2013 m. spalio 28 d. pranešimas VIR
Pastaruoju metu ypač padažnėjo įvairių viešų pranešimų apie girtaujančių tėvų žiaurų elgesį su vaikais ir nekompetentingą, pavėluotą tuo rūpintis turinčių įvairių institucijų reakciją. Pavyzdžiui, šių metų spalio 23 d. sužinojome apie vėlų vakarą tėvų į mišką išvarytus keturis mažamečius vaikus ir tai, kad policijai nepavyko susisiekti su vaiko teisių tarnybos darbuotojais, o kitą dieną vaikai buvo sugrąžinti į girtaujančių tėvų namus.
Šis ir kiti panašūs pavyzdžiai, kai prieš vaikus smurtaujama, jie vejami iš namų lauk, sukrečia. Kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, turi stengtis rajonų vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių darbuotojai. Nuo atskirų darbuotojų atsakomybės ir kompetencijos priklauso, kaip bus organizuojamas darbas. Skyrių vadovai gali nustatyti lankstų darbo grafiką, kad darbuotojai budėtų ir vakarais, nes būtent vakarais ir yra didžiausia rizika nukentėti vaikams probleminėse šeimose, teigia Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
Seimo narė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje buvo vykdomos kelios nepilnamečių justicijos programos: 19992002, 20042008, 20092013 metų. Šios programos nebuvo deramai finansuojamos, programos priemonėms įgyvendinti nuolat trūko lėšų arba lėšos nebuvo skiriamos.
Jau užaugo ta karta, kuria mes nepasirūpinome ir laiku nesuteikėme reikiamos pagalbos. O dabar turime rezultatą: jauni tėvai girtauja, vartoja kitas psichiką veikiančias medžiagas, žiauriai elgiasi su savo vaikais, tarsi išliedami ant jų pagiežą dėl iš kartos į kartą besitęsiančios socialinių įgūdžių stokos, teigia Seimo narė V. V. Margevičienė. Tuomet įsikiša vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, vaikai atsiduria vaikų namuose.
Tuo tarpu Lietuvoje vis daugėja vaikų, turinčių psichikos ir elgesio problemų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2012 m. bent vienas psichikos ligos susirgimas ar elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 38814 vaikų nuo 0 iki 17 m.
Kauno regiono teritorijoje esančiuose kūdikių namuose buvo nustatyta, kad 40 proc. kūdikių turi vaisiaus alkoholio sindromą. Šis sindromas yra apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis ir sukelia vaikui sunkių, nesugrąžinamų pakenkimų.
Nusižengti linkę vaikai teismo sprendimu patenka į socializacijos centrus. Pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą vaikui gali būti paskirta gyventi socializacijos centre iki 1 metų, vėliau terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau, kol vaikui sueis 18 metų.
Valstybės kontrolės atlikto tyrimo duomenimis, vaikų socializacijos centruose, į kuriuos patenkama teismo sprendimu dėl blogo elgesio, administracinių ir baudžiamojo kodekso nusižengimų, yra 50 proc. vaikų namų auklėtinių.
Tai yra akivaizdžios pasekmės to, kad laiku nebuvo suteikta pagalba rizikos grupės šeimoms. Taip ir sukasi problemų ratas.
Parlamentarė 2011, 2012 m. teikė pasiūlymus padidinti pareigybių skaičių rajonų Vaiko teisių apsaugos tarnybose. Tik prieš metus daugelyje savivaldybių vienam Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojui tekdavo apie 2,5 tūkst. vaikų. Nuo 2013 m. buvo padidintas etatų skaičius ir vienam darbuotojui dabar tenka iki 2 tūkst. vaikų.
Labai tikiuosi, kad naujame mokestiniame periode Vyriausybė skirs pinigų kad ir nedideliam socialiniam klasteriui įgyvendinti, kuris, remiantis Kanados patirtimi ir moksliniais tyrimais, sudarytų galimybes jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, dirbti, įgyti profesiją ar gauti konsultacijas. Tėvai turi dirbti ir užtikrinti vaikams išlaikymą, o valstybė privalo, kiek įmanoma, sudaryti sąlygas jaunai šeimai derinti darbą ir šeimą, sakė Seimo narė. Atėjo metas parengti Ilgalaikę probleminių šeimų strategiją, todėl dar kartą siūlysiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nedelsiant sudaryti darbo grupę šiai strategijai parengti.
Kontaktams:
Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė
Tel. 8 5 239 6705
El. p. Vince.Margeviciene@lrs.lt
