LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL 2007 METŲ NACIONALINĖJE ENERGETIKOS STRATEGIJOJE SUFORMULUOTŲ SIEKIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ ĮVERTINIMO IR SITUACIJOS ENERGETIKOS SEKTORIUJE IŠSIAIŠKINIMO IŠVADOS

 

2014 m. ................... d. Nr. .

 

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo tyrimą paremtą Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos bei kitų institucijų, LR Vyriausybės įstaigų bei įmonių pateikta oficialia informacija n u t a r i a:

 

1 straipsnis.

Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo išvadai (pridedama).

 

2 straipsnis.

Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

 

SEIMO PIRMININKĖ                                                                    LORETA GRAUŽINIENĖ

 

Teikia:

 

Andrius Kubilius

 

 

 

 

Kęstutis Masiulis

 

 

 

 

Rasa Juknevičienė

Lietuvos Respublikos Seimo

                                                                        2014 m. .................... . d.

                                                                        nutarimo Nr.

                                                                        priedėlis

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL 2007 METŲ NACIONALINĖJE ENERGETIKOS STRATEGIJOJE SUFORMULUOTŲ SIEKIŲ ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ ĮVERTINIMO IR SITUACIJOS ENERGETIKOS SEKTORIUJE IŠSIAIŠKINIMO išvada

 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo vadovaudamasi 2013 m. birželio 11 d. Seimo nutarimu Nr. XII-358 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo“ ir Lietuvos Respublikos laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, dalyvaujant Komisijos pirmininkui Artūrui Skardžiui, Komisijos pirmininko pavaduotojui Eugenijui Gentvilui, Komisijos nariams Kęstučiui Daukšiui, Rasai Juknevičienei, Andriui Kubiliui, Michal Mackevič, Kęstučiui Masiuliui, Raimundui Paliukui, Eduardui Šablinskui, Valdui Vasiliauskui, Birutei Vėsaitei, Remigijui Žemaitaičiui;

aiškinosi:

1) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo pakeista Nacionalinė energetikos strategija (pripažinta netekusia galios Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“);

2) ar Nacionalinės energetikos strategijos pakeitimas nesudarė prielaidų sustabdyti ir (ar) vilkinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą;

3) ar įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti nacionalinės energetikos plėtros tikslai ir svarbiausi uždaviniai (iki 2012 metų Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais; įrengti gamtinių dujų saugyklą Lietuvoje, sukurti bendrą regioninę gamtinių dujų saugyklą, pastatyti bendrą suskystintų dujų importo terminalą Baltijos regione; iki 2010 metų sukaupti ir nuolat palaikyti 90 dienų naftos produktų ir naftos atsargas, iki 2013 metų išplėtoti gamtinių dujų saugyklų pajėgumus ir palaikyti iki 60 dienų dujų atsargas; ne vėliau kaip 2015 metais pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti ir kiti); jeigu šie tikslai ir uždaviniai neįgyvendinti, tai dėl kokių priežasčių;

4) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo priimtas sprendimas didinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą; kiek lėšų už šių paslaugų teikimą surinkta 2009–2012 metais, kur buvo panaudotos surinktos lėšos, kas priėmė sprendimus dėl jų panaudojimo; kokia elektros kaina yra Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis (Estija, Latvija), kokios priežastys tai lemia;

5) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva į gamtinių dujų kainą įtrauktos suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos; kiek 2009–2012 metais išaugo dujų tarifai; kokių priemonių ėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) dujų kainai mažinti; kiek už dujas moka kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės; dėl kokių priežasčių Lietuva už dujas moka vieną didžiausių kainų ES;

6) kokias teisines, konsultacines, viešųjų ryšių, mokymo paslaugas ir iš kurių tiekėjų 2009–2012 metais pirko Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės; kokia bendra suteiktų paslaugų kaina;

7) dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pastatyta radioaktyviųjų atliekų saugykla; kiek procentų reikalingų darbų atlikta ir kokia tam tikslui skirtų lėšų dalis jau panaudota;

8) kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomi Energetikos ministerijos kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimai ir ar jie buvo susiję su įmonės veiklos rezultatais;

9) ar tiesa, kad UAB „Danet Baltic“ atliko suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos galimybių ir suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijas;

10) kas ir dėl kokių priežasčių pakeitė AB „Klaipėdos nafta“ gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbų pirkimo konkurso sąlygas; ar vienam iš konkurso dalyvių buvo sudarytos galimybės susipažinti su konfidencialia konkurso informacija ir taip įgyti pranašumą prieš kitus dalyvius, jeigu taip – kas ir dėl kokių priežasčių tokias sąlygas sudarė;

11) ar tiesa, kad AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomą mokėti 492 000 Lt per dieną, neatsižvelgiant į tai, ar ji bus naudojama; ar tiesa, kad sutartyje dėl šios saugyklos nuomos nėra nurodyta likutinė saugyklos vertė;

12) ar Energetikos ministerija 2009–2012 metais tinkamai užtikrino valstybės turto valdymą ir nedangstė realios kontroliuojamų įmonių finansinės padėties;

13) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva 2009–2012 metais buvo atleisti kvalifikuoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai; dėl kokių priežasčių 2010 m. spalio 5 d. įvyko incidentas dezaktyvuojant V1 bloko pagrindinį priverstinės cirkuliacijos kontūrą;

14) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Didžiosios Britanijos bendrovė „AMEC NNC“, Belgijos bendrovė „Belgatom“ ir Švedijos bendrovė „SwedPower“, buvo pakeistas į tarptautinę teisinę įmonę „Taylor Wessing LLP“; kokias paslaugas suteikė „Taylor Wessing LLP“; kiek šiai įmonei buvo sumokėta; kas yra teisinės įmonės „Taylor Wessing LLP“ subrangovai; ar tiesa, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. pasitarime Londone Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos Komisija išsakė pageidavimą grąžinti šį tarptautinį konsorciumą į ankstesnes konsultanto pozicijas;

15) dėl kokių priežasčių energetikos ministras Arvydas Sekmokas paskutinę savo darbo dieną valstybės vardu paprašė ES laikinai sustabdyti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą; kokia galima dėl to padaryta žala valstybei;

16) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo pasirinktas didesnės nei 800 MW galios reaktorius (Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad optimali didžiausia vieno energetinio bloko galia yra apie 800 MW, didelės galios blokų rezervavimo klausimus tektų derinti su Rusijos jungtine elektros energetikos sistema);

17) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo parengtas ir Seimui pateiktas valstybei nenaudingas 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375.

 

1.                   Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo pakeista Nacionalinė energetikos strategija (pripažinta netekusia galios Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“).

 

LR Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija „apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas
penkeri metai.“ Nuo 2007 m. sausio 27 d., kai Seime buvo patvirtinta anksčiau galiojusi Nacionalinė energetikos strategija, iki 2012 m. birželio 26 d., kai įsigaliojo naujoji strategija praėjo netgi kiek daugiau nei penkeri metai.

LR Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nurodytos šios naujos strategijos priėmimą paskatinusios priežastys:

- Pasikeitė Lietuvos energetikos sektoriaus būklė po galutinio Ignalinos atominės elektrinės sustabdymo, ypač padidėjo Lietuvos priklausomybė nuo iš Rusijos tiekiamų energetinių išteklių;

 - Nuolat besiplėtojanti Europos Sąjungos energetikos politika ir nustatytos naujos gairės dėl 2011–2020 m. Europos energetikos strategijos bei 2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetų;

- Būtinybė užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo išorės energetikos sistemų ir monopolinio pirminės energijos tiekimo, energetikos sektoriaus konkurencingumą ir darnią plėtrą;

- Lietuvos energetikos sistemų integravimo į atitinkamas Europos Sąjungos sistemas ir kuriamos bendros Europos Sąjungos energijos rinkos ypatinga strateginė svarba;

- Europos Komisijos aprobuotas Baltijos energijos rinkų jungčių planas, Baltijos valstybių ir Lenkijos strateginės partnerystės energetikos srityje svarba įgyvendinant bendrus energetinės infrastruktūros projektus;

- Tolesnės branduolinės energetikos plėtros ir intensyvaus atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo poreikis Lietuvoje;

- Energetinė nepriklausomybė ir energetinis saugumas yra sudedamoji nacionalinio saugumo dalis.

LR Energetikos ministerija, atsižvelgdama į 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime išsakytus siūlymus, 2012 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (10.10-12) 3-1391 „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pateikė Vyriausybei papildytą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 484 „Dėl patobulinto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Žin., 2012, Nr. 55-2723) pritarta patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ projektui ir nutarta jį pateikti Lietuvos Respublikos Seimui.

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 80-4149) patvirtino Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.

 

2.         Ar Nacionalinės energetikos strategijos pakeitimas nesudarė prielaidų sustabdyti ir (ar) vilkinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą.

 

Vykdydama LR Seimo 2007 metais patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją 2009 m. sausio mėnesį naujai sukurta LR Energetikos ministerija ėmėsi aktyviai ir nuosekliai įgyvendinti minėtoje strategijoje apibrėžtus svarbiausius energetikos projektus.

Įgyvendindama šiuos projektus Energetikos ministerija siekė sumažinti nuo nepriklausomybės atkūrimo išlikusią vienašališką priklausomybę nuo iš Rusijos gaunamų energetinių išteklių, kuri dar labiau sustiprėjo uždarius paskutinį veikusį Černobylio tipo branduolinį reaktorių. Buvo siekiama užsitikrinti galimybę importuoti energetikos išteklius iš kitų valstybių, panaikinti energetinę izoliaciją nuo kitų Europos Sąjungos šalių, sukurti rinkas energetikos įvairiuose energetikos sektoriuose ir užtikrinti juose konkurenciją, tokiu būdu padedant pagrindą energetikos kainų mažėjimui.

2009 m. gruodžio 31 d. buvo įvykdytas 2004 m. stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas įsipareigojimas uždaryti Ignalinos atominės elektrinės II-ąjį bloką. Siekiant konkurencijos elektros rinkoje ir mažesnių kainų vartotojams nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti elektros birža. Nuo 2011m. joje prekiaujama pagal skandinaviškos NordPoolSpot biržos taisykles, o nuo 2012 m. birželio Lietuvos elektros birža įsijungė į NordPoolSpot biržą.

Vykdant nacionalinę energetikos strategiją 2009 m. pavasarį paskelbtas konkursas Elektrėnuose statyti naują ir ekonomišką dujinį kombinuoto ciklo 450 MW galios dujinį bloką. 2012 m. pavasarį jis baigtas statyti.

XV-osios Vyriausybės veikimo laikotarpiu negrįžtamumo tašką taip pat pasiekė šie Energetikos ministerijos įgyvendinami strateginiai projektai: „NordBalt“ kabelio tarp Švedijos ir Lietuvos tiesimo, „LitPolLink“ aukštos įtampos elektros perdavimo linijos tarp Lenkijos ir Lietuvos tiesimo, suskystintų dujų terminalo statybos Klaipėdoje projektas. Šie projektai turėtų būti baigti įgyvendinti 2014-2015 metais.

Taip pat gerokai pasistūmėta kartu su latviais ir estais įgyvendinat naujos branduolinės jėgainės statybos projektą, Baltijos šalių sinchronizavimo su Kontinentiniais elektros tinklais projektą. Pasikeitus Vyriausybei šių projektų įgyvendinimas ėmė strigti.

Visiškai įgyvendintos Europos Sąjungos III-ojo energetikos paketo nuostatos elektros energetikos sektoriuje. Esminių šio paketo nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę dujų sektoriuje atliktas 2011 metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujai gamtinių dujų įstatymo redakcijai. Svarbiausių įstatymo datų kalendorius suderintas su Europos Komisija ir „Gazprom“.

Dauguma projektų - kombinuoto ciklo dujinio bloko statyba, „NordBalt“, „LitPolLink“, sinchronizavimo su Kontinentiniais elektros tinklais – įgyvendinti arba įgyvendinami pasitelkiant europinių paramos fondų lėšas.

XV-osios Vyriausybės veikimo laikotarpiu buvo paskelbtas konkursas angliavandeniliams gamtiniams ištekliams išgauti Tauragės – Pagėgių plote. Jau pasikeitus Vyriausybei Aplinkos ministerijos sudaryta komisija konkurso laimėtoju paskelbė žinomą amerikiečių bendrovę „Chevron“, tačiau dėl Vyriausybės nesugebėjimo susitarti dėl teisinės veiklos aplinkos, amerikiečiai pasitraukė, sutartis su ja taip ir nebuvo pasirašyta.

Informacija apie strateginių energetikos projektų įgyvendinimą pateikiama toliau LR Energetikos ministerijos 2013-07-31 pateikiamuose atsakymuose, rašto Nr (5.3-04)3-2667.

 

3. Ar įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti nacionalinės energetikos plėtros tikslai ir svarbiausi uždaviniai (iki 2012 metų Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais; įrengti gamtinių dujų saugyklą Lietuvoje, sukurti bendrą regioninę gamtinių dujų saugyklą, pastatyti bendrą suskystintų dujų importo terminalą Baltijos regione; iki 2010 metų sukaupti ir nuolat palaikyti 90 dienų naftos produktų ir naftos atsargas, iki 2013 metų išplėtoti gamtinių dujų saugyklų pajėgumus ir palaikyti iki 60 dienų dujų atsargas; ne vėliau kaip 2015 metais pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos Šalių ir regiono poreikiams tenkinti ir kiti); jeigu šie tikslai ir uždaviniai neįgyvendinti, tai dėl kokių priežasčių.

 

LR Energetikos ministerijos komisijai šiuo klausimu pateikta informacija - 2013-07-31 rašto Nr. (5.3-04)3-2667:

 

Dėl Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklų sujungimo su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais iki 2012 m.

Elektros tinklų sujungimo projektai nebuvo įgyvendinti iki 2012 m. Tokio pobūdžio projektų įgyvendinimas trunka apie 10 ir daugiau metų, iš kurių didžiausia laiko dalis skiriama aplinkosauginėms, teritorijų planavimo, leidimų gavimo, žemės klausimų sprendimo procedūroms. Be to, Lietuva nėra niekuomet vykdžiusi panašių projektų, todėl neturi sukaupusi reikalingos kompetencijos ir žinių, kas taip pat turi įtakos projektų trukmei. Svarbu pažymėti, kad elektros tinklų sujungimo projektai įgyvendinami kartu su kitomis šalimis, todėl reikalinga itin gera tiek politinių, tiek techninių sprendimų koordinacija, kuri reikalauja daug papildomo laiko.

2007 metais Lietuvos ir Lenkijos Premjerai pasirašė komunikatą, patvirtinantį tarpusavio įsipareigojimus skubiai įgyvendinti elektros energijos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą. Tais pačiais metais projektas buvo įtrauktas į prioritetinių Europos Sąjungos projektų sąrašą, o jo įgyvendinimui buvo paskirtas koordinatorius. 2008 m. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės įsteigė bendrą „LitPol Link“ įmonę, kuri vykdo paruošiamuosius darbus, įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo projektą bei vykdo bendrą projekto įgyvendinimo koordinavimą abejose šalyse. Planuojama, kad 500 MW galios LitPol Link jungtis bus nutiesta 2015 m. pabaigoje, o 2020 m. jungties galia sieks 1000 MW.

Elektros tinklų sujungimo projektų spartesniam vystymui turėjo didelės reikšmės 2008 m. Europos Komisijos inicijuotas ir 2009 m. aštuonių šalių pasirašytas Baltijos šalių rinkų sujungimo planas (BEMIP), kuriuo buvo pabrėžta projektų, tame tarpe ir LitPol Link bei NordBalt, svarba ES vidaus rinkos užbaigimui ir „energetinių salų“ eliminavimui. Jų įgyvendinimui yra planuojama, kad bus papildomai skirtos ES lėšos. Tikimasi, kad LitPol Link projektui bus suteiktas Europinės reikšmės projekto statusas (Project of Common Interest).

Šiai dienai projekto parengiamieji darbai baiginėjami, planuojama dar šiemet pradėti statybos darbus.

Pažymėtina, jog LitPol Link projekto įgyvendinimas yra svarbus trijų Baltijos šalių sinchronizacijai su Kontinentinės Europos tinklais (KET). 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymą (Nr. XI-2052), kuriame siekiant užtikrinti visavertę Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros energetikos sistemas, kaip vienas iš etapų yra numatomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu 2020 metais. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, yra būtina Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos infrastruktūrą išplėtoti pagal kontinentiniams Europos elektros tinklams dirbantiems sinchroniniu režimu reikalavimus: turi būti užtikrintas pakankamas aukštos įtampos perdavimo linijų pralaidumas ir tam tikras skaičius jungčių, t.y. reikalinga antra aukštos įtampos jungtis su kontinentinės Europos tinklais bei 110kV ir 330kV įtampos perdavo tinklų plėtra, dažnio reguliavimo įrenginių ir valdymo sistemų atnaujinimas, automatinio generacijos valdymo sistemų įdiegimas bei kt.

Įstatyme taip pat numatyta, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos integracija į Europos elektros energetikos sistemas įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiaujant su Lenkijos Respublika vykdant Lietuvos Respublikos elektros perdavimo tinklų sujungimą darbui sinchroniniu režimu su Lenkijos Respublikos elektros perdavimo tinklais, sinchroniškai veikiančiais su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Atkreiptinas dėmesys, kad dar iki šio įstatymo priėmimo buvo priimti tarptautiniai įsipareigojimai tiek valstybių, tiek įmonių lygmenyje dėl tinklų sujungimo. Tačiau neįvertinus visų aplinkybių įstatyme jau fiksuota tiek darbo sinchroniniu režimu su KET data (2020 metai), tiek bendradarbiavimas su Lenkijos Respublika yra imperatyviai įstatyminiu būdu įtvirtintos normos, tačiau faktiškai priimant šį įstatymą nebuvo žinoma darbo sinchroniniu režimu techniškai galima data. Taip pat tarpvyriausybiniuose ar įmonių lygio Lietuvos ir Lenkijos susitarimuose nebuvo pasiektas ar įtvirtintas sutarimas dėl konkrečių veiksmų siekiant įgyvendinti šį strategiškai Baltijos šalims svarbų tikslą. Atsižvelgiant į tai, Energetikos ministerija šiuo metu įstatymu reglamentuojamos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklu (KET) datą sieks tikslinti tikslindama Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir atsižvelgs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes.

„NordBalt“ projekto įgyvendinime realūs darbai prasidėjo 2009 metais, kuomet buvo atliktas jūros dugno tyrimas Švedijos-Lietuvos jungčiai, pasirinkta jungties technologija, paskelbtas kvietimas dalyvauti „NordBalt“ jungties keitiklių ir kabelio tiekimo konkursų kvalifikacinėje atrankoje. 2010 m. jau buvo atrinktas rangovas - ABB AB - „NordBalt“ kabelio ir keitiklių projektavimui, gamybai ir instaliavimui.

Šiai dienai teritorijų planavimo, derybų su žemės sklypų savininkais procedūros užbaigtos, gauti leidimai statybos darbams, pradėtas techninio projektavimo etapas. Planuojama šį rudenį pradėti NordBalt jungties kabelio tiesimo sausumoje statybos parengiamuosius darbus. Kabelio klojimo sausumoje ir jūroje darbai yra numatyti 2014 ir 2015 metais. 2015 m. pabaigoje planuojama užbaigti NordBalt projekto įgyvendinimą.

Dėl gamtinių dujų saugyklos Lietuvoje įrengimo, bendros regioninės gamtinių dujų saugyklos sukūrimo, bendro suskystintų dujų importo terminalo Baltijos regione pastatymo.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintos Nacionalinėje Energetikos Strategijos VIII.8 punkte iškeltų strateginių tikslų (įrengti gamtinių dujų saugyklą Lietuvoje, pastatyti bendrą suskystintų dujų importo terminalą Baltijos regione) įgyvendinimui nebuvo numatytos konkrečios datos, suvokiant, kad bendriems regioniniams sprendimams priimti reikia pakankamai daug laiko ir, kad projektai yra kompleksiniai, t.y. susiję su bendra ES teisiniu reguliavimu ir jo perkėlimu į nacionalinę teisę, su ES rinkų ir infrastruktūros vystymo vizija bei galimu ES finansavimu. Žemiau pateikiama informacija apie projektų vykdymą:

Požeminė gamtinių dujų saugykla. Įvertinus visas šalyje atrastas 129 geologines struktūras, kompetentingų institucijų buvo konstatuota, kad potencialiai tinkamiausia dujų saugyklos įrengimui yra Syderių geologinė struktūra (Telšių rajonas). 2010-2011 metais Telšių rajone 150 km2 teritorijoje atlikti seisminiai tyrimai 2D/3D metodu (I-asis darbų etapas). Seisminių duomenų analizė atskleidė, kad vidutiniškai 1450 m. gylyje esama geologinės struktūros, kuri galėtų saugoti 500 mln. m3 (esant poreikiui ir didesnį) gamtinių dujų kiekį.

2012-2013 m. Syderių struktūroje buvo atlikti gręžiniai (II darbų etapas), siekiant ištirti, ar geologinė struktūra yra tinkama dujų laikymui, t.y. ar yra sandari. Šiuo metu atliekamas Syderių geologinės struktūros tyrimų duomenų apdorojimas ir saugyklos rezervuaro modelio parengimas. Šie darbai leis patikslinti Syderių geologinės struktūros dydį ir kauptiną dujų kiekį, bei nustatyti investicijų poreikį. Galutiniai rezultatai bus žinomi 2013 m. lapkričio pabaigoje. Planuojama š.m. gruodžio mėn. pristatyti rezultatus Vyriausybei ir apsispręsti dėl tolesnio projekto vystymo.

Bendra regioninė gamtinių dujų saugykla. Šiuo metu Lietuva tiria galimybes įsirengti dujų saugyklą šalies poreikiams. Ateityje, jei projektas būtų vykdomas, reikėtų ekonomiškai pagrįsto sprendimo dėl jo plėtros, kadangi saugyklų įrengimas yra pakankamai brangus. Baltijos šalyse yra veikianti Inčiukalnio požeminė gamtinių dujų saugykla, kurios modernizavimo ir plėtros projektą (projekto įgyvendinimas planuojamas apie 2027 m.) Latvija yra pasiūliusi Europinės reikšmės projekto statusui gauti. Taip pat šis projektas yra vienas iš BEMIP projektų, laikomu svarbiu bendros regioninės gamtinių dujų rinkos kūrime. Svarbu žinoti, kad dabartiniu metu Inčiukalnio dujų saugyklos didesnę pajėgumų dalį savo reikmėms nuomoja OAO „Gazprom“ (toliau – Gazprom).

Bendro suskystintų dujų importo terminalo Baltijos regione pastatymas. Regioninio terminalo projektas yra įtrauktas į BEMIP planą ir labai yra palaikomas bei skatinamas įgyvendinti Europos Komisijos. Tuo tikslu Europos Komisija užsakė studiją, kuri parodė, kad tiek Estija, tiek Suomija yra tinkama regioniniam terminalui. Tačiau diskusijos dėl regioninio terminalo statybos vietos vis dar tęsiasi. Estijai su Suomija nesusitarus dėl tokio terminalo statybos vietos, sprendimo priėmimas buvo patikėtas Europos Komisijai. Dabar laukiama Europos Komisijos išvadų šiuo klausimu. Vis dėl to yra akivaizdu, kad regioninis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, atsižvelgiant į visas tokio projekto planavimo ir statybos ilgai trunkančias procedūras, neatsiras anksčiau nei 2018-2020 m. Atkreiptinas dėmesys dar į vieną aplinkybę - Suomijos sutartis su Gazprom baigiasi 2025 m., o SGD terminalo statybos klausimas yra susijęs su kita reikalinga infrastruktūra, dujų jungties tarp Estijos ir Suomijos pastatymu, priešingu atveju, trys Baltijos šalys negalės pasinaudoti juo. Paminėtina ir tai, kad tokiai infrastruktūrai veikti reikalinga vieninga teisinė sistema su įgyvendintu trečiuoju Europos Sąjungos energetikos paketu, kitaip nebus galimybių užtikrinti realios dujų tiekimo alternatyvos regione atsiradimo.

Lietuvos Klaipėdoje vystomas SGD terminalo projektas, siekiant užtikrinti Lietuvai alternatyvaus dujų tiekimo galimybes. SGD terminalo projekto įgyvendinimo tempai išties dideli, projektas vykdomas pagal grafiką, siekiant 2014 m. pabaigoje turėti realią dujų tiekimo alternatyvą Lietuvai, užtikrinant konkurencijos atsiradimą dujų rinkoje. Latvijai ir Estijai išreiškus norą importuoti SGD per Lietuvos terminalą, Klaipėdos terminalą bus galima išnaudoti regioniniams poreikiams.

Dėl 90 dienų naftos produktų ir naftos atsargų sukaupimo 2010 m. ir nuolatinio palaikymo.

Vykdant Tarybos Direktyvos 2006/67/EB, įpareigojančios valstybes nares išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, reikalavimus, Lietuvoje 2003-2009 metais buvo kaupiamos naftos produktų ir naftos valstybės atsargos vadovaujantis Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymu ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1901 patvirtintą grafiką. Pagal šį grafiką nustatyta užduotis – sukaupti 90 dienų atsargų buvo įvykdyta 2009 m. gruodžio 31 d.

Nuo to laiko sukauptas naftos produktų ir naftos valstybės atsargų kiekis yra palaikomos ir sudaro ne mažiau kaip 90 dienų.

            Dėl dujų atsargų palaikymo iki 60 dienų.

Vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 163, nuostatomis (Žin., 2008, Nr. 27-966) (toliau – Aprašas), redakcija, galiojusia iki 2012, nenutrūkstamas gamtinių dujų tiekimas buitiniams vartotojams buvo užtikrinamas sudarant ir laikant dujų atsargas pagal grafiką: nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti sukaupta atsargų, kurių pakaktų 10 dienų sunaudojimo poreikiams tenkinti, o vėliau papildomai po 10 dienų kasmet, kol bus pasiektas 60 dienų lygis. Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta sutartis su Latvijos dujų laikymo sistemos operatoriumi AB „Latvijas gaze“ dėl gamtinių dujų atsargų saugojimo Inčiukalnio požeminėje dujų saugykloje, kurioje buvo sukauptas nustatytas gamtinių dujų atsargų kiekis.

Įsigaliojus 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentui (ES)

Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos Direktyva 2004/67/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 994/2010), jo reikalavimai buvo perkelti į nacionalinę teisę ir 2012 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 325 (Žin. 2012, Nr. 39-1930) patvirtinta nauja Aprašo redakcija.

Apraše nustatyta, kad gamtinių dujų įmonės, privalo sukaupti tokį dujų atsargų kiekį, kad jo užtektų šiais atvejais:

– 30 dienų išskirtinai didelio dujų poreikio laikotarpiu (šalčiausiu periodu);

– ar esant ekstremaliai temperatūrai septynių dienų piko laikotarpiu, kurie pagal statistinę tikimybę pasitaiko kartą per 20 metų;

– ar bent 30 dienų laikotarpiu vidutinėmis žiemos sąlygomis sutrikus vienos didžiausios dujų infrastruktūros veikimui.

2012 m. rugsėjo 1 d. Inčiukalnio požeminėje dujų saugykloje yra sukauptas reikiamas dujų atsargų kiekis: buitiniams vartotojams – 30 mln. m3, nebuitiniams vartotojams, per metus suvartojantiems iki 20 000 m3 dujų, – 5,6 mln. m3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 994/2010 ir Aprašo reikalavimus, toks dujų atsargų kiekis minėtiems vartotojams užtikrina nenutrūkstamą tiekimą.

Dėl naujos regioninės AE eksploatavimo 2015 metais Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintoje Nacionalinėje Energetikos Strategijoje numatytas uždavinys „ne vėliau kaip iki 2015 m. pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti“ nėra baigtas įgyvendinti. Įvertinus visas projekto vystymo aplinkybes, akivaizdu, jog naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje nebūtų įmanoma pastatyti iki 2015 metų:

- 8 m. branduolinės elektrinės projekto vystymo terminą reikėtų laikyti optimistiniu, ypač atsižvelgiant į tai, jog nepriklausomoje Lietuvoje tokio pobūdžio ir mąsto objekto statyba prieš tai niekada nebuvo vykdoma;

-           branduolinės (atominės) elektrinės statyba yra itin plataus mąsto projektas, išsiskiriantis nestandartiniais techniniais sprendimais bei specifiniais teisinės ir reguliacinės aplinkos reikalavimais;

-           vystant branduolinių elektrinių projektus susiduriama su daugybe iššūkių įvairiose veiklos srityse;

-           vien statybos darbai trunka nemažiau 5 metų, o naujos AE poveikio aplinkai vertinimas užtruko beveik dvejus su puse metų. Dar turi būti atlikti projekto parengiamieji darbai (verslo modelio parengimas, investuotojų pritraukimas, įvairūs techniniai parengiamieji darbai, teisinės, reguliacinės ir investicinės aplinkos tobulinimas, detalūs projektavimo darbai, laiko užimantis licencijavimas ir kt.). Nors naujos branduolinės elektrinės projekto parengiamieji darbai buvo pradėti dar 2007 m, šiuo metu galiojančioje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, atsižvelgiant į projekto vystymo darbų aplinkybes, yra numatyta, jog naujoji atominė elektrinė turėtų būti pradėta eksploatuoti iki 2020 metų.

Iki šiol su naujos atominės elektrinės projektu susijusių atliktų darbų chronologija pateikiama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 22 d. nutarime

Nr. 300 „Dėl Naujos atominės elektrinės projekto Lietuvoje įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 46-1814) nustatyto pavedimo Ministerijai - kartą per 3 mėnesius teikti Vyriausybei projekto strateginių krypčių vykdymo ataskaitas - vykdymo metu surinkta informacija:

2007 m:

         Birželio mėn. Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą. Šio įstatymo paskirtis ir tikslas – nustatyti naujos atominės elektrinės (toliau – AE) projekto įgyvendinimo nuostatas, sudaryti teisines, finansines ir organizacines prielaidas AE projektui įgyvendinti.

2008 m:

         Rugpjūčio mėn. Įkurta UAB „Visagino atominė elektrinė“, kuri tęsė jau pradėtus ir ėmėsi vykdyti naujus naujos AE projekto parengiamuosius darbus.

2009 m:

         Balandžio mėn. LRV nutarimu Nr. 300 (Žin., 2009, Nr. Nr. 46-1814 ) patvirtintos naujos AE projekto Lietuvoje įgyvendinimo strateginės kryptys;

         Balandžio mėn. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija susipažinusi su atlikta poveikio aplinkai vertinimo studija, priėmė sprendimą, kad naujos AE statyba pasirinktoje vietoje aplinkosauginiu požiūriu yra leistina.

         Rugsėjo mėn. Parengtas naujos AE projekto verslo modelis ir finansavimo planas.

         Spalio mėn. Vykdant Ignalinos AE ir kitos pramoninėje zonoje esančios infrastruktūros perėmimo projektą parengtas esamos infrastruktūros aprašas, potencialiai tinkamos perimti infrastruktūros sąrašas ir pasiūlymai, kokia infrastruktūra gali būti perimta ir panaudota NE statybos, montavimo ir eksploatavimo etapais.

         Lapkričio mėn. LRV nutarimu Nr. 1535 (Žin., 2009, Nr. 141-6227; 2011, Nr. 83-4032; 2012, Nr. 39-1929) patvirtintas pagrindinių koncesijos konkurso strateginiam investuotojui atrinkti sąlygų aprašas ir pavesta Energetikos ministerijai organizuoti ir vykdyti koncesijos konkursą. Nutarimu taip pat nustatyta, kad strateginis investuotojas bus atrinktas skelbiant atvirą viešąjį konkursą Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka;

         Gruodžio mėn. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-237 (Žin., 2009, Nr. 143-6312; 2012, Nr. 103-5351; Nr. 103-5352; 2011, Nr. 70-3346; Nr. 123-5837; Nr. 131-6250) sudaryta koncesijos konkurso komisija, kuriai pavesta organizuoti koncesijos suteikimą naujos AE projekte ir strateginio investuotojo į NAE projekto įgyvendinimo bendrovę išrinkimą;

         Gruodžio mėn. Lietuva „Valstybės žiniose“ ir Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje paskelbė atvirą koncesijos konkursą reikiamą patirtį ir resursus turintiems potencialiems strateginiams investuotojams dalyvauti naujos AE projekte.

2010 m:

         Sausio mėn. Baigti statybos aikštelių geotechninių sąlygų įvertinimo elektrotomografijos tyrimai, atliktas statybos aikštelių aplinkosauginis auditas, baigti Drūkšių ežero terminio balanso matavimai, parengta naujos atominės elektrinės prijungimo prie perdavimo tinklo schemų ir etapų studija.

         Vasario mėn. Vadovaujantis 2010 m. vasario 2 d. Energetikos ir Susisiekimo ministrų įsakymu Nr. 3-93/1-23 (Žin., 2010, Nr. 16-777) pradėtas rengti Specialusis susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, planas.

         Gegužės mėn. Patvirtintas naujos AE sklypų detalusis planas, kuriuo suformuoti AE statybai ir eksploatacijai reikalingi sklypai.

         Spalio mėn. Vykdant potencialių naujos AE statybos aikštelių įvertinimą pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugos reikalavimus: užbaigtas seisminių faktorių tyrimo medžiagos apdorojimas ir interpretavimas; užbaigtas geotechninių sąlygų įvertinimas; parengtas ir pateiktas derinti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI) išsamiai analizuojamų įvykių sąrašas.

         Gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas dvylikos įstatymų projektų, susijusių su branduolinės energetikos sektoriaus bei branduolinės ir radiacinės saugos teisiniu reglamentavimu, paketas (tarp jų Branduolinės energijos įstatymo, Branduolinės saugos įstatymo, Radiacinės saugos įstatymo ir Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo projektai).

2011 m:

         Kovo mėn. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pateikė Lietuvai patvirtintą savo misijos dėl potencialių statybos aikštelių vertinimo ataskaitą, kurios pagrindinė išvada – abi Visagino aikštelės yra tinkamos naujos AE statybai.

         Gegužės mėn. Parengtas Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems kroviniams vežti naujos atominės elektrinės statybai, specialiojo plano projektas (koncepcija) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita.

         Gegužės mėn. Gauti pasiūlymai investuoti ir būti strateginiais partneriais naujos AE projekte iš Japonijos bei JAV bendrovių – Hitachi Ltd. kartu su Hitachi GE Nuclear Energy Ltd. (toliau – Hitachi) ir Westinghouse Electric Company.

         Birželio mėn. Bendru Švietimo ir mokslo ir Energetikos ministrų įsakymu, patvirtintas Nacionalinis branduolinės energetikos specialistų rengimo planas.

         Birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė įstatymų projektų, susijusių su branduolinės energetikos sektoriaus bei branduolinės ir radiacinės saugos teisiniu reglamentavimu, paketui.

         Liepos mėn. strateginiu investuotoju į naują AE projektą atrinkta Hitachi kompanija, kuri buvo pakviesta tęsti išimtines tiesiogines derybas dėl koncesijos ir kitų su ja susijusių projekto sutarčių. Hitachi pasiūlymo dalį sudaro pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR) technologijos tiekimas. ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama III-osios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.

         Spalio mėn. Europos Komisijai ir komisarui G.Oettingeriui įteiktas oficialus pranešimas apie Visagino atominės elektrinės projektą pagal Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) sutarties 41 str. Pradėta oficiali EURATOM sutartyje numatyta Projekto derinimo su ES institucijomis procedūra.

         Lapkričio mėn. Lietuva ir Japonija apsikeitė diplomatinėmis notomis, kurios apibrėžia branduolinių technologijų perdavimo Lietuvai sąlygas.

         Gruodžio mėn. Užbaigti AE Koncesijos sutarties parengiamieji darbai (išanalizuotos statybos aikštelių sąlygos, suplanuotas pasirinktos technologijos licencijavimo etapas, įvertinti su projektavimu susiję aspektai, atliktas detalus statybos etapo bei esamos infrastruktūros integravimo planavimas bei kiti darbai).

         Gruodžio mėn. Su strateginiu investuotoju Hitachi pasirašytas susitarimas dėl esminių naujos AE Koncesijos sutarties sąlygų.

2012 m:

         Kovo mėn. parafuota naujos AE statybos Koncesijos sutartis.

         Balandžio mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino maršrutą, skirtą sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos AE statybai, valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

         Parengtas maršruto, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti naujos AE statybai, specialusis planas.

         Gegužės mėn. Gauta Finansų ministerijos išvada dėl rizikos tarp valstybės ir projekto įgyvendinimo bendrovės pasiskirstymo pagal koncesijos sutartį ir valstybės galimybių prisiimti koncesijos sutarties sąlygose numatytus įsipareigojimus. Pagrindinė išvada yra ta, kad pagal turimus duomenis naujos AE projektas yra ekonomiškai atsiperkantis ir gali būti įgyvendintas, esant išvadoje nurodytoms prielaidoms.

         Gegužės mėn. Vyriausybė pritarė naujos AE projektui įgyvendinti reikalingų įstatymų projektų paketui (Įskaitant Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos įstatymą dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymą) ir koncesijos sutarties projektui, bei šiuos dokumentus pateikė svarstyti LR Seimui.

         Birželio mėn. Europos Komisija, vadovaudamasi Euratom sutartimi, pateikė teigiamą nuomonę dėl naujos AE projekto. Remdamasi atliktu naujos AE projekto vertinimu, Europos Komisija laikosi nuomonės, kad projektas atitinka Euratom sutarties tikslus. Europos Komisija konstatavo, kad naujos AE projektu prisidedama prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapusiškos Baltijos valstybių integracijos į Europos energijos vidaus rinką.

Birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vyriausybės pateiktą naujos AE projektui įgyvendinti reikalingų įstatymų projektų paketą.

Šiuo metu yra baigti šie pagrindiniai projekto parengiamieji darbai:

•           Espoo konvenciją atitinkantis poveikio aplinkai vertinimas;

•           Atrinktas strateginis investuotojas ir technologijos tiekėjas;

•           Drūkšių ežero hidrologinio ir terminio balansų matavimai;

•           Aplinkosauginis statybos aikštelių auditas;

•           Aikštelių tinkamumo įvertinimas (geologinis, seisminis, geotechninis, išorės veiksnių) pagal Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) saugos reikalavimus;

•           Esamos Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūros įvertinimas;

•           Transportavimo maršruto parinkimas;

•           Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa;

•           Teritorijų planavimas;

•           NAE prijungimo prie perdavimo tinklo infrastruktūros parengimas;

•           Įvertintos vietos verslo galimybės dalyvauti NAE projekte ir kiti darbai.

2012 m. spalio 14 d. įvyko konsultacinis (patariamasis) referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. XVI-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LRV), atsižvelgdama į referendumo rezultatus ir į 2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą rezoliuciją „Dėl konsultacinio (patariamojo) referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatų įgyvendinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7768) bei Vyriausybės programos nuostatas, ir siekiant tinkamai įvertinti visas susijusias aplinkybes, 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 25 buvo sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl ekonomiškai optimalaus ir palankiausio vartotojams apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais (toliau – Darbo grupė).

Darbo grupė, išanalizavusi ir įvertinusi Lietuvos elektros energetikos sistemos raidą ilgalaikėje perspektyvoje, įskaitant ir naujos AE projektą ekonomine, socialine, sistemine ir elektros tiekimo saugumo patikimumo prasme, 2013 m. balandžio 25 d. pateikė savo išvadas ir pasiūlymus.

Darbo grupė nustatė, jog darniai Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrai užtikrinti ir Lietuvos priklausomybei nuo elektros energijos importo sumažinti yra būtini konkurencingi elektros energijos generavimo pajėgumai. Kaip ekonomiškai labiausiai pagrįstas ir vartotojams mažiausią kainą sąlygosiantis apsirūpinimo elektros energija scenarijus įvardintas subalansuotas ir diversifikuotas apsirūpinimas elektros energija, pagrinde plėtojant vietinius energijos gamybos pajėgumus, kurio viena sudedamųjų dalių galėtų būti ir saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje.

Darbo grupės nuomone, naujos AE projektas Lietuvoje galimas, tik įgyvendinus papildomas sąlygas, t.y. turi būti sutartimi įteisintas regioninių partnerių dalyvavimas užtikrinant projekto įgyvendinimo išlaidų, atsakomybės ir rizikos pasidalinimą, visi projekto investuotojai turi užtikrinti maksimalų projekto finansavimą žemiausiais kaštais iš tarptautinių finansinių institucijų bei eksporto kredito agentūrų, tokiu būdu užtikrinant AE pagamintos elektros energijos konkurencingumą, taip pat turi būti užtikrintas tęstinis ir išsamus visuomenės informavimas apie projektą. Projektas turi būti įgyvendinamas, naudojant moderniausias ir praktiškai pasiteisinusias branduolines technologijas.

2013 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pritarė Darbo grupės išvadoms bei pasiūlymams ir pavedė Energetikos ministrui, įvertinus projekto priimtinumą potencialiems investuotojams, parengti veiksmų planą, siekiant iki 2013 m. spalio 1 d. priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo, t.y. projekto tęstinumo.

Šiuo metu su regioniniais partneriais ir strateginiu investuotoju vyksta diskusijos dėl numatytų sąlygų įgyvendinimo, pasiekti rezultatai turėtų paaiškėti iki š.m. spalio 1 d.

 

4. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo priimtas sprendimas didinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą; kiek lėšų už šių paslaugų teikimą surinkta 2009-2012 metais, kur buvo panaudotos surinktos lėšos, kas priėmė sprendimus dėl jų panaudojimo; kokia elektros kaina yra Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos Šalimis (Estija, Latvija), kokios priežastys tai lemia.

Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo priimtas sprendimas didinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą.

 

LR Energetikos ministerijos komisijai šiuo klausimu pateikta informacija - 2013-07-31 rašto Nr. (5.3-04)3-2667:

 

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau - VIAP) teikimo tvarka pirmą kartą sureglamentuota Ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380.

VIAP paslaugų sąrašą ir rūšis reglamentavo:

1.         Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474 – iki 2007-01-04;

2.         Ūkio ministro 2006-12-27 įsakymas Nr. 4-495 – iki 2009-12-20;

3.         Energetikos ministro 2009-11-24 įsakymas Nr. 1-214 (su pakeitimais) – iki 2012-02-06;

4.         Elektros energetikos įstatymas – nuo 2012-02-07.

VIAP kainos nustatymo metodiką ir VIAP kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - VKEKK), atsižvelgdama į prognozuojamą elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau - AEI), energetikos ministro (iki 2012 m.) arba Vyriausybės (nuo 2013 m.) nustatytą remtiną elektros energijos gamybos apimtį (kvotą) termofikacinėms elektrinėms ir Lietuvos elektrinei, VKEKK patvirtintą lėšų poreikį Ignalinos uždarymo fondui ir strateginių projektų įgyvendinimui.

Didžiausią įtaką VIAP kainos didėjimui 2009 ir 2010 metais turėjo kvotų termofikacinėms elektrinėms padidinimas bei gamtinių dujų kainų didėjimas (VKEKK pažymos pridedamos). Be to visiškai uždarius Ignalinos atominę elektrinę nuo 2010 m. nustatyta ženkliai didesnė kvota Lietuvos elektrinei. Nuo 2011 m. 92 mln. Lt buvo skirti NordBalt projekto įgyvendinimui, įtaką VIAP lėšų poreikiui pradėjo daryti ir auganti elektros energijos iš AEI apimtis. Nuo 2012 m. VKEKK patvirtintas lėšų poreikis pilnai įgyvendinti Lietuvos elektrinės 9 bloko pabaigimui.

 Kiek lėšų už šių paslaugų teikimą surinkta 2009–2012 metais, kur buvo panaudotos surinktos lėšos, kas priėmė sprendimus dėl jų panaudojimo.

VKEKK savo nutarimais 2007-2013 metams patvirtino tokius VIAP lėšų biudžetus:

VIAP paslauga	2007	2008	2009	2010	2011	2012	2013
AEI gamyba ir prijungimas	57,3	29,3	65,1	43,8	94,0	126,8	184,7
Termofikacinių elektrinių gamyba	162,4	160,4	301,3	35,7	85,7	117,2	168,2
Tiekimo saugumo užtikrinimui	133	160,5	233,1	370,4	348,0	398,3	512,5
Lietuva-Švedija tarpsisteminei jungčiai					92,0	85,0	85,0
Ignalinos AE uždarymas	30	22,7	27,9
Kita	3,0	0,1	3,8	-18,2	-5,9	-3,6	13,7
Iš viso VIAP biudžetas, mln. Lt	385,7	373	631,2	431,7	613,8	723,6	964,0
VIAP kaina, ct/kWh	3,95	3,72	6,39	4,73	6,01	7,04	10,49
VIAP kainos dalis galutinėje elektros kainoje be PVM, proc.	14,3	12,8	20,4	12,9	16,4	18,7	25,1

 

VIAP lėšų naudojimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktuose (VIAP teikimo tvarkos apraše, VIAP lėšų administravimo tvarkos apraše) ir kontroliuojamas VKEKK. Atskirų sprendimų dėl VIAP lėšų naudojimo priimama nebuvo.

VIAP lėšas iki 2011 m. surinkdavo ir išmokėdavo AB „Lietuvos energija“; nuo 2011 m. iki 2013 m. – LITGRID AB; nuo 2013 m. – UAB Baltpool. 2012 m. Energetikos ministerijos vadovybė inicijavo VIAP teikimo tvarkos aprašo ir VIAP lėšų administravimo tvarkos aprašo projektus. Įsigaliojus šiai tvarkai nuo 2013 metų pradžios būtų buvus įgyvendinta VIAP lėšų surinkimo schema, kai VIAP elektros sektoriuje mokesčių surinkimą atliktų privačios įmonės. Skubos tvarka pakeitus šią tvarką, VIAP lėšas surenka perdavimo bei skirstomųjų tinklų operatorės bendrovės “Litgrid” ir “Lesto”.

 Kokia elektros kaina yra Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis (Estija, Latvija), kokios priežastys tai lemia.

Elektros kaina Lietuvoje 2013 m. – 50,1 ct/kWh, Latvijoje – apie 40,2 ct/kWh (už pirmus 1200 kWh) ir apie 52,3 ct/kWh (virš 1200 kWh), Estijoje – apie 48 ct/kWh.

Kainų skirtumų priežastys yra įvairios: skirtingos didmeninės elektros energijos kainos, ne vienoda elektros energijos persiuntimo tinklų būklė ir nusidėvėjimas, skirtingai skatinama elektros energijos gamyba iš AEI, skirtingi mokesčiai ir pan.

 

5. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva į gamtinių dujų kainą įtrauktos suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrenginio bei eksploatavimo sąnaudos; kiek 2009-2012 metais išaugo dujų tarifai; kokių priemonių ėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau - Energetikos ministerija) dujų kainai mažinti; kiek už dujas moka kitos Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybės narės; dėl kokių priežasčių Lietuva už dujas moka vieną didžiausių kainų ES.

 

Pagal LR Energetikos ministerijos šiuo klausimu pateiktą informaciją - 2013-07-31 rašto Nr. (5.3-04)3-2667:

 

Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų įtraukimo į gamtinių dujų kainą priežastys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (XI-2053, Žin., 2012, 68-3466) 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. O3-317 nustatė lėšas, skirtas SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti, 2013 metams.

Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas buvo inicijuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu Nr. 219 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo“. Įstatymo projektas buvo pasiūlytas Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai buvo įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti bei priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VKEKK.

Įstatymo 5 straipsnis nustato SGD terminalo projekto finansavimo principus. SGD terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis. Taip pat numatoma, jog SGD terminalo projektui finansuoti gali būti panaudotos ES paramos lėšos ir kitos teisėtai gautos pajamos bei teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikomos projekto finansavimo užtikrinimo priemonės (įskaitant valstybės garantiją, suteikiamą Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka).

Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudas ar jų dalį įtraukti į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Toks sprendimas buvo grindžiamas siekiu užtikrinti efektyvų SGD terminalo projekto finansavimą, kaip įmanoma sumažinant SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovės ir SGD terminalo operatoriaus apyvartinių lėšų trūkumą, o tuo pačiu – ir poreikį naudoti skolintas lėšas, kurioms taikomos palūkanos tiesiogiai didintų SGD terminalo projekto įgyvendinimo sąnaudas ir jų sąlygojamą finansinę naštą gamtinių dujų vartotojams.

Perdavimo sistemos operatorius surinktas SGD terminalo projektui finansuoti skirtas lėšas išmoka SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovei tik gavęs atitinkamą Komisijos nurodymą, kurį Komisija teikia tik tuo atveju, kai SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė pagrindžia faktiškai atliktas investicijas į SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimą, t.y. – per gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą surinktas SGD terminalo projektui finansuoti skirtas lėšas Komisija siūlo išmokėti ne pagal tokių lėšų poreikį investicijoms, bet jau faktiškai atlikus investicijas.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 27 d. priimtus Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų įstatymo pakeitimus, Bendrovė šiuo metu nėra gavusi jokių terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimui finansuoti skirtų lėšų, numatytų iki šiol galiojusiuose teisės aktuose.

Finansavimas būtinas SGD terminalo projekto įgyvendinimui užtikrinti. Bendras SGD terminalo projekto investicijų poreikis yra apie 453 mln. Lt (neįskaičiuojant 50 mln. JAV dolerių laivo-saugyklos sutarties garantijos). SGD terminalo finansavimui gali būti naudojami trys finansavimo šaltinių tipai:

(i) nuosavas kapitalas (nauja akcijų emisija esamiems ar naujiems akcininkams);

(ii) skolintas kapitalas (bankų paskolos ir garantijos, obligacijų emisija);

 (iii) dotacijos ir subsidijos (vartotojų lėšos, ES parama, valstybės garantija) .

Finansavimas nuosavu kapitalu nėra optimalus. Projekto įgyvendinimo bendrovei esant strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia bendrove naujų trečiųjų šalių tapimas Klaipėdos naftos akcininkais neturėtų būti vertinamas kaip neišvengiama projekto finansavimo sąlyga. Tai sudarytų sąlygas trečiosioms šalims daryti neigiamą įtaką visai projekto finansavimo schemai ar procesui jį vilkinant, ginčijant ir pan. Taip pat finansavimas nuosavu kapitalu yra ilgas ir brangiai kainuojantis procesas, kurio sėkmė nėra garantuota dėl esamos ekonominės krizės ir mažo investuotojų suinteresuotumo. Be to, būtina pabrėžti, kad naujų akcijų išpirkimas valstybės vardu pažeistų teisingumo principą, kadangi SGD terminalas būtų finansuojamas visų mokesčių mokėtojų pinigais, o ne gamtinių dujų vartotojų lėšomis.

SGD terminalo projektas bus dalinai finansuojamas iš skolinto kapitalo. Klaipėdos nafta SGD terminalo finansavimui jau kreipėsi į komercinius bankus dėl banko garantijos, skirtos laivo-saugyklos nuomos sutarčiai užtikrinti, banko garantijos, skirtos dujų tiekimo sutarčiai užtikrinti, taip pat dėl banko paskolos, skirtos suformuoti apyvartinį kapitalą, reikalingą dujų pirkimui. Dalį SGD terminalo projekto investicijų ketinama finansuoti tarptautinių finansinių institucijų ir (ar) komercinių bankų 2013 m. pradžioje suteiktomis paskolomis – 280 mln. litų. Likusi 200 mln. Lt investicijų dalis būtų kompensuojama iš SGD terminalo priedo lėšų per 2013-2014 metus. Nuo šios dalies ateityje nebus skaičiuojamas nusidėvėjimas bei turto grąža, todėl vartotojai ateityje sutaupys lėšų.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus skaičiavimus ir įvertinus visas aplinkybes, SGD terminalo projekto finansavimui jau nuo šių metų pradžios reikia 200 mln. Lt. , siekiant užtikrinti SGD terminalo eksploatacijos pradžią Įstatyme nustatytais terminais. Tad SGD terminalo finansavimas iš vartotojų lėšų yra būtinas nacionalinio energetinio saugumo užtikrinimui, be nustatytų ribojimų efektyviai įgyvendinti projektą nebūtų įmanoma.

SGD terminalo priedo įtraukimas į perdavimo tarifą yra optimali alternatyva ir finansavimo mechanizmas. Tokiu būdu fiksuotos sąnaudos yra paskirstomos visiems dujų vartotojams proporcingai pagal jiems patiektą gamtinių dujų kiekį.

Priežastys, dėl kurių Lietuva už dujas moka vieną didžiausių kainų Europos Sąjungoje.

Šaltinių diversifikavimo nebuvimas ir dujų kainos susiejimas su nafta – pagrindinės aukštos kainos priežastys. Europos Komisijos energetikos generalinis direktoratas nurodo, jog tai, kad nėra diversifikuoto gamtinių dujų tiekimo šaltinių, ir mokama pagal gamtinių dujų tiekimo sutartis, kurių kainos susietos su žalios ir perdirbtos naftos produktų kainomis, yra pagrindinės priežastys, kodėl Lietuva (kartu su Baltijos valstybėmis) moka didesnę gamtinių dujų kainą .

Nepaisant LR Vyriausybės ir OAO „Gazprom“ 2004 metais pasirašytoje „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatyt ribojimų, dujų tiekimo kainos formulė, kuriai buvo pritarusi Vyriausybė ir kuri buvo Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties esminė sąlyga, buvo ne kartą vienašališkai keista AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ susitarimu, nederinant šių pakeitimų su LR Vyriausybe ir neinformuojant LR Vyriausybės apie vykdomus gamtinių dujų kainos nustatymo formulės pakeitimus.

Šie dujų kainos formulės pakeitimai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos Respublikoje po Akcijų pirkimo sutarties sudarymo importuojamų gamtinių dujų kaina nuolatos smarkiai kilo, lyginant su mazuto kainos dinamika tuo pačiu laikotarpiu.

Didmeninė gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje yra antra didžiausia mokama už gamtines dujas ES. Importuojamos gamtinės dujos 2010-2012 metais (įskaitant pirmą 2012 m. ketvirtį) Lietuvoje pabrango iki 50 proc. ir tapo antra didžiausia kaina, mokama už gamtines dujas ES. Tai atitinka to laikotarpio naftos kainos didėjimą rinkose. 2012 m. Brent naftos kaina buvo 81 nuošimčių didesnė nei 2009 metais ir 40 nuošimčių didesnė nei 2010 metais.

Kita vertus dujų kaina 2010-2012 m. laikotarpiu Europoje vidutiniškai didėjo 27 proc. Pvz.: 2011 m. Lietuvoje importuojamų gamtinių dujų kaina, lyginant su Vokietijos dujų importo kaina, buvo vidutiniškai 25 proc. didesnė. Tai daugiausia lėmė „Gazprom“ tuo metu imtos taikyti nuolaidos didiesiems dujų vartotojams Europoje.

Šiuo metu Lietuvoje mokama gamtinių dujų kaina yra reikšmingai didesnė, nei moka kitos ES valstybės narės, kuriose gamtinių dujų sektoriuje egzistuoja konkurencija. Pažymėtina, kad Lietuvai gamtinės dujos tiekiamos netgi didesne kaina nei kaimyninei Latvijai ar Estijai. Tokiam kainų diferencijavimui nėra jokio ekonominio paaiškinimo, todėl manytina, jog kainų skirtumas gali egzistuoti dėl politinių ar kitų su rinka nesusijusių motyvų. ES valstybių narių 2012 metų pirmajame ketvirtyje mokėtų didmeninių gamtinių dujų kainų apžvalga pateikiama žemiau esančioje lentelėje.

Didmeninėje ir mažmeninėje tiekimo rinkoje taip pat nėra konkurencijos. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo, kad iš dujas importuojančių įmonių tiekimo rinkoje (didmeninėje ir mažmeninėje) dalyvauja AB „Lietuvos dujos“, UAB „Dujotekana“ ir UAB „Haupas“. AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Dujotekana“ patiekia 99,2 proc. visų Lietuvoje parduotų dujų vartotojams. UAB „Haupas“ tiekia dujas Druskininkų regionui ir pardavė 0,8 proc. visų patiektų dujų vartotojams . Kaip minėta, visos šios įmonės yra priklausomos nuo Gazprom. Be to, šiuo metu AB „Lietuvos dujos“ yra vertikaliai integruota įmonė, kuri turi monopolį gamtinių dujų transportavimo srityje (veikia kaip perdavimo sistemos operatorius ir kaip skirstymo sistemos operatorius). Šios bendrovės (visos būdamos priklausomos nuo Gazprom) nėra suinteresuotos tarpusavio konkurencija. Be to, nauji rinkos dalyviai negali atsirasti, nesant alternatyvių tiekimo šaltinių.

Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant mažinti dujų kainą.

Pažymėtina, kad siekiant padidinti dujų tiekimo saugumą ir diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, tokiu būdu mažinant dujų kainą, Baltijos valstybėse šiuo metu siūlomi įgyvendinti tarpvalstybiniai dujotiekio infrastruktūros jungčių projektai: jungtis Balticonnector, sujungsianti Estiją su Suomija; jungtis GIPL, sujungsianti Lietuvą su Lenkija (numatyta įrengti ne anksčiau 2018 m. pabaigoje); jungtis Intra-Baltic, padidinsianti dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos su Latvijos . Europos Komisijos Energetikos direktorato užsakymu parengtoje studijoje konstatuota, kad nei vienas iš šių numatytų įgyvendinti tarpvalstybinių dujotiekio jungčių projektų pilnai neužtikrina N-1 standarto įgyvendinimo Lietuvai . Tik pastačius SGD terminalą Lietuva turės tokią infrastruktūrą, reikalingą alternatyviam tiekimui užtikrinti tiekimo sutrikimo atveju, t.y. įgyvendins N-1 standartą.

SGD terminalas leis užsitikrinti išteklių tiekimo diversifikavimą ir panaikinti priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų tiekėjo. SGD terminalas leis įsigyti gamtines dujas tarptautinėje SGD rinkoje, todėl leis užtikrinti gamtinių dujų tiekimo diversifikavimą ir panaikinti izoliaciją bei priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo. SGD terminalas skatins konkurenciją gamtinių dujų sektoriuje, sudarys prielaidas formuotis gamtinių dujų rinkai šalyje, atsirandant naujiems gamtinių dujų importo dalyviams, taip pat esamiems rinkos dalyviams pasirinkti gamtinių dujų tiekimo šaltinius, kartu sudarys galimybę dalyvauti tarptautinėse gamtinių dujų rinkose, sumažinti gamtinių dujų kainą. Valstybė turės stipresnius svertus derantis dėl gamtinių dujų kainų su monopoliniu tiekėju ir turės tvirtesnes pozicijas nesutikti su vienašališkai nustatomomis iš Rusijos tiekiamomis gamtinių dujų kainomis.

Dėl 2009-2012 metų dujų tarifų.

AB „Lietuvos dujos“ gamtines dujas tiekia daugiau kaip 99 % buitinių vartotojų. Bendrovės tiekiamų buitiniams vartotojams gamtinių dujų tarifas (kintamoji dalis) 2012 m.

 I pusmetį lyginant su 2009 metų I-jo pusmečio tarifu padidėjo 9,9-11,5 %, o II pusmetį – 31,6-38,5 %.

Pastovioji tarifo dalis 2012 m. palyginus su 2009 m. sumažėjo 6-14%.

Žemiau pateikiama gamtinių dujų tarifų ir jų pokyčių lentelė. Kintamosios tarifo dalies (apmokėjimas už sunaudotą dujų kiekį) pokytis nurodomas lentelėje (skliaustuose) lyginant su 2009 m. I pusmečio tarifu.

 

AB „Lietuvos dujos“ buitiniams vartotojams tiekiamų gamtinių dujų tarifai ir jų pokytis (%) 2009-2012 m. m.

Suvartojamas gamtinių dujų kiekis (Q) per metus	Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. (su PVM)			Kintamoji tarifo dalis, Lt/m3 (su PVM)
	2009 m.	2010m.	2011- 2012m.	2009 m		2010 m		2011 m.		2012 m.
				nuo sausio 1	nuo liepos 1	nuo sausio 1	nuo liepos 1	nuo sausio 1	nuo liepos 1	nuo sausio 1	nuo liepos 1
iki 500 m3 (Q ≤ 500 m3)	2,22	2,00	1,95	2,12	1,82 (pokytis –14 %)	1,87 (pokytis- –12 %)	2,15 (pokytis+1,4 %)	2,04 (pokytis –3,8 %)	2,33 (pokytis +9,9 %)	2,33 (pokytis +9,9 %)	2,79 (pokytis+31,6%)
nuo 500 m3 iki 20 000 m3	14,66	14,05	13,81	1,58	1,28 (pokytis –19 %)	1,29 (pokytis- –18 %)	1,56 (pokytis –1,3 %)	1,45 (pokytis –8,2 %)	1,75 (pokytis +10,7%)	1,75 (pokytis+10,7%)	2,17 (pokytis+37,3%)
daugiau kaip 20 000 m3	14,66	14,05	13,81	1,56	1,26 (pokytis –19 %)	1,28 (pokytis- –18 %)	1,56 (pokytis-0,0 %)	1,44 (pokytis- –7,3 %)	1,74 (pokytis+11,5%)	1,74 (pokytis +11,5%)	2,16 (pokytis+38,5%)

 

Kiek už dujas moka kitos Europos Sąjungos valstybės narės.

Pagal esamą leidinyje Quarterly Report on European Gas Markets Eur/MWh. informaciją, pateikiame gamtinių dujų, importuojamų iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis, 2012 m. III ketvirčio ir 2013 m. I ketvirčio didmenines kainas.

Gamtinių dujų kainos minėtame leidinyje pateikiamos Eur/MWh.

Palyginimui žemiau esančioje lentelėje pateikiamos kainos eurais (litais) už 1000 m3.

Gamtinių dujų, importuojamų iš Rusijos į Europos Sąjungos šalis, didmeninė kaina

 

 

PRIEDAS Nr. 1

A.Kubiliaus 2013-11-14 pažyma „Dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė 2004 m. ydingai privatizavus „Lietuvos dujas“ ir pasirašius žalingą sutartį su „Gazprom“.

 

6.         Kokias teisines, konsultacines, viešųjų ryšių, mokymo paslaugas ir iš kurių tiekėjų 2009-2012 metais pirko Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės; kokia bendra suteiktų paslaugų kaina.

 

Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamų įmonių įsigytų paslaugų (teisinių, konsultacinių, viešųjų ryšių ir mokymo) vertė 2009-2012 m.

 

Paslaugų pavadinimas		Energetikos ministerija (mln. lt)	UAB „Klaipėdos nafta“ (mln. lt)	UAB „Lietuvos energija“ (mln. lt)	Visagino atominė elektrinė (mln. lt)	Ignalinos atominė elektrinė (mln. lt)	AB LESTO (mln. lt)	LITGRID (mln. lt)	VKEKK (mln. lt)	UAB LEO LT (mln. lt)	Viso: (mln. lt)
Teisinės paslaugos	2009m.	0,3	-	-	-	0,226	-	-	-	-	0,526
	2010m.	0,11	0,49	-	4,2	10,28	-	-	-	0,494	15,57
	2011m.	1,7	3,6	-	11,89	15,33	1,1	0,1	-	0,088	33,80
	2012m.	19,6	3,4	-	15,71	5,15	0,101	0,9	0,06	-	44,92
	Viso:	21,71	7,49	-	31,8	30,9	1,201	1	0,06	0,582	94,5
Konsultacinės paslaugos	2009m.	0,85	0,19	8,3	-	12,55	-	-	-	-	21,89
	2010m.	0,22	35,49	5,66	3,98	0,065	-	-	-	7,81	53,22
	2011m.	0,41	17,28	0,2	13,41	-	0,0051	0,085	0,05	-	31,44
	2012m.	0,06	8,58	0,24	21,15	-	0,005	0,42	0,1	-	30,5
	Viso:	1,5	61,5	14,4	38,5	12,5	0,01	0,5	0,1	7,8	136,5
Viešųjų ryšių paslaugos	2009m.	-	0,23	0,66	-	0,023	-	-	-	-	0,91
	2010m.	-	0,1	0,3	-	0,003	-	-	0,006	-	0,4
	2011m.	-	0,1	0,344	0,136	0,012	0,15	0,15	-	-	0,89
	2012m.	-	0,05	0,356	5,364	0,012	1,45	0,44	-	-	7,67
	Viso:	-	0,48	1,6	5,5	0,05	1,6	0,59	0,006	-	9,8
Mokymo paslaugos	2009m.	0,004	0,002	0,076	-	0,92	-	-	-	-	1
	2010m.	0,029	0,051	0,098	-	0,13	-	-	-	-	0,3
	2011m.	0,007	0,39	0,054	-	0,18	1,72	0,04	-	-	2,4
	2012m.	0,011	1,44	0,05	-	1,77	3,33	0,29	0,08	-	6,9
	Viso:	0,05	1,8	0,27	-	3	5,05	0,33	0,08	-	10,58

Šaltinis: komisijai pateikta Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamų įmonių pateikta informacija.

 

7. Klausimas: dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pastatyta radioaktyvių atliekų saugykla; kiek procentų reikalingų darbų atlikta ir kokia tam tikslui skirtų lėšų dalis jau panaudota.

Valstybinės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ komisijai šiuo klausimu pateikta informacija – 2013-07-19, rašto Nr. ĮS-5531(1.188):

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą (projektas B234), vadovaujantis rangos sutartimi įgyvendina projekto rangovas NUKEM Technologies GMBH (toliau – Rangovas). Rangovas turėjo įgyvendinti projektą ir perduoti pastatytą radioaktyvių atliekų saugyklą IAE 2009 m. lapkričio mėnesį.

Pagrindinės priežastys nulėmusios Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso projekto B234 vėlavimą:

1. Rangovas teikė IAE nekokybiškai parengtus dokumentus, kuriems IAE pateikdavo pastabas: daugiau kaip 900 pastabų Techniniam projektui, daugiau kaip 300 pastabų Preliminariai saugos analizės ataskaitai, kuri yra Techninio projekto dalis. Taip pat Preliminariai saugos analizės ataskaitai pastabas teikė ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI). Dėl didelės apimties pastabų taisymo ir koregavimo Techninio projekto derinimas su VATESI vėlavo 20 mėnesių.
2. Rangovas, nesilaikydamas techninio projekto pateikimo grafiko, 2007 metų spalio mėnesį, vėluodamas 12 mėnesių, pateikė derinti techninį projektą valstybės institucijoms. Pažymėtina, kad vėluodamas 5 mėnesius Rangovas pirmąją techninio projekto versiją IAE pateikė tik 2006 m. gruodžio mėnesį.
3. Techninio projekto derinimas su valstybės institucijomis užtruko 13 mėnesių (nuo 2007-10-05 iki 2008-11-29), nes Rangovas neturėjo licencijos projektavimo darbams vykdyti. Licencijos B34 projektavimo darbams atlikti išdavimas vėlavo, nes Rangovas neturėjo visų reikalingų dokumentų licencijai gauti. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimas vėlavo 2 mėnesius, nes derinimo proceso dalyviai pažeidė dokumentų nagrinėjimo terminus.
4. UAB „Ekspertika“ vėlavo atlikti Techninio projekto kompleksinę ekspertizę. Ekspertų išvada buvo pateikta ne per 1 mėnesį, bet per 2 mėnesius. Rangovas techninį projektą pagal ekspertų išvadas koregavo dar 3 mėnesius.
5. Rangovas teikė blogos kokybės Darbo projektus, kuriems IAE pateikdavo daug pastabų. Rangovas vienašališkai keitė Techninio projekto sprendimus. Darbo projekto rengimo metu ir derinimo metu Rangovas neteko teisės vykdyti projektavimo darbus, dėl ko susidarė 7 mėnesių vėlavimas.
6. Statybos darbai vėlavo, nes nuo grafiko jau buvo atsilikęs darbo projekto parengimas ir derinimas. Rangovui trūko subrangovų, darbai buvo atliekami nekokybiškai dėl ko teko šalinti statybos defektus.
7. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių vėlavo įrangos montavimas.

Šiuo metu projekte B2 atlikta 33 proc. darbų, projekte B34 – 57,7 proc. (neįskaitant įrangos, kuri nepristatyta į objektą).

Projekte B2 panaudota 40 proc. tam skirtų lėšų, projekte B34 – 60 proc. tam skirtų lėšų.

Pagrindinės priežastys nulėmusios Laikino panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto B1 vėlavimą:

1. Rangovas pateikė IAE Techninio projekto ir Preliminarios saugos analizės ataskaitos pirminę versiją vėluodamas 297 dienas, taip pat Rangovas netinkamai ir nepilnai atsižvelgdavo į IAE pastabas koreguodamas dokumentus. Rangovas nesilaikė sutartyje numatytų pastabų šalinimo terminų. Dėl šios priežasties buvo vėluojama 181 dieną.
2. Techninio projekto ir Preliminarios saugos analizės ataskaitos nagrinėjimas ir derinimas valstybės institucijose vėlavo 380 dienų, o bendras vėlavimas nuo Darbų vykdymo programos grafiko – 1063 dienos. Rangovas ir jo Projekto vadovas (projektuotojas) neturėjo atestatų, suteikiančių teisę projektuoti tokius objektus Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat užtruko Rangovo vykdomas trūkumų šalinimas pagal Techninio projekto statybinės dalies ekspertizės rezultatus.
3. 2009 m. gegužės 14 d. su Rangovu buvo pasirašytas sutarties Papildymas Nr. 5 (toliau – Papildymas Nr. 05), kuriame eksploatavimo pradžia buvo planuojama 2011-03-28. Atitinkamai buvo patvirtinta nauja Darbų vykdymo programa. Jos derinimas Visagino savivaldybėje vėlavo 40 dienų.
4. 2011 metų pradžioje IAE iškėlė ir pateikė Rangovui dalinai su branduoline sauga susijusius klausimus: nustatyti pagamintų konteinerių nukrypimai/neatitikimai nuo Techninio projekto ir Preliminarios saugos analizės atskaitos; išlaikymo baseinų salės amortizatoriai; išlaikymo baseinų salėje esančių kranų panaudojimas B1 projekte; sprendimas dėl nehermetinio/pažeisto panaudoto branduolinio kuro. Nuo to laiko vyko derybos, ginčai su Rangovu ir nei vienas klausimas nebuvo atmestas kaip perteklinis arba išgalvota pretenzija. Tai sąlygojo 27 mėnesių B1 projekto įgyvendinimo uždelsimą.

Įgyvendinant projektą B1 atlikta 36 proc. darbų (neįskaitant konteinerių, dėl kurių laukiama dokumentų) bei panaudota 76,89 proc. projektui skirtų lėšų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Anglijos teisės ekspertai (sutartys tarp Rangovo ir IAE yra pasirašytos vadovaujantis Anglijos teise) išanalizavę projektų dokumentus pateikė žemiau nurodytas projektų vėlavimo priežastis:

1. Sutarčių dokumentai buvo parengti nekokybiškai, juose yra prieštaravimų, dėl kurių sutarties nuostatos daugeliu atveju yra neaiškios ir painios. Nepaisant to, rangovas dalyvavo konkurse vadovaudamasis šiais dokumentais, matyt nusprendę, kad jie yra pakankami šiems projektams įgyvendinti.
2. Nuo pat pradžios rangovas neturėjo pakankamai išteklių, reikalingų šiems projektams įgyvendinti – jų taip trūko, kad 2010 m. vasarą jie praktiškai turėjo sustabdyti projekto B234 darbus, perkeliant darbo jėgą į projektą B1. Tokiu būdu buvo bandoma laikytis įsipareigojimų prisiimtų 2009 m. gegužės mėn. pasirašius projekto B1 sutarties papildymą. Kadangi statybų aikštelėje rangovas neturėjo pakankamai sprendimo teisę turinčių vadovų, tai galutinių sprendimų teko laukti iš Vokietijos, kas lėmė dar didesnį vėlavimą.
3. Akivaizdu, kad prieš pateikiant savo pasiūlymą, rangovas neatliko pakankamai detalios aikštelės sąlygų, techninių specifikacijų ir Lietuvos įstatymais reglamentuotų reikalavimų analizės. Rangovas tinkamai neįvertino užduoties, todėl dabar kelia nepagrįstas pretenzijas. Pavyzdžiui, B2 kompleksą rangovas suprojektavo su monolitiniais pamatais, nors šiuo atveju turėjo būti naudojami poliai. Tokį savo sprendimą rangovas grindžia tuo, kad kiti statiniai toje aikštelėje taip pat turi monolitinius pamatus. Rangovas net nesusirinko informacijos, kad prieš statant tuos objektus ant monolitinių pamatų, pirmiausia turėjo būti sutvirtintas gruntas. Taigi, prieš liedami B2 įrenginiams skirtus tokio tipo pamatus, rangovas turėjo naudoti panašias grunto sutvirtinimo technologijas, tačiau to nepadarė.

 

8.      Kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomi Energetikos ministerijos kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimai ir ar jie buvo susiję su įmonės veiklos rezultatais.

 

Įmonės pavadinimas / metai	Energetikos ministerija (su mokesčiais	AB „Klaipėdos nafta“ (atskaičiavus mokesčius)	UAB „Lietuvos energija“ (VAE) (su mokesčiais)	Ignalinos atominė elektrinė (su mokesčiais)	LITGRID (su mokesčiais)	UAB BALTPOOL (su mokesčiais	AB LESTO (su mokesčiais
2008 m.	-	18,6	6,7	19	-	-	-
2009 m.	-	16	24,5	17	-	-	-
2010 m.	8*	16	20	17	-	17	-
2011 m.	8,7	16	22	25	20	18	19
2012 m.	8,6	17	24,5	20	20	18	20

* Sumos pateikiamos apytiksliai

 

Komisija, apibendrinus pateiktus Energetikos ministerijos ir jos kontroliuojamų įmonių duomenis, konstatuoja:

·        AB „Klaipėdos nafta“ vadovams didesnis algos dydis buvo numatytas, nes jai buvo pavesta įgyvendinti valstybinės svarbos ekonominį projektą – Suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą.

·        AB „Lietuvos energija“ vadovų atlyginimai yra susieti su bendrovės veiklos rezultatais.

·        Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus darbo užmokestis yra susietas su įmonės veiklos rodikliais.

·        LITGRID vadovo yra nustatytas didesnis darbo užmokestis.

·        AB LESTO vadovo atlyginimas yra susietas su įmonės veiklos rodikliais.

 

9.      Ar tiesa, kad UAB „Danet Baltic“ atliko suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos galimybių ir suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijas.

2008-09-15 tarp Jungtinių Amerikos valstijų Vyriausybės, atstovaujamos JAV Prekybos ir plėtros agentūros (USTDA), ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos buvo pasirašyta Dotacijos sutartis, pagal kurią USTDA dengė 100 proc. suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijos rengimo išlaidų.

2008-12-16 Ūkio ministerija sudarė sutartį dėl suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijos su JAV kompanija „Science Application International Corporation“. 2009-07-10 JAV kompanija „Science Application International Corporation“ sudarė sutartį su UAB „Danet Baltic“. Sutartyje nustatyta paslaugų kaina – konfidenciali (pateikta Seimo kanceliarijos spec. Raštinėje)

2009-09-15 UAB „Danet Baltic sudarė subrangos sutartį su Lietuvos energetikos institutu atlikti Baltijos gamtinių dujų rinkos analizę (pateikti gamtinių dujų poreikių scenarijus, įvertinus reikšmingus veiksnius, tokius kaip ekonomikos nuosmukio 2009-2010 m. ir tolesnio jo augimo prognozes, atominės elektrinės uždarymą, pramonės augimą, gyventojų skaičius pokyčius, pokyčius energijos efektyvumo srityje, gamtinių dujų vartojimo neenergetinėms reikmėms apimtis, numatomą kuro vartojimą elektrinėse ir katilinėse, Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimą su Švedijos ir Lenkijos sistemomis, požeminės dujų saugyklos statybą ir kt.) Sutartyje nustatyta paslaugų kaina – 40 000 USD, įskaitant PVM

2009-09-25 UAB „Danet Baltic“ sudarė paslaugų sutartį su Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutu, kurioje numatė suskystintų dujų terminalo statybos galimybių studijos parengimą ir atsiskaitymą už suteiktas paslaugas sąlygas ir tvarką. Sutartyje nustatyta fiksuota kaina – 20 000 USD, įskaitant PVM.

 

10.       Kas ir dėl kokių priežasčių pakeitė AB „Klaipėdos nafta“ gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbų pirkimo konkurso sąlygas; ar vienam iš konkurso dalyvių buvo sudarytos galimybės susipažinti su konfidencialia konkurso informacija ir taip įgyti pranašumą prieš kitus dalyvius, jeigu taip - kas ir dėl kokių priežasčių tokias sąlygas sudarė.

 

Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ komisijai šiuo klausimu pateikta informacija – 2013-07-25, rašto Nr. (22.3)SGD3-588:

 

Įsiteisėjusia 2013 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1943/2013 yra nustatyta, jog Bendrovė, priimdama sprendimus, susijusius su Gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbų pirkimu nepažeidė Lietuvos respublikos teisės aktų reikalavimų ir teisėtai sudarė sutartį su geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

Visi sprendimai minėtame Pirkime buvo priimti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir paskelbtų skelbiamų derybų sąlygų nuostatų. Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius formalius pažeidimus (susijusius su sprendimu, iš anksto informavus skelbiamų derybų dalyvius, pakeisti galutinių pasiūlymų vertinimo kriterijus, atsisakant darbų atlikimo termino vertinimo), Bendrovė, nors ir nesutikdama su tokiu sprendimu, nedelsiant ėmėsi priemonių atnaujinti pirkimą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus. Visos pirkimo procedūros, vykdytos po pirkimo atnaujinimo buvo iš anksto derinamos su atsakingais Viešųjų pirkimų tarnybos specialistais.

Sprendimas dėl vertinimo kriterijų pakoregavimo buvo priimtas Bendrovės viešojo pirkimo komisijos, atsižvelgiant į tuo metu komisijai žinomas faktines aplinkybes. Būtent į tai, kad 2012 m. gruodžio mėnesį Bendrovės viešojo pirkimo komisija gavo informaciją, jog suskystintų gamtinių dujų plaukiojančiai saugyklai skirta krantinė numatyta įrengti iki 2014 m. spalio 1 d. Tuo pat metu skelbiamose derybose dalyvavę tiekėjai buvo informavę komisiją, kad, jų nuomone, baigti dujotiekio projektavimo statybos darbų anksčiau, kaip 2014 m. spalio1 d. tariamai nėra galimybių (vėliau jie šią poziciją kardinaliai pakeitė). Siekdama užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, viešojo pirkimo komisija buvo priversta reaguoti į pateiktą informaciją. Komisijos neveikimas būtų sukėlęs rimtą teisminių ginčų ir galimo projekto įgyvendinimo uždelsimo riziką. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir būtinybę operatyviai priimti sprendimus, komisija, gavusi atitinkamas ekspertų išvadas, priėmė sprendimą nustatyti, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2014 m. spalio 1 d. ir atsisakyti ankstesnio projekto įgyvendinimo termino vertinimo kaip pasiūlymų vertinimo kriterijaus.

Toks sprendimas Bendrovės įsitikinimu atitiko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką. Sprendimas turėjo būti priimtas dėl nuo Bendrovės nepriklausančių aplinkybių. Pirkime dalyvavę tiekėjai buvo laiku ir tinkamai informuoti apie vertinimo kriterijaus atsisakymą ir iki galutinių pasiūlymų pateikimo neteikė pretenzijų šiuo klausimu (pretenzijos ir skundas Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pateiktas tik paaiškėjus, kad tiekėjo pasiūlymas liko antroje vietoje). Visais atvejais, sprendimas dėl vertinimo kriterijų koregavimo nepateikė ekonominio pasiūlymų vertinimo ar planuojamos sudaryti Pirkimo sutarties balanso.

Susidariusiai situacijai esminės įtakos turėjo tai, kad po Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. vasario 7 d. sprendimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo viešojo pirkimo komisijai žinomos 2012 m. gruodį: būtent, kad abu tiekėjai, priešingai, nei jie anksčiau deklaravo, pareiškė, kad jie gali ir siūlo užbaigti darbus anksčiau, nei 2012 m. spalio 1 d.

Visais atvejais pažymėtina, kad dėl Bendrovės ir viešojo pirkimo komisijos veiksmų visumos Pirkime buvo pasiektas itin didelis teigiamas ekonominis efektas, derybų dalyviams sumažinus savo pasiūlymus beveik 100 mln. litų, lyginant su darbų kainomis, kurios buvo įvardintos pirminiuose derybiniuose pasiūlymuose.

10. Vykdant Pirkimo konkursą nei vienam iš dalyvaujančių tiekėjų nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su konfidencialia Pirkimo konkurso informacija ir taip įgyti pranašumą prieš kitus dalyvius. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo:

„Teisėjų kolegija pagal bylos medžiagą bei apeliantų skundo argumentus konstatuoja, kad abu tiekėjai turėjo vienodas galimybes iš naujo pateikti pasiūlymus – tiek su pakeistu terminu, tiek su kaina, o naujas galutinių pasiūlymų teikimas abiems tiekėjams buvo vykdomas vienodomis sąlygomis, nebuvo iškreipta sąžininga konkurencija. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai atnaujino viešojo pirkimo procedūras, nepažeidė VPĮ įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo bei konfidencialumo reikalavimų užtikrinimo principų, vykdant vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą ir naują galutinių pasiūlymų teikimą abiems tiekėjams bei laikėsi reikalavimų, keliamų vykdant viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu.“

11.       Ar tiesa, kad AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomą mokėti 492 000 Lt per dieną, neatsižvelgiant į tai, ar ji bus naudojama; ar tiesa, kad sutartyje dėl šios saugyklos nuomos nėra nurodyta likutinė saugyklos vertė.

 

Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ komisijai šiuo klausimu pateikta informacija – 2013-07-25, rašto Nr. (22.3)SGD3-588:

 

2012 m. kovo 2 d. FSRU (plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos) išperkamosios nuomos sutarties (Time Charter PArty Lease of a Floating Storage and Regasification Unit to AB Klaipėdos Nafta), sudarytos tarp Bendrovės ir Hoegh LNG Ltd. (toliau – Laivo išperkamosios nuomos sutartis) pagrindu, po plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos išbandymo ir pridavimo, kurį numatyta atlikti iki 2014 m. gruodžio 3 d. , už vieną plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomos dieną, kaip Bendrovė jau yra paskelbusi viešai 2012 m. kovo 2 d. per Lietuvos (NASDAQ OMX Vilnius) vertybinių popierių biržą, bendri plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomos ir operavimo kaštai pirmus metus, įskaitant įgulos darbo užmokestį ir kitus mokesčius, kurie kasmet bus indeksuojami pagal vartotojų kainų indeksą, neviršys 156 200USD (be PVM) už dieną (405.089,08 LT¹). Ši kaina buvo nustatyta Bendrovės paskelbto viešojo pirkimo konkurso metu.

Kaip patvirtino Bendrovės pasitelkti tarptautiniai ekspertai, SGD terminalo vadovaujantysis patarėjas Flour ir tarptautinė advokatų kontora Ashurst LLP, nuomos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos atitinka tarptautinę praktiką ir sudaro galimybes plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų saugyklą naudoti pagal Lietuvos gamtinių dujų vartotojų poreikius. Laivo išperkamosios nuomos sutartis sudaryta tokio tipo sutartims visame pasaulyje priimtų SHELL LNG TIME standartinių sutarčių sąlygų pagrindu.

Bendrovė pažymi, kad Laivo išperkamosios nuomos sutartyje yra nurodyta suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomos likutinė vertė, už kurią saugykla gali būti išperkama po kiekvienų nuomos metų laikotarpiu ir po numatyto nuomos dešimties metų laikotarpio. Bendrovės ir tarptautinių ekspertų vertinimu, Laivo išperkamosios nuomos sutarties sąlygos dėl bendrovės teisės įsigyti saugyklą už likutinę vertę ir likutinės vertės dydis yra ekonomiškai palankios Bendrovei.

Informacija apie suskystintų gamtinių dujų saugyklos išperkamosios nuomos likutinę vertę, taip pat kitas viešai neskelbtas komercines laivo išperkamosios nuomos sutarties sąlygas yra Bendrovės komercinė paslaptis, su kuria gaili būti susipažįstama teisės aktų nustatyta tvarka (www.sgd.lt).

 

12. Ar Energetikos ministerija 2009-2012 metais tinkamai užtikrino valstybės turto valdymą ir nedangstė realios kontroliuojamų įmonių finansinės padėties.

 

LR Energetikos ministerijos komisijai šiuo klausimu pateikta informacija - 2013-07-31 rašto Nr. (5.3-04)3-2667:

 

Valstybės valdomų įmonių ir bendrovių finansinė atskaitomybė yra vedama pagal Tarptautinius apskaitos standartus ir (ar) Verslo apskaitos standartus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą. Visi Energetikos ministerijos kontroliuojamų įmonių metinę finansinę atskaitomybę sudarantys dokumentai galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka kiekvienais metais yra audituojami nepriklausomų audito bendrovių, užtikrinant bendrovės finansinių duomenų tikrumą ir visišką atskleidimą.

Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 ir 7 punktu bei 14 straipsniu valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija viešojo pirkimo būdu parenka nepriklausomą audito įmonę valstybės įmonės finansinėms ataskaitoms audituoti ir kasmet tvirtina tik audituotą valstybės įmonės finansinių ataskaitų rinkinį.

Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymu valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl audito įmonės skyrimo bei audituotų metinių finansinių ataskaitų bei metinio pranešimo tvirtinimo.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ visa informacija pateikiama Valstybės turto fondui, kuris nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. atlieka valdymo koordinavimo centro funkcijas, t.y. stebi ir analizuoja valstybės politikos valstybės valdomose įmonėse įgyvendinimą. Energetikos ministerijos kontroliuojamos įmonės yra įpareigotos teikti konsoliduotus balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą per 25 d. pasibaigus ketvirčiui ir pateikti finansinę atskaitomybę bei tarpinį pranešimą per 60 d. pasibaigus ketvirčiui

            Per 2009 – 2012 metų laikotarpį, kiekvienais metais atliekamų Energetikos ministerijos kontroliuojamų įmonių metinių finansinių ataskaitų nepriklausomo audito metu nebuvo nustatyta reikšmingų įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų. Auditorių išvadose konstatuota, kad įmonių finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonių finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Paminėtina, kad 2009-2012 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko Energetikos ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio bei valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams Energetikos ministerijoje auditą. LR valstybės kontrolė, remdamasi surinktais įrodymais, pareiškė, kad 2009-2012 metais Energetikos ministerija visais reikšmingais atžvilgiais valstybės lėšas ir turtą valdė, naudojo, disponavo jais teisėtai ir naudojo įstatymų nustatytiems tikslams, reikšmingų neatitikčių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams nenustatė. Kiekvienais metais (2009, 2010, 2011, 2012) LR valstybės kontrolė pareiškė besąlygines nuomones dėl finansinių ataskaitų rinkinio bei valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems.

 

13. Klausimas: dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva 2009-2012 metais buvo atleisti kvalifikuoti valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinės darbuotojai; dėl kokių priežasčių 2010 m. spalio 5 d. įvyko incidentas dezaktyvuojant VI bloko pagrindinį priverstinės cirkuliacijos kontūrą.

Valstybinės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ komisijai šiuo klausimu pateikta informacija – 2013-07-19, rašto Nr. ĮS-5531(1.188):

Dėl darbuotojų. 2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius II energijos bloką IAE iš branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios įmonės tapo įmone, nutraukiančia branduolinės energetikos objekto eksploatavimą. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iš esmės pasikeitė pagrindinė įmonės veikla, dėl ko neišvengiamai turėjo būti peržiūrėtas įmonės personalo skaičius, atsižvelgiant į personalo apkrovą po įmonės veiklos pasikeitimo. Siekiant sušvelninti neigiamas IAE darbuotojų atleidimo iš darbo pasekmes 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą, kuriuo vadovaujantis 2009-2011 metais buvo mažinamas IAE darbuotojų skaičius. Minėtu laikotarpiu buvo nutrauktos įmonės veiklos: elektros gamyba, elektros perdavimas, elektros paskirstymas ir pardavimas, garo ir karšto vandens tiekimas, dėl to buvo mažinamas personalo, atsakingo už šių veiklų įgyvendinimą elektros bei pagalbinę (šilumos) gamybą, skaičius: 2009 m. dėl IAE eksploatavimo nutraukimo buvo atleista 615 darbuotojų, 2010 m. – 398 darbuotojai. 2011 m. – 30 darbuotojų, 2012 m. dėl IAE eksploatavimo nutraukimo atleistų darbuotojų nebuvo. IAE yra keliami griežti reikalavimai, susiję su personalo skaičiaus pagrindimu ir optimizavimu. Vykdant personalo mažinimą buvo siekiama, jog įmonėje liktų dirbti kvalifikuoti ir patyrę specialistai, reikalingi įmonei keliamiems tikslams įgyvendinti. Sprendimus dėl darbuotojų atleidimo dėl eksploatavimo nutraukimo priėmė įmonės administracija.

209 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskelbtas I-ojo energijos bloko daugkartinės priverstinės cirkuliacijos kontūro, prapūtimo bei atvėsinimo sistemos, baipasinio valymo sistemų, reaktoriaus avarinio atvėsinimo sistemos ir kitų įvairių sričių dezaktyvacijos programos (toliau – „Dezaktyvacijos programa“) parengimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo konkursas, kurį laimėjo jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė sudaryta iš UAB „Specialus montažas – NTP“, Biudžetinė įstaiga Lietuvos energetikos institutas, AB „VNIIAES“ (Visų Rusijos atominių elektrinių mokslinio tyrimo institutas), atstovaujama atsakingojo partnerio UAB „Specialus montažas – NTP“ (toliau – Rangovas SM). Rangovo SM parengtos Dezaktyvacijos programos pagrindu IAE 2010 m. rugsėjo 30 d. patvirtino vidinės daugkartinės priverstinės cirkuliacijos kontūro (toliau – DPCK) dezaktyvacijos vykdymo programą (toliau – „Patvirtinta dezaktyvacijos programa“), kurią suderino tiek VATESI, tiek ir Rangovas SM.

2010 m. spalio 5 d. įgyvendinant Patvirtintą dezaktyvacijos programą DPCK prarado sandarumą, dėl ko IAE buvo priversta nutraukti Patvirtintos dezaktyvacijos programos įgyvendinimą.

Po incidento IAE Eksploatacijos nutraukimo direktoriaus sudaryta komisija (tame tarpe ir iš Rangovo SM atstovų) konstatavo, kad hermetiškumo netekimas įvyko dėl Rangovo SM netinkamai parengtos Dezaktyvacijos programos, kuri nebuvo aprobuota (pažeistos Dezaktyvacijos programos parengimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo konkurso techninės specifikacijos) ir kuri nebuvo įsisavinta branduolinėje pramonėje.

IAE 2010 m. lapkričio 12 d. parengė ataskaitą ir pateikė VATESI, kurioje patvirtino 2010 m. lapkričio 5 d. komisijos akte pateiktą nuomonę apie tai, kad pagrindine 2010 m. spalio 5 d. įvykio priežastimi laikytini Rangovo SM rengiant Dezaktyvacijos programą padaryti Techninės specifikacijos pažeidimai. Šioje ataskaitoje taip pat teigiama, kad papildoma įvykio priežastimi yra ir Rangovo SM atliktas netinkamas Dezaktyvacijos programos rengimo proceso valdymas, kas sąlygojo minimų Techninės specifikacijos pažeidimų atsiradimą. 2011 m. sausio 31 d. buvo parengta papildyta atskaita, kurios išvados iš esmės sutampa su prieš tai nurodytos ataskaitos išvadomis. Ši ataskaita buvo pateikta VATESI.

Išvada: DPCK sandarumo praradimo priežastis – netinkamai ir nepakankamai konservatyviai Rangovo SM įvertintas kelių veiksnių derinys (aukšta rūgšties koncentracija tirpale, temperatūra, lokalūs vibruojantys srautai, mechaninė erozija dėl šlamo priemaišų ir kt.). Papildomai informuojame, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Rangovo SM ieškinį, kurioje turės būti nustatytos 2010 m. spalio 5 d. incidento priežastys.

14. Klausimas: dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Didžiosios Britanijos bendrovė „AMEC NNC“, Belgijos bendrovė „Belgatom“ ir Švedijos bendrovė „SwedPower“, buvo pakeistas į tarptautinę teisinę įmonę „Taylor Wessing LLP“; kokias paslaugas suteikė „Taylor Wessing LLP“; kiek šiai įmonei buvo sumokėta; kas yra teisinės įmonės „Taylor Wessing LLP“ subrangovai; ar tiesa, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. pasitarime Londone Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos Komisija išsakė pageidavimą grąžinti šį tarptautinį konsorciumą į ankstesnes konsultanto pozicijas.

 

LR Energetikos ministerijos komisijai šiuo klausimu pateikta informacija - 2013-07-31 rašto Nr. (5.3-04)3-2667:

 

2001 m. gruodžio 10 d. sutartis su konsorciumu, susidedančiu iš AMEC National Nuclear Corporation Ltd. (Didžioji Britanija), Tractebel Engineering S.A. (buvęs Belgatom S.A., Belgija) ir Vattenfall Research &Development A.B. (Švedija), vadovaujantis partneris AMEC National Nuclear Corporation Ltd., buvo sudaryta remiantis 2001 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos Lietuvos Respublikos ir ERPB Bendrosios Sutarties dėl Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (toliau - Fondas) veiklos Lietuvoje reikalavimu. Sutarties galiojimas skirstomas į fazes, kurių kiekvieną sudaro 3 m. laikotarpis. Pakeitimo formos sutarties atnaujinimas atliekamas kiekvienais metais be įsipareigojimo tęsti sutartį kitais metais, tačiau išlieka reikalavimas turėti pagal ERPB pirkimo taisykles pirktus ir ERPB pritarimą teikti paslaugas gavusius konsultantus, kol Fondas bus administruojamas ERPB.

Pagrindinės konsultantų veiklos kryptys nuo pagrindinės sutarties sudarymo buvo šios: projekto (eksploatacijos nutraukimo) organizacinė veikla ir planavimas, inžinierinės paslaugos, pirkimo paslaugos, sutarčių vykdymo paslaugos, sauga ir licencijavimas, sąveikos tarp IAE, ERPB, valstybinių bei reguliuojančių institucijų, rangovų ir t.t. valdymas, kokybės užtikrinimas, atskaitingumas, rizikos vertinimas ir valdymas.

Vertinant daugiau nei 10 metų konsultantų darbo rezultatus bei efektyvumą visame eksploatacijos uždarymo procese, buvo pastebėta, kad kai kurias funkcijas gali atlikti ir IAE darbuotojai, o kai kurios konsultantų atliekamos užduotys neteikia pridėtinės vertės eksploatacijos uždarymo projektų įgyvendinimui arba veiklos yra dubliuojamos su pačios IAE darbuotojų vykdoma veikla, todėl konsultantų atliekamų užduočių sritys 2011 m. buvo peržiūrėtos. Pažymėtina, kad šios Sutarties nustatytų užduočių apimtyje teisinės paslaugos nebuvo numatytos.

Konsultantų atliekamų užduočių sritys 2011 m. buvo susiaurintos iki: pagalba projektų/sutarčių valdymo/vykdymo veikloje, inžinierinės eksploatacijos nutraukimo proceso paslaugos, pagalba strateginiame planavime bei ataskaitų rengime, eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo sistemos vystymas.

Vertinant 2013 m. konsultantų paslaugų poreikį buvo atsižvelgta į situaciją pagrindiniuose B1 bei B234 projektuose ir numatytos tokios konsultantų veiklos sritys: pagalba projektų/sutarčių valdymo/vykdymo veikloje, rizikų/pretenzijų valdymas, inžinierinės eksploatacijos nutraukimo proceso paslaugos.

Vyraujantis konsultantų skaičius 2002 - 2005 m. buvo 25 IAE dirbantys konsultantai per metus, 2006 – 2010 m. – 17 konsultantų per metus, 2011 m. jų skaičius buvo sumažintas iki 9 konsultantų, 2012 m. pagal poreikį, kurį sąlygoja daugiametė konsultantų dalyvavimo projektuose, tokiuose, kaip Nauja laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (B1) ir Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2/3/4) vykdymo kasdienė patirtis bei sukaupta informacija, kai kur kita projektų vykdymo bei IAE eksploatacijos uždarymo strateginė patirtis, dirbo 5 nuolat reziduojantys konsultantai. 2013 m. yra paskutiniai IV fazės metai, numatytos tikslinės užduotys 5 konsultantams, pagrindinis poreikis apibrėžtas – pagalba pagrindiniuose B1 ir B2/3/4 projektuose bei 1 privalomam vyriausiam konsultantui. 2014 m. prasidės V-oji trimetė fazė, paslaugų teikimo sutarties papildymus sudarant kiekvieniems atskiriems metams.

Nuo 2002 m. iki 2010 m. (imtinai) konsultantų paslaugoms apmokėti išleista 144,7 mln. litų (41,9 mln. eurų), vidutiniškai po 16,1 mln. litų (4,7 mln. eurų) per metus. Nuo 2011 m. jų paslaugų apimtis bei biudžetas buvo pradėtas mažinti: 2011 m. – 8,3 mln. litų (2,4 mln. eurų), 2012 m. – 7,9 mln. litų (2,3 mln. eurų), 2013 m. – 8,3 mln. litų (2,4 mln. eurų).

2012 m. gegužės 31 d. vykusio TIENRF priežiūros komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos ir ERPB atstovai, buvo išreikštas pritarimas IAE nuostatai koncentruoti TIENRF finansuojamų konsorciumo konsultantų naudojimą tik per ERPB finansuojamuose projektuose (B1 (Nauja laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla), B2/3/4 (Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas) ir B25-1 (Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis kapinynas).

Nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. , kai VĮ Ignalinos atominė elektrinė sudarė Paslaugų sutartį su tarptautine teisine įmone Taylor Wessing LLP, pastaroji kartu su pasitelktais subtiekėjais iki 2013 m. liepos mėnesio suteikė paslaugų už 23 004 526,52 (dvidešimt trys milijonai keturi tūkstančiai penki išmatai dvidešimt šeši litai 52 centai) Lt. Pažymėtina, jog pagal Paslaugų sutartį ir papildomus susitarimus prie Paslaugų sutarties vykdant projektų B1 ir B234 projektų teisinę analizę (Legal due diligence) Taylor Wessing LLP teikia tęstinio pobūdžio teisines paslaugas, kurių apimtis priklauso nuo projektų B1 ir rangovų ir IAE (Užsakovo) pozicijų, problemų sprendimo ir/ar derybų eigos.

Sutartims, sudarytoms tiek su B1 projektą vykdančiu Konsorciumu, tiek su projektą įgyvendinančiu Rangovu, taikytina bendrosios teisės sistemai priklausanti, turinti tik jai būdingų bruožų ir itin besiskirianti nuo kontinentinės teisės sistemos Anglijos teisė. Aptariamų sutarčių sudarymo metu IAE nesamdė patarėjų Anglijos teisės srityje nuolatinėms teisinėms konsultacijoms, todėl tokių patarėjų nebuvimas nulėmė nepakankamą IAE interesų atstovavimą sudarant ir keičiant sutartis bei vykdant sutarčių įgyvendinimo kontrolę.

Anglijos teisės konsultantų pagalba IAE interesai buvo atstovaujami tokiu lygiu, jog IAE sugebėjo ne tik apginti savo poziciją nemokant rangovams už netinkamai atliktus darbus, tačiau ir atlaikyti daugelį nepagrįstų papildomų rangovų pretenzijų dėl papildomų projektų kaštų. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog su tarptautiniais teisės konsultantais buvo didesne dalimi suvaldytos galimų nuostolių rizikos.

2013 m. buvo atliktas įmonės veiklos efektyvumo ir pagrįstumo auditas. Auditoriams atlikus sutarties su Tailor Wessing LLP analizę ir vertinimą, buvo pateiktos išvados, jog tokio masto ir unikalumo projektuose kaip „Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla“ (B) ir „Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas“ (B2/3/4), išorinių konsultantų paslaugos buvo būtinos ir tolimesnis išorinių konsultantų poreikis yra neabejotinas. Auditoriai taip pat konstatavo, jog atsižvelgiant į vykdomų projektų B1 ir B2/3/4mastą (apie 1,5 mln. Lt) įmonė konsultantams išleido sąlyginai nedidelę sumą (apie 23 mln. Lt.) arba 0,015 proc. nuo B1 ir B2/3/4 vertės.

PRIEDAS Nr. 2

A.Kubiliaus 2013-11-14 pažyma „Dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė dėl to, kad 2005 metais V.Ševaldinui pasirašant sutartis su „NUKEM“ kompanija nebuvo pasamdyti Anglijos teisės specialistai.“

 

15. Dėl kokių priežasčių energetikos ministras Arvydas Sekmokas paskutinę savo darbo dieną valstybės vardu paprašė ES laikinai sustabdyti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą; kokia galima dėl to padaryta žala valstybei.

 

Energetikos ministro Arvydo Sekmoko pateikta informacija:

„Nukem“ vadovaujamas konsorciumas, kuris 2004 metais laimėjo Ignalinos atominės elektrinės skelbtą konkursą svarbiausiems IAE uždarymo projektams įgyvendinti, nevykdė sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų. Darbai vėlavo, o patvirtinti biudžetai buvo smarkiai viršijami. 2010 - 2012 metais vykusios derybos dėl abipusiai priimtinų darbų atlikimo datų ir suderinto darbų biudžeto bei kitų taisytinų dalykų nedavė rezultato - susitarimas nebuvo pasiektas.

Siūlymas 2012 m. gruodžio 12 d. vykusioje tarptautinėje Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo donorų konferencijai sustabdyti finansavimą IAE uždarymo projektui B1, kol bus sureguliuotas kuro konteinerių saugumo užtikrinimo klausimas, buvo likusi vienintelė priemonė siekiant pakeisti situaciją - paskatinti rangovą laikytis esamų įsipareigojimų ir, svarbiausia, pasiekti susitarimą dėl tolimesnio projekto vykdymo. Tai buvo tas pats žingsnis, kurį deklaravo Europos komisija siekdama taupyti lėšas ir pajudinti projektą iš sąstingio taško.

Minėtas laiškas donorų konferencijai nenulėmė jos sprendimo, bet prisidėjo prie to, kad abi besiderančios pusės kuo greičiau surastų tinkamus sprendimus. Kaip žinoma, šiuo metu finansavimas IAE uždarymo svarbiausiems projektams yra atnaujintas.

Pažymėtina, kad visiškai neatitinka tikrovės ir jokiais duomenimis neparemta nuomonė, esą dėl šio laiško „buvo visiškai prarastas europinių partnerių pasitikėjimas“. Faktai rodo visiškai priešingą vaizdą. Šių metų vasario mėnesį, jau po donorų konferencijos, vykusiame Europos vadovų tarybos posėdyje IAE uždarymui 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje buvo skirta 450 mln. eurų – beveik dvigubai daugiau nei prieš tai siūlė Europos Komisija. Kartu su šioje finansinėje perspektyvoje nepanaudotais 300 mln. litų, kurie bus perkelti į ateinančią finansinę perspektyvą, IAE uždarymui iš viso bus sukaupta 750 mln. litų, o tai atitinka Lietuvos deklaruotą 770 mln. litų poreikį.

 

16. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo pasirinktas didesnės nei 800 MW galios reaktorius (Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad optimali didžiausia vieno energetinio bloko galia yra apie 800 MW, didelės galios blokų rezervavimo klausimus tektų derinti su Rusijos jungtine elektros energetikos sistema).

 

LR Energetikos ministerijos komisijai šiuo klausimu pateikta informacija - 2013-07-31 rašto Nr. (5.3-04)3-2667:

 

2011 m. liepos 14 d. Koncesijos konkurso komisija, sudaryta 2009 m. gruodžio 1 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-237 „Dėl Koncesijos konkurso komisijos sudarymo“ (Žin., 2009, Nr. 143-6312; 2012, Nr. 103-5351; Nr. 103-5352; 2011, Nr. 70-3346; Nr. 123-5837; Nr. 131-6250), priėmė sprendimą, kad „Hitachi, Ltd.“ kompanijos pateiktas pasiūlymas yra ekonomiškai naudingiausias ir strateginiu investuotoju į NAE projektą atrinko „Hitachi“, kurios pasiūlymo dalį sudaro pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR) technologijos tiekimas.

 

17. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo parengtas ir Seimui pateiktas valstybei nenaudingas 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375.

 

LR Energetikos ministerijos komisijai šiuo klausimu pateikta informacija - 2013-07-31 rašto Nr. (5.3-04)3-2667:

 

LRS valdybos 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. SV-S-190 sudaryta darbo grupė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti. Darbo grupei buvo pavesta Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektą parengti iki 2010 m. sausio 22 d.

Pirmąjį AIE įstatymo projektą darbo grupė pateikė 2010 m. vasario 18 d. (XIP-1749).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo išvadas dėl pateikto įstatymo projekto pateikė šiais nutarimais:

-           Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 782 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIP-1749“ (Žin., 2010, Nr. 72-3656)

-           Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1671 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIP-1749(3)“ (Žin., 2010, Nr. 139-7134).

-           Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 377 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIP-1749(5)“ (Žin., 2011, Nr. 40-1924).

Vadovaujantis LRS valdybos sudarytos darbo grupės parengtu įstatymo projektu, priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936).

Atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo leistą saulės energijos elektrinių plėtrą, buvo susidariusi kritinė situacija kai buvo pateikta paraiškų instaliuoti beveik 500 MW galios saulės energijos elektrinių, o tai pagal nustatytas supirkimo kainas, būtų pareikalavę apie 500 mln. litų subsidijų kasmet, dėl ko vartotojams elektros energija pabrangtų iki 5 ct/kWh. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimo metu jau buvo viršyta įstatyme nurodyta suminė saulės elektrinėms skirta kvota (10 MW), o 2011-2012 m. buvo pateikta daugiau nei 15 tūkst. prašymų.

Nevaldomos mažesnių nei 30 kW saulės jėgainių plėtros priežastimi tapo įstatymo nuostata, kuri 2010 rugsėjo 22 d. buvo pasiūlyta Seimo nario A.Petkus, jam su kitais Seimo nariais įregistravus antrą įstatymo redakciją XIP-1749(2). Būtent tada ir atsirado nuostata, kad saulės energetika plėtojama iki 50 MW, neįskaitant jėgainių iki 30 MW. Projekto 13 str. 3 punktas 2 dalis: „Saulės elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminę įrengtąją galią padidinti iki 50 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių iki 30 kW. Saulės elektrinių suminės įrengtosios galios padidinimui virš 50 MW Vyriausybė parengia ir patvirtina tolimesnę plėtros tvarką“. http://www3.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.showdoc_l?p_id=381326&p_query=&p_tr2=2

 

KOMISIJOS IŠVADOS:

 

Iš 2013 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės perskaityto metinio pranešimo:

 

Energetikos srityje galvoti savo galva pradėjome neseniai. Ir mums vis dar trūksta nepriklausomų kompetentingų specialistų. Tačiau net ir su ribotomis pajėgomis jau išjudinome istorines permainas, užsitikrindami energetinių šaltinių įvairovę: prisijungėme prie didžiausios Europoje elektros biržos „Nord Pool Spot", pradėjo veikti biokuro birža, jau statomos „Nord Balt" ir „LitPollink" elektros jungtys, dujų tiekimas atskiriamas nuo perdavimo, vykdoma radikali dujų sektoriaus reforma, užbaigtas Elektrėnų devintasis blokas, pereiname prie didesnio vietinio kuro panaudojimo.

 

Jeigu neįstengsime galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių, ir toliau išliksime ekonomiškai pažeidžiami. Nes būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti.

 

Išvadų projektą teikia:                                      

Andrius Kubilius

 

Kęstutis Masiulis

 

Rasa Juknevičienė

 

Priedas Nr.1

PAŽYMA

2013-11-14

 

Dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė 2004 m. ydingai privatizavus „Lietuvos dujas“ ir pasirašius žalingą sutartį su „Gazprom“

 

„Lietuvos dujų“ privatinimas: negauta 670 mln. litų už akcijas, vartotojai už dujas permokėjo 5 mlrd. litų

2004 m. sausio 23 d. Vilniuje Valstybės turto fondas ir OAO „Gazprom“ pasirašė dalies „Lietuvos dujų“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartį. 34 proc. akcijų paketą „Gazprom“ pirko už 100 mln. litų. Prieš tai, 2003 metais, 35,5 nuošimčiai įmonės akcijų už 116 mln. litų parduota Vokietijos „Ruhrgas AG“ ir „E.ON Energie“.

Užbaigus 2004 balandžio mėnesį „Lietuvos dujų“ akcininkų paskelbtą papildomą įmonės akcijų emisijos pardavimą, kai esamiems akcininkams akcijos buvo parduodamos kelis kartus pigiau už kainą biržoje, Vyriausybės turimų akcijų paketas sumažėjo nuo privatinimo pradžioje turėtų 94,1 iki 17,7 nuošimčio. Vadinasi, per 2003-2004 metus įvykusį „Lietuvos dujų“ privatinimą, valstybė už 76,4 nuošimčių įmonės akcijų paketą gavo 216 mln. litų į biudžetą. Tokio dydžio akcijų paketo rinkos kaina sandorio su „Gazprom“ sudarymo metu siekė apie 885 mln. litų. Už turėtas akcijas gauta daugiau kaip keturis kartus mažiau, nei jos tuo metu buvo vertos rinkoje, bendras nuostolis – 670 mln. litų.

Galima daryti prielaidą, kad tuometiniai Vyriausybės vadovai tikėjosi, jog itin nedidelę „Lietuvos dujų“ pardavimo kainą kompensuos Lietuvai palanki 10 metų trukmės sutartis dėl dujų tiekimo. Joje buvo įrašyta dujų pirkimo kainų formulė Vyriausybei leido tikėtis, kad dujas iki 2014 metų pabaigos Lietuva gaus mažesnėmis kainomis nei kaimyninės ar kitos ES valstybės. Kad įmonės privatinimas ir kainų formulė buvo tarpusavyje siejamos, rodo pati teisinių veiksmų seka: akcijų pardavimo „Gazprom“ sandoris įsigaliojo tik po to, kai 2004 m. kovo 24 dieną tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ buvo pasirašyta dujų tiekimo sutartis. Prieš tai tiekimo sutarčiai buvo pritarta Vyriausybėje.

Vis dėlto, akcijų pardavimo „Gazprom“ sutartyje neįtvirtinus aiškesnių dujų kainos nustatymo principų, kainų formulė nuo 2005 metų imta keisti vien tik „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ atstovų susitarimais, apie tai Vyriausybės net neinformuojant. Nepaisant Akcijų pirkimo sutartyje numatytų ribojimų, dujų tiekimo kainos formulė, kuriai buvo pritarusi Vyriausybė ir kuri buvo Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties esminė sąlyga, buvo eilę kartų vienašališkai keista „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“ susitarimu, nederinant šių pakeitimų su Vyriausybe ir neinformuojant Vyriausybės apie vykdomus gamtinių dujų kainos nustatymo formulės pakeitimus. Kiekvienu pakeitimu formulė tapo vis sudėtingesnė ir mažiau palanki.

Šie dujų kainos formulės pakeitimai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos Respublikoje po Akcijų pirkimo sutarties sudarymo importuojamų gamtinių dujų kaina nuolatos smarkiai kilo, lyginant su mazuto kainos dinamika tuo pačiu laikotarpiu. Preliminariai vertinant dėl gamtinių dujų kainos formulių pakeitimų 2005 m – 2011 m. laikotarpiu už „Lietuvą dujų“ importuotus kiekius Lietuvos vartotojai permokėjo 4,99 mlrd. litų.

 

 

Seimo Opozicijos lyderis                                   Andrius Kubilius

 

 

PRIEDAS Nr.2

 

PAŽYMA

2013-11-14

 

Dėl nuostolių, kuriuos Lietuva patyrė dėl to, kad 2005 metais V.Ševaldinui pasirašant sutartis su „Nukem“ kompanija nebuvo pasamdyti Anglijos teisės specialistai

 

Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (LPBKS Projektas B1)

2005 m. sausio 12 d. IAE pasirašė Laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (projektas - B1) darbų rangos sutartį su kompanijų konsorciumu NUKEM Technologies GmbH ir GNS Gesellschaft für Nuklear-Service mbH (NUKEM-GNS). NUKEM Technologies GmbH (NUKEM) yra vedantysis konsorciumo partneris.

Pradinė bendra sutarties kaina buvo apie 590 mln. litų. 2009 m. gegužės 14 d. buvo pasirašytas sutarties papildymas ir projekto B1 kaina šiuo metu yra apie 667 mln. litų. Kaina išaugo pripažinus rangovo pretenzijas dėl kuro duomenų tikslinimo, taip pat įtakos turėjo pasikeitusi ekonominė Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo veikla.

Planuotas atidavimo eksploatuoti B1 terminas pagal sutarties papildymą – 2011 m. kovo 28 d.

2013 m. liepos mėn. projektas vėlavo 28 mėnesius.

 

Labai svarbu paminėti, kad dėl projekto B1 vėlavimo IAE patiria didžiulius nuostolius, kurie susidaro todėl, kad 2-ojo energijos bloko reaktoriuje ir abiejų energijos blokų išlaikymo baseinuose tebėra laikomas kuras.

Vidutinis metinis IAE nuostolis sudaro 41,1 mln. litų, kas sudaro apie 3,4 mln. litų nuostolių per mėnesį.

 

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (KRATSK Projektas B234)

 

2005 m. lapkričio 30 d. IAE pasirašė Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (KRATSK Projektas B234) darbų rangos sutartį su NUKEM Technologies GmbH.

Pradinė bendra sutarties kaina buvo apie 414,6 mln. litų: B2 – 113 mln. litų ir B3/4 – 301 mln. lt. Dabartinė sutarties kaina – apie 428,3 mln. litų. Projektas pabrango apie 13,7 mln. litų, nes buvo priimtas arbitro sprendimas dėl B3,4 ribų perkėlimo (8,4 mln. litų), o taip pat projekto keitimų, suderintų su IAE (5,2 mln. litų).

Sutartinis atidavimo eksploatuoti terminas – 2009 m. gruodžio mėn. Nauja numatoma "karštųjų" bandymų data - 2016 m. sausis.

 

2013 m. liepos mėn. projektas vėlavo 75 mėnesius.

 

2005 m. IAE pasirašytų sutarčių pagal Anglijos teisę padariniai

 

2005 m. IAE pasirašė abi darbų rangos sutartis su Nukem-GNS dėl B1 ir su Nukem dėl B234 projektų vadovaudamasi Anglijos teise. 2005 m. pasirašydama sutartis pagal Anglijos teisę IAE vadovybė (gen. direktorius V.Ševaldinas) nesamdė Anglijos teisės specialistų ar ekspertų, kad būtų suvaldytos visos įmanomos rizikos ir būtų užtikrinti visi sutartinių įsipareigojimų įvykdymai, optimalūs finansiniai srautai (pvz.: mokėjimas Rangovui tik už atliktus darbus laikantis griežtai nustatyto darbų atlikimo grafiko ir pan.) ir Rangovo konkreti atsakomybė dėl savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

 

Nuostolių skaičiavimų pagrindimas:

1.         Projektas B1 nuo pradinės sutarties kainos 590 mln. litų pabrango iki 668 mln. litų. Pabrangimo suma - apie 77 mln. litų.

2.         Projektas B234 nuo pradinės sutarties kainos 414,6 mln. litų. Pabrango iki 428,3 mln. litų. Pabrangimo suma – apie 13,7 mln. litų.

3.         Nukem pretenzijos Ignalinos atominei elektrinei siekia daugiau nei 100 mln. EUR (2012-07-03 „Verslo žinios“) ir sudaro daugiau kaip 345 mln. litų.

4.         Dėl projekto B1 vėlavimo 32 mėnesius (iki 2013 lapkričio mėn) IAE jau patyrė apie 108,8 mln. litų (IAE antrojo reaktoriaus išlaikymas 3,4 mln. litų/mėn. x 32 vėluojančių mėn.) nuostolį.

 

IŠ VISO IAE nuostolis 2013 m. gruodžio mėn. sudaro apie 544,5 mln. litų.

 

2010 m. rugpjūčio 11 d. IAE pasirašė sutartį dėl pagrindinių IAE eksploatacijos nutraukimo projektų B1 ir B2/3/4 sutarčių, pasirašytų pagal Anglijos teisę, įgyvendinimo įvertinimo ir susijusių konsultacijų teikimo su tarptautine teisine kompanija „Taylor Wessing“. IAE šiems konsultantams išleido sąlyginai nedidelę sumą – apie 23 mln. litų arba 0,015 proc. nuo B1 ir B234 projektų vertės, kuri sudaro apie 1,5 mlrd. litų.

2013 m. IAE veiklos efektyvumo ir pagrįstumo audito išvadose, atlikus sutarties su Taylor Wessing LLP analizę ir vertinimą, konstatuota, kad išorinių konsultantų paslaugos buvo būtinos ir tolimesnis išorinių konsultantų poreikis yra neabejotinas.

 

IŠVADA

2005 m. IAE pasirašant darbų rangos sutartis su Nukem-GNS dėl B1 ir su Nukem dėl B234 vadovaujantis Anglijos teise ir nesamdant Anglijos teisės specialistų ar ekspertų nebuvo užtikrinta Lietuvos valstybės interesų apsauga, sutartinių Rangovo įsipareigojimų vykdymas ir rizikų valdymas bei sankcijų taikymas Rangovui už įsipareigojimų nevykdymą, dėl ko IAE patyrė apie 544,5 mln. litų nuostolį.

 

 

 

Seimo Opozicijos lyderis                                               Andrius Kubilius