Ataskaitos 

2003 m.

2003 metais Seimo kanceliarijos Priimamajame užregistruoti 11 272 laiškai ir raštai (toliau – laiškai), adresuoti Seimui, Seimo Pirmininkui ir kitiems Seimo valdybos nariams, komitetams, komisijoms, parlamentinėms delegacijoms ir grupėms, Seimo kancleriui, Seimo kanceliarijos padaliniams ir jų vadovams. Tai 1016 laiškų mažiau palyginti su 2002 metais. Iš 2003 m. gautųjų laiškų 4045 laiškai adresuoti Seimo Pirmininkui (35 ,9 % visų).

2 diagramoje parodyta, kiek laiškų atsiuntė įstaigos, visuomeninės organizacijos ir gyventojai.

2144 – pasiūlymai priimti, keisti ar papildyti įstatymus, kitus teisės norminius aktus;

1010 – skundai dėl konkrečių pareigūnų veiksmų arba įstaigų veiklos;

1825 – informacijos iš įvairių įstaigų, užsienio valstybių ambasadų, padėkos;

6293 – pareiškimai, kuriuose prašoma padėti išspręsti konkrečias problemas.

Lentelėje pateikti duomenys, kiek laiškų gauta iš konkrečių savivaldybių:

Iš pateiktosios lentelės matyti, kad tradiciškai daugiausia laiškų gauta iš Vilniaus – 6090 (54, 0 %) ir Kauno – 935 (8, 3 %), Šiaulių – 340 (3, 0 %) miestų, iš kitų valstybių - 1096 (9, 7 %).

4 diagramoje pateikta 2002-2003 metais atsiųstų laiškų tematika.

Palyginti su 2002 metais padidėjo laiškų žemės ūkio ir sveikatos apsaugos klausimais, daugiau laiškų atsiųsta darbo klausimais.

5 diagramoje parodyta, kiek Seimo struktūriniuose padaliniuose išnagrinėta laiškų:

Iš jų komitetuose :

Kanceliarijos padaliniuose:

Iš 3052 Priimamajame išnagrinėtų laiškų ir raštų, į 1113 laiškų Priimamasis parengė atsakymus, 1274 pasiūlymus dėl įstatymų priėmimo, pakeitimo ar papildymo Priimamasis, vadovaudamasis Seimo valdybos sprendimu patvirtintomis Asmenų pareiškimų bei iš institucijų gautų raštų nagrinėjimo, asmenų priėmimo ir jų aptarnavimo telefonu Seimo kanceliarijoje taisyklėmis, išnagrinėjo ir perdavė Seimo posėdžių sekretoriatui arba atitinkamiems Seimo komitetams bei apie pasiūlymų svarstymo eigą pranešė pareiškimų autoriams. Dėl 765 pareiškimų paprašyta kitų institucijų nuomonės arba laiškai buvo persiųsti nagrinėti kitoms organizacijoms pagal priklausomybę. Dažniausiai kreiptasi į Vyriausybę, Generalinę prokuratūrą, ministerijas (Vidaus reikalų, Teisingumo, Finansų), savivaldybes (daugiausiai – Vilniaus ir Kauno miestų). Priimamasis informavo pareiškėjus ir apie Seimo valdybos narių bei Seimo kanclerio pavedimus nagrinėti laiškus kituose Seimo struktūriniuose padaliniuose.

Priimamasis kontroliavo, ar vykdytojai pareiškėjui išsiuntė atsakymus į jiems adresuotus bei Seimo vadovybės pavedimu perduotus gyventojų ir visuomeninių organizacijų laiškus. 2003 metais Seimo struktūriniams padaliniams Priimamasis perdavė 383 pareiškimus su Seimo valdybos narių ir 157 su Seimo kanclerio rezoliucijomis. Informacija apie šių Seimo vadovybės bei Seimo kanclerio pavedimų vykdymą kas mėnesį pateikiama Seimo kancleriui.

2003 m. buvo kontroliuota 5250 laiškų (72, 6 % gyventojų laiškų bei 20, 6 % raštų).

Kaip ir 2002 metais, daugiausia laiškų gauta teisėsaugos ir teisėtvarkos, ekonomikos, socialinės apsaugos, žemės ūkio, ryšių su užsienio valstybėmis klausimais.

Toliau apžvelgiami kiekvienos tematikos laiškai: pagrindinės temos ir nagrinėjimo eiga.

2003 metais TEISĖSAUGOS ir TEISĖTVARKOS klausimais gauti laiškai ir skundai sudaro 16,3 % bendrojo laiškų skaičiaus. Daugiausia kreiptasi įvairių įstatymų tobulinimo (583) bei teismų darbo klausimais (515). Nemažai pareiškimų atsiųsta dėl policijos, prokuratūros veiklos; skųstasi dėl pažeistų piliečių teisių; prašyta išaiškinti įvairių įstatymų nuostatas, suteikti nemokamą teisinę pagalbą, padėti spręsti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo problemas.

Iš svarstomų Seime įstatymų projektų daugiausia pastabų sulaukta dėl Civilinio proceso, Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso kodeksų tobulinimo, taip pat Vietos savivaldos, Advokatūros, Prokuratūros, Policijos rėmėjų ir daugelio kitų įstatymų. Gauta ypač daug visuomeninių organizacijų pareiškimų (56) dėl Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir Advokatūros įstatymo projektų, kuriuose reglamentuojamas teisių bei interesų atstovavimas įvairiose teisėtvarkos institucijose bei teismuose.

Pareiškimuose teismų darbo problematika dažniausiai buvo skundžiamasi dėl priimtų teismų sprendimų ir teisėjų veiklos, dėl antstolių veiksmų išieškant baudas bei dėl nevykdomų teismo sprendimų, prašoma peržiūrėti teismo sprendimą, sušvelninti kardomąją priemonę.

Dauguma laiškų dėl policijos veiklos – tai skundai dėl policijos pareigūnų veiksmų. Gauta pareiškimų pasų sistemos, pilietybės, vidaus reikalų sistemos reorganizavimo klausimais, dėl policijos komisariatų problemų. Dėl pažeistų piliečių teisių tradiciškai daugiausiai skundų gauta iš įkalinimo įstaigų, nors ir gyventojai prašė apginti įvairias pažeistas teises, teiravosi apie skundų pateikimo į Europos žmogaus teisių teismą tvarką.

Daugiausiai kreiptasi biudžeto lėšų skyrimo, įvairių projektų ir konkrečių objektų finansavimo, atkurtų rublinių santaupų išmokėjimo, mokesčių, privatizacijos klausimais. Nemažai laiškų gauta dėl komunalinio ūkio, ryšių, transporto, bankų, akcinių bendrovių veiklos. Penktadalis laiškų – pasiūlymai tobulinti įvairias ekonomikos sritis reguliuojančius įstatymus.

Įvairių prašymų (541) finansavimo klausimais bei pasiūlymų dėl 2004 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekto daugiausia pateikė valstybinių įstaigų vadovai, savivaldybių merai. Sveikatos apsaugos įstaigos bei visuomeninės organizacijos kreipėsi dėl ligoninių remonto, įvairios aparatūros įsigijimo finansavimo. Gauta prašymų remti aukštąsias mokyklas, muziejus, teatrus, mokyklas, skirti lėšų valymo įrengimų statybai, keliams tiesti ir tvarkyti, proginiams spaudiniams išleisti, padidinti policijos, teismų, neįgaliųjų centrų, kitų tarnybų finansavimą.

Trečdalį gyventojų laiškų sudarė kreipimaisi dėl atkurtų santaupų grąžinimo, indėlių iš bankrutavusios Kauno holdingo kompanijos atgavimo. Kituose kreiptasi komunalinio ūkio (šildymo išlaidų kompensavimo tvarkos; įsiskolinimų už komunalines paslaugas; apmokėjimo už vandenį tvarkos numatomo keitimo; dėl lėšų, įdėtų tiesiant dujų tinklus grąžinimo), mokesčių (siūlyta mažinti muito, žemės bei kai kuriuos kitus mokesčius, didinti neapmokestinamąjį minimumą daugiavaikėms šeimoms), bankų veiklos klausimais.

2003 metais padidėjo laiškų ir raštų ŽEMĖS ŪKIO klausimais, jie sudaro 7, 8 % bendrojo laiškų skaičiaus.

Žemdirbių organizacijos ir akcinės bendrovės atsiuntė nemažai laiškų ir raštų dėl sudėtingos situacijos kaime ir žemės ūkyje, mokesčių lengvatų, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų, rinkos apsaugos, pareiškė nuomonę apie žemdirbių viešąsias akcijas. Dažniausiai kreiptasi dėl pieno ir grūdų sektorių, cukrinių runkelių augintojų ir gamintojų problemų, kiaulių ūkio būklės, kooperacijos plėtros, paramos žemės ūkiui iš Europos Sąjungos, žemės reformos darbų vykdymo ir jų kainų, miškų savininkų problemų, tiesioginių išmokų žemdirbiams. Gauta nemažai pasiūlymų dėl įstatymų tobulinimo: Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, Sodininkų bendrijų, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo, Melioracijos ir kitų įstatymų.

Daugiau kaip pusę gyventojų laiškų žemės ūkio klausimais sudaro skundai dėl žemės grąžinimo vilkinimo, ypač daug tokių pareiškimų gauta dėl žemės grąžinimo Vilniaus mieste ir rajone. Žmonės taip pat kreipėsi dėl žemės nuosavybės dokumentų išdavimo vilkinimo, kompensacijų už valstybės išperkamą žemę greitesnio išmokėjimo, žemėtvarkininkų piktnaudžiavimų. 16 asmenų prašė pratęsti prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, priėmimo terminus.

2003 metais SOCIALINĖS APSAUGOS klausimais gauti laiškai ir skundai sudaro 8, 2 % bendrojo laiškų skaičiaus.

Tradiciškai daugiausia laiškų gauta dėl įstatymų tobulinimo, pensijų, prašymų skirti materialinę paramą.

Daugiausia pastabų ir pasiūlymų pateikta dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos projekto, Valstybinių pensijų ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisų, Piniginės socialinės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms įstatymo projekto. Nemažai gyventojų ir visuomeninių organizacijų pateikė nuomonę dėl Nepriklausomybės akto signatarų pensijų bei kitų įstatymų projektų.

Pensijų klausimais dažniausiai rašė dirbantys pensininkai, turėję draudžiamųjų pajamų, kuriems valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija buvo sumažinta pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas; pareiškėjai prašė išmokėti sumažintą pensijos dalį. Nemažai laiškų gauta dėl Vidaus reikalų sistemos buvusių darbuotojų pensijų, našlių, nukentėjusių asmenų, našlaičių, invalidumo pensijų. Net 288 asmenys prašė suteikti materialinę paramą. Kituose laiškuose kreiptasi dėl vaiko teisių ir interesų apsaugos, globos ir rūpybos, žalos atlyginimo už prarastą sveikatą išmokėjimo. Visuomeninės organizacijos rašė dėl lengvatų nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, Afganistano karo bei Antrojo pasaulinio karo veteranams, dirbantiems invalidų tėvams bei kitoms asmenų grupėms; dėl žmonių su negalia, gausių šeimų socialinių problemų; dėl pensininkų ekonominės padėties.

2003 metais SVEIKATOS APSAUGOS klausimais gauti laiškai ir raštai sudaro 7, 5 % bendrojo laiškų skaičiaus.

Net 323 laiškai (2890 parašų) buvo atsiųsti dėl Dirbtinio apvaisinimo ir Reprodukcinės sveikatos įstatymų projektų. Nemažai pastabų gauta dėl Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės strategijos 2004–2007 metais ir jos įgyvendinimo priemonių plano projekto, Farmacinės veiklos, Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Vaistininkų rūmų įstatymų projektų.

Įstaigų raštai – tai daugiausia atsakymai į įvairius Sveikatos apsaugos komiteto klausimus, kreipimaisi dėl sveikatos apsaugos įstaigų restruktūrizavimo problemų. Gyventojai ir visuomeninės organizacijos daugiausia rašė dėl vaistų kompensavimo tvarkos, skundėsi konkrečių gydytojų veiksmais bei poliklinikų darbu, prašė padėti iš naujo nustatyti invalidumo grupę arba atlyginti už sveikatai padarytą žalą. Gauta nemažai kalinių skundų dėl blogų gydymo sąlygų įkalinimo vietose ir areštinėse. Visuomeninės organizacijos kreipėsi dėl vaikų sanatorinio–reabilitacinio gydymo problemų, medicinos punktų švietimo įstaigose išsaugojimo, gyventojų aprūpinimo ortopedijos technikos gaminiais tvarkos, greitosios pagalbos medikų darbo, neatlygintinos donorystės pripažinimo prioritetine problema.

Kreiptasi dėl įstatymų tobulinimo, daugiausia dėl Vandens, Medžioklės įstatymų, Teritorijų planavimo įstatymo naujos redakcijos. Gyventojai rašė dėl individualių medžioklės plotų sudarymo problemų, prašė padėti apsaugoti apželdintas teritorijas, pasisakė prieš naftos gręžinių šalia gyvenviečių statybą, dėl telkinio D-6 problemos.

2003 m. Seimo Priimamajame gauti laiškai ir raštai švietimo, mokslo ir kultūros klausimais sudaro 3,64 % bendrojo laiškų skaičiaus.

Gauta nemažai pastabų ir pasiūlymų dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Švietimo, Muziejų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų, Lietuvos mokslų akademijos statuto, Lietuvos mokslų tarybos nuostatų pakeitimo. Visuomeninių organizacijų ir gyventojų laiškuose buvo keliamos aktualios vidurinių, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų bei kolegijų reorganizacijos problemos. Gauta nemažai pareiškimų dėl Buivydiškių žemės ūkio studijų centro statuso, kreiptasi ir dėl Vilniaus Universiteto Tarptautinės verslo mokyklos, Nacionalinės filharmonijos, Kauno miesto muziejų reorganizavimo klausimų.

Kaip ir 2002 metais gauta laiškų dėl švietimo reformos, švietimo ir kultūros įstaigų statybos ir rekonstrukcijos finansavimo, lėšų nevalstybinių tradicinių religinių bendruomenių mokykloms, prašyta spręsti kolegijų studentų ir dėstytojų problemas, atsisakyti privalomojo lytinio švietimo dėstymo mokyklose bei kitais klausimais.

Laiškuose buvo rašyta dėl istorinio–kultūrinio paveldo išsaugojimo Lietuvoje (kreiptasi dėl Veliuonos piliakalnių aukštuminės regyklos vientisumo išsaugojimo, dėl buvusios užtvankos atstatymo ant Siesarties upės Ukmergės rajone, prieš Žvėryno malūno ir saugomos teritorijos Neries gamtinio karkaso naikinimą, prašyta paspartinti Trakų istorinio nacionalinio parko įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procesą). Visuomeninės organizacijos aktyviai siūlė savo kandidatus į Valstybinę paminklosaugos komisiją ir prašė leisti dalyvauti komisijos narių rinkimuose. Gauta pareiškimų dėl valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų

2003 m. Seimo Priimamajame gauti laiškai ir raštai darbo klausimais sudaro 3,5 % bendrojo laiškų skaičiaus. Gauta nemažai pasiūlymų dėl Seime svarstomų ir priimtų įstatymų projektų (Darbo užmokesčio indeksavimo, Garantinio fondo įstatymo pakeitimo, Valstybinės darbo inspekcijos, Darbo tarybų, Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų, Darbo kodekso). Didžiausią gyventojų laiškų dalį sudaro skundai dėl atleidimo iš darbo, kolektyvinių sutarčių nesilaikymo, laiku neišmokėtų atlyginimų ir išeitinių išmokų, darbo biržų teikiamų paslaugų kokybės. Visuomeninės organizacijos siūlė didinti atlyginimus įvairių sričių darbuotojams. Įstaigos atsiuntė daug atsakymų į komitetų klausimus, informaciją apie seminarus, kvalifikacijos kėlimo kursus.

Iš užsienio valstybių daugiausia gauta informacinio turinio raštų (69 %). Tai – atmintinės, informacijos, adresuotos Seimo Pirmininko sekretoriatui, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetams iš Lietuvos Respublikos ambasadų įvairiose valstybėse, Užsienio reikalų ministerijos, kvietimai į tarptautinius renginius, padėkos už surengtus vizitus Lietuvoje. Ambasados persiuntė nemažai užsienio valstybių parlamentų vadovų laiškų Seimo vadovybei. Gauta laiškų, kuriuose buvo pasisakyta dėl karo Irake, Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą ir NATO, Rusijos piliečių tranzito per Lietuvos teritoriją tvarkos, prašoma pateikti informaciją dėl kompensacijų už priverstinius darbus Vokietijoje. Lietuvos politinių kalinių sąjungos suvažiavimo dalyviai ragino pradėti derybas su Rusijos Federacijos Vyriausybe dėl okupacinės žalos atlyginimo.

Nemažai raštų ir laiškų gauta dėl įvairių valstybinės valdžios institucijų veiklos (Seimo, Prezidentūros, ministerijų, apskričių ir savivaldybių), radijo ir televizijos bei visuomeninių organizacijų reikalų, rinkimų, religine, krašto apsaugos tematika, apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis klausimais. Daugiau kaip 150 laiškų atsiųsta dėl Seimo, Prezidentūros veiklos. Neretai į Seimą kreiptasi dėl įvairių renginių organizavimo.

Trečdalis laiškų dėl savivaldybių ir apskričių veiklos (179) – tai gyventojų bei visuomeninių organizacijų skundai dėl apskričių ir savivaldybių priimtų sprendimų, pareigūnų piktnaudžiavimo. Kituose prašoma spręsti įvairias savivaldos problemas. Žmogaus teisių komitetas gavo iš savivaldybių informacijas apie peticijų nagrinėjimą, Ekonomikos komitetas – apie rajonų socialinės ekonominės raidos problemas.

Gyventojų laiškuose apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis klausimais pateikiamos gyvenamojo būsto nuomos lengvatinėmis sąlygomis problemos, prašoma leisti privatizuoti butus arba neiškeldinti iš turimų būstų dėl turimų skolų.

Penktadalis laiškų dėl valstybinės valdžios institucijų veiklos – gyventojų skundai dėl įvairių pareigūnų bei institucijų veiksmų. Ypač aktyviai rašė nuteistieji, kurie skundėsi įkalinimo įstaigų administracijos veiksmais.

2003 metais Priimamojo specialistai priėmė apie 2000 gyventojų. Priimamasis taip pat surengė priėmimus pas Seimo vadovybę ir komitetų bei komisijų pirmininkus. Per metus surengti 42 susitikimai, priimta daugiau kaip 300 žmonių. Daugiausia gyventojų priėmė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č. Juršėnas, buvęs Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Uspaskichas, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G. Dalinkevičius bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas. Daugiau negu pusė į priėmimus atėjusių asmenų prašė padėti atkurti nuosavybės teises į žemę, suteikti materialinę paramą, padėti spręsti darbo santykių bei aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis problemas bei skundėsi dėl teismų priimtų sprendimų bei žmogaus teisių pažeidimų.

Kaip įprasta, artėjant kadencijos pabaigai, laiškų į Seimą visada sumažėja. 2003 metais laiškų skaičius Seimo Pirmininkui, Seimui bei jo struktūriniams padaliniams šiek tiek sumažėjo. Tačiau šis sumažėjimas buvo daug mažesnis negu ankstesnėse kadencijose.

Nors žmonės į Seimą bei jo vadovybę kreipėsi įvairiomis temomis – nuo ekonominės ir užsienio politikos iki konkrečių buitinių problemų. 2003 metais buvo atsiųsta gana daug (daugiau negu 2000) pastabų bei pasiūlymų dėl konkrečių įstatymų tobulinimo.

Palyginti su 2002 metais, 2003-iais. daugiau laiškų atsiųsta dėl žemės ūkio, socialinės apsaugos, darbo teisės sritis reguliuojančių įstatymų, žemės grąžinimo, piliečių teisių, rinkimų klausimais. Į priėmimus Seime ateinantys asmenys kreipėsi dėl panašių problemų.

Nemažai pareiškėjų nepasinaudojo jiems suteiktomis teisėmis tiesiogiai kreiptis į jų problemas galinčias išspręsti įstaigas ir organizacijas, o rašė Seimo Pirmininkui, Seimo Pirmininko pavaduotojams, Seimo komitetams ir komisijoms. Todėl užtrunka asmenims aktualių problemų nagrinėjimas, nes laiškai būna persiunčiami kitoms organizacijoms pagal priklausomybę arba paprašoma kompetentingų institucijų nuomonės.