Gi­mė 1930 10 01 Kai­šia­do­rių ra­jo­ne, Tur­lo­viš­kių kai­me. 1955 m. bai­gė Lie­tu­vos že­mės ūkio aka­de­mi­ją, moks­li­nis ag­ro­no­mas: bio­me­di­ci­nos moks­lų ha­bi­li­tuo­tas dak­ta­ras, pro­fe­so­rius.

1955-1956 m. dir­bo Lie­tu­vos Moks­lų Aka­de­mi­jos Žem­dir­bys­tės ir dir­vo­že­mio ins­ti­tu­te jau­nes­niuo­ju moks­li­niu ben­dra­dar­biu; 1956-1988 m. - Lie­tu­vos žem­dir­bys­tės moks­li­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­te (LŽMTI) vy­res­niuo­ju moks­li­niu ben­dra­dar­biu; 1958 m. LŽMTI Dot­nu­vos eks­pe­ri­men­ti­nio ūkio sky­riaus val­dy­to­ju (ant­ra­ei­lės pa­rei­gos); 1958-1960 m. - Dot­nu­vos eks­pe­ri­men­ti­nio ūkio vy­riau­siuo­ju ag­ro­no­mu (ant­ra­ei­lės pa­rei­gos); 1988-1992 m. - Lie­tu­vos žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­te va­do­vau­jan­čiu, o nuo 1992 m. - šio ins­ti­tu­to vy­riau­siuo­ju moks­li­niu ben­dra­dar­biu.

Pir­mų­jų ari­mo var­žy­bų (1966 m.) Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­to­rius; vie­nas pa­grin­di­nių ar­to­jų var­žy­bų bu­vu­sio­je SSRS or­ga­ni­za­to­rių (1967 m.); Lie­tu­vos ar­to­jų ko­man­dos tre­ne­ris (1966-1986 m.); bu­vu­sios SSRS ar­to­jų ko­man­dos tre­ne­ris I, II, ir III tarp­tau­ti­nė­se ari­mo var­žy­bo­se (1973, 1975, 1977 m.).

Yra pa­ra­šęs mo­nog­ra­fi­jų, kny­gų, pa­skel­bęs moks­li­nių (Lie­tu­vos ir už­sie­nio lei­di­niuo­se) bei pub­li­cis­ti­nių straips­nių žem­dir­bys­tės to­bu­li­ni­mo klausi­mais.

Ve­dęs, tu­ri sū­nų ir duk­rą.

   

PRISIMENANT KOVO 11-ĄJĄ

1990-ie­ji me­tai vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms liks il­gai at­min­ty­je, o tuo la­biau mums, ku­riems te­ko pir­mą kar­tą da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo dar­be, pa­da­ry­ti Lie­tu­vai bei jos žmo­nėms is­to­ri­nius spren­di­mus, pa­tir­ti di­de­lio džiaugs­mo, pi­lie­ti­nės at­sa­ko­my­bės, ne­ri­mo, žmo­nių skaus­mo die­nas ir nak­tis. Esu be ga­lo dė­kin­gas  rū­pes­tin­giems bei darbš­tiems Kė­dai­nių ra­jo­no žem­dir­biams ir vi­siems žmo­nėms, ku­rie su­tei­kė man man­da­tą da­ly­vau­ti aukš­čiau­sia­ja­me mū­sų ša­lies fo­ru­me ir iš­reikš­ti jų va­lią Lie­tu­vai lem­tin­guo­se spren­di­muo­se, esant tuo me­tu is­to­ri­nėms ir ne­pa­kar­to­ja­moms ap­lin­ky­bėms. Vi­sa tai ne­už­mirš­ta­ma.

Tai bu­vo ko­vas, tai bu­vo lem­tin­gas pa­va­sa­ris, at­ne­šęs Lie­tu­vių tau­tai, jos žmo­nėms taip il­gai lauk­tą at­gi­mi­mą. Vie­nas iš pir­mų­jų mū­sų pri­im­tų do­ku­men­tų bu­vo įsta­ty­mas dėl mū­sų vals­ty­bės pa­va­di­ni­mo, jos her­bo, o ko­vo 11 d. jau bu­vo pri­im­tas is­to­ri­nės reikš­mės do­ku­men­tas - Ak­tas “Dėl Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­mos Vals­ty­bės at­sta­ty­mo”. Ar ga­li­ma už­mirš­ti, kaip vie­nin­gai mes troš­ko­me nu­trauk­ti tai, kas bu­vo su­var­žy­ta, at­im­ta pen­kias­de­šimt me­tų. Pa­skelb­da­mi Ko­vo 11-osios ak­tą mes pa­reiš­kė­me, kad Lie­tu­vo­je jau ne­ga­lio­ja jo­kie sve­ti­mos vals­ty­bės įsta­ty­mai. Kar­tu bu­vo kreip­ta­si į pa­sau­lio tau­tas ti­kin­tis  jų bro­liš­ko so­li­da­ru­mo, pa­ra­mos ir mū­sų ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo. Ir ta­da at­ro­dė, kad mū­sų vie­ny­bė da­rant šiuos spren­di­mus yra kur kas ga­lin­ges­nė nei ta gin­kluo­ta jė­ga, ku­ri bu­vo už Par­la­men­to sie­nų. O tuo me­tu Vil­niu­je, kaip ir vi­sur Lie­tu­vo­je, dar džerž­gė tan­kai, die­ną ir nak­tį va­ži­nė­jo ma­ši­nos, pil­nos sve­ti­mos vals­ty­bės ka­riuo­me­nės. Ar­gi tai ga­li bū­ti už­mirš­ta!  Da­ry­da­mi to­kius ryž­tin­gus  spren­di­mus, ma­nau vi­si jau­tė­me, kas vyks­ta kiek­vie­no mū­sų na­muo­se. Aš ir­gi ži­no­jau, kad ma­no spren­di­mams pri­ta­ria šei­ma, tė­vai, gi­mi­nės ir ma­no rin­kė­jai.  Tai bu­vo su­si­kau­pu­si be­ga­li­nė jė­ga. Ko­vo 11-ąją iš Par­la­men­to pa­sta­to iš­ėjo­me vi­dur­nak­ty­je. Lau­ke bu­vo mi­nia žmo­nių su de­gan­čio­mis žva­ku­tė­mis. Jie skan­da­vo, plo­jo, džiau­gė­si mū­sų spren­di­mais, svei­ki­no. Ko­kia tai bu­vo vie­ny­bė! Tai­gi Ko­vo 11-osios ak­tu mes žen­gė­me le­mia­mą žings­nį - pra­na­šo žings­nį. Bu­vo­me vi­si su­si­tel­kę, bu­vo aiš­kus tiks­las. Vi­sa tai pri­si­mi­nus ten­ka tik la­bai ir la­bai ap­gai­les­tau­ti, kad vė­liau, lai­kui bė­gant, dėl įvai­rių prie­žas­čių ši­ta ga­lin­ga jė­ga iš­blė­so ir dėl to per de­šimt­me­tį daug rei­ka­lin­gų dar­bų Lie­tu­vos žmo­nėms ne­su­spė­ta pa­da­ry­ti, o ša­lia gra­žių dai­gų ėmė bu­jo­ti ga­jos vi­suo­me­nės pik­tžo­lės. Ta­čiau džiu­gi­na tai, kad ne šian­dien, tai ry­toj mes at­si­sto­si­me ant tvir­tų ko­jų.

Išrinktas Dotnuvos rinkimų apygardoje  Nr. 87
(Kėdainių rajonas)

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras

Vardinio balsavimo kortelė

 

Paruošta pagal knygą "Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai",
kurią parengė ir išleido Nepriklausomybės Akto signatarų klubo valdyba ir Lietuvos nepriklausomybės signatarų namai.