Lietuvos Respublikos Seimas

LKDP rinkiminė programa "Tarnauti Lietuvai" 2000

TARNAUTI LIETUVAI

 

LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PARTIJOS

RINKIMŲ PROGRAMA

2000

Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų programos "Tarnauti Lietuvai" 2000 pagrindiniai rengėjai

ALGIRDAS SAUDARGAS

Seimo narys, Užsienio reikalų ministras

(Skyrius "Lietuvos integravimas į Europos Sąjungą")

ČESLOVAS STANKEVIČIUS

Seimo narys, Krašto apsaugos ministras

(Skyrius "Nacionalinis saugumas")

LIUDAS MAŽYLIS

VDU Politologijos katedros dėstytojas

(Skyrius "Regioninė politika ir savivalda")

ARIMANTAS RAŠKINIS

Seimo narys,

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Mokslo ir technologijų komitetas, pakomitečio pirmininkas

(Skyrius "Visuomenės ugdymas. Mokslas ir studijos")

VALENTINAS STUNDYS

Molėtų savivaldybės meras,

Prezidento darbo grupės Švietimo strategijai parengti narys

(Skyrius "Švietimo politika")

ALBERTAS ŠIMĖNAS

Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas

(Skyrius "Ūkio plėtra")

PETRAS GRAŽULIS

Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto narys

(Skyrius "Kaimo plėtra")

JONAS ŠIMĖNAS

Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys

(Skyrius "Aplinkosauga")

JULIUS BEINORTAS

Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

(Skyrius "Socialinis saugumas")

KAZIMIERAS KUZMINSKAS

Seimo narys, Sveikatos reikalų komiteto narys

(Skyrius "Sveikatos apsauga")

 

 

I DALIS. BENDRIEJI RINKIMŲ PROGRAMOS PRINCIPAI

Lietuvos krikščionių demokratų partija, pradėjusi veikti 1904-aisiais ir vėl atkurta 1989 m. vasario 16 d., siekia atstovauti įvairiems Lietuvos gyventojų sluoksniams. Krikščionys demokratai pasirengę bendradarbiauti su visais, kurie gerbia jų pripažįstamas vertybes ir nuostatas.

1.1. PAGRINDINĖS VERTYBĖS

Pagrindinės vertybės, kuriomis remiasi krikščioniškoji demokratija, yra žmogus kaip asmuo, jo laisvė ir atsakomybė, pamatinė lygybė, teisingumas, solidarumas ir subsidiarumas. Šios vertybės yra neatskiriamos, papildo viena kitą.

Žmogus kaip asmuo

Krikščioniškoji demokratija iškelia kiekvieną žmogiškąjį individą kaip asmenį, turintį Dievo įkvėptą sielą ir prigimtines teises, tarp jų -- nepaneigiamą teisę laisvai vystytis. Vadovaujamės nuostata, kad kiekvieno žmogaus orumas yra neliečiamas. Net griežtai smerkdami blogio struktūras ir blogus žmonių darbus, neniekiname juos darančio žmogaus.

Laisvė ir atsakomybė

Vadovaujamės įsitikinimu, kad laisvė yra ne tik būdinga giliausiai žmogaus prigimčiai, bet ir įpareigojanti. Nežabota laisvė be gėrio ir atsakomybės virsta savivale, kėsinasi į žmogaus orumą ir griauna žmonių bendruomenės pagrindus.

Žmogus turi pasirinkimo laisvę, todėl yra atsakingas už savo veiksmus savo sąžinei, bendruomenei ir palikuonims. Būdamas bendruomenės narys, jis turi bendrų pareigų ir dalijasi atsakomybę už savo artimą, bendruomenę ir pasaulį. Tad dabartinė karta pati privalo prisiimti atsakomybę ir už gamtinės aplinkos bei visos Kūrinijos išsaugojimą.

Pamatinė lygybė

Pamatinę lygybę išreiškia samprata, kad visi žmonės yra apdovanoti tuo pačiu kilnumu, o kiekvieno laisvė yra apribota pagarba kitam. Kiekvienas privalo turėti galimybę laisvai ugdyti savo asmenybę. Tos pačios teisės turi būti pripažintos kiekvienam, o pareigos paskirtos atsižvelgiant į kiekvieno sugebėjimus. Tačiau žmogaus orumas ir teisės negali priklausyti nuo jo sugebėjimų.

Teisingumas

Remiamės nuostata, kad visuomeninės taikos pagrindas yra teisingumas. Mūsų teisingumo samprata reiškia, kad kiekvienam asmeniui ir kiekvienai bendrijai turi būti garantuotos vienodos sąlygos naudotis laisve, o darnūs santykiai visuomenėje turi remtis bendros gerovės siekiu. Neturi tapti įstatymu tai, kas prieštarauja žmogaus orumui ar pažeidžia jo prigimtines teises arba kas įtvirtina atskiros grupės naudą nepaisant bendros gerovės.

Solidarumas

Solidarumas remiasi žmonių ir bendruomenių tarpusavio priklausomybe bei sąryšiu ir neįmanomas be pasiaukojimo. Jis ugdo žmoniškesnius santykius visuomenėje: partnerystę ir dalijimąsi viskuo, veiksmingą pagalbą ir silpniausiųjų apsaugą. Pasiaukojimas teikti pagalbą kitiems turi būti deramai visuomenės pripažintas.

Pripažįstame, kad būtina įveikti skurdą kaip pagrindinę laisvo vystymosi kliūtį, ir esame pasiryžę siekti gerovės visiems. Bendruomenės, kurios rūpinasi vienišų, neįgalių ir kitų pagalbos reikalingų žmonių gyvenimo bei vystymosi sąlygomis, turi būti skatinamos ir remiamos pagal visuomenės išgales.

Subsidiarumas

Remiame subsidiarumą, kuris reiškia savaveiksmiškumo skatinimą ir rėmimą, pabrėžia asmens ir bendruomenės pirmumą bei apsaugą nuo nepagrįsto valstybės kišimosi. Esame įsitikinę, kad tai, ką geriau gali padaryti bendruomenė, neturi daryti valstybė. Subsidiarumo principas taip pat reiškia ir paramą: ten, kur atskiro žmogaus ar laisvo susivienijimo jėgų nepakanka, pagal išgales jų pastangas turi paremti visuomenė bei valstybė. Jos tėra įpareigotos sudaryti sąlygas ir skatinti bendromis jėgomis atlikti iškylančius uždavinius. Vietos savivaldą laikome bendruomenės demokratiško tvarkymosi pagrindu ir siekiame jos teisių išplėtimo.

1.2. TOBULESNĖS VISUOMENĖS KŪRIMAS

Žmogus nepajėgus sukurti absoliučiai tobulos visuomenės, tuo labiau jos negalima kurti prievarta. Žmoniškesnė visuomenė gali būti kuriama tik puoselėjant laisvę bei atsakomybę, ir joks žmogus negali būti išnaudojamas kaip kito žmogaus, valstybės ar civilizacijos objektas. Žmogaus ribotumo supratimas lemia politinės veiklos ribas ir saugo nuo totalitarinių sprendimų pagundos.

Siekiame puoselėti sutarimą ir pasitikėjimą visuomenėje. Esame įsitikinę, kad tautos santarvė gali būti atkurta tik teisingumo ir moralės pagrindais.

Politinės veiklos principai

Žmogus yra klystantis, ir ne visa tiesa jam prieinama. Todėl nežadame tobulų sprendimų, o esame pasirengę spręsti problemas, remdamiesi savo išpažįstamomis vertybėmis ir ieškodami sutarimo. Nesieksime populiarumo naudodamiesi neapgalvotais ar neatsakingais pažadais.

Politikoje vertiname atvirumą, stengiamės derinti principingumą su nuosaikumu ir pakanta. Siekiame dialogo ten ir tada, kai jis įmanomas ir būtinas. Esame savarankiški ir gerbiame kitų savarankiškumą. Vertiname laisvą sutarimą, laikydami nepriimtinu dalyku, kad kam nors būtų diktuojama ar primetamas požiūris.

Siekiame, kad visuomenė būtų pliuralistinė, tolerantiška ir atvira, skatiname pilietinį aktyvumą. Esame įsitikinę, kad europietiškosios demokratijos srovėms atstovaujančių partijų veikla gali geriausiai pasitarnauti tokios visuomenės raidai. Esame pasirengę bendradarbiauti su demokratijai ištikimomis partijomis, laikydamiesi savųjų principų ir pasikliaudami visų gera valia.

Demokratija ir dorinė santvarka

Esame įsitikinę, kad krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiama demokratija yra visa aprėpianti demokratija, kurios principai jokioje visuomenės viešojo gyvenimo srityje neturi būti paneigti, o politinės valdžios galia neturi peržengti dorinės santvarkos ribų. Esame už demokratiją, sugebančią apginti savo vertybes.

Iškeliame moralės svarbą visuomenės pažangai. Moralinių vertybių nepuoselėjanti demokratija išsigimsta, o besaikis pragmatizmas tampa pražūtingas. Negalime taikstytis, kad demokratija besidangstančios ir besinaudojančios blogio struktūros griautų žmogiškumo pagrindus visuomenėje.

Esame pasiryžę vienyti pastangas su visais, kas priešinasi socialinio blogio apraiškoms, siekdami stabdyti narkomaniją, alkoholizmą bei kitokio asmenybę griaunančio blogio ir bet kokios prievartos prieš žmogų plitimą. Prostitucija, kaip asmens išniekinimas ir moters pavertimas nusikalstamo verslo objektu, valstybės neturi būti įteisinta.

Visuomenei tarnaujanti valdžia

Laikomės nuostatos, kad kiekviena valdžia turi būti grindžiama tarnavimo piliečiams dvasia. Valstybės valdžios uždaviniai kyla iš valstybės pareigos saugoti ir didinti bendrą gerovę. Bendrą gerovę suprantame kaip visuomeninio gyvenimo sąlygų visumą, sudarančią sąlygas kiekvienam žmogui, šeimai ir bendruomenei lengviau ir geriau įgyvendinti savo pašaukimą. Iš valstybės tarnautojų reikalaujame pasiryžimo nesavanaudiškai ir teisingai tarnauti visiems piliečiams ir Lietuvai.

Socialiniai ūkio plėtros tikslai

Visos bendruomenės socialinės raidos tikslas lemia krašto ekonominės plėtros pobūdį. Ekonominio augimo procesas turi būti kreipiamas visos bendruomenės gerovei kelti ir grindžiamas socialine gamybos bei vartojimo orientacija. Mūsų socialiosios rinkos ekonomikos samprata grindžiama šiais principais: rinkos ekonomika ir privačia nuosavybe; asmenine kiekvieno žmogaus atsakomybe; valstybės socialiniu reguliavimu, skirtu subalansuoti socialinį saugumą, lavinimą ir profesinį parengimą; socialine partneryste ir subsidiarumu.

Žmogaus darbą pripažįstame kaip esminę vertybę ir svarbiausią ekonominį bei socialinį veiksnį.

Ypatingas šeimos vaidmuo

Vertiname vyro ir moters santuokos pagrindu sudarytą šeimą kaip tautos ir bendruomeniškos visuomenės pagrindą. Pripažįstame ypatingą darnios šeimos vaidmenį ugdant žmogų kaip asmenybę. Remiamės nuostata, kad tėvai, naudodamiesi teise auklėti vaikus pagal savo pažiūras, neturi patirti nepagrįstų sunkumų dėl valstybinės švietimo sistemos ar visuomenės informavimo priemonių kėsinimosi į šeimos puoselėjamas vertybes.

Esame už visapusišką paramą santuokai ir šeimai, nes be darnios šeimos gresia nutrūkti kartų sandora ir normalūs santykiai visuomenėje. Laikome pareiga rūpintis, kad pakankamas atlyginimas už darbą, o būtinais atvejais - ir visuomenės parama leistų šeimai susikurti savo narių orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Motinos darbas namuose dėl jo reikšmės šeimai ir visuomenei turi būti vertinamas ir gerbiamas lygiai su kitais.

Santykis su bažnyčia

Esame susivieniję į pasaulietinę politinę bendriją, kuriai Bažnyčia yra moralinis autoritetas. Savo nuostatas ir veiklos gaires grindžiame Bažnyčios socialiniu mokslu. Ypač vertiname Katalikų bažnyčios, kitų krikščioniškų tradicinių Lietuvos Bažnyčių reikšmę ir vaidmenį saugant vertybines visuomenės orientacijas ir puoselėjant moralės bei dorovės pagrindus. Vertiname jų didžiulį darbą auklėjimo ir socialinės paramos srityse ir reikšmingą indėlį rūpinantis visuomenės gerove. Lygiai taip vertiname ir kitų Lietuvoje pripažintų tradicinių konfesijų bendruomenių vaidmenį. Nepritariame įvairių sektų kūrimuisi ir siekiame, kad visuomenė būtų apsaugota nuo piktnaudžiavimų ir nuo bet kokios prievartos prieš asmenį, daromų religinės laisvės vardu.

Esame už Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto Sutarties, įteisinusios Lietuvos valstybės ir Bažnyčios santykių ir bendradarbiavimo principus, įgyvendinimą.

Lietuva Europoje

Suvokiame, kad Lietuva priklauso Vakarų krikščioniškajai kultūrai, todėl Lietuvą regime ne izoliuotą, o esančią laisvai besivienijančioje Europoje, puoselėjančią joje savo kultūros bei gyvensenos savitumą. Esame pasiryžę prisidėti prie Lietuvos integracijos į Europą. Suvokdami pavojus Lietuvai, rūpinamės jos saugumu šiandien ir ateityje. Remiame Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir transatlantinėje gynybos organizacijoje.

Bendras darbas Lietuvai

Darbų gausa ir sunkumas reikalauja sutelkti krikščioniškosios demokratijos rėmėjus bendram nesavanaudiškam darbui, kuris duotų naudą Lietuvai. Remiamės visais, kurie nuoširdžiai nori prisidėti prie krikščioniškųjų vertybių atgaivinimo visuomenės gyvenime. Kiekvienas, kuris jas pripažįsta kaip savo gyvenimo bendruomenėje gaires, kviečiamas telktis prie mūsų bendram darbui. Jis gali būti tikras, kad patirs pagarbą sąžinės laisvei ir tikėjimui.

Esame pasirengę bendradarbiauti ir su tais asmenimis, kurie nėra partijos nariai, tačiau yra tvirtų moralinių įsitikinimų, kompetentingi ir pasirengę nesavanaudiškai prisidėti prie savo užsibrėžtų tikslų ir principų įgyvendinimo, savo darbu pasitarnauti visuomenės gerovei.

II DALIS. LKDP RINKIMŲ PROGRAMOS
PAGRINDINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Krikščionių demokratų partijos programos pagrindinis tikslas - sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms:

- gyventi saugioje valstybėje;

- suformuoti savo vaikams krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiamus tvirtus moralinius, dorovinius pagrindus ir suteikti jiems šiuolaikinį išsilavinimą;

- sukurti tvirtą, darnią šeimą;

- turėti mėgstamą tinkamai apmokamą darbą, kuriame būtų galima atskleisti savo sugebėjimus ir daryti karjerą;

- dalyvauti šalies politiniame, vietos bendruomenės gyvenime bei turiningai praleisti laisvalaikį;

- turėti patikimas socialines garantijas senatvėje ar ištikus negaliai.

LKDP programos pagrindinis tikslas lemia strategines veiklos kryptis bei uždavinius.

Pirmoji LKDP veiklos strateginė kryptis - sąlygų saugiai ir stabiliai valstybės raidai užtikrinimas. Esminė pradinė sąlyga Lietuvos žmonių siekiams įgyvendinti yra šalies politinio saugumo ir ekonominės raidos stabilumo garantijų užtikrinimas. Tokias garantijas gali suteikti Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO.

Kad išbristų iš ūkio ir socialinės krizės, Lietuva turi pasirinkti patikimą kelią, pasinaudodama jau patikrintais modeliais. Vakarų Europos valstybės, įsitikinusios, kad pajėgs konkuruoti šiuolaikiniame pasaulyje tiktai būdamos kartu, pasirinko bendrosios rinkos modelį. Jos pasiryžo bendradarbiauti, kartu ginti savo rinką bei konkuruoti pasaulio rinkoje. Europos integracijos sėkmė patvirtinta daugelio dešimtmečių patirties. Dabar Lietuva gali ir turi pasirinkti - arba viena pati konkuruoti pasaulio rinkoje, arba tai daryti kartu su ES valstybėmis ir jų padedama. Narystė Europos Sąjungoje yra esminė sąlyga, kad Lietuvos valstybė atkurtų savo lygiateisiškumą ir visateisiškumą Europoje.

Tautos bei valstybės saugumas yra gyvybinis poreikis ir būtina jų laisvos demokratinės raidos sąlyga. Lietuvos saugumas yra neatskiriama besivienijančios Europos saugumo dalis: užsitikrindama saugumą, Lietuva turi įnešti ir savo indėlį į bendrą Europos ir transatlantinės bendrijos saugumą. Potencialus agresorius turi žinoti, kad užpuolimo atveju Lietuva būtinai ginsis ginklu ir kad visoje krašto teritorijoje jis susidurs ne tik su gerai parengtų kariuomenės vienetų, bet ir su organizuotu piliečių bei visos tautos pasipriešinimu. Tik Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare, bus sukurtos patikimos, tokios kaip Vakarų Europos valstybių, Lietuvos saugumo garantijos, todėl Lietuva turi siekti NATO narystės jau 2002 m. Aljanso viršūnių susitikime.

LKDP užsibrėžia strateginį uždavinį: integruojant Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO, užtikrinti saugią valstybės raidą ir krašto gerovę.

Antroji LKDP veiklos strateginė kryptis - visuomenės ugdymas ir švietimas. Visuomenės raidos tempus ir gyvenimo kokybę daugiausia lemia tai, kaip apsišvietę yra jos nariai ir kaip jie laikosi moralės, dorovės normų, įstatymų. Be šių dalykų neįmanomas sėkmingas valstybės valdymas, spartesnė ūkio ir ekonomikos plėtra, socialinė gerovė bei teisingumas. Gilias tradicijas Lietuvoje turinčios moralės ir dorovės normos istoriškai susiformavo krikščioniškų bendražmogiškųjų vertybių pagrindu. Šios vertybės, paremtos žmogaus orumo ir natūralios prigimties primatu, drauge su lietuvių kalba, papročiais apibrėžia mūsų tautos tapatumą. Nacionalinio tapatumo ir jo tęstinumo puoselėjimas sudaro daugiatautės ir daugiakultūrės Europos vienijimosi esminį bruožą. Krikščioniškosios vertybės yra pagrindinis vidinis solidarumo principo įgyvendinimo visuomenėje instrumentas. Šių vertybių ugdymas ir palaikymas yra esminė sąlyga tautos išlikimui, valstybės demokratiniam stabilumui ir visapusiškam kiekvienos asmenybės išsilavinimui pasiekti.

Visuomenės ugdymui bei švietimui lemiamą įtaką turi tokios visuomenės institucijos kaip šeima, švietimas, religija, kultūra ir žiniasklaida.

LKDP užsibrėžia strateginį uždavinį: puoselėjant šeimą, švietimą, tradicines religijas, kultūrą ir žiniasklaidą diegti visuomenėje krikščioniškąsias vertybes ir sukurti sąlygas kiekvienam žmogui pagal jo prigimti tapti laisva visapusiškai išsilavinusia asmenybe.

Trečioji LKDP veiklos strateginė kryptis - ūkio plėtra. Visuomenės narių socialinio saugumo užtikrinimo sąlyga - ekonomikos augimas ir demokratinė ūkio bei socialinė santvarka. Krikščionių demokratų ūkio ir socialinė politika grindžiama socialiosios rinkos ekonomikos principais. Socialiosios rinkos ekonomikos samprata aprėpia ir atsakingą bei tausojantį požiūrį į gamtą bei visą aplinką. Laisva rinka pati savaime neužtikrina socialinio teisingumo. Todėl rinka turi būti veikiama taip, kad būtų garantuotas būtinas žmonių socialinis saugumas. Socialioji rinkos ekonomika suderina žmonių iniciatyvą ir asmeninę atsakomybę su socialiniu teisingumu ir žmonių socialine apsauga. Jos esminis ypatumas - pagarba asmens orumui. Socialiojoje rinkoje netoleruojami verslai, pavergiantys asmens kūną ar dvasią, skatinantys žmogaus degradaciją: prostitucija, narkomanija ir tabako verslas, azartiniai lošimai, negimusios gyvybės žudymas. Socialioji rinkos ekonomika yra alternatyva ir socializmui, žlugdančiam visuomenės narių iniciatyvą, ir liberalizmui, pakertančiam visuomenės solidarumą. Socialioji rinkos ekonomika įrodė savo veiksmingumą ir susilaukė visuomenės pripažinimo Europos Bendrijos šalyse, todėl jos kūrimas Lietuvoje yra ne tik mūsų sėkmingos integracijos į Europą, bet ir visuomenės reikmes tenkinančio ūkio bei socialinės raidos garantas.

LKDP užsibrėžia strateginį uždavinį: integruojantis į ES bendrąją rinką bei nuosekliai įgyvendinant socialiosios rinkos ekonomikos nuostatas, užtikrinti tausojančią gamtą Lietuvos ūkio plėtrą, garantuojančią stabilų šalies ir jos gyventojų ekonominės gerovės augimą.

Ketvirtoji LKDP veiklos strateginė kryptis - socialinio saugumo ir sveikatos apsaugos užtikrinimas. Visuomenės socialinio saugumo užtikrinimo politiką krikščionys demokratai grindžia visuotinai pripažintais subsidiarumo ir solidarumo principais bei kitomis svarbiomis socialiosios rinkos ekonomikos nuostatomis. Šios politikos esminis akcentas yra kuo didesnio visuomenės narių užimtumo bei jų solidarumo dalyvaujant socialinio draudimo - senatvės pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo ir profesinių ligų bei kitose programose užtikrinimas.

Pilietinei visuomenei labai svarbus tarpusavio pasitikėjimas. Jis atsiranda tik esant teisingiems, aiškiems ir visiems vienodai privalomiems mokesčių principams. Dėl to šalyje turi būti nuosekliai pereinama prie visuotino pajamų ir turto deklaravimo bei progresyvinės gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos. Tai svarbios sąlygos grėsmingai augančiai gyventojų turtinei diferenciacijai riboti bei viduriniojo sluoksnio formavimuisi paskatinti.

Lietuvos krikščionių demokratų partija užsibrėžia strateginį uždavinį: vadovaujantis pamatiniais žmonių solidarumo ir subsidiarumo principais sukurti patikimą, atitinkančią šalies ekonominio išsivystymo lygį socialinių garantijų bei sveikatos apsaugos sistemą.

III DALIS. lkdp RINKIMŲ pROGRAMOS TIKSLŲ

ĮGYVENDINIMAS

3.1. SĄLYGŲ SAUGIAI IR STABILIAI VALSTYBĖS RAIDAI
UŽTIKRINIMAS

Lietuvos valstybės pažangos bei jos žmonių gerovės būtina sąlyga yra šalies saugumo, jos politinio stabilumo ir ūkio plėtros garantijų užtikrinimas. Tokias garantijas Lietuvai gali suteikti narystė Europos Sąjungoje ir NATO.

ES, būdama vienas iš didžiausių ir labiausiai pasaulyje išsivysčiusių regionų, koordinuodama vidaus ekonominę politiką, sudarydama palankias ekonomines sąlygas sparčiau plėtotis labiau atsilikusioms savo narėms ir nuosekliai gindama ES ekonominius interesus konkurencijoje su kitomis pasaulio šalimis, suteikia visoms savo narėms svarias stabilaus ekonominio augimo garantijas. ES narėmis gali būti tik demokratinės, žmogaus teises gerbiančios ir užtikrinančios valstybės. ES garantuoja savo narėms vidinį stabilumą ir pagrindines laisves.

NATO turi pakankamai stiprias taikos palaikymo ir karinių konfliktų prevencijos pajėgas ir yra pajėgi ginti savo nares nuo galimos kitų šalių agresijos.

3.1.1. LIETUVOS INTEGRAVIMAS Į EUROPOS SĄJUNGĄ

Europos Sąjunga, būdama suinteresuota didinti savo politinę ir ekonominę galią bei stiprinti saugumą, remia Lietuvos siekį tapti ES nare ir teikia jai visokeriopą paramą. Lietuvos pažanga siekiant narystės ES buvo įvertinta 1999 m. gruodžio mėn. įvykusioje Helsinkio Europos viršūnių taryboje - Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės ES.

Kelyje į Europos Sąjungą, atsižvelgiant į narystės ES ypatumus bei reikalavimus, Lietuvai reikia išspręsti šiuos pagrindinius valstybės valdymo, teisės ir teisėtvarkos, vietos savivaldos stiprinimo uždavinius:

- patobulinti valstybės valdymą ir parengti instrumentus ES teikiamai paramai gauti bei tinkamai ją panaudoti;

- suderinti Lietuvoje galiojančius teisės aktus su ES reikalavimais ir užtikrinti tinkamą jų vykdymo priežiūrą;

- suformuoti regioninės politikos instrumentus ir sustiprinti vietos savivaldą.

3.1.1.1. Valstybės valdymas

Pagrindinės problemos. Esminis valstybinės valdžios veiklos pertvarkymo bruožas yra jos pasirengimas darbui Lietuvos narystės ES sąlygomis. Būtina, kad visos valstybės valdžios institucijos turėtų glaudžius tiesioginius ryšius su atitinkamomis ES valdžios struktūromis ir būtų pasirengusios ne tik vykdyti ES nustatytus reikalavimus, bet ir tinkamai atstovauti bei ginti Lietuvos interesus. Valdžios institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti su atskirų ES šalių ir pirmiausia su Šiaurės bei Vidurio Europos šalių atitinkamomis institucijomis, perimti jų sukauptą patirtį bei derinti su jomis veiksmus ginant savo interesus ES. Daugelio valstybės valdžios institucijų tiesioginiai kontaktai su ES bei atskirų jos šalių atitinkamomis institucijomis yra nepakankami. Valstybės institucijos nepakankamai pasirengusios priimti ES teikiamą paramą. Nepakankamai efektyviai veikia svarbiausios tiesioginę rinkos priežiūrą atliekančios konkurencijos, įmonių bankroto, rinkos apsaugos tarnybos. Valstybės valdžios institucijose daugeliu atvejų dar yra išlikę nomenklatūriniai įpročiai: korupcija, neatsakingumas ir nebaudžiamumas. Valdžios institucijos ir pareigūnai dažnai viršija savo įgaliojimus. Galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas turi esminių spragų, kurios suteikia galimybių valdininkams, nepažeidžiant įstatymo, piktnaudžiauti valstybės lėšomis.

Valstybės valdžios sistemos bei jos veiklos pertvarkymas

  • Valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti aiškią šių institucijų kompetenciją atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose ir numatyti atitinkamą pareigūnų atsakomybę už tinkamą šių funkcijų vykdymą.
  • Numatyti atsakomybę valstybės pareigūnams dėl finansinės paramos iš ES gavimo ir tinkamo jos panaudojimo.
  • Decentralizuoti valdymą, perduodant iš ministerijų į apskritis dalį gamtosaugos, civilinės saugos, mobilizacijos, švietimo, socialinio draudimo, sveikatos apsaugos ir kai kurių kitų funkcijų bei regioninių programų vykdymą, taip pat kai kurių valstybinių inspekcijų skyrius, atitinkamai perskirstant valdymui numatytas lėšas.
  • Pagrindinei ministerijų valdymo sričiai ir atsakomybei priskirti plėtros strategiją, valstybinę politiką ir įstatymų laikymosi kontrolę.
  • Išgyvendinti praktiką, kai ministerijų kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia Vyriausybė.
  • Padidinti konkurencijos, bankroto ir rinkos apsaugos institucijų atsakomybę už tinkamą nustatytų funkcijų vykdymą.
  • Atsisakyti valstybei nebūdingų smulkių valstybinės inspekcijos funkcijų, panaikinti jų dubliavimą. Sujungiant Darbų saugos centrą bei Darbo medicinos centrą, įsteigti bendrą Darbų saugos ir profesinės sveikatos centrą. Panaikinti Energetikos valstybinę inspekciją, o jos vykdomas darbų saugos funkcijas perduoti Valstybinei darbo inspekcijai.
  • Sukurti bendrą visoms valstybės ir savivaldybių valdymo grandims tarnaujančią valstybinę informacijos sistemą, suderintą su Europos standartais: klasifikatorius, kadastrus, registrus, duomenų bazes, paieškos ir apdorojimo priemones; teisiškai reglamentuoti valstybinės informacijos kaupimą, naudojimą ir apsaugą.
  • Didinti gyventojų duomenų registro vaidmenį, kad jis tarnautų visiems administravimo tikslams, įskaitant paslaugų teikimą (pvz., socialinės paramos, draudimo administravimo, verslo vietos registravimo, mokinių ir rinkimų sąrašų sudarymo).
  • Reikalauti iš valstybės ir savivaldybių pareigūnų bei tarnautojų nesavanaudiško tarnavimo visuomenei ir asmeninės atsakomybės; nustatyti tikrą asmeninę valstybės pareigūnų atsakomybę už visus priimtus sprendimus, įskaitant ir kolegialių sprendimų priėmimo atvejus.
  • Priimant Seimo KD frakcijos pasiūlytas esmines Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, panaikinti valdininkams galimybes piktnaudžiauti valstybės, savivaldybių lėšomis.
  • Palaikyti glaudų valstybės bendradarbiavimą su jos pripažintomis konfesijomis.

3.1.1.2. Teisė ir teisėsauga

Pagrindinės problemos. Visuomenei ypač kelia susirūpinimą: nusikalstamumo būklė ir išaugęs organizuotas nusikalstamumas; kriminogeninės situacijos kontrolės administracinėmis priemonėmis nesėkmės; prevencinio darbo kompleksiškai šalinant nusikaltimų priežastis bei sąlygas stoka; sparčiai plintantis alkoholizmas, narkomanija ir prostitucija; nepilnamečių užimtumo problemos; smurto propagavimas visuomenės informavimo priemonėse, sukuriantis palankią terpę plisti nusikalstamumui, ypač tarp jaunimo. Žmonėms teisėtą pasipiktinimą kelia tai, kad kreipiantis pagalbos į teisėsaugos organus susiduriama su pareigūnų abejingumu, sprendimų priėmimo vilkinimu; pareigūnai dažnai nerodo tinkamų pastangų padėti į juos besikreipiantiems žmonėms. Kita vertus, teisinės bazės netobulumas ir įstatymų spragos trukdo operatyviai ir kokybiškai tirti bylas, įrodyti netgi akivaizdžius nusikaltimus. Dažnas teisės aktų kaitaliojimas neleidžia suformuoti vieningos įstatymų taikymo praktikos, kelia sumaištį, todėl įstatymai dažnai blogai vykdomi ir plinta teisinis nihilizmas. Teismų darbe neretai pasitaiko sąmoningo bylų vilkinimo, teismų nepriklausomumo, atskirų teisėjų kompetencijos stygiaus atvejų. Dėl teisinių paslaugų didelių kainų mažiau pasiturintiems žmonėms ribojama teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine paslauga.

Krikščionys demokratai, pažymėdami, kad teisingumas yra svarbi socialinė reikmė ir demokratinės valstybės pamatas, išskiria dvi pagrindines teisės ir teisėsaugos stiprinimo kryptis: nusikalstamumo prevenciją ir teisinės sistemos tobulinimą.

Nusikalstamumo prevencija

  • Seimui ir Vyriausybei: sudaryti teisėsaugos organams tinkamas teisines ir ekonomines sąlygas nusikaltimų prevencijai stiprinti; užtikrinti veiksmingą teisėsaugos pareigūnų veiklos kontrolę; pagal Europos Sąjungos standartus ir kiekybines normas pertvarkyti policijos darbą proporcingai mažinant vadovaujančių valdininkų ir didinant tiesiogiai viešąją tvarką palaikančių (uniformuotų), nusikaltimus tiriančių pareigūnų skaičių.
  • Įstatymais ir tinkama jų vykdymo kontrole riboti socialinio blogio - narkomanijos, prostitucijos, azartinių lošimų, smurto ir prievartos, alkoholio bei tabako reklamą bei propagavimą.
  • Įgyvendinant policijos, kaip civilinės tarnybos visuomenei, principą, naudojantis ES šalių patirtimi bei parama, iš esmės sustiprinti prevenciją: nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo, taip pat nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į pagrindines konstitucines žmogaus teises ir laisves (gyvybę, sveikatą, asmens neliečiamybę, nuosavybę ir kt.); organizuotų, profesionalių nusikaltimų, susijusių su korupcija (kontrabanda, narkotikai, prostitucija ir kt.).
  • Padidinti nusikalstamumo prevencijos institucijų atsakomybę už teistų ir kitų socialiai nepritapusių bei apleistų šeimoje ir visuomenėje žmonių reabilitaciją, resocializaciją bei įkurdinimą, jų užimtumo užtikrinimą.
  • Visuomenės nuomonei, kad bet koks nusikaltimas anksčiau ar vėliau bus atskleistas, o jį padarę asmenys bus teisingai nubausti, formuoti parengti ir įgyvendinti gyventojų teisinio švietimo bei pilietinio ugdymo programą.
  • Padidinti savivaldybių institucijų vaidmenį bei atsakomybę už nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos būklę miestuose ir rajonuose, už sąlygų jaunimui turiningai praleisti laisvalaikį sudarymą.

Teisinės sistemos tobulinimas

  • Užtikrinant teisės aktų ilgalaikiškumą bei veiksmingumą, įdiegti europietiškąsias teisės normas atitinkančius Civilinį, Darbo, Šeimos, Baudžiamąjį kodeksus, procesinius kodeksus, kitus įstatymus bei institucijų veiklos principus.
  • Vadovaujantis ES standartais, nuteistųjų teisinę padėtį (teises, laisves ir pareigas) nustatyti tik Bausmių vykdymo kodeksu, o Vyriausybės nutarimais reglamentuoti tik teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimo tvarką.
  • Skaidrinti įstatymų leidybos procesą įvardijant kiekvieno įstatymo ar jo pataisų autorius ar iniciatorius.
  • Pakeisti teisės aktų nuostatas, sudarančias galimybę vilkinti bylas; numatyti ir taikyti pareigūnams atsakomybę už bylų vilkinimą.
  • Sudaryti sąlygas teisinių paslaugų konkurencijai ir tuo stiprinti advokatūrą, kaip instituciją, užtikrinančią žmogaus teisės į gynybą įgyvendinimą ir teisinės pagalbos teikimą.
  • Plačiau taikyti Vakarų Europoje paplitusios bausmių už nusikaltimus vykdymo sistemą ir laisvės atėmimo bausmes pakeisti ekonominėmis sankcijomis.

3.1.1.3. Regioninė politika ir savivalda

Pagrindinės problemos. Apskričių kompetencijai perduota daug savivaldos, o ne valstybinės valdžios kompetencijai priklausančių funkcijų. Apskritys nepasirengusios tinkamai atstovauti ir ginti joms priskirtų teritorijų specifinius interesus gaunant ekonominę ir kitą paramą atitinkamose ES institucijose. Miesto ar rajono savivaldybė tebėra labiau centrinės valdžios nutarimų vykdytoja, nei pačių žmonių valdžia, pajėgi savarankiškai tvarkyti vietos reikalus. Apie 80% savivaldybių biudžetų lėšų tenka švietimui, socialinei apsaugai, butų ir komunaliniam ūkiui finansuoti. Šių lėšų naudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai, o savivaldybė iš esmės atlieka tik "kasininko" vaidmenį. Savivaldybės savarankiškai disponuoja 8%-15% savo biudžeto lėšų. Nereti atvejai, kai savivaldybės biudžeto įplaukų neužtenka įstatymų nustatytoms išmokoms. Savivaldybės nepakankamai pasinaudoja ES šalių patirtimi bei parama tobulinant bei plėtojant vietos savivaldą.

Veiksminga valstybės regioninė politika bei vietos savivaldos plėtra tiesiogiai siejasi su ES atitinkamų reikalavimų įgyvendinimu ir perėmimu ES šalių sukauptos patirties teikiant didesnę paramą labiau atsilikusiems regionams ir tokiu būdu išlyginant ekonominio bei socialinio išsivystymo netolygumus. Remdamiesi subsidiarumo principu, laikomės nuostatos, kad tie vietos reikalai, kurie geriau gali būti tvarkomi žemesniu lygiu, neturi būti perduoti aukštesniajam. Lietuvos miestų ir rajonų savivaldoje numatome nuosekliai įgyvendinti Europos savivaldos chartijos nuostatas.

Vietos savivaldos ir apskričių veiklos plėtra

  • Nustatyti, kad viena iš pagrindinių apskričių funkcijų būtų joms priskirtų teritorijų interesų atstovavimas bei gynimas atitinkamose ES institucijose.
  • Skatinti ir remti savivaldybių tiesioginius ryšius su ES šalių atskiromis savivaldybėmis.
  • Perimti iš apskričių bei kitų valstybės valdžios institucijų ir deleguoti savivaldybėms visas valdžios funkcijas, susijusias su gyventojų kasdienių problemų sprendimu.
  • Sudaryti savivaldybėms sąlygas realiai daryti įtaką steigiant naujas darbo vietas, sprendžiant gyventojų apsirūpinimo būstu problemas.
  • Susieti savivaldybių funkcijas, teises ir atsakomybę su galimybe disponuoti ištekliais; užtikrinti savivaldybių finansinį savarankiškumą nuosekliai didinant savivaldybėms tenkančią nacionalinio biudžeto pajamų dalį nuo 32% iki 50%.
  • Suteikti savivaldybėms nuosavybės teisę į žemę ir perduoti jai dalį valstybei priklausančių žemės sklypų.
  • Perduoti savivaldybių nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, reikalingą jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti.
  • Įstatymu aiškiai apibrėžti ir atskirti renkamų savivaldos institucijų (tarybos, valdybos, mero) ir administracijos kompetencijos ribas.
  • Įstatymu detaliai reglamentuoti rajono savivaldybės teritorijos suskirstymą į seniūnijas, kaimo seniūno rinkimo tvarką, seniūno teises ir pareigas, jam perduodamas lėšas.
  • Įstatymu nustatyti, kad kaimo seniūnus renka bendruomenės nariai; seniūnijų skaičių ir jų ribų projektus, pagrįstus patogiausio kasdieninio gyventojų aptarnavimo kriterijais, nustato Vyriausybė.
  • Savivaldybėms grąžinti policijos tarnybą, skirti jai viešosios tvarkos palaikymo funkcijas ir atitinkamas biudžeto lėšas; savanoriškumo pagrindais į viešosios tvarkos palaikymą įtraukti ir vietos gyventojus.
  • Reglamentuoti savivaldybėms reikalingų viešųjų pirkimų ir paslaugų konkursus bei atskaitomybę už juos visuomenei.
  • Stiprinti savivaldybių asociacijos vaidmenį plėtojant savivaldą ir tvarkant vietos reikalus.

3.1.2. NACIONALINIS SAUGUMAS

Pagrindinės problemos. Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti labai svarbu užtikrinti patriotizmo ir pilietiškumo ugdymą, ypač tarp jaunimo. Nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimų netenkina tai, kad energetikos sektorius iš esmės išliko posovietinės erdvės kontrolėje, o valstybės siena su Baltarusija ir Rusijos valdoma Karaliaučiaus krašto teritorija dar neatitinka ES sienoms keliamų reikalavimų. Lietuvos kariuomenė ir visa krašto apsaugos sistema užsienio ekspertų vertinimais, 1996-2000 m. padarė didelę pažangą: sukurta šiuolaikinė, Vakarų demokratinių šalių patirtį atitinkanti krašto apsaugą ir karo tarnybą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų sistema; parengta karinė strategija; pagal NATO standartus sutvarkyta kariuomenės struktūra, išplėtota kariuomenės valdymo, vadovavimo ir komunikacijų sistema; sukurta vientisa moderni karių mokymo ir doktrinos sistema; pagerinta kariuomenės infrastruktūros būklė, karių tarnybos ir mokymo sąlygos; įrengtos šiuolaikinės oro erdvės stebėjimo, jūros stebėjimo ir gynybos ryšio sistemos, įsigyta ginkluotės ir karinės technikos. Nepaisant akivaizdžios pažangos, krašto apsaugos sistema dar neatitinka NATO šalims keliamų reikalavimų.

Krikščionys demokratai prioritetą teikia bendrosioms nacionalinio saugumo stiprinimo priemonėms ir krašto apsaugos sistemos stiprinimui.

Bendrosios Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo priemonės

  • Ugdyti jaunimo patriotizmą ir pilietiškumą, remti patriotinių ir savaveiksmių gynybinių organizacijų veiklą.
  • Vykdyti nacionalinį saugumą stiprinančią vidaus ir užsienio politiką, įvertinančią potencialius išorės pavojus ir vidaus rizikos Lietuvos saugumui veiksnius.
  • Pagrindinius Lietuvos energetikos sektorius (naftos, dujų, elektros energetikos), ūkio infrastruktūrą ir pagrindines šakas padaryti nepriklausomas nuo posovietinės erdvės kontrolės ir neigiamo poveikio, integruojant jas į atitinkamas Vakarų sistemas bei rinką ir užsitikrinant alternatyvų svarbiausių išteklių tiekimą.
  • Kartu su integracija į Europos ir transatlantines struktūras plėtoti strateginę partnerystę saugumo bei gynybos srityje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
  • Plėsti dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse su šalimis -- NATO narėmis, kitomis Šiaurės ir Vakarų šalimis, Lenkija ir Baltijos valstybėmis.
  • Užtikrinti patikimą valstybės sienų su Baltarusija ir Rusijos valdomo Karaliaučiaus krašto teritorija kontrolę, traktuojant šias sienas kaip išorines Europos Sąjungos sienas.

Krašto apsaugos sistemos stiprinimas

  • Vykdyti ilgalaikę kariuomenės ir gynybos infrastruktūros plėtros programą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir gynybai reikalingą infrastruktūrą pagal integracijos į NATO reikalavimus.
  • Vykdyti visas Lietuvos NATO narystės metinėse programose numatytas priemones ir partnerystės uždavinius.
  • Nacionalinę ir regioninę oro erdvės sistemą sujungti su NATO regioninėmis oro erdvės stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemomis.
  • Išvystyti krizių valdymo sistemą pagal Vyriausybės patvirtintą koncepciją.
  • Plėtoti kariuomenės struktūrą, jos vienetų kovinį pajėgumą iki krašto gynybai bei bendriems veiksmams su NATO pajėgomis reikalingo lygio.
  • Kovinį kariuomenės pajėgumą, be jos struktūros plėtros, stiprinti šiomis kryptimis: tobulinti vadų ir visų karių profesinį parengimą, kariuomenės vienetų kovinį pajėgumą, išvystyti vienetų išskleidimo ir palaikomumo pajėgumą, tobulinti vadovavimą ir valdymą, aprūpinti šiuolaikine ginkluote, ypač prieštankine ir priešlėktuvine, ryšių priemonėmis, transportu ir karine technika, plėtoti logistikos sistemą ir kovinės paramos struktūras.
  • Privalomojoje karo tarnyboje parengti rezervo karius ir suformuoti aktyviojo rezervo vienetus.
  • Kuo greičiau likviduoti privalomąją karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose ir panaikinti tokius dalinius.
  • Parengti pasienio policijos, kaip sudėtinės ginkluotųjų pajėgų dalies, vienetus koviniams gynybos veiksmams.
  • Baigti įdiegti taisykles ir standartus, užtikrinančius kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bei infrastruktūros visišką suderinamumą su atitinkamomis NATO struktūromis ir jų funkcionavimo metodais.
  • Baigti kurti valstybės informacijos apsaugos sistemą, integralią su NATO apsaugos sistema.

3.2. VISUOMENĖS UGDYMAS IR ŠVIETIMAS

3.2.1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Pagrindinės problemos. Lietuvos visuomenės dorovinė ir vertybinė destrukcija - rimčiausias ir sunkiausiai įveikiamas sovietinės okupacijos padarinys. Vertybės visuomenėje nėra diegiamos tiesioginiu įstatymo veikimu, bet yra ugdomos kiekvieno visuomenės nario laisvu apsisprendimu. Valstybė nepakankamai veiksmingai atlieka savo funkcijas visuomenės ugdymo bei švietimo srityse ir todėl reikia suaktyvinti jos veiklą skatinant visuomenėje procesus ir remiant institucijas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedančias prie vertybių ugdymo, užtikrinant apsaugą nuo vienų asmenų manipuliavimo kitų asmenų laisva valia; aiškinant visuomenei dorovinių vertybių svarbą, siekiant socialinio sutelktumo ir neleidžiant formuotis socialiai atstumtųjų sluoksniui.

LKDP mano, kad Lietuvos valstybė, siekdama sukurti darnią visuomenę bei užtikrinti jos vidinį demokratinį stabilumą, turi išspręsti šiuos pagrindinius visuomenės ugdymo, dorovės stiprinimo ir švietimo uždavinius:

- pasiekti realiai juntamo šeimų stiprinimo, vaikų ir jaunimo dvasinio ugdymo pagerinimo;

- švietimo reformoje sustiprinti dorovinio ugdymo bei socialinio blogio propagandos ribojimą; padidinti neleistinai mažą mokslo ir studijų finansavimą taip, kad būtų užtikrinta visuomenės ir valstybės reikmes atitinkanti šio sektoriaus plėtra;

- išplėtoti teisinius ir finansinius valstybės svertus, skatinančius visos visuomenės kultūros lygio, o ypač asmens vidinės kultūros augimą;

- stiprinti visuomenės konsolidaciją ir pilietiškumą užtikrinant asmens garbe ir orumu pagrįstą žmogaus teisių apsaugą religijų, tautinės savimonės bei socialinėje srityse.

3.2.2. ŠEIMA, VAIKŲ APSAUGA IR JAUNIMO POLITIKA

3.2.2.1. Šeimos politika

LKDP, remdamasi 1983 m. spalio 22 d. Šventojo Sosto paskelbta Šeimos teisių chartija, prioritetą teikia tam, kad būtų sukurtos sąlygos, skatinančių Lietuvoje formuoti darnias šeimas, užtikrinančias kartų sandorą ir solidarumą, perduodančias kultūrines, tautines, dvasines bei religines vertybes, atsakingas už vaikų ugdymą ir senelių globą:

– šeimos vienybės ir darnos stiprinimui;

– Lietuvos gyventojų mažėjimo sustabdymui.

Šeimos vienybės ir darnos stiprinimas

  • Sudaryti sąlygas būsimiems sutuoktiniams gauti reikalingų žinių ir pasiruošti šeimos gyvenimui, įskaitant etišką šeimos planavimą.
  • Moterims, kaip ir vyrams, sudaryti galimybes derinti pareigas šeimoje su darbu pagal profesiją.
  • Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis padidinti tėvų atsakomybę už deramą vaikų ugdymą ir auklėjimą šeimoje.
  • Sudaryti būtinas sąlygas ir remti šeimos pastangas apsirūpinti būstu.
  • Remti šeimos ir mokyklos pastangas sukurti aplinką, kuri padėtų neįgaliems vaikams deramai vystytis.
  • Įgyvendinti senyvo amžiaus sulaukusių žmonių teisę praleisti senatvę savo įprastinėje aplinkoje, ypač šeimoje, patiriant savo žmogiškosios vertės pripažinimą ir būtinais atvejais gaunant bendruomenės paramą.

Lietuvos gyventojų mažėjimo sustabdymas

  • Vykdyti tokią valstybės šeimos politiką, kuri užtikrintų gimstamumą, garantuojantį teigiamus Lietuvos demografinius rodiklius.
  • Šeimos pastangas rūpinantis ir ugdant jaunus valstybės piliečius įteisinti kaip valstybinės svarbos darbą, vertą atlyginimo; gausioms darnioms šeimoms, kuriose tėvai atsakingai vykdo savo pareigas, teikti didesnę paramą.
  • Įgyvendinti darnių šeimų, kuriose tėvai atsakingai vykdo savo pareigas, paramos sistemą; nedarnių šeimų, kuriose tėvai nevykdo savo pareigų, vaikus remti tiesiogiai ne pinigine forma.
  • Asmenims, kurie atsisakė prižiūrėti savo vaikus, ar jiems ta teisė yra apribota, nustatyti privalomus mokesčius jų vaikų išlaikymui.
  • Nedarnių šeimų nustatymui, prevencijai ir reabilitacijai sustiprinti ir tinkamai koordinuoti socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų bei vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų veiklą. Pertvarkyti vaiko teisų apsaugos tarnybos veiklą papildant socialinio darbo su nedarniomis šeimomis funkcijomis.

3.2.2.2. Vaikų apsauga

LKDP, remdamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir jos nuostata, kad vaiko teisės ir interesai turi prioritetą prieš suaugusiųjų teises ir interesus, taip pat pripažindama, kad vaikas nuo pat jo pradėjimo momento yra visavertė savita asmenybė, pirmenybę teikia visų vaiko teisių ir žmogiškojo orumo apsaugai:

– pagarbai natūralios žmogaus prigimties reikalavimams užtikrinti;

– būtinoms vaikų gyvenimo sąlygoms užtikrinti ir jų apsaugai nuo dvasinio bei dorovinio žalojimo.

Pagarbos natūralios žmogaus prigimties reikalavimams užtikrinimas

  • Laikantis nuostatos, kad abortas yra žmogžudystė ir teisiškai nesuderinamas nei su Europos žmogaus teisių konvencija, nei su LR Konstitucinio Teismo paskelbtu mirties bausmės neteisėtumu, parengti ir įgyvendinti valstybinę negimusios gyvybės apsaugos programą, numatančią propagandinėmis, organizacinėmis, psichologinėmis bei finansinėmis priemonėmis mažinti abortų skaičių Lietuvoje.
  • Įstatymais garantuoti kiekvieno vaiko nepaneigiamą teisę būti pradėtam ir augti biologinėje šeimoje, užtikrinančioje natūralius giminystės ryšius ir genetinio giminės paveldo tęstinumą.

Būtinų gyvenimo sąlygų vaikams užtikrinimas ir apsauga nuo dvasinio bei dorovinio žalojimo

  • Nesitaikstyti su vaikų valkatavimu; skatinti ir remti našlaičių ar likusių be tėvų globos ir rūpybos vaikų auginimą šeimose.
  • Įstatymais ir per priežiūros bei reabilitacijos institucijas saugoti nepilnamečius nuo narkotikų, alkoholio, pornografijos, seksualinio išnaudojimo, smurto propagandos ir kitokių asmenybę ardančių poveikių.
  • Apginti kiekvieną kūdikį, kuriam gresia pavojus tapti preke; už vaikų sužalojimą ir žiaurų, nežmonišką elgesį su jais traukti baudžiamojon atsakomybėn tėvus kaip ir kitus asmenis.

3.2.2.3. Jaunimo politika

LKDP, laikydamasi nuostatos, kad valstybė turi sudaryti sąlygas jauniems žmonėms pasirūpinti savimi, o padėti jiems tuomet ir ten, kur pačių jaunų asmenų, jų šeimų ar bendrijų galimybės nepakankamos, prioritetą teikia palankių sąlygų jaunimo integracijos į visuomenę sudarymui.

Pagrindinių jaunimo politikos gairių įgyvendinimas

  • Sudaryti palankias sąlygas jaunimo kultūrinių, religinių, korporacinių, karitatyvinių bei politinių organizacijų veiklai.
  • Sukurti ilgalaikio kreditavimo fondus jaunuolių studijoms ir jaunų šeimų būstui.
  • Sudaryti palankias sąlygas privačioms firmoms teikti kreditus jaunuolių profesiniam rengimui, garantuojant jų įdarbinimą.
  • Vykdyti darbo rinkos perspektyvų tyrimais pagrįstą jaunimo profesinį orientavimą. Sudaryti palankias sąlygas profesijai įsigyti ir persikvalifikuoti; rengti jaunimą profesinei veiklai.
  • Mažinti jaunimo nusikalstamumą, pirmenybę teikiant veiksmingai profilaktikai, saugančiai jauną žmogų nuo žalingų poveikių ir asocialių įtakų.
  • Asocialaus elgesio jaunuoliams plačiau taikyti perauklėjimo ir reabilitacijos priemones, be įkalinimo grąžinant juos į visuomenę.

3.2.3. Švietimas, MOKSLAS IR STUDIJOS

3.2.3.1. Švietimo politika

LKDP, įgyvendindama pagrindinį mokyklos uždavinį - pratęsti tėvų ugdomąjį ir auklėjamąjį darbą, padėti tvirtus dorovės pagrindus, ugdyti intelektą ir patriotinį pilietiškumą, padėti atsiskleisti asmens kūrybinėms galioms ir gebėjimams, suteikti būtinas žinias ir įgūdžius, prioritetą teikia kūrybišką, pilietišką ir dorovišką asmenybę ugdančios, į informacinės visuomenės ateitį orientuotos švietimo sistemos sukūrimui:

– pasirinkimo galimybių, vykdant švietimo reformą, užtikrinimui;

– Švietimo sistemos modernizavimui ir materialinio aprūpinimo gerinimui;

– švietimo kokybės, ugdymo turinio bei pedagogų kvalifikacijos gerinimui;

– jaunuolių dorinio, patriotinio ir pilietinio ugdymo mokykloje ir popamokinės veiklos skatinimui.

Pasirinkimo galimybių, vykdant švietimo reformą, užtikrinimas

  • Tęsti švietimo reformą, nuosekliai tobulinant švietimo sistemą, garantuojančią nenutrūkstamo ir visuotinio ugdymo(si) galimybes; reformos vykdymą derinti su švietimo darbuotojais ir tėvais.
  • Plėtoti ugdymo įstaigų įvairovę bei jų atvirumą, sudarant kuo geresnes pasirinkimo galimybes šeimoms ir vaikams.
  • Užtikrinti galimybę tėvams pagal jų pageidavimą leisti savo vaikus į tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas, valstybės finansuojamas taip pat ir tiek pat kaip ir valstybinės švietimo įstaigos.
  • Kiekvienoje vietovėje visiems norintiems tėvams garantuoti galimybę leisti savo vaikus į valstybinę lietuvišką mokyklą.
  • Sudaryti lygias mokymosi starto galimybes vaikams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties.

Švietimo sistemos modernizavimas ir materialinio aprūpinimo gerinimas

  • Remti mokyklų atnaujinimo ir modernizavimo projektus, naujų informacinių technologijų diegimą, bibliotekų modernizavimą.
  • Gerinti mokyklų aprūpinimą (medicininį, informacinį, metodinį, socialinį, psichologinį).
  • Pertvarkyti švietimo finansavimo sistemą įgyvendinant principą, kad mokiniui skiriama valstybės subsidija, nustatyta įvertinant miesto ir kaimo mokyklų specifiką, seka paskui mokinį.

Švietimo kokybės, ugdymo turinio gerinimas bei pedagogų kvalifikacijos kėlimas

  • Sukurti ir taikyti Lietuvos švietimo kokybės rodiklių sistemą pasinaudojant Europos šalių patirtimi.
  • Plėtoti ugdymo turinį veiksmingai naudojant universitetų, mokslo ir kultūros įstaigų potencialą.
  • Plėtoti pedagogų tobulinimosi sistemą siejant ją su Europoje pripažintais švietimo kokybės rodikliais.
  • Tobulinti mokytojo darbo vertinimo ir skatinimo sistemą, labiau ją siejant su ugdymo darbo kokybe.

Jaunuolių dorinio, patriotinio ir pilietinio ugdymo mokykloje ir popamokinės veiklos
skatinimas

  • Rengti jaunuolius mokykloje būsimam šeimos gyvenimui.
  • Didinti privalomo dorinio ugdymo pamokų veiksmingumą, labiau siejant dėstomą teoriją su praktika, kartu garantuojant tėvų teisę pasirinkti vaikų pasaulėžiūros ugdymą.
  • Pilietinį ir patriotinį ugdymą sieti ne tiek su teorinėmis žiniomis, kiek su Tėvynės, savojo krašto, jo papročių ir tradicijų pažinimo ir perėmimo praktika; sudaryti sąlygas dorinio ugdymo mokytojams neatsitraukiant nuo darbo kelti savo kvalifikaciją.
  • Sustiprinti popamokinį ugdymą mokykloje, įvairinant organizuotą moksleivių laisvalaikį ir remiant programas, padedančias užkirsti kelią vaikų nusikalstamumui; sudaryti sąlygas vaikų ir jaunimo organizacijoms veikti mokykloje.

3.2.3.2 Mokslas ir studijos

LKDP prioritetą teikia mokslo ir studijų sistemos, gebančios aprūpinti visuomenę ir ūkį reikalingais aukštos kvalifikacijos specialistais bei puoselėjančios dvasinę intelektinę kultūrą ir tautinį tapatumą, sukūrimui:

– atviros ir veiksmingos mokslo ir studijų institucijų sistemos kūrimui;

– mokslo ir studijų kokybės gerinimui ir finansavimo racionalizavimui;

– mokslinių tyrimų lygio kėlimui; sparčiai besivystančių, valstybės ūkio reikmes atininkančių mokslo šakų rėmimui.

Atviros ir veiksmingos mokslo ir studijų institucijų sistemos kūrimas

  • Tęsti mokslo ir studijų reformą, pagrįstą nuoseklia mokslo ir studijų tarpusavio integracija; sustiprinti Mokslo ir studijų departamentą, kad jis būtų pajėgus tinkamai vykdyti reformas.
  • Formuoti įvairiapusę mokslo ir studijų institucinę struktūrą, sudarančią vienodai palankias sąlygas veikti valstybinėms ir valstybės pripažintoms nevalstybinėms institucijoms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus; surengti plačią visuomenės diskusiją ar nevertėtų Vilniaus universitetui atsigręžti į savo jėzuitiškas ištakas.
  • Plėtojant ir reformuojant mokslo ir studijų sistemą, užtikrinti tolygesnį mokslo ir studijų potencialo išdėstymą Lietuvos regionuose.
  • Suderinti Lietuvos mokslo ir studijų sistemą su ES reikalavimais.

Mokslo ir studijų kokybės gerinimas ir finansavimo racionalizavimas

  • Nustatyti pagrįstus valstybės užsakymus aukštosioms mokykloms, kurie leistų: veiksmingiau naudoti valstybės skiriamą finansavimą, mažinti specialistų rengimo dubliavimą (išlaikant aukštųjų mokyklų konkurenciją), didinti išleidžiamų specialistų kvalifikuotumą, labiau specializuojant aukštąsias mokyklas.
  • Skubiai atlikti aukštųjų mokyklų studijų programų kokybės vertinimą ir parengti rekomendacijas racionaliam įvairių specialybių studentų skaičiui nustatyti.
  • Skatinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų įgyvendinant principą ”valstybės subsidija seka paskui studentą”.
  • Įgyvendinti tokią valstybės socialinės paramos studentams sistemą: skirti valstybinę stipendiją labai gerai besimokantiems studentams ir valstybės lėšomis apmokėti ilgalaikių socialinių kreditų palūkanas gerai besimokantiems studentams.
  • Nustatyti, kad valstybės finansinę paramą studijoms gavę asmenys, išvykdami nuolat gyventi į užsienį privalo gražinti valstybės jiems suteiktas lėšas.
  • Konkurencijai ir naujų mokslinių tyrimų probleminių grupių atsiradimui skatinti, įtvirtinti principą, kad mokslinio tyrimo finansavimo pagrindu turi būti ne mokslo institutas, o mokslinio tyrimo problema, finansuojama konkurso būdu.

Sparčiai besivystančių, valstybės ūkio reikmes atininkančių mokslo šakų rėmimas

  • Sukurti ir įgyvendinti valstybines programas pasirinktoms prioritetinėms mokslo sritims išvystyti iki aukštųjų technologijų reikalaujamo lygio.
  • Remti tarptautinį mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą ir specialistų mainus.
  • Skirti lėšų valstybei aktualioms tikslinėms jaunimo studijoms užsienyje.

3.2.4. KULTŪRA, VIEŠOJI INFORMACIJA IR INFORMACINĖS
VISUOMENĖS PLĖTRA

3.2.4.1. Kultūros politika

LKDP prioritetą teikia tam, kad būtų sukurtos sąlygos, skatinančios bendro visuomenės kultūros lygio, o ypač asmens vidinės kultūros augimą:

– kultūros decentralizavimui, prieinamumo ir raiškos įvairovės didinimui;

– nacionalinės ir vertybinės dimensijos kultūroje pirmumui;

– kultūros finansavimo mažėjimo sustabdymui;

– kultūros propagavimui ir lietuviškos kultūros eksportui į užsienį.

Kultūros decentralizavimas, prieinamumo ir raiškos įvairovės didinimas

  • Įgyvendinant kultūros decentralizavimo principą, numatantį tolygesnį geografinį kultūros institucijų išdėstymą, steigti naujus kultūros centrus, įstaigas ar objektus ar perkelti reorganizuotus steigti, ar senus juos perkelti į kultūriškai silpniau išvystytus regionus.
  • Atsižvelgiant į Europos sąjungos regioninę politiką ir Lietuvos kultūros decentralizavimo reikmes, sukurti teisines ir administravimo priemones, nustatančias Lietuvos regioninį suskirstymą etnokultūriniu pagrindu.
  • Vykdant Lietuvos kultūros decentralizavimą, esamą teisinę bazę papildyti taip, kad didesnę įtaką kultūros administravimui ir finansavimui turėtų etnografiniai regionai, apskritys, savivaldybės.
  • Didesnį biudžetinį finansavimą skirti nevyriausybinių organizacijų projektams, prioritetą suteikiant silpniau išsivysčiusių regionų organizacijoms, jaunimo organizacijų, dvasinę kultūrą bei asmens kūrybiškumą ugdantiems projektams.

Nacionalinės ir vertybinės dimensijos kultūroje pirmumas

  • Suderinti įvairių žinybų, dirbančių su kultūros vertybėmis, kompetencijas, užtikrinančias veiksmingą vertybių apsaugą.
  • Teisinėmis, administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis paspartinti ir padaryti veiksmingesnius kultūros vertybių tyrimus, apskaitą ir apsaugą, atkreipiant dėmesį į miestų kultūros, dvarų kultūros ir religinių bendrijų kultūros vertybes.
  • Įgyvendinant etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas, paspartinti etninės kultūros globos fondo steigimą ir remti jo veiklą.
  • Kad menas ir kultūra nebūtų tik iš koncertinio ir parodinio pobūdžio, priartinti jį prie natūralaus gyvenimo būdo: skatinti ir remti taikomąjį meną, skatinti ir finansiškai remti tradicinių religinių bendrijų apeigų meno plėtrą, teikti prioritetą jaunimui skirtiems ir nacionalinėmis ištakomis besiremiantiems projektams.
  • Suformuoti moksleivių, jaunimo įgūdžius ir pomėgius laisvalaikio pramogas grįsti tautinės kultūros pagrindais, švietimo įstaigose įvesti liaudies dainos ir liaudies šokio pamokas.

Kultūros finansavimo mažėjimo sustabdymas

  • Įteisinti principą, kad fiziniai ir juridiniai asmenys iki 2% pajamų mokesčio patys galėtų skirti švietimui, kultūrai ar tradicinei religinei bendruomenei remti.
  • Nustatyti, kad valstybės bei savivaldybių išlaidos kultūrai gali būti mažinamos ne daugiau ar didinamos ne mažiau nei valstybės ar savivaldybių biudžetų visų išlaidų pasikeitimas.

Kultūros propagavimas ir lietuviškos kultūros eksportas į užsienį

  • Intensyvinti ir veiksmingiau plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą su užsieniu.
  • Skatinti kultūros turizmo plėtrą.
  • Skatinti ir remti lietuviškos kultūros propagavimo internetu projektus, nuotolinio kultūros propagavimo ir švietimo projektus.
  • Rūpintis etninių lietuvių už Lietuvos valstybės ribų bei lietuvių išeivijos kultūra kaip neatskiriama lietuvių kultūros dalimi.
  • Intensyviau dalyvauti UNESCO ir Europos Sąjungos kultūros programose ir veiksmingiau naudoti jų fondus.
  • Skatinti dvišalį kultūrinį bendradarbiavimą, tiek tarpvalstybinį, tiek tarp nevyriausybinių organizacijų.
  • Remti tautinių bendrijų pastangas išsaugoti kultūros savitumą.

3.2.4.2. Viešoji informacija

Tik laisvos, įvairiapusės, teisingos ir objektyvios viešosios informacijos aplinka tinkamai prisideda prie žmogaus asmenybės ugdymo. Informacijos skelbimo laisvė neatsiejama nuo atsakomybės ir pagarbos žmogaus orumui.

LKDP prioritetą teikia tinkamų sąlygų Lietuvos nacionaliniams interesams tarnaujančios ir asmenybės tobulėjimą skatinančios viešosios informacijos sistemos sukūrimui:

– Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos stiprinimui;

– antimonopolinių ir žiniasklaidos įvairovę skatinančių priemonių sukūrimui; skirtingų interesų viešosios informacijos srityje subalansavimui;

– žiniasklaidos atsakomybės stiprinimui; žmogaus garbės ir orumo bei vaikų teisių apsaugai.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos stiprinimas

  • Skirti tokio dydžio biudžetinį finansavimą ir sudaryti kitas ekonomines sąlygas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, kad jis būtų vienas iš pagrindinių transliuotojų valstybėje.
  • Užtikrinti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų dėl nacionalinio transliuotojo įgyvendinimą.
  • Sudaryti sąlygas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vykdyti Europos transliavimo sąjungos (EBU) numatytas funkcijas: visapusiškos informacijos garantavimas; politinių partijų interesų ir požiūrių subalansavimas; kultūrinės programos plėtojimas nacionalinių tradicijų ir vertybių pagrindu; tautinių bendrijų teisės į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programas garantavimas; turiningų laidų vaikams kūrimas, pagalba jaunosios kartos švietimui ir auklėjimui; sąlygų kultūringai praleisti laisvalaikį sudarymas.

Antimonopolinių, žiniasklaidos skaidrumą ir įvairovę skatinančių priemonių sukūrimas; skirtingų interesų viešosios informacijos srityje subalansavimas

  • Įstatymais riboti žiniasklaidos priemonių koncentravimą vienose rankose.
  • Skatinti žiniasklaidos vartotojų nevyriausybinių organizacijų sukūrimą ir finansiškai remti jų vykdomus projektus.
  • Sukurti teisinį bazę, nustatančią lengvesnes konkurencijos sąlygas kultūrinėms, informacinėms, analitinėms viešosios informacijos priemonėms, palyginus su komercinėmis pramoginėmis.

Žiniasklaidos atsakomybės stiprinimas, žmogaus garbės ir orumo bei vaikų teisių apsauga

  • Įgyvendinti Europos konvencijos dėl televizijos be sienų, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos bei Lietuvos įstatymų, ginančių vaiką nuo dorovinio žalojimo, ginančių žmogaus garbę ir orumą, reikalavimus.
  • Sudaryti tinkamas sąlygas žiniasklaidos savireguliavimo bei reguliavimo institucijų veiklai.
  • Skatinti visuomenėje polemiką žiniasklaidos etikos klausimais. Skatinti Žurnalistų etikos kodekso įgyvendinimą praktikoje, tobulinti patį kodeksą.
  • Įstatymu apginti žurnalistus nuo leidėjų spaudimo, užtikrinti žurnalistų teisę vadovautis visuotinai pripažintomis tarptautinėmis žurnalistikos etikos normomis.

3.2.4.3. Informacinės visuomenės kūrimas

Informacinės visuomenės plėtrai pasaulyje šiuo metu investuojama daugiau nei į energetiką ir transportą drauge. Informacinės visuomenės plėtros lygis yra tapęs pagrindiniu valstybės išsivystymą charakterizuojančiu rodikliu.

LKDP prioritetą teikia infrastruktūros, sudarančios palankias informacinės visuomenės plėtros sąlygas, sukūrimui:

– teisinės ir administracinės informacinės visuomenės plėtros bazės sukūrimui;

– visuomenės parengimui naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis;

– informacinės visuomenės plėtros programos sukūrimui ir jos įgyvendinimui.

Teisinės ir administracinės informacinės visuomenės plėtros bazės sukūrimas

  • Remiantis Europos Sąjungos rekomendacijomis, Seime įsteigti Informacinės visuomenės plėtros komitetą informacinės visuomenės plėtros strategijai formuoti.
  • Remiantis Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl žinybų, dalyvaujančių informacinės visuomenės plėtroje, darbų koordinavimo ir priežiūros, įsteigti vykdomąją instituciją, tiesiogiai bendradarbiaujančią su atitinkamomis Europos Komisijos struktūromis.
  • Įstatymu bei kitais teisės aktais reglamentuoti informacinės visuomenės plėtrą vykdančias institucijas, jų kompetenciją, tarpusavio santykius, atsakomybę.

Visuomenės parengimas naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis

  • Vykdant mokyklų kompiuterizavimo programą, panaikinti Lietuvos atsilikimą ir pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių mokyklų kompiuterizacijos lygį.
  • Aukštosiose mokyklose įgyvendinti nuostatą, kad kiekvienas diplomą įgijęs studentas drauge gautų ir Europos kompiuterio vartotojo licenziją.
  • Kompiuterizuoti aukštųjų mokyklų bibliotekas ir sudaryti sąlygas studentams laisvai ieškoti reikiamos informacijos internete.
  • Visose viešosiose bibliotekose palaipsniui įrengti interneto vartotojo darbo vietas.

Informacinės visuomenės kūrimas

  • Parengti informacinės visuomenės kūrimo veiksmų planą, kuris leistų:
  • užtikrinti nuoseklią sistemos plėtrą;
  • išvengti nekoordinuotos įvairių žinybų veiklos bei lėšų švaistymo;
  • maksimaliai panaudoti turimą Lietuvos informatikų intelektualinį potencialą.
  • Pirmiausia informatizavimą taikyti srityse, kuriose kovojama su šešėline ekonomika, (muitinių veiklos apskaita ir kontrolė, mokesčių inspekcija, turto ir pajamų deklaravimas).
  • Informatikos moksliniams tyrimams skirti tokį finansavimą, kad Lietuvos informatikos produktai taptų konkurencinga aukštųjų technologijų sritimi.

3.2.5. ŽMOGAUS TEISIŲ, GARBĖS IR ORUMO APSAUGA

Su žmogaus teisių, garbės ir orumo apsaugos klausimais iš esmės susiduriame sprendžiant religijos ir valstybės tarpusavio santykius, tautines problemas bei ribojant socialinio blogio visuomenėje plitimą.

LKDP tarp visų su žmogaus teisėmis, garbe ir orumu susijusių sričių prioritetą teikia didžiausią įtaką visuomenės dorovinei vertybinei orientacijai turintiems religijos, tautiniams klausimams bei socialinio blogio ribojimui:

– glaudesniam bendradarbiavimui tarp valstybės institucijų ir tradicinių religinių bendrijų;

– tautinės savimonės, suteikiančios pagrindą ugdyti solidarumą ir toleranciją, stiprinimui;

– socialinio blogio (narkomanijos, prostitucijos, azartinių lošimų), pavergiančio žmogų ir sukeliančio asmenybės degradavimą, išgyvendinimui.

Valstybės institucijų ir tradicinių religinių bendrijų bendradarbiavimas

  • Remiantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacija, stiprinti valstybės ir tradicinių religinių bendrijų bendradarbiavimą švietimo, kultūros, misijų bei karitatyvinėje srityse.
  • Atsižvelgiant į tradicinių religinių bendrijų išskirtinę teisinę padėtį Lietuvos valstybėje ir tėvų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, sudaryti sąlygas tėvams steigti valstybės išlaikomas tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas.
  • Atsižvelgiant į tradicinių religinių bendrijų nuopelnus formuojant tautos kultūrinį vertybinį paveldą, remti bendrijų jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą.
  • Užtikrinti būtiną finansinę paramą tradicinių religinių bendrijų sakralinių ir kultūros vertybių apsaugai.

Tautinės savimonės, suteikiančios pagrindą ugdyti toleranciją ir solidarumą, stiprinimas

  • Pagrindinis tautinės politikos tikslas - sutelkti tautą kaip istoriškai tęstinę bendruomenę, puoselėti lietuvių kalbą, savitą tautos gyvenseną ir kultūrą Europos tautų bendrijoje, apsaugoti tautą nuo išsisklaidymo ir nutautėjimo atvirame šių dienų pasaulyje, sudaryti sąlygas skleistis jos kūrybinėms galioms visų jos narių pastangomis ir darbu siekti bendros gerovės ir suklestėjimo.
  • Skatinti ir remti lietuvių išeivių ir jų vaikų ryšius su Tėvyne bei sugrįžimą į visavertį Lietuvos gyvenimą.
  • Vadovaudamiesi nuostata, kad tautinėms mažumoms priklausantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi lygias teises ir pareigas kaip kiti piliečiai, o savo kultūrinę tapatybę puoselėjančios tautinės bendrijos yra neatskiriama Lietuvos atviros pilietinės visuomenės dalis, vykdyti Europos Tarybos bendrąją tautinių mažumų apsaugos konvenciją, gerbti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir įstatymų patvirtintas tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, o teisės aktuose numatytais atvejais teikti būtiną paramą tautinių bendrijų etnokultūrinei veiklai.
  • Padėti tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims įsijungti į visavertį visuomenės gyvenimą, ypač sudarant sąlygas išmokti valstybinės kalbos kiekvienoje vietovėje.

Socialinio blogio (narkomanijos, prostitucijos, azartinių lošimų verslo), pavergiančio žmogų ir sukeliančio asmenybės degradavimą, išgyvendinimas

  • Parengti ir priimti Seime Žmogaus garbės ir orumo apsaugos pagrindų įstatymą, kuris numatytų žmogaus apsaugą nuo degradavimo, sukeliamo jo asmenį pavergiančiais verslais (narkotikų prekyba, prostitucija, azartinių lošimų verslas).
  • Narkomanijos plitimą paskelbti nacionaline grėsme, o kovą su šia grėsme - valstybinės veiklos ribojant socialinį blogį prioritetu.
  • Rengti ir taikyti prieš alkoholio ir narkotikų vartojimą bei plitimą nukreiptas priemones; išsaugoti alkoholio gamybos valstybės monopolį; sustiprinti teisinę kovą su svaigalų kontrabanda, nelegalia gamyba bei prekyba, azartinių lošimų verslu.
  • Įpareigoti Lietuvos nacionalinę sveikatos tarybą formuoti tautos blaivinimo ir kovos su narkomanija strategiją, o Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą - nuosekliai ją įgyvendinti.
  • Išgyvendinti socialinio blogio reklamą visuomenės informavimo priemonėse.
  • Įstatymu didinti valstybės valdžios bei vietos savivaldos institucijų teises, pareigas bei atsakomybę už socialinio blogio išgyvendinimą.
  • Finansuoti narkotikų ir svaigalų profilaktikos bendrojo lavinimo, aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose programą;
  • Išsaugoti alkoholinių gėrimų gamybos valstybės monopolį.

3.3. ŪKIO PLĖTRA

Ryžtingos ūkio reformos, griežta monetarinė politika, užsienio investicijų pritraukimas lėmė sparčią ūkio plėtrą 1994-1998 m. Šalies ekonominę, finansinę bei socialinę raidą nuo 1998 m. vidurio labai sutrikdė esminiai pokyčiai produkcijos ir paslaugų eksporto rinkose (Rusijos krizė), Rusijos krizę ignoruojanti Vyriausybės finansų politika bei dideli valstybės finansiniai įsipareigojimai "Mažeikių naftos" kompleksui. Šios pagrindinės priežastys lėmė, kad ekonomikos augimą pakeitė jos nuosmukis.

Ūkio plėtros politiką LKDP grindžia kokybiškai naujų sąlygų tolesnei Lietuvos ūkio plėtrai sukūrimu, integruojant Lietuvos ūkį į Europos Sąjungos ūkio sistemą. Naujoms ūkio plėtros sąlygoms charakteringi šie esminiai bruožai:

- įtvirtinami šiuolaikiniai teisiniai, ekonominiai santykiai;

- atsiveria galimybės dalyvauti ES finansuojamuose regioninėse ir tikslinėse plėtros programose ir įveikti Lietuvos ūkio infrastruktūros, žemės ūkio bei socialinį atsilikimą;

- skatinamos investicijos bei techninė pažanga ir sukuriamos prielaidos ūkio konkurencingumui didinti, Lietuvos įmonėms atsiveria ES rinka ir padidėja galimybės sėkmingai konkuruoti kitų šalių rinkose.

Lietuvos ūkio plėtrai užtikrinti LKDP numato tokias prioritetines veiklos kryptis:

- Lietuvos ūkio integravimas į ES ūkio sistemą, konkurencingumo stiprinimas ir aktyvi produkcijos, paslaugų realizavimo rinkų politika;

- racionali valstybės finansinė bei bankų politika;

- kaimo plėtra;

- energetinio sektoriaus reforma;

- tausojantis gamtą išteklių naudojimas.

3.3.1. LIETUVOS ŪKIO INTEGRAVIMAS Į ES ŪKIO SISTEMĄ,
KONKURENCINGO ŪKIO FORMAVIMAS IR RINKŲ POLITIKA

Pagrindinės problemos. Lietuvos ūkio raidą integravimosi į ES laikotarpiu daugiausia nulems tinkamas Lietuvos interesų atstovavimas ir gynimas derybose dėl narystės ES. Todėl labai svarbu laiku parengti racionalias derybų pozicijas ir panaudoti visas esamas galimybes Lietuvos interesams ginti, tiek prisiimant įsipareigojimus, tiek naudojantis ES teikiama parama.

Rusijos krizė atskleidė menką daugumos Lietuvos įmonių konkurencingumą ir valstybinės rinkų politikos silpnumą. Valstybė ne tik laiku neparengė būsimos krizės pagrindinėje Lietuvos rinkoje prognozių, tačiau netgi krizei įsibėgėjus buvo neadekvačiai vertinamos jos pasekmės Lietuvos ūkio raidai. Valstybė taip pat nesuteikė įmonėms kiek reikšmingesnės paramos, kad jos galėtų persiorientuoti į naujas rinkas. Šiuo metu esminė šalies ūkio raidai produkcijos ir paslaugų realizavimo rinkų problema, skirtingai nuo išsivysčiusių šalių, yra palikta pačių ūkio subjektų kompetencijai. Rusijos krizė parodė, kad palyginti daugelio Lietuvos įmonių produkcija turėjo paklausą tik šios šalies rinkoje ir yra nepakankamai konkurencinga kitose rinkose. Dauguma tokių įmonių arba jau bankrutavo, arba yra kritinės būklės. Užsitęsęs šių įmonių problemos sprendimas trikdo tolesnę ūkio raidą. Neatidėliotinas uždavinys - nustatyti prioritetinius šalies ūkio sektorius bei įmones ir vykdyti tokią valstybės ūkio politiką, kad prioritetiniai sektoriai bei įmonės būtų pajėgūs tinkamai konkuruoti ES bei kitose pasaulio rinkose.

Valstybės turto privatizavimo politika iki šiol dar nėra tinkamai apibrėžta ir skaidri. Parama smulkaus, vidutinio bei šeimos verslo plėtrai iš esmės tik deklaruojama.

Lietuvos ūkio integravimas į Europos Sąjungos ūkį

  • Tęsiant derybas dėl narystės ES, laiku ir tinkamai parengti Lietuvos derybų pozicijas daugiausia dėmesio skiriant: laisvam prekių, kapitalo judėjimui; konkurencijos politikai; mokesčiams, ekonominei ir pinigų sąjungai; žemės ūkio, energetikos, transporto ir pramonės politikai.
  • Baigti derinti ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus su Europos Sąjungos reikalavimais: suderinti su europietiškos teisės normų reikalavimais įstatymus, reglamentuojančius pelno nesiekiančių organizacijų veiklą, verslo sutarčių sudarymą ir vykdymo tvarką, atsakomybę už sutarčių nevykdymą, finansinių paslaugų sektoriaus veiklą, vartotojų teisių gynimą, ekonominių santykių valstybinį reguliavimą ir užsienio prekybos tvarką.
  • Integruoti Lietuvos ūkio infrastruktūrą į Europos sistemas: rekonstruoti Lietuvos geležinkelius; geležinkelio pervežimų sistemą pertvarkyti pagal tarptautinės konvencijos COTIF reikalavimus; įsijungti į Europos ryšių sistemą pertvarkant Lietuvos ryšių sistemą pagal ES standartus; įsijungti į Europos transporto sistemas.

Racionalios ūkio struktūros formavimas ir jo konkurencingumo didinimas

  • Įvertinti atskirų ūkio sektorių ir juose vyraujančių įmonių konkurencingumą Lietuvos, ES ir kitose rinkose. Perspektyvių sektorių plėtrai parengti investicines programas bei projektus. Aktyviai ieškoti Europos Sąjungos bei kitų šalių finansinių institucijų paramos šioms programoms bei projektams įgyvendinti, taip pat pritraukti užsienio investuotojus.
  • Pasinaudojant ES šalių patirtimi, sudaryti palankias teisines bei ekonomines sąlygas perspektyvių ūkio sektorių plėtrai.
  • Suteikti teisę užsienio šalių juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise įsigyti žemės investiciniams projektams (ne žemės ūkio veiklai) įgyvendinti, numatant griežtus ribojimus įsigyti žemės spekuliacijos tikslais.
  • Europietiškoje kooperacijoje perspektyvių ūkio sektorių plėtrai pagal valstybines programas rengti kvalifikuotus specialistus bei skatinti mokslinius tyrimus, panaudojant turimą potencialą.
  • Pakeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, tiesiogiai ar netiesiogiai leidžiančius valdininkui priimti subjektyvius sprendimus dėl lengvatinių kreditų išdavimo ir grąžinimo sąlygų, Vyriausybės garantijų, leidimų ūkinei veiklai, mokesčių atidėjimo, pelningų valstybinių užsakymų dalijimo, valstybinio turto įsigijimo.

Produkcijos ir paslaugų realizavimo rinkų plėtra

  • Vyriausybei parengti ir vykdyti aktyvią užsienio rinkų plėtros politiką, prioritetą teikdama žemės ūkio, tekstilės ir lengvosios pramonės, mineralinių produktų, medienos gaminių produkcijos, transporto bei statybos paslaugų eksportui.
  • Ūkio ministerijai suformuoti ir nuolat aktualizuoti informacijos apie svarbiausių Lietuvos eksportuojamos produkcijos rūšių bei paslaugų eksporto sąlygas pasaulio rinkose bei numatomus pokyčius fondą. Šią informaciją teikti suinteresuotoms valstybės institucijoms, Lietuvos įmonėms.
  • Vyriausybei kartu su suinteresuotomis Lietuvos įmonėmis pasirinkti prioritetines (perspektyvias ir ekonominiu požiūriu naudingiausias) produkcijos bei paslaugų realizavimo rinkas ir parengti Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto į šias rinkas didinimo programą. Programoje numatyti priemones konkrečios produkcijos ar paslaugų rūšies eksportą ribojančioms sąlygoms panaikinti arba sušvelninti.
  • Parengti ir vykdyti tokią šalies importo politiką, kuri būtų naudinga Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto interesams.
  • Valstybės investicijų bei paramos ūkio subjektams teikimo politiką susieti su produkcijos bei paslaugų eksporto plėtros strategija.
  • Vyriausybei bei kitoms valdžios institucijoms kryptingai plėtoti dvišalius politinius, kultūrinius ryšius bei teikti paramą visuomeninėms organizacijoms plėsti tarptautinius ryšius pirmiausia su Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto požiūriu prioritetinėmis šalimis.

Sunkios finansinės būklės įmonių problemos sprendimas

  • Sunkios finansinės būklės įmones suskirstyti į tris grupes ir kiekvienai grupei taikyti atitinkamas priemones:

Pirmajai grupei priskirti įmones, kurios nuo 2000 m. sausio 1 d. laiku mokėjo visas einamąsias privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių, "Sodros" biudžetus, tačiau padengti įsiskolinimų už ankstesnius laikotarpius yra nepajėgios. Tokioms įmonėms įstatymu suteikti teisę laipsniškai likviduoti įsiskolinimus per 10-15 metų laikotarpį, kiekvieną mėnesį kartu su einamaisiais mokesčiais padengiant proporcingą skolos dalį. Įmonėms, nesilaikančioms skolos padengimo grafiko, taikyti sankcijas.

Antrajai grupei priskirti įmones, kurios nuo 2000 m. sausio 1 d. mokėjo tik dalį einamųjų privalomų įmokų į valstybės, savivaldybių, "Sodros" biudžetus ir yra nepajėgios padengti įsiskolinimų už ankstesnius laikotarpius. Įmonės turi turto, kurį realizavus galima padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, suformuoti minimaliai būtinas apyvartines lėšas. Tokioms įmonėms sudaryti teisines sąlygas reorganizuotis, atskiriant ir išsaugant gyvybingą įmonės dalį, o likusį turtą panaudoti skoloms grąžinti. Atitinkamai peržiūrėti reorganizuotų įmonių įsiskolinimus valstybės, savivaldybių, "Sodros" biudžetams ir nustatyti jų padengimo terminus taikant tokią pačią tvarką kaip ir pirmajai grupei priskirtoms įmonėms.

Trečiajai grupei priskirti įmones, kurios turi esminių įsiskolinimų valstybės, savivaldybių, "Sodros" biudžetams ir nuo 2000 m. sausio 1 d. į šiuos biudžetus mokėjo tik iš dalies arba visiškai nemokėjo. Įmonės neturi turto, kurį realizavusios galėtų padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, suformuoti minimaliai būtinas apyvartines lėšas. Tokioms įmonėms taikyti paspartintą bankroto procedūrą.

Valstybės turto privatizavimas

  • Privačiam sektoriui perduoti (privatizuoti) visas gamybinės paskirties įmones, kurių produkcijos bei paslaugų kainas lemia pakankamai aukšta konkurencija vidaus rinkoje.
  • Gamybinės paskirties įmones, kurių produkcijos bei paslaugų specifika riboja konkurenciją ir sudaro sąlygas nustatyti monopoliškai aukštas kainas, privatizuoti tik užtikrinus veiksmingą prevenciją ekonomiškai nepagrįstam produkcijos bei paslaugų kainų didinimui.
  • Strateginę reikšmę turinčias įmones, infrastruktūros objektus bei turtą palikti valstybės ar savivaldybių nuosavybėje: Ignalinos AE, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Kauno hidroelektrinę, magistralinius elektros tinklus, magistralinius dujotiekius, magistralinius geležinkelius ir kelius, pasienio įrangą ir objektus, valstybinių rezervų saugyklas. Neprivatizuotinų įmonių, objektų bei turto sąrašą patvirtinti įstatymu.
  • Nustatyti, kad įmonės ar turto privatizavimo sandoris gali būti sudarytas tik tuo atveju, kai yra pakankamos garantijos, kad po privatizavimo įmonės veikla taps efektyvesne, o parduodamo turto kaina kartu su pardavimo sąlygomis garantuoja ekonominę naudą. Apie kiekvieno stambaus objekto privatizavimo eigą informuoti visuomenę taip, kad būtų užtikrintas privatizavimo sandorio sudarymo skaidrumas.
  • Privatizavimo programą sudaryti pagal esamą įmonių bei turto panaudojimo efektyvumą: pirmiausia privatizuoti neefektyviai naudojamą arba iš viso nenaudojamą turtą. Neskubėti privatizuoti tų įmonių, kurių privatizavimas nepadarys didelės įtakos jų veiklos efektyvumui.
  • Pirmenybę įsigyti įmonę (įmonės akcijų), kurios prekės ar paslaugos gali būti realizuojamos tik vidaus rinkoje, teikti nacionaliniams investuotojams, o privatizuojant įmones, kurių produkcija ar paslaugos daugiausia realizuojamos arba gali būti realizuotos užsienio rinkose, pirmenybę reikia teikti investuotojams, kurie gali garantuoti esamų produkcijos bei paslaugų realizavimo rinkų išsaugojimą ir tolesnę plėtrą.
  • Privatizavimo fondo lėšas skirti gyvybiškai svarbiems valstybės finansiniams įsipareigojimams, lemiantiems valstybės finansų sistemos stabilumą, vykdyti: "Sodros" biudžeto deficitui panaikinti; valstybės įsipareigojimams užsienio bei vidaus finansinėms institucijoms (vyriausybės vertybiniams popieriams išpirkti bei palūkanoms už paskolas apmokėti) laiku įvykdyti.

Antrasis privatizavimo fondo lėšų panaudojimo prioritetas – valstybinio pensijų fondo sukūrimas.

Trečiasis prioritetas – valstybės prisiimtų socialinių programų vykdymas: gyventojų nuvertėjusių indėlių kompensavimas; kompensacijų už valstybės negrąžintą turtą išmokėjimas.

Ketvirtasis prioritetas – užsienio skolų sumažinimas arba paskolų atpiginimas (išankstinis paskolų grąžinimas ir po to naujų tokio pat dydžio paskolų tik su mažesnėmis palūkanomis paėmimas).

Vidutinio, smulkaus ir šeimos verslo stiprinimas

  • Privatizuojant likusį valstybės turtą, suteikti pirmenybę bei galimybę išsimokėtinai jį įsigyti smulkiems, vidutiniams verslininkams, ūkininkams ir tuo padėti jiems suformuoti ar papildyti gamybinį kapitalą.
  • Veiksmingai panaudoti ES finansinę paramą smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkų ūkiams plėtoti.
  • Valstybės lėšomis remti išperkamosios nuomos (lizingo) platesnį taikymą smulkiems bei vidutiniams verslininkams ir ūkininkams apsirūpinant technika bei įrengimais.
  • Valstybės lėšomis remti smulkaus verslo agentūros veiklą ir plėtoti informacinę infrastruktūrą, reikalingą smulkiam, vidutiniam bei šeimos verslui ir ūkininkams.
  • Pradedančioms veiklą mažoms gamybos ir paslaugų įmonėms taikyti mokesčių kreditus bei lengvatas.
  • Valstybės lėšomis sudaryti palankesnes sąlygas kvalifikacijai verslo srityje kelti.

3.3.2. VALSTYBĖS FINANSAI IR KREDITAS

Pagrindinės problemos. Netikslumai planuojant biudžeto pajamas sudaro sąlygas biudžeto deficitui susiformuoti ir nepatenkinamam biudžeto išlaidų finansavimui. Tai destabilizuoja ne tik valstybinio sektoriaus, bet ir viso šalies ūkio raidą. Todėl viena svarbiausių problemų - užtikrinti valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų subalansavimą.

Esama mokesčių politika didina gyventojų turtinę diferenciaciją ir kartu mažina vietinės produkcijos paklausą vidaus rinkoje. Mokesčių politika ypač riboja santykinai didelį gamybinį potencialą turinčių maisto produktų, elektros energijos realizavimą vidaus rinkoje. Šiai problemai spręsti reikia pakeisti valstybės mokesčių politiką.

Esama turto ir pajamų deklaravimo sistema nenumato privalomo deklaravimo itin dideles pajamas bei turtą turintiems asmenims. Tai sudaro palankias sąlygas slėpti pajamas, plėtoti nelegalų verslą, neracionaliai naudoti valstybės lėšas, skirtas socialinėms reikmėms.

Valstybės lėšų naudojimo kontrolės bei jų apskaitos ypatumai sudaro palankias sąlygas neracionaliai šias lėšas naudoti ir jomis piktnaudžiauti. Todėl reikia pakeisti valstybės ir savivaldybių pirkimus reglamentuojantį įstatymą bei sustiprinti valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę.

Valstybės pajamų ir išlaidų politika

  • Subalansuoti valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas.
  • Nustatyti, kad visos valstybės lėšos turi būti skirstomos per valstybės biudžetą, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo ir LR kelių fondus.
  • Deleguojant socialines bei kitas funkcijas, susijusias su gyventojų bei vietinių bendruomenių kasdienių problemų sprendimu, nuosekliai didinti savivaldybėms tenkančių nacionalinio biudžeto pajamų dalį nuo 32% iki 50%.
  • Nustatyti stabilius ir aiškius mokesčius bei aiškią įmonių finansinę apskaitą; mokesčių įstatymų pakeitimus priimti iš anksto, nustatant ne ankstesnį jų įsigaliojimo terminą kaip nuo naujų ūkinių metų, ir ne trumpesnį kaip 6 mėnesiai.
  • Sumažinti PVM pagrindiniams maisto produktams nuo 18% iki 3-6%.
  • Sumažinti PVM už šilumą, įskaitant elektros energiją, naudojamą būstui šildyti, nuo 18% iki 9% gyvenamiesiems namams, butams šildyti.
  • Neapmokestinti žemės mokesčiu miškais užsodintų žemės plotų.
  • Didinti mažai uždirbančių asmenų realiąsias pajamas:
  • didinant fizinių asmenų su darbo santykiais susijusių pajamų neapmokestinamąjį minimumą iki 300 Lt per mėnesį ir neapmokestinant papildomai 50 Lt už pirmąjį ir po 70 Lt už kiekvieną kitą vaiką;
  • taikant progresinius fizinių asmenų mokesčių tarifus nuo 15% iki 45%, darbo užmokesčio dalį iki 600 Lt apmokestinti sumažintu 15% tarifu, dalį tarp 601 Lt ir 900 Lt - 25% tarifu, 901 Lt - 1500 Lt - 33% tarifu, 1501 Lt - 3000 Lt - 40% tarifu, 3001 Lt ir daugiau - 45% tarifu. Tokių apmokestinimo tarifų taikymas leistų iki 106 Lt padidinti mažą ir vidutinį atlyginimą gaunančių asmenų realiąsias pajamas.
  • Tinkamai pasirengti teisingesniam gyventojų pajamų apmokestinimui užtikrinti ir įvesti šeimos pajamų mokestį, kuriuo būtų apmokestinamos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui. Gyventojams suteikti teisę pasirinkti mokėti arba šiuo metu esantį fizinių asmenų pajamų mokestį, arba jam alternatyvų šeimos pajamų mokestį.
  • Įvesti privalomą fizinių asmenų turto ir pajamų deklaravimą asmenims, kurių metinės pajamos viršija 50 000 Lt arba turimo turto vertė viršija 250 000 Lt.
  • Padidinti biudžeto įplaukas, užkertant kelią šešėlinei kuro, alkoholinių gėrimų bei tabako prekybai ir kontrabandai.
  • Tais atvejais, kai steigiamos naujos darbo vietos ir į jas priimami asmenys, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą ar neturintys valstybinio socialinio draudimo darbo stažo (pirmą kartą įdarbinami), tokių asmenų apskaičiuotą pajamų mokestį pirmuosius 12 mėnesių nuo jų įdarbinimo dienos palikti įmonei.
  • Padidinti Seimo atsakomybę už valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolę: iki naujų finansinių metų valstybės biudžeto svarstymo Seimas turi nagrinėti ir tvirtinti faktinį valstybės lėšų panaudojimą Vyriausybės programoms finansuoti bei valstybės institucijoms išlaikyti. Tvirtinant valstybės biudžetą, skirti lėšų tokioms programoms bei valstybės institucijoms, kurioms Seimas yra patvirtinęs lėšų panaudojimo ataskaitas, taip pat naujoms programoms finansuoti.
  • Priimti Seime Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlytas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, pašalinančias įstatymo spragas, kurios sudaro palankias galimybes valdininkams nepažeidžiant įstatymo piktnaudžiauti valstybės bei savivaldybių lėšomis.

3.3.3. MONETARINĖ IR BANKŲ POLITIKA

Pagrindinės problemos. Valiutų valdybos modelio sąlygomis Lietuvos banko galimybės vykdyti aktyvią monetarinę politiką yra labai ribotos, tačiau kita vertus tai apsaugo šalies monetarinę sistemą nuo ekonomiškai nepagrįstos pinigų emisijos. Euro kurso smukimas JAV dolerio, su kuriuo yra susietas litas, atžvilgiu labai apsunkino įmonių, eksportuojančių prekes į ES rinką, o žaliavas įsigyjančias už litus bei JAV dolerius, ekonominę būklę. Aukštos palūkanos už kreditus Lietuvos komerciniuose bankuose bei kreditų suteikimo sąlygos riboja įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, galimybes tinkamai ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis apsirūpinti finansiniais ištekliais vidaus finansinėje rinkoje. Tolesnei sėkmingai Lietuvos bankų raidai labai svarbu užtikrinti sėkmingą stambiausių valstybinių komercinių bankų - Žemės ūkio banko ir Lietuvos taupomojo banko - privatizavimą.

Bankų, monetarinė ir kredito politika

  • Nemažinant lito vertės, nuosekliai pereiti prie jo susiejimo su euru, užtikrinant šiam procesui būtiną viešumą ir aiškumą.
  • Užtikrinti valstybės interesus atitinkantį Žemės ūkio banko bei Lietuvos taupomojo banko privatizavimą, garantuojant privatizavimo viešumą ir skaidrumą.
  • Palūkanas už kreditus artinti prie ES lygio: europietišku reglamentavimu sumažinti komercinių bankų teikiamų kreditų rizikos laipsnį, Vyriausybės vertybinių popierių palūkanas, bankų maržą.
  • Apriboti kreditinius išteklius mažinantį ir biudžetą slegiantį valstybės vertybinių popierių su didelėmis palūkanomis leidimą.
  • Užsienio kreditų su Vyriausybės garantija valdymo funkcijas perduoti Lietuvos bankui, o šių kreditų aptarnavimą pagal jo nustatytas taisykles -- komerciniams bankams.
  • Užtikrinti griežtą valstybės vardu ar su jos garantijomis gautų užsienio paskolų skirstymo ir grąžinimo kontrolę, paskolų valdymo teisinę priežiūrą ir viešumą.

3.3.4. KAIMO PLĖTRA

Pagrindinės problemos. Kaimo vietovėse gyvena apie 1 mln. 190 tūkst. žmonių, arba 32% visų Lietuvos gyventojų. Žemės ūkyje dirba 21% šalies darbingo amžiaus žmonių. Beveik 80% bendrosios žemės ūkio produkcijos pagaminama ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų ūkiuose. Įregistruota 67 tūkst. ūkininkų ūkių, tačiau tik 9% ūkininkų yra iki 35 m., o aukštąjį išsilavinimą turi tik 4%.

Žemės ūkio produktų eksporto rinkų stoka, neigiamas maisto produktų eksporto ir importo balansas lemia jų perprodukciją vidaus rinkoje ir žemas, faktinių sąnaudų neatitinkančias žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas bei vėluojančius atsiskaitymus už pateiktą žemės ūkio produkciją. Lietuva neišnaudoja jai suteiktų kvotų maisto produktų eksportui į ES šalis. Žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis mažėja ir, nesant alternatyvių darbo vietų, nuolat aštrėja užimtumo kaime problema.

Santykinai labai didelės žemės ūkio technikos bei jos paslaugų, kuro ir trąšų kainos, labai sumažėjusi ir netobulai organizuota valstybės finansinė parama dar labiau apsunkina kaimo finansinę būklę. Užsitęsęs nuosavybės teisių į žemę jos savininkams atkūrimas bei žemės nuosavybės iki 3 ha gyvenantiems kaime asmenims teisinis forminimas riboja kaimo raidai būtiną spartesnį žemės rinkos formavimąsi, žemės savininkų galimybes gauti palankesnius banko kreditus ūkinei veiklai plėtoti.

1999 m. darbo užmokestis žemės ūkyje siekė tik 482 Lt ir buvo 2,1 karto mažesnis už šalies vidurkį.

Gyvenimo kaime sąlygas dar labiau apsunkina patekusi į itin sudėtingą finansinę būklę ir siaurėjanti kaimo socialinė infrastruktūra: sveikatos apsaugos įstaigos, mokyklos, kultūros įstaigos.

Esama padėtis ir ilgalaikės žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos nebuvimas kelia rimtą pavojų trečdalio šalies gyventojų gyvenimo būdo, kaimo istorinio paveldo, kultūrinių, gamtos ir žmogiškųjų vertybių išsaugojimui.

LKDP prioritetą teikia tinkamoms sąlygoms kaimo plėtrai sukurti:

- žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų plėtrai ir agrarinio sektoriaus konkurencingumo stiprinimui;

- tradicinės žemės ūkio produkcijos gamybos plėtrai ir naujoms perspektyvioms ūkinės veiklos kryptims;

- žemės ūkiui reikalingai ekonominei paramai;

- kaimo socialinės infrastruktūros išsaugojimui ir stiprinimui.

Žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų plėtra ir agrarinio sektoriaus konkurencingumo stiprinimas

  • Gerai pasirengti deryboms su ES ir tinkamai atstovauti Lietuvos žemės ūkio gamintojų interesams, siekiant kuo palankesnių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos eksporto kvotų; suderinti žemės ūkio veiklą reglamentuojančius dokumentus su ES reikalavimais.
  • Žemės ūkio produktų eksporto valstybinį rėmimą bei subsidijavimą organizuoti ES šalių pavyzdžiu skelbiant viešus konkursus ūkininkams bei kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams eksporto subsidijai gauti.
  • Vyriausybė turi sudaryti ekonomines sąlygas ES nustatytiems standartams bei kokybiniams reikalavimams maisto produktams užtikrinti ir tokiu būdu įveikti esamus eksportą ribojančius netarifinius barjerus; nustatyti importuotų maisto produktų kokybės standartus ir užtikrinant veiksmingą jų kontrolės sistemą, apriboti nekokybiškų maisto produktų importą.
  • Efektyviems prekiniams ūkiams ir žemės sklypų rinkai formuotis bei kaimo socialinėms problemoms spręsti iš esmės paspartinti žemės nuosavybės teisių sureguliavimą, kad jis būtų baigtas visai žemės ūkio paskirties žemei ir miškams.
  • Taikyti griežtas antimonopolines priemones žemės ūkio produkcijos supirkimo bei perdirbimo įmonėms, kai jų susitarimai pažeidžia teisėtus žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominius interesus.
  • Kad laiku būtų atsiskaityta už supirktą žemės ūkio produkciją, peržiūrėti žemės ūkio produkcijos pardavimo sutarčių sudarymo tvarką ir rekomenduoti visose sutartyse nustatyti aiškius atsiskaitymo terminus bei numatyti griežtas sankcijas produkcijos supirkėjams už sutartyse numatytų atsiskaitymo terminų pažeidimus; patikslinti teisinį mechanizmą taip, kad būtų užtikrintas operatyvus sankcijos taikymas.
  • Valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę itin palankiomis ekonominėmis sąlygomis išnuomoti ir išsimokėtinai parduoti visiems norintiems ūkininkauti ar išplėsti savo ūkį.
  • Valstybė turi remti ir skatinti mėsos, pieno bei kitų žemės ūkio produktų pirminio perdirbimo kooperatinių įmonių steigimą, ūkininkų aprūpinimo technika, kuru, trąšomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais, įžuvinimo ištekliais kooperaciją, taip pat kitų savitarpio paslaugų tinklo formavimąsi kaime.
  • Skatinti išperkamosios nuomos bendrovių veiklą, kad ūkininkai galėtų apsirūpinti žemės ūkio technika ekonominiu požiūriu palankiais išperkamosios nuomos (lizingo) pagrindais.
  • Žemdirbių ekonominei būklei stabilizuoti bei palaikyti esant nederliui dėl blogų gamtinių sąlygų, taip pat dėl kitų nuo žemės ūkio produkcijos gamintojų nepriklausančių veiksnių, ES šalių pavyzdžiu sukurti veiksmingą žemės ūkio veiklos draudimo sistemą.

Tradicinės žemės ūkio produkcijos gamybos plėtra ir naujos, perspektyvios ūkinės veiklos kryptys

  • Vyriausybė turi organizuoti nuolatinę žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų analizę bei jų prognozę ir pagal jas orientuoti žemės ūkio produkcijos gamybos poslinkius, naujų perspektyvių netradicinių žemės ūkio kultūrų auginimą bei perdirbimą, naujų verslų plėtrą.
  • Ekonominėmis priemonėmis veikti žemės ūkio produktų gamybą taip, kad ji atitiktų realias produkcijos realizavimo galimybes.
  • Tradicinių žemės ūkio šakų (pieno ir mėsos galvijininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, avininkystės, javų, cukrinių runkelių, linų, aliejinių kultūrų, sodininkystės ir daržininkystės) plėtrą susieti su žemės ūkio produktų realizavimo galimybėmis vidaus bei užsienio rinkose.
  • Vakarų šalių pavyzdžiu sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas biokuro gamybai ir plečiant tam tikslui reikalingų pasėlių plotus didinti užimtumą kaime. (Biokuro gamybai galėtų būti panaudota apie 58 000 tonų grūdų ir 165 000 tonų rapsų. Tokiam biokuro žaliavos kiekiui užauginti reikėtų apie 350 000 ha žemės ploto. Biokuro žaliavos gamyba galėtų verstis apie 12 000 ūkių ir gauti apie 160 mln. Lt pajamų. Kaime būtų sukurta apie 50 000, o biokuro gamybos įmonėse apie 700-800 naujų darbo vietų. Biokuro gamyba sumažintų benzino bei dyzelinio kuro poreikį apie 80 000 tonų ir šiuo metu importuojamų pašarų apie 110 000 tonų poreikį.)
  • Sudaryti sąlygas auginti ir perdirbti naujus netradicinius žemės ūkio produktus (vaiskrūmius bei prieskonines, eterines, vaistines kultūras).
  • Sudaryti ekonomines sąlygas ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos plėtrai bei jų eksportui.
  • Sudaryti teisines bei ekonomines sąlygas kaimo turizmui plėtoti.
  • Nedirbamos žemės efektyvesniam panaudojimui bei užimtumui kaime padidinti sudaryti palankias teisines bei ekonomines sąlygas užsodinti miškais laisvas nedirbamas žemes.

Ekonominės paramos žemės ūkiui teikimas

  • Pakeisti valstybės paramos žemės ūkiui paskirstymo tvarką užtikrinant, kad valstybės skiriamą finansinę paramą žemės ūkiui gautų ne žemės ūkio produkcijos supirkėjai ar perdirbėjai, o žemės ūkio produkcijos gamintojai. ES šalių pavyzdžiu, valstybės skiriamas subsidijas žemės ūkiui paskirstyti ir išmokėti pinigais tiesiogiai žemdirbiams pagal jų dirbamos žemės plotą, o gyvulių augintojams - pagal jų auginamų gyvulių skaičių.
  • Nacionalinei žemės ūkio programai skirti ne mažiau kaip 10 procentų nacionalinio biudžeto.
  • Kad būtų efektyviau panaudota Europos Sąjungos teikiama finansinė parama Lietuvos žemės ūkiui (iki 2006 m. kasmet po 125 mln. Lt.), numatyti skaidrų paramos gavimo, jos paskirstymo bei tikslinio panaudojimo kontrolės mechanizmą; savivaldybės turi organizuoti pagalbą ūkininkams bei kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams rengiant verslo planus bei kitus dokumentus, reikalingus ES teikiamai finansinei paramai gauti.
  • Melioruotų žemės plotų priežiūros programai finansuoti iki 95% jos įgyvendinimui reikalingų lėšų skirti iš Nacionalinės žemės ūkio programos fondo bei ES teikiamos paramos Lietuvos žemės ūkiui.
  • Kad padidėtų žemės ūkio gamintojų pajamos, taip pat maisto produktų suvartojimas vidaus rinkoje, ES šalių pavyzdžiu sumažinti PVM maisto produktams nuo 18% iki 3-6%.
  • Numatyti valstybės paramą ūkininkams bei kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams plėtojant produktyvių gyvulių veislininkystę ir augalų sėklininkystę.
  • Kad būtų supirkta visa žemdirbių pagaminta produkcija, ES šalių pavyzdžiu laisvoje rinkoje nerealizuotai tradicinių žemės ūkio šakų produkcijai supirkti organizuoti tokios produkcijos valstybinį supirkimą mažesnėmis nei rinkos kainomis.

Kaimo socialinės infrastruktūros išsaugojimas ir stiprinimas

  • Tinkamoms gyvenimo sąlygoms kaime užtikrinti reikia išsaugoti švietimo, medicinos, kultūros ir kitų paslaugų tinklą kaimo vietovėse.
  • Sudaryti palankias ekonomines ir buitines sąlygas kaimo mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams.
  • Užtikrinti būtinas medicinos paslaugas kaime, plėtojant ambulatorinį gydymą bei šeimos gydytojų teikiamą pagalbą.
  • Sudaryti palankias sąlygas kaimo seniūnijose steigtis ir išsilaikyti nevalstybinėms socialinės globos arba paramos įstaigoms negalios ištiktiesiems, globos ar paramos reikalingiems vaikams ir seneliams.

3.3.5. ENERGETIKA

Pagrindinės problemos. Lietuvos energetinė sistema, integruota į Rusijos energetinę sistemą, yra nuo jos priklausoma ir neturi perteklinės elektros energijos realizavimo rinkų.

Lietuvos elektros energijos gamybos instaliuoti pajėgumai apie 5,6 megavatų, per metus gali patiekti apie 25-27 mlrd. kWh elektros energijos. Lietuvos vidaus poreikiai elektros energijai artimiausioje perspektyvoje - 10-12 mlrd. kWh elektros energijos. Elektros energijos eksportas nuostolingas - už Lietuvos patiektą elektros energiją Baltarusijos įsiskolinimai siekia apie 400 mln. Lt.

Lietuvos energetinė sistema dirba nuostolingai: energetiniam sektoriui nuolat skiriamos didelės dotacijos: Seimo pripažinta valstybės vidaus skola AB “Lietuvos energija” 1994-1996 metais sudarė 776 mln. Lt, 1997 metais – 320,4 mln. Lt.

Ignalinos AE elektros energijos pardavimo kaina padengia tik einamąsias jos gamybos išlaidas. Ekspertų vertinimu, Ignalinos AE pagamintos elektros energijos savikaina, kai AE per metus patiekia 11 mlrd. kWh elektros energijos įskaitant tik einamąsias energijos gamybos išlaidas su uždarymo fondui sukaupti reikalingomis lėšomis – 8,21 ct/kWh, o įvertinant ribines išlaidas ir esant 7% kapitalo pelningumui – 35,09 ct/kWh.

LKDP prioritetą teikia efektyvaus energetinio sektoriaus sukūrimui:

- konkurencingo energetinio sektoriaus sukūrimui;

- energijos tiekimo patikimumo užtikrinimui;

- Ignalinos AE problemų sprendimui.

Konkurencingo energetinio sektoriaus sukūrimas

  • Restruktūrizuoti elektros energetinį sektorių, pirmiausia atskiriant šiam sektoriui nebūdingą veiklą bei perteklinį turtą ir po to įsteigiant savarankiškas energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo bei realizavimo įmones. Įstatymu bei kitais teisės aktais reglamentuoti energetinio sektoriaus įmonių veiklą bei jų tarpusavio santykius taip, kad būtų užtikrintas sistemos veiklos stabilumas ir sudarytos tinkamos ekonominės sąlygos įmonių veiklai, nepažeidžiant energijos vartotojų interesų.
  • Elektros energiją bei kitus energetinius išteklius realizuoti rinkos kainomis ir nutraukti bet kokį energetinio sektoriaus valstybės dotavimą.
  • Vyriausybė turi įvertinti elektros energijos potencialią paklausą vidaus ir užsienio rinkose vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje; parengti ir vykdyti energijos gamybos pajėgumo ir realių energijos realizavimo galimybių subalansavimo programą.
  • Išplėsti elektros energijos realizavimo vidaus rinką, sudarant teisines bei ekonomines sąlygas gyvenamųjų namų bei patalpų šildymui pertekline elektros energija.
  • Sudaryti technines sąlygas elektros energijos gamintojams realizuoti elektros energiją ES šalių rinkoje, sujungiant Lietuvos energetinę sistemą su ES energetine sistema.
  • Nustatyti, kad elektros energijos eksportą organizuoja ir ekonominę riziką prisiima energiją gaminančios įmonės.
  • Teisėsaugos institucijoms išaiškinti susidariusios Baltarusijos skolos “Lietuvos energijai” priežastis, aplinkybes bei asmenis, kuriems tenka atsakomybė už patirtus ir patiriamus nuostolius.
  • Plėtoti vietinių bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Sudaryti teisines bei ekonomines sąlygas biokuro gamybai bei naudojimui vidaus rinkoje.
  • Numatyti ir skirti valstybės paramą ekonominiu požiūriu efektyvioms investicijoms, leidžiančioms sumažinti šilumos nuostolius šildant gyvenamuosius namus.

Energijos tiekimo patikimumo užtikrinimas

  • Sujungti Lietuvos elektros tinklus su ES šalių tinklais, parengiant bei įgyvendinant techniškai bei ekonomiškai pagrįstą energijos tilto per Lenkiją į ES šalis projektą.
  • Lietuvos dujotiekio sistemą papildomai sujungti su ES šalių sistema užsitikrinant alternatyvų apsirūpinimo dujomis šaltinį.
  • Energetikos ūkyje nuosekliai pereiti prie ES taisyklių ir standartų.

Ignalinos AE problemų sprendimas

  • Tinkamai ir nustatytais terminais parengti atskirus su Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymu susijusius projektus ir panaudoti visas galimybes, kad iš ES bei kitų Vakarų šalių būtų gauta finansinė parama, reikalinga šiems projektams įgyvendinti.
  • Užtikrinti tinkamą projektų, susijusių su Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymu, įgyvendinimo kontrolę.
  • Ignalinos AE elektros energijos pardavimo vidaus rinkoje ribinę kainą nustatyti taip, kad ji garantuotų stabilią įmonės finansinę būklę, kai vidaus rinkoje realizuojama ne mažiau kaip 8-10 mlrd. kWh elektros energijos; sudaryti teisines sąlygas Ignalinos AE perteklinei elektros energijai realizuoti užsienio rinkose. Uždrausti nuostolingą elektros energijos eksportą.
  • Iki 2005 m. parengti ir pasiūlyti ES bendrijai bei kitoms Vakarų šalims Ignalinos AE antrojo bloko uždarymo projektą ir kaip būtiną tam sąlygą užsitikrinti lėšų šaltinius pagrindinėms projekto programoms įgyvendinti: a) ne mažesnių kaip 1-1,3 megavatų galingumo alternatyvių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimas rekonstruojant bei išplečiant Elektrėnų VE; b) alternatyvių darbo vietų atsilaisvinusiems Ignalinos AE darbuotojams sukūrimas Visagine bei jo apylinkėse; c) Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas bei jų saugojimo užtikrinimas.
  • Sudaryti ekonomines sąlygas Elektrėnų VE esamiems pajėgumams bei infrastruktūrai išsaugoti. Parengti Elektrėnų VE rekonstrukcijos bei jos pajėgumų padidinimo projektą, jo įgyvendinimo terminus susiejant su Ignalinos AE galutiniu uždarymu.

3.3.6. APLINKOSAUGA

LKDP gamtosaugos programa numato plėtoti ekologiškai subalansuotą, socialiai orientuotą rinkos ūkį, kurio vienas tikslų - išsaugoti švarią ir sveiką gamtinę aplinką, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, tausoti gamtinius išteklius. Nuo aplinkos kokybės, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės būklės labai priklauso žmonių sveikata ir gerovė, valstybės ekonominė ir socialinė pažanga. Gamtos ištekliai, visų pirma miškas, turi būti naudojami nepažeidžiant gamtinės aplinkos - tautinį tapatumą formuojančio veiksnio pusiausvyros. Ūkio subjektai ir visuomenė privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų, o ne vien vartotojiškai žiūrėti į gamtą kaip į neišsenkantį išteklių šaltinį. Aplinkosauga – tai globalinė problema, kurią lemia ne tik atskirų valstybių pastangos, bet ir bendra pasaulio tautų santalka. Todėl solidarumas ir subsidiarumas aplinkosaugoje, ypač pasitelkiant tarptautinę paramą, yra veiksnumo ir rezultatyvumo garantas.

Pagrindinės problemos. Šiuo metu į aplinką išleidžiama apie 40% nepakankamai išvalytų nuotekų. Šiluminės elektrinės, įmonės, ypač autotransportas, teršdamos atmosferą, kai kur viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Kasmet Lietuvoje susikaupia beveik 7 mln. tonų atliekų, iš kurių per 105 tūkst. tonų - pavojingų. Ignalinos AE šiuo metu saugoma 1,7 tūkst. tonų radioaktyviųjų atliekų. Tinkamai neišspręstas Ignalinos AE susidarančių radioaktyviųjų atliekų galutinio saugojimo ir saugaus palaidojimo klausimas. Nepavyko sunaikinti nebetinkamų naudoti pesticidų, kurie kelia pavojų gamtai ir žmonių sveikatai. Kasmet mažėja brandžių miškų, o tuo tarpu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai plynu kirtimu iškirstas miškas nebeatsodinamas. Paveldėtas dirvožemio ir požemio užterštumas kai kuriose vietose yra pasiekęs pavojingą ribą. Tokią aplinkos būklę lėmė dešimtmečiais vyravęs neteisingas požiūris į gamtą ir visą aplinką bei iškreipta aplinkosaugos samprata, kur gamtosauga tebėra tinkamai nesusieta su teršėjų atsakomybe. Europos Sąjungoje galiojantis principas “teršėjas/vartotojas moka” Lietuvoje vis dar nėra įgyvendintas.

Plėtojant krašto ūkį, LKDP prioritetą teikia švarios ir sveikos gamtinės aplinkos, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimui bei gamtinių išteklių tausojimui:

- atliekų tvarkymui;

- nuotekų valymui ir geriamojo vandens gerinimui;

- saugumo nuo radiacijos užtikrinimui;

- alternatyviai energetikai, visų pirma teisinių ir ekonominių sąlygų gaminti ir naudoti biokurą sudarymui;

- kraštovaizdžio stabilumo saugojimui ir miškų plotų didinimui;

- oro taršos mažinimui.

Atliekų tvarkymas

  • Įgyvendinti atliekų tvarkymo politiką, mažinančią atliekų susidarymą ir jų kaupimąsi sudarant ekonomines sąlygas daugkartinio naudojimo ir lengvai suardomų pakuočių gamybai bei naudojimui, buitinių atliekų rūšiavimui ir jų utilizavimui, panaudojant jose esamas naudingas medžiagas.
  • Naikinti tik tas atliekas, iš kurių nebegalima turėti naudos.
  • Lėšas atliekų tvarkymui formuoti ir panaudoti pagal principą "atliekų gamintojas už atliekas moka jų tvarkytojui".
  • Ypatingą dėmesį skirti sąvartynų saugiam eksploatavimui. Įrengiant naujus sąvartynus, privaloma tvarka įgyvendinti priemones, užkertančias galimybę taršai patekti į gruntinius vandenis. Uždrausti steigti sąvartynus saugomose teritorijose, o esamus tokiose teritorijose - likviduoti.
  • Utilizuoti ir neutralizuoti susikaupusias chemines medžiagas, nebetinkamus naudoti pesticidus ir kitas pavojingas atliekas tam tikslui naudojant ES teikiamą paramą.

Nuotekų valymas ir geriamojo vandens gerinimas

  • Sumažinti Nemuno ir Ventos baseinų, Kuršių marių ir Baltijos jūros teršimą numatant:

1) kad didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Alytuje ir kt.) visos nuotekos būtų surinktos į pastaraisiais metais pastatytus modernius vandenvalos įrenginius.

2) statyti mažo galingumo vandenvalos įrenginius miestuose ir miesteliuose, panaudojant ES skiriamas lėšas (ISPA fondas).

  • Gerinti geriamojo vandens kokybę, atnaujinant ir decentralizuojant vandens tiekimo sistemas, šalinant iš geriamojo vandens nereikalingas medžiagas. Šią problemą spręsti vartotojo lėšomis. Valstybės lėšas skirti tik išimtiniais atvejais, iškilus higieninei grėsmei.

Saugumo nuo radiacijos užtikrinimas

  • Nuosekliai pereiti prie ES reikalavimų branduolinei ir radiacinei saugai užtikrinti taikymo (ne tik branduolinės energetikos srityje, bet ir tokiose kaip medicina).
  • Užtikrinti radiologinio monitoringo vykdymą ir skaidrų informacijos gavimą bei pateikimą visuomenei apie radiacinio užterštumo pasikeitimus, ypač sustabdžius Ignalinos AE pirmojo bloko darbą. Šiuos darbus ir jų finansavimą numatyti I-jo bloko uždarymo programoje.
  • Radioaktyviųjų atliekų, įskaitant panaudota branduolinį kurą, surinkimo, rūšiavimo, apdorojimo ir saugojimo sistemą pertvarkyti pagal ES reikalavimus.

Teisinių ir ekonominių sąlygų sudarymas alternatyviai energetikai, visų pirma biokuro gamybai ir naudojimui

Įteisinti alternatyvaus kuro iš vietinių ir atsinaujinančių šaltinių gamybos ir naudojimo ekonominio skatinimo sistemą.

  • Įteisinti ES standartus atitinkančio biokuro vidaus degimo varikliams naudojimą.
  • Elektros ir šiluminę energiją, pagamintą iš vietinių bei atsinaujinančių energijos šaltinių, apmokestinti taip, kad ji būtų konkurencinga elektros bei šiluminei energijai, panaudojant tradicines žaliavas.

Kraštovaizdžio stabilumo saugojimas ir miškų plotų didinimas

  • Taikant teritorijų planavimo ir ūkinės veiklos diferencijavimą pagal jų aplinkosauginį jautrumą, sustabdyti unikalaus kraštovaizdžio naikinimą ir nykimą saugomose teritorijose.
  • Įstatymu nustatyti ūkio subjektams, naudojantiems gamtos išteklius, privalomą išnaudotų karjerų rekultivavimą ar renatūralizavimą.
  • Ribojant bei stabdant tranzitinių magistralių ir kitų intensyvios ūkinės veiklos objektų statybą, išsaugoti vieną unikaliausių ir trapiausių Lietuvos gamtos kampelių - Kuršių neriją.
  • Sudaryti ekonomines bei teisines sąlygas miško plotų plėtrai bei taupiam miško išteklių naudojimui:

1) neapmokestinti žemės mokesčiu mišku apsodinamos žemės;

2) teikti valstybės finansinę paramą asmenims, auginantiems sodinukus dirvonuojančioms bei mažo derlingumo žemėms užsodinti;

3) kad būtų racionaliai naudojama mediena, visokeriopai remti celiuliozės fabriko statybą;

4) kad kuro gamybai būtų naudojama mediena ir miško atliekos, taikyti PVM ir mokesčio už aplinkos teršimą lengvatas.

Oro taršos mažinimas

  • Kad būtų daugiau naudojamas ekologiškai švarus kuras, nustatyti jam mokesčių lengvatas.
  • Kad sumažėtų oro tarša didžiuosiuose miestuose, racionaliai nukreipti transporto srautus bei remti aplinkkelių statybą.
  • Kad sumažėtų automobilių išmetamųjų dujų kenksmingumas, ekonominėmis priemonėmis skatinti katalizatorių naudojimą automobiliuose.
  • Ekologiškai jautriose vietovėse - Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje - naudoti geoterminę energiją.
  • Sureguliuojant elektros energijos tarifus, skatinti elektros energijos naudojimą būstui bei patalpoms šildyti.
  • Pakeisti ozono sluoksnį ardančias medžiagas alternatyviomis, oro neteršiančiomis medžiagomis.

3.4. SOCIALINIO SAUGUMO IR SVEIKATOS APSAUGOS
UŽTIKRINI
MAS

3.4.1. SOCIALINIS SAUGUMAS

Pagrindinės problemos. Lietuvoje nedarbas viršija 10%. Ypač sunki padėtis yra Šalčininkų, Akmenės, Lazdijų, Pasvalio, Jonavos rajonuose, taip pat Šiaulių ir Panevėžio miestuose. Gilėjanti gyventojų turtinė diferenciacija didina socialinę įtampą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką galimybe gauti valstybės socialinę paramą naudojasi net dideles pajamas bei turtą turintys asmenys. Neracionaliai naudojamos "Sodros" biudžeto lėšos. Gyventojų nuvertėjusių indėlių kompensavimo programos įvykdymo numatyti terminai nesuderinti su realiomis valstybės finansinėmis galimybėmis. Šiuo metu valstybė teikia paramą būstui įsigyti mažiau kaip 1% eilėje paramai gauti esančių gyventojų. Minimalaus gyvenamojo būsto neturinčiųjų didelę dalį sudaro socialiai remtinos šeimos, kurios yra nepajėgios savarankiškai apsirūpinti būstu net ir naudodamosi valstybės finansine parama.

LKDP prioritetą teikia šioms socialinėms problemoms spręsti:

- sąlygų naujoms darbo vietoms steigti sudarymui bei darbo sąlygų gerinimui;

- gyventojų turtinės diferenciacijos augimo ribojimui;

- pensijų ir valstybės socialinių išmokų sistemos stiprinimui ir tolesniam tobulinimui;

- valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui;

- valstybės paramos būstui įsigyti padidinimui.

Sąlygų naujoms darbo vietoms steigti sudarymas bei darbo sąlygų gerinimas

  • Vykdyti aktyvią perspektyvių darbo vietų išsaugojimo politiką.
  • Paramai naujoms darbo vietoms steigti miestuose ir rajonuose, kuriuose labiausiai trūksta darbo vietų, kiekvienais metais iš privatizavimo fondo skirti ne mažiau kaip 50 mln. Lt.
  • Naujų darbo vietų bedarbiams bei jaunimui kūrimui paskatinti įstatymu nustatyti, kad tais atvejais, kai steigiamos naujos darbo vietos ir į jas priimami asmenys, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą ar neturintys valstybinio socialinio draudimo darbo stažo (pirmą kartą įdarbinami), tokių asmenų apskaičiuotas pajamų mokestis pirmuosius 12 mėnesių nuo įdarbinimo dienos lieka įmonėje.
  • Verslų plėtrai kaime bei naujoms darbo vietoms kurti iš esmės palengvinti sąlygas keisti žemės paskirtį.
  • Remti savarankišką užimtumą, palaikyti užimtumo fondo viešųjų darbų programas.
  • Sudaryti teisines sąlygas valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesams derinti, plėtoti socialinę partnerystę, sudarant galimybes darbininkams aktyviau dalyvauti sprendžiant įmonių ūkinės veiklos ir darbo klausimus.
  • Įstatymais ginti darbuotojus nuo darbdavių savivalės, užtikrinti jų teises į prideramas darbo sąlygas ir visų rūšių socialinę apsaugą.
  • Remti neįgalių asmenų įdarbinimo programas.

Valstybės darbo užmokesčio politikos pakeitimas

  • Sumažinti gyventojų pajamų disproporciją įdiegiant progresyvinę gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą.
  • Pašalinti atlyginimų deformacijas valstybiniame sektoriuje, valstybės pareigūnams ir tarnautojams nustatant subalansuotus atlyginimus, o jų pasikeitimus tiesiogiai susieti su Lietuvos ūkio raida. Nustatyti spartesnį darbo užmokesčio augimą santykinai mažesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams.
  • Vykdyti griežtą valstybės tarnautojų, pareigūnų, taip pat valstybės, savivaldybių bei jų kontroliuojamų įmonių valdymo personalo atlyginimų kontrolę.

Pensijų ir valstybės socialinių išmokų sistemos tobulinimas

  • Užtikrinti socialinio draudimo pensijų didėjimą pagal vartojimo prekių indekso pasikeitimus bei ekonominį augimą.
  • Padidinti "Sodros" įplaukas bei nutraukti valstybės socialinės paramos teikimą pasiturintiems asmenims, įvedant privalomą pajamų ir turto deklaravimą asmenims, kurių metinės pajamos viršija 50 000 Lt ir/ar nekilnojamasis turtas viršija 250 000 Lt, taip pat nustatant, kad tokiems asmenims valstybės socialinė parama neteikiama.
  • Įgyvendinti trijų pakopų pensijų draudimo sistemą, papildant šiuo metu esantį valstybinį socialinį draudimą privalomąja kaupiamojo draudimo sistema ir privačiais pensijų fondais.
  • Nuosekliai plėtoti privalomąją kaupiamąją pensijų draudimo sistemą, kiekvienais metais jai skiriant 2-3% valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
  • Nuosekliai mažinti ir panaikinti "Sodros" biudžeto deficitą, atsisakant nepagrįstų jos išlaidų bei panaikinant šiuo metu esančias privalomų mokesčių į "Sodros" biudžetą išimtis bei galimybes išvengti priklausančių mokesčių mokėjimo.
  • Sušvelninti esamą socialinę priešpriešą tarp darbo vietos neturinčių ikipensinio (55 ir daugiau metų) amžiaus žmonių ir dirbančių pensininkų.
  • Padidinti "Sodros" įplaukas atsisakant privalomųjų įmokų išimčių bei lengvatų ir panaikinant galimybes išvengti priklausančių mokesčių mokėjimo.

Valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas

  • Pakoreguoti gyventojų indėlių kompensavimo programą, susiejant jos vykdymo terminus su realiais programos finansavimo šaltiniais.
  • Taikyti lankstesnę indėlių kompensavimo šaltinių sistemą, tam tikslui skiriant ne vien privatizavimo fondo lėšas, bet ir gautas įplaukas už Vyriausybės vertybinius popierius.
  • Taikyti gyventojams patogesnę indėlių kompensavimo sistemą: priskaičiuotą ir negrąžintą atkuriamųjų indėlių sumą gyventojams išmokėti valstybės vertybiniais lakštais, numatant realius jų išpirkimo terminus. Šiuos lakštus gyventojai galėtų bet kuriuo metu laisvai parduoti rinkoje, perduoti kitiems asmenims, dovanoti, paveldėti.
  • Nustatyti, kad kiekvienais metais indėliams kompensuoti sukauptos lėšos būtų panaudojamos gyventojams išduotiems lakštams išpirkti proporcingai pagal jiems priskaičiuotų ir neišmokėtų kompensacijų sumą.

Valstybės paramos būstui įsigyti padidinimas

  • Kiekvienais metais skirti 40-60 mln. Lt valstybės paramą gyvenamajam būstui įsigyti, kuria galėtų pasinaudoti ne mažiau kaip 7-10% eilėse esančių gyventojų.
  • Formuoti savivaldybių socialinio būsto fondą, kuris turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10% bendro gyvenamojo būsto fondo. Tam tikslui kiekvienais metais skirti 30-40 mln. Lt valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų.
  • Sudaryti teisines sąlygas santykinai pigaus gyvenamojo būsto statybai, plokščiastogių gyvenamųjų namų stogams apšiltinti bei daugiabučių gyvenamųjų namų architektūriniam dizainui pagerinti, leidžiant daugiabučių plokščiastogių gyvenamųjų namų rekonstrukciją: statyti apšiltintas palėpes, kuriose būtų įrengiami nauji butai.

3.4.2. SVEIKATOS APSAUGA

Pagrindinės problemos. Nepakankamai išplėtota ligų prevencijos sistema lemia didesnį negu Vakarų šalyse Lietuvos gyventojų sergamumą. Tarp jaunimo sparčiai plinta narkomanija, didėja tabako ir alkoholio vartojimas, o kartu ir su šiomis socialinėmis ydomis susijusios ligos bei išlaidos jų gydymui. Pablogėjusi šalies ekonominė situacija ir valstybinis sveikatos priežiūros finansavimas, sveikatos reformos netikslumai santykinai pablogino gyventojų galimybes medicinos paslaugoms gauti. Nepakankamai reglamentuota privati medicinos praktika sudaro palankias sąlygas privačiam medicinos paslaugų verslui plėtoti naudojantis valstybei priklausančiomis patalpomis, įranga bei lėšomis. Neefektyvus valstybės bei sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimas didina sveikatos paslaugų išlaidas ir riboja galimybes pacientams gauti tinkamas medicinos paslaugas. Pagal susiklosčiusią praktiką gydytojai priversti didelę darbo laiko dalį skirti su jų tiesioginiu darbu nesusijusiai veiklai. Esamos teisinės bei ekonominės sąlygos riboja šalies farmacijos pramonės bei medicinos įrangos gamybos plėtrą. Vaistų ir medicinos įrangos importas blogina šalies mokėjimų balansą ir finansinę būklę.

Sveikatos apsaugai gerinti LKDP prioritetą teikia:

- ligų prevencijos stiprinimui;

- sąlygų gauti veiksmingą medicininę pagalbą gerinimui;

- privačios medicinos praktikos veiklos reglamentavimui;

- valstybės ir sveikatos draudimo lėšų panaudojimo sveikatos apsaugai efektyvumo didinimui;

- gydytojų darbo sąlygų gerinimui;

- vietos gamybos vaistų bei medicinos įrangos rinkos plėtrai.

Ligų prevencijos stiprinimas

  • Remti sveiką gyvenseną propaguojančias bei ligų prevenciją užtikrinančias programas.
  • Diegti Vakarų šalyse pripažintas sveikatos profilaktikos metodikas.
  • Riboti tabako, alkoholinių gėrimų reklamą.
  • Parengti ir taikyti priemones, ribojančias narkomanijos plėtrą.
  • Sugriežtinti sankcijas už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus.

Sąlygų gauti veiksmingą medicinos pagalbą gerinimas

  • Išplėtoti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, sudarant kuo palankesnes sąlygas šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų darbui, pirmiausia sukurti patogiai pasiekiamų kaimo ambulatorijų, kuriose teikiama šeimos gydytojų pagalba, tinklą.
  • Pirminę asmens sveikatos priežiūrą pavesti bendrosios praktikos (šeimos) gydytojui, valstybei aprūpinant jį reikalingomis medicinos priemonėmis.
  • Sudaryti sąlygas pacientams laiku ir pigiau gauti specializuotą medicinos pagalbą pirminio sveikatos priežiūros lygio įstaigose, suteikiant teisę poliklinikose dirbti antrinio sveikatos priežiūros lygio specialistams.
  • Pirminio sveikatos priežiūros lygio centruose įsteigti 2-3 lovų dienos stacionarus, atliekant juose medikamentinio ir fizioterapinio gydymo procedūras ir apmokant už paslaugas iš teritorinių ligonių kasų.
  • Sudaryti sąlygas pacientui gydytis arčiau savo gyvenamosios vietos, steigiant nedideles palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines. Joms išlaikyti kooperuoti teritorinių ligonių kasų, savivaldybių biudžetų, organizacijų, fizinių asmenų lėšas. Griežtai atskirti socialinę globą nuo paciento gydymo.
  • Antrinio sveikatos priežiūros lygio įstaigas perduoti valdyti apskričių viršininkų administracijoms. Apskrityse esančias ligonines pertvarkyti į antrinio lygio specializuotus gydymo skyrius.
  • Tretinę asmens sveikatos priežiūrą koncentruoti universitetinėse ligoninėse. Didelių išlaidų reikalaujantiems specializuotiems skyriams papildomą finansavimą skirti iš valstybės biudžeto pagal atskiras tikslines programas.
  • Visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros gydymo metodikas suderinti su ES direktyvomis.

Privačios medicinos praktikos veiklos reglamentavimas

  • Nustatyti, kad privačios gydymo įstaigos steigiamos atskirai nuo valstybinių gydymo įstaigų.
  • Atskirti privačią medicinos praktiką nuo valstybinės nustatant, kad valstybinės gydymo įstaigos darbuotojas negali verstis privačia gydymo praktika.
  • Reglamentuoti privačią gydymo praktiką nustatant, kad privačiai gydantis:

1) pirminio asmens sveikatos priežiūros lygio įstaigoje teikiama iki 80% paslaugų;

2) antrinio asmens sveikatos priežiūros lygio įstaigoje teikiama iki 40% paslaugų.

Lėšų sveikatos apsaugai panaudojimo efektyvumo didinimas

  • Pakeisti valstybės paramos sveikatos apsaugai skyrimo tvarką įgyvendinant principą "pinigai lydi pacientą".
  • Lėšas iš teritorinių ligonių kasų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas skirti atsižvelgiant į atliktų paslaugų apimtį, kokybę ir atlikimą laiku.
  • Pertvarkyti medicinos personalo darbo apmokėjimo tvarką, darbo užmokesčio dydį susiejant su atliktų darbų apimtimi, sudėtingumu, kokybe.
  • Skiriant valstybės paramą, pirmenybę teikti pirminės sveikatos priežiūros centrams, ambulatorijoms, esančioms kaimo teritorijoje.
  • Steigti tikslinius fondus ilgalaikėms brangių specializuotų sveikatos paslaugų programoms finansuoti.
  • Gydymo paslaugoms atpiginti bei sąžiningai konkurencijai medicinos sektoriuje užtikrinti netaikyti pridėtinės vertės mokesčio privačioms gydymo įstaigoms.

Gydytojų darbo sąlygų gerinimas

  • Bendrosios praktikos gydytojams sumažinti metinę pacientų aptarnavimo normą nuo 2000 iki 1600.
  • Sudaryti sąlygas gydytojui daugiau laiko skirti pacientui supaprastinant bei kompiuterizuojant medicininės dokumentacijos tvarkymą, raštvedybą.

Vietos gamybos vaistų bei medicinos įrangos rinkos plėtra

  • Remti šalies farmacijos pramonę - sudarant kompensuojamų vaistų sąrašą, pirmenybę teikti šalies farmacijos pramonės gaminamiems vaistams.
  • Sudaryti palankias teisines bei ekonomines sąlygas Lietuvoje gaminti ir vartoti farmacijos gaminius ir medicinos aparatūrą.

 

PABAIGOS ŽODIS

 

Esame pasiryžę ir pasirengę tarnauti Lietuvai. Kartu su dešimtimis tūkstančių savo rėmėjų esame įsitikinę krikščioniškosios demokratijos reikalingumu Lietuvai. Kreipiamės į visus mūsų valstybės piliečius, kviesdami remti krikščioniškosios demokratijos nuostatas ir pasikliauti jomis kaip patikimomis gairėmis prisikeliančios Lietuvos visuomenės gyvenime.

 

Sustiprinkime viltį ir pasitikėjimą.

Sąžiningu darbu kurkime kiekvienos šeimos,
asmens ir visos Lietuvos gerovę.




Naujausi pakeitimai - 2000 09 23.
Aleksandras Graželis

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Frakcijos  >  Krikščionių demokratų frakcija  >  Dokumentai

LR Seimas