikomasi taisyklių, gi vos ne kiekvienai vietos politinei partijai svarbiausia laimėti, o taisyklės kartais tam trukdo. Teisingumo dėlei varta pasakyti, kad tai buvo rinkimai geriausiai paruošti per 15 metų, pirmą kartą iš anksto nebuvo aišku, kas laimės, tai iš tiesų jau rimtas politinis žaidimas, kurio rezultatai priklauso nuo atėjusių balsuoti vadinamų paprastų žmonių. Kaip dar vieną teigiamą bruožą galima paminėti tai, kad kampanija iš aikščių vis labiau persimentė į TV ekranus ir spaudos skiltis. Nors abi didžiosios partijos surengė įspūdingus mitingus, jie veikiau save padrąsinti, nei gauti kokių papildomų balsų.

 

 

 

Pagarbiai

 

 

Egidijus Vareikis

 

Priedas: ETPA komunikatas spie rinkimus Albanijoje.

 

 

 


Naujausi pakeitimai - 2005-07-15
Audronė Bielinienė


© Seimo kanceliarija

https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_d=44668&p_k=1&p_r=3089