Ataskaitos

2002 m.

20021 1. Bendroji apžvalga

2002 m. Seimo Priimamajame buvo gauti ir užregistruoti 12288 laiškai, adresuoti Seimui ir jo vadovybei, komitetams, komisijoms, kitiems Kanceliarijos padaliniams. Šis skaičius yra 3 proc. didesnis negu 2001 m.

Iš visų gautųjų laiškų daugiau kaip pusę (52 proc.) sudaro gyventojų pareiškimai, prašymai, skundai ir pasiūlymai (toliau – gyventojų laiškai), ir šiek tiek mažiau kaip pusę (48 proc.) – įmonių, įstaigų, organizacijų raštai, kita korespondencija.

Apie 70 proc. visų laiškų gauta iš Lietuvos Respublikos miestų ir apie 30 proc. – iš rajonų.

Visų gautųjų laiškų analizė parodo, kad didesnė pusė (52,5 proc.) laiškų gauta iš didžiausią gyventojų skaičių turinčio Vilniaus miesto, kuriame be to, sutelktos ministerijos, kitos valstybinės institucijos, veikia dauguma įmonių bei organizacijų.

Gyventojų laiškų pasiskirstymas pagal miestus kitoks. Vilniečiai parašė daugiausiai – beveik 40 proc. – laiškų. Kauno miesto gyventojai atsiuntė apie 13 proc. visų laiškų, Šiauliai – 7 proc., Klaipėdos – 3,5 proc., Panevėžio ir Alytaus – po 2 proc. visų laiškų.

Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad rajonų gyventojai gerokai rečiau kreipiasi raštu į Seimą negu miestų gyventojai. Iš rajonų gautų laiškų skaičius sudaro 30 proc. visų laiškų. Daugiausiai gauta iš Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų – po 78 laiškus, Šiaulių rajono – 75, Trakų rajono – 70 laiškų. Iš kitų rajonų laiškų skaičius yra daug mažesnis ir neviršija vieno procento.

Kiek laiškų gauta iš miestų

1 lentelė

Gauta	Visi laiškai		Gyventojų laiškai
Gauta	bendras sk.	dalis proc.	bendras sk.	dalis proc.
Iš viso gauta	12288	100	6382	100
iš rajonų	3464	28,2	1940	30,4
iš miestų	8824	71,8	4442	69,6
Vilniaus	6456	52,5	2534	39,7
Kauno	1013	8,2	839	13,2
Šiaulių	540	4,4	449	7,0
Klaipėdos	294	2,4	224	3,5
Panevėžio	239	2,0	188	2,9
Alytaus	176	1,4	126	2,0
Palangos	80	0,7	67	1,1
Visagino	26	0,2	15	0.2

Trečdalis visų Seimo Priimamajame 2002 m. gautų ir užregistruotų laiškų buvo adresuoti Seimo Pirmininkui. Gyventojai Seimo Pirmininkui adresavo apie 40 proc. laiškų

Daugiau kaip trečdalis laiškų buvo adresuoti Seimo komitetams, kita dalis – Seimui, Seimo komisijoms, frakcijoms, Kanceliarijos skyriams.

2. Laiškų nagrinėjimo Seime struktūra

Apie 40 proc. visų per praėjusius metus gautų laiškų nagrinėjo Seimo komitetai; vienas komitetas vidutiniškai po 2,8 proc. bendro laiškų kiekio. Beveik pusė šių laiškų – gyventojų pastabos, pasiūlymai dėl įstatymų, kita dalis – organizacijų, įstaigų, įmonių raštai. Pažymėtina, kad didžioji dalis laiškų buvo pačių pareiškėjų adresuoti konkretiems komitetams.

Iš visų komitetų didžiausias laiškų skaičius per praėjusius metus (daugiau kaip 800) skirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetui, daugiau kaip 700 – Žmogaus teisių komitetui, apie 600 – Sveikatos reikalų komitetui, daugiau kaip 400 – Biudžeto ir finansų komitetui. Kitiems komitetams skirtų laiškų skaičius svyruoja nuo 100 iki 300.

Daugiau kaip 30 proc. laiškų išnagrinėta Kanceliarijos skyriuose. Beveik pusė visų Kanceliarijos padaliniams perduotų laiškų skaičiaus teko Seimo posėdžių sekretoriatui – tai laiškai, kuriuose pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl Seime užregistruotų įstatymų ar jų pakeitimų projektų.

18 proc. visų gautųjų laiškų išnagrinėjo ir juos atsakė Seimo Priimamasis, – tai gyventojų pareiškimai, prašymai, skundai ar pasiūlymai. Didesnei daliai pareiškėjų buvo išaiškinti jiems rūpimi įstatymai, kitų pareiškėjų problemos buvo sprendžiamos kartu su kompetentingomis įstaigomis, organizacijomis (ministerijomis, savivaldybėmis, Valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įstaigomis).

Seimo komisijose, kartu paėmus, išnagrinėta apie 7 proc. visų per praėjusius metus gautų laiškų kiekio, o frakcijose – apie 4 proc.

Beveik pusės (45 proc.) visų laiškų nagrinėjimo eiga buvo kontroliuojama. Į kontroliuojamus pareiškimus, skundus, pasiūlymus Priimamasis gauna galutinį nagrinėjančios institucijos atsakymą apie priimtą sprendimą konkrečiu klausimu.

3. Gautųjų laiškų tematika

Jau ne pirmus metus gaunamuose laiškuose vyrauja teisėsaugos ir teisėtvarkos, ekonominiai, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, žemės reformos klausimai.

Laiškų temos

2 lentelė

Tematika	Iš viso gauta		iš jų – gyventojų
Tematika	laiškų sk.	dalis proc.	laiškų sk.	dalis proc.
Iš viso	12288	100	6383	100
iš jų: Ekonomika	2218	18,0	1022	16,0
Teisė ir teisėtvarka	1851	15,1	1143	17,9
Socialinė apsauga	1097	8,9	821	12,9
Žemės ūkis	727	5,9	530	8,3
Sveikatos apsauga	719	5,8	348	5,5
Švietimas, mokslas, kultūra	461	3,7	211	3,3
Darbo klausimais	369	3,0	217	3,4
Valstybinės valdžios institucijų veikla	872	7,1	357	5,6
Religijų klausimais	497	4,0	496	7,8

Teisėsaugos ir teisėtvarkos klausimais gauta 15 procentų visų laiškų, iš kurių beveik pusė (apie 800) – pastabos, pasiūlymai dėl svarstomų įstatymų projektų arba jau priimtų įstatymų, jų pakeitimo. 2002 metais buvo svarstoma ir priiminėjama daug svarbių įstatymų (Civilinio proceso kodeksas, Darbo kodeksas, kiti įstatymai), dėl kurių savo nuomonę pateikė ir gyventojai, ir įvairios institucijos. Tačiau daugiausiai gyventojų dėmesio susilaukė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo projektai, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos ir kiti įstatymai.

Kaip ir kasmet, didelę teisėsaugos ir teisėtvarkos grupei priskirtų laiškų dalį – beveik trečdalį – sudarė gyventojų skundai dėl teismų ir teisėjų darbo bei teismų sprendimų. Iš esmės, tiek daug skundų gaunama todėl, kad teismą pralaimėjusioji pusė dažniausiai lieka nepatenkinta teismo ir teisėjo darbu, priimtu sprendimu; įsitikinusi savo teisumu, dėl nepalankaus sprendimo kaltina teismą ir teisėjus. Dauguma šių skundų yra adresuoti Seimo Pirmininkui – prašoma, kad Pirmininkas peržiūrėtų ir išnagrinėtų jų civilines ar baudžiamąsias bylas. Tokiems besiskundžiantiems atsakoma, kad, vadovaujantis įstatymų skelbiamu teismų nepriklausomumo principu, nei Seimas, nei jo vadovybė nesikiša į teismų darbą, bylų nagrinėjimą.

Ekonomikos klausimais gauta 18 proc. (daugiau kaip 2000) visų laiškų. Maždaug pusė iš jų gauta iš gyventojų, kita pusė – iš įmonių, įstaigų, organizacijų. Laiškai finansų, biudžeto formavimo klausimais sudarė daugiau kaip ketvirtadalį (605) visų laiškų.

Gyventojams aktualiausias klausimas buvo atkurtųjų santaupų grąžinimas. Prašymų grąžinti santaupas praėjusiais metais padaugėjo 1,5 karto palyginti su 2001 m. Tam įtakos turėjo 2001 m. pabaigoje priimtas Vyriausybės nutarimas dėl laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis pradžios datos nustatymo, pagal kurį leista pirmos grupės indėlininkams laisvai disponuoti atkurtomis santaupomis nuo 2002 m. pradžios. Laiškuose tokios pat teisės reikalavo ir kitų grupių indėlininkai, ypač senyvo amžiaus bei ligoti žmonės. Jie prašė priimti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisas ir numatyti kai kurias išimtis ligoniams. Tačiau valstybės finansinės galimybės neleido to padaryti.

Pažymėtina, kad beveik 200 laiškų (iš jų pusė – gyventojų) gauta dėl mokesčių sistemos tobulinimo. Dauguma iš jų – smulkiųjų verslininkų, patentininkų, individualių įmonių savininkų skundai dėl sveikatos draudimo, socialinio draudimo mokesčių apskaičiavimo, dėl įsiskolinusių įmonių uždarymo problemų.

Trečiąją vietą pagal gautų skaičių praėjusiais metais užėmė laiškai socialiniais klausimais. Iš jų maždaug trečdalį sudarė prašymai suteikti vienkartinę materialinę paramą, kitą trečdalį – skundai dėl mažų pensijų ir prašymai jas padidinti.

Pagal finansines išgales buvo didinamos valstybinės socialinio draudimo pensijos. Priimtos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos sudarė galimybę padidinti pensijas tiems asmenims, kurių didelis darbo stažas, tačiau dėl buvusio mažo darbo užmokesčio iki šiol gaudavo pačias mažiausias pensijas (iki 325 Lt). Padidinta ir bazinė pensija bei pakeista draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimo tvarka turės įtakos ir kitų asmenų pensijų dydžiui.

Beveik du trečdaliai (63 proc.) visų žemės ūkio klausimais gautų gyventojų laiškų – dėl žemės grąžinimo ir kompensacijų už valstybės išperkamą žemę išmokėjimo.

Nors žemės reforma vykdoma daugiau kaip 10 metų, tačiau nemažai besikreipiančiųjų skundžiasi, kad tiek pat metų vilkinama priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimą.

Be to, gauta nemažai siūlymų pratęsti prašymų dėl nuosavybės teisės atkūrimo bei dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, priėmimo terminus. Atsižvelgiant į tai, praėjusiais metais priimtos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, kurios nustatė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą iki 2003 m. liepos 1 d., o valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pareiškimo ar pakeitimo terminą – iki 2003 m. balandžio 1 d.

Nemažėja laiškų dėl sveikatos apsaugos gerinimo – jų kiekis sudaro apie 6 proc. bendrojo laiškų skaičiaus. Vykstant sveikatos apsaugos reformai šios problemos yra aktualios ir medicinos įstaigoms, ir gyventojams. Medicinos darbuotojai ne kartą kreipėsi į Seimą dėl poliklinikų ar ligoninių reorganizavimo, gyventojai dažniausiai skundėsi dėl poliklinikų darbo, prašė išplėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Panevėžio miesto gyventojai (apie 40 žmonių) kreipėsi į Seimo Pirmininką prašydami miesto poliklinikoje neuždaryti Rentgenologijos kabineto. Šį pareiškimą išnagrinėjusi Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą perregistruoti licenciją, leidžiančią Panevėžio miesto poliklinikai tęsti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais (fluorografu).

Širvintų ligoninės slaugos darbuotojai kreipėsi į Seimo vadovybę dėl galimos ligoninės reformos (stacionaro lovų skaičiaus mažinimo). Darbuotojų nuomone, po reformos dalis personalo netektų darbo, pablogėtų paslaugų teikimo ligoniams kokybė. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei Širvintų rajono savivaldybę. Rajono meras paaiškino, kad į ligoninės viduriniojo medicinos personalo problemas atsižvelgs ir prie Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduotinų normų bus pereinama palaipsniui.

Nemažai pastabų atsiųsta dėl Dirbtinio apvaisinimo ir Reprodukcinės sveikatos įstatymų projektų. Pažymėtina, kad sveikatos apsaugos sistemos atstovai šiems projektams pritarė, o krikščioniškų ir visuomeninių organizacijų atstovai – projekto nuostatas kritikavo, siūlė projektų nepriimti.

Įvairiais darbo klausimais gautų laiškų skaičius sudaro apie 3 proc. visų laiškų. Iš šiai grupei priskirtinų laiškų didžiausią dalį sudaro nuomonės (pastabos, pasiūlymai) dėl praėjusiais metais svarstyto ir priimto Darbo kodekso.

Nemažai gauta darbuotojų (dirbančių nevalstybinėse institucijose) skundų dėl jų teisių pažeidimų – atleidimo iš darbo pažeidžiant įstatymus, neatsiskaitymo už atliktą darbą, atostogas ir panašiai. Nagrinėjant (drauge su Valstybine darbo inspekcija) šiuos laiškus dažnai paaiškėja, kad skundai buvo pagrįsti.

Tai, kad nevalstybinės institucijos pažeidinėja darbuotojų interesus, rodo ir į Priimamąjį žodžiu besikreipiančių asmenų nusiskundimai. Tikimasi, kad dalį šių problemų padės išspręsti nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas, kurį svarstant buvo nagrinėjami žmonių pasiūlymai ir pastabos.

Pažymėtina, kad 2002 m. kelis kartus padidėjo laiškų religijų klausimais skaičius ir pasiekė beveik 500. Tai susiję su Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymu Seime praėjusiais metais. Visi gautieji laiškai – tai gyventojų, įvairių religinių bendrijų nuomonė apie minėtąjį įstatymo projektą.

Pastabas dėl šio projekto Seimui pareiškė Klaipėdos miesto Evangelijos bažnyčia, Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia, evangelikų bendruomenių vadovai, Kauno baptistų ir kitos bendruomenės.

Seimo Priimamajame gautų laiškų kiekis pagal tematiką parodytas pateikiamoje diagramoje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas įpareigoja administravimo institucijas nagrinėti ir žodinius gyventojų prašymus tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose. Vykdant šią įstatymo nuostatą Seimo Priimamajame kiekvieną darbo dieną priimami gyventojai ir išklausomi jų žodiniai pareiškimai, skundai bei pasiūlymai. 2002 metais Priimamojo specialistai priėmė ir suteikė konsultacijas bei paramą beveik dviems tūkstančiams asmenų.

Be to, Priimamasis rengė gyventojų priėmimus pas Seimo vadovybę ir komitetų bei komisijų pirmininkus. Tokių Seimo vadovybės susitikimų su gyventojais per metus surengta apie 50, priimta daugiau kaip 400 žmonių. Žmonės į Seimą žodžiu kreipėsi dėl panašių klausimų kaip ir laiškuose – socialinės paramos, apsirūpinimo darbu, gyvenamosiomis patalpomis, atkurtųjų santaupų grąžinimo, kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą išmokėjimo, mokesčių už komunalines paslaugas.

Priimamojo vedėja Birutė Baltrušaitytė

L. Tamošaitienė 239 60 59,

K. Rokickis 239 60 58,

A. Jankauskienė 239 60 52

Naujausi pakeitimai - 2003-03-21
Asta Jankauskienė