Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio susitikimas su NATO Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komiteto Vidurio ir Rytų Europos pakomitečio nariais, vadovaujamais Didžiosios Britanijos parlamentaro Piterio Vigerio (Peter Viggers)

"Džiaugiamės produktyviu bendradarbiavimu, ypač šiuo svarbiu momentu, kai sprendžiama Baltijos valstybių ateitis", sakė šiandien Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, sveikindamas NATO Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komiteto Vidurio ir Rytų Europos pakomitečio narius, vadovaujamus Didžiosios Britanijos parlamentaro Piterio Vigerio (Peter Viggers). "Lietuva puikiai atstovaujama asamblėjoje", pažymėjo delegacijos vadovas ir itin teigiamai įvertino Lietuvos atstovų veiklą šioje institucijoje.

Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta saugumo Europoje klausimams. Pasak Seimo vadovo, Baltijos valstybėms saugumo klausimas yra svarbiausias. Vytautas Landsbergis pabrėžė, jog Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto bei Europos sąjungose yra du lygiaverčiai valstybės užsienio politikos prioritetai, kuriems nėra jokių alternatyvų. Svečiai patikino, jog NATO Parlamentinė Asamblėja vienareikšmiškai remia Lietuvos siekį integruotis į Vakarų struktūras ir atmeta bet kokią Rusijos veto galimybę Aljanso plėtros klausimais. Seimo Pirmininkas pastebėjo, jog Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, įnešė nemažą indėlį į Baltijos jūros bei viso senojo žemyno stabilumą-saugumą. "Įsipareigojame to siekti ir toliau; džiaugiamės, kad galim būti kartu su Europos demokratijomis ir drauge siekti saugumo bei stabilumo regione", sakė Vytautas Landsbergis. Jo nuomone, Lietuva atstovauja šiaurinį flangą, kuriam skiriamas mažesnis dėmesys.

Pokalbio metu buvo prisiminta gegužės mėnesį Lietuvos ir Slovakijos surengta kandidačių į NATO Vilniaus konferencija, pasikeista nuomonėmis dėl jos vertinimų. Vytautas Landsbergis pastebėjo, jog kai kas neteisingai suprato baigiamąjį Konferencijos dokumentą, kuriame kalbama apie devynių šalių solidarumą. Bandymai interpretuoti tai, kaip pasisakymą už bendrą viso devyneto (arba nė vienos) priėmimą į Šiaurės Atlanto Sąjungą, neturi pagrindo. Konferencijos dalyvės, demonstruodamos solidarumą, ragina nesustabdyti Aljanso plėtros 2002-siais metais ir kviečia artėjančiame NATO viršūnių susitikime tą aiškiai įvardinti.

Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis apie Rusijos "raudonosios linijos", dabar "buferinės zonos" politiką. Vytautas Landsbergis pastebėjo, jog iki šiol iškraipomi kai kurie II-ojo pasaulinio karo pradžios faktai. Teiginys, jog 1941-ųjų metų birželio 22-ąją dieną Vokietijos kariuomenė įžengė į Sovietų sąjungos teritoriją, yra klaidingas. Tą dieną nacistinė Vokietija peržengė sovietų okupuotos Lietuvos sieną. "Raudonoji linija", pasak Vytauto Landsbergio, yra Ribbentropo-Molotovo pakto pasekmė, stalinistinės politikos rezultatas. Jei Maskva kalba apie kažkokias linijas, vadinasi ji grįžta atgal į Stalino epochą. Tuo tarpu Lietuvos okupacijos nepripažino ir nepripažįsta demokratinis pasaulis. Dabartinės nuotaikos Rusijoje, pasak Vytauto Landsbergio, kelia nerimą pasaulyje. Tą patvirtina JAV senatoriaus R. Durbino pasisakymas kongrese, minint Lietuvos okupacijos 60-metį.

Latvijos atstovas priminė 1995 metų diskusijas Europos Taryboje, kai Rusijai, norinčiai tapti šios struktūros nare, buvo iškeltos tam tikros sąlygos ir įpareigojimai, tačiau visos latvių pastangos dėl užgrobto turto gražinimo ir kompensavimo lieka bevaisės. Todėl pasikeista nuomonėmis apie Lietuvos Seimo inicijuotą įstatymą dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš Rusijos Federacijos. Strasbūre Rusija įsipareigojo finansiškai ir techniškai padėti grįžti į gimtinę asmenims ištremtiems iš SSRS okupuotų Baltijos valstybių, sukurti kompensacijų ir repatrijavimo programas. Rusija su tokiom formuluotėm sutiko ir pasižadėjo tą įvykdyti. Deja, savo pažadų ši šalis nesilaiko.




Naujausi pakeitimai - 2000 07 03.
Loreta Zakarevičienė

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Seimo vadovai  >  Seimo Pirmininko V. Landsbergio susitikimai

LR Seimas