Ankstesnės parodos 

Seime – paroda, skirta 110-osioms Didžiojo Vilniaus Seimo metinėms paminėti

2015 m. gruodžio 4  d. pranešimas VIR

Vitražo galerijoje pristatoma paroda „Didysis Vilniaus Seimas 1905 m.“, skirta 110-osioms Seimo metinėms paminėti. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus  fondų, pirmojo legalaus lietuvių laikraščio „Vilniaus žinios“ straipsnių, atskleidžiančių Didžiojo Vilniaus Seimo darbo akimirkas, kopijos.

XVIII a. pabaigoje kaimyninėms valstybėms pasidalijus Abiejų Tautų Respubliką, daugiau kaip šimtui metų Lietuvoje nutrūko parlamentarizmo tradicija.  XIX a. pab. – XX a. pr. Tautinio Sąjūdžio metais formavosi dvi svarbios Lietuvos ateities idėjos – dėl etninės Lietuvos valstybės su sostine Vilniumi ir parlamentinės valstybės santvarkos. Seimo, kaip aukščiausios šalies valdžios, sušaukimo tikslą kėlė visos nuo XIX a. pab. susikūrusios Lietuvos politinės partijos.

Šiuolaikinio Lietuvos parlamentarizmo ištakos slypėjo 1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniaus Miesto namuose (dabar – Nacionalinė filharmonija) susirinkusiame lietuvių suvažiavime, kuris į istoriją įėjo kaip Didysis Vilniaus Seimas. Mintis sušaukti lietuvių suvažiavimą svarbiausiems to meto šalies klausimams aptarti kilo lietuvių inteligentams, kurie telkėsi prie „Vilniaus žinių“ (nuo 1904 m. Petro Vileišio leistas pirmasis legalus lietuvių laikraštis). „Vilniaus žinių“ redakcijoje spalio 31 d. įvykusiame lietuvių politinių partijų ir atstovų susirinkime buvo pritarta minčiai sušaukti suvažiavimą, buvo išrinktas 15 narių Organizacinis komitetas, o lapkričio 11 d. „Vilniaus žiniose“ paskelbtas atsišaukimas „Lietuviai ir lietuvės“, kviečiantis rinktis į suvažiavimą.

Į suvažiavimą atvyko delegatai iš Kauno, Suvalkų, Vilniaus, Gardino gubernijų, taip pat atstovai iš lietuvių kolonijų Maskvoje, Peterburge, Varšuvoje, Rygoje, Liepojoje, Odesoje. Suvažiavimo dalyviai atstovavo visoms to meto partijoms – socialdemokratams, demokratams, krikščionims demokratams, tautiniams demokratams, besikuriančiai Lietuvos valstiečių sąjungai. Dalyvių gausa – apie 2000 atstovų – taip pat viršijo bet kokius lūkesčius.

Gruodžio 4 d. 10.30 val. suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininkas dr. Jonas Basanavičius atidarė suvažiavimą ir pasveikino jo dalyvius, susirinkusius į pirmąjį lietuvių suvažiavimą Lietuvos sostinėje Vilniuje. Tą pačią dieną buvo išrinktas suvažiavimo prezidiumas, sekretoriatas, po karštų diskusijų patvirtinta suvažiavimo darbotvarkė – padėties Rusijoje ir Lietuvos vertinimas, Lietuvos autonomija ir jos iškovojimo taktika, žemės, valsčių ir mokesčių klausimai, Lietuvos mokyklų problema.

Baigiantis suvažiavimui, jo dalyviai vieningai pritarė Prezidiumo suredaguotiems ir dr. Jono Basanavičiaus perskaitytiems keturiems suvažiavimo nutarimams bei rezoliucijoms: „Dabartinė padėtis Rusijoje ir Lietuva“, „Lietuvių autonomija“, „Kokiu būdu iškovoti autonomiją“, „Valsčiai ir mokyklos“. „Lietuvių autonomijoje“ iškeltas reikalavimas „siekti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos ir tikėjimo. Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudaryta iš dabartinės etnografiškosios Lietuvos, kaipo branduolio, ir tų pakraščių, kurie dėl ekonominių, kultūrinių, tautiškų arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurių gyventojai priklausyti prie jo panorės“.

Po suvažiavimo paskelbtame rašytojos Vaidilutės (Onos Pleirytės) straipsnyje „Vilniaus žiniose“ taip buvo įvertintas suvažiavimo darbas: „Pirmą kartą susirinko lietuvių tautos atstovai, pirmą kartą toks suvažiavimas vyko istorinėje sostinėje, pirmą kartą tokio iškilaus renginio kalba buvo lietuvių, pirmą kartą oficialiai nutarta siekti valstybingumo“.

Jau rinkdami delegatus į suvažiavimą, dauguma dalyvių jį vadino Lietuvos Seimo vardu. Pirmasis suvažiavimą Seimu įvardijo Mažosios Lietuvos atstovas Jonas Vanagaitis, o 1905 m. gruodžio 14 d. Povilas Višinskis jį pavadino Didžiuoju.

Paroda eksponuojama gruodžio 4–18 dienomis.

Daugiau informacijos:

Žydrūnas Mačiukas

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento

Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius

 Tel. (8 5) 239 6318, el. p. zydrunas.maciukas@lrs.lt

Goda Liaugminienė

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6875, el. p. [email protected]