Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos krikščionių demokratų partijos 2000 metų rinkimų į savivaldybių tarybas bendroji programa

Krikščionys demokratai savo rinkiminę kampaniją orientuoja ne į brangiai kainuojančius renginius rinkėjams palinksminti, ne į prabangią reklamą, bet į žmonėms aktualių problemų įvardijimą ir savo siūlomų priemonių bei būdų opiausioms žmonių problemoms spręsti pateikimą. Ar bus suteiktas krikščionims demokratams mandatas įgyvendinti savo siūlymus - nuspręs rinkėjas.

Krikščionys demokratai mato, kad Lietuvos žmonėms didžiausią susirūpinimą kelia:

· išaugusi bedarbystė;

· socialinio teisingumo stoka: didžiulės disproporcijos tarp atskirų valdininkų grupių (ypač teisėjų) ir dirbančiųjų daugumos gaunamų atlyginimų bei išmokamų pensijų ir socialinių išmokų;

· valdžios pareigūnų piktnaudžiavimai valstybės, savivaldybių lėšomis, biurokratų savivalė;

· šilumos, elektros energijos tarifų bei transporto paslaugų kainų augimas, viršijantis atlyginimų ir socialinių išmokų augimą;

· apsirūpinimas gyvenamuoju būstu miestuose (ypač jaunoms šeimoms);

· žemos, sąnaudų neatitinkančios žemės ūkio produkcijos kainos ir vėluojantys atsiskaitymai už pateiktą žemės ūkio produkciją; santykinai labai aukštos žemės ūkio technikos, kuro ir trąšų kainos;

· besiplečiantis socialinis blogis: nusikalstamumas ir smurtas, alkoholizmas, prostitucija ir narkomanija;

· ribotos galimybės suteikti vaikams tinkamą išsilavinimą bei dorovinį ugdymą mokyklose.

LKDP rinkimų į savivaldybių Tarybas bendroji programa atspindi pagrindines LKDP veiklos kryptis, nuostatas, pasiūlymus opiausioms žmonių problemoms spręsti, taip pat pasiūlymus išplėsti savivaldybės teises ir galimybes spręsti šias problemas.

1. Savivaldybių teisių ir galimybių spręsti vietos problemas išplėtimas.

Miesto ar rajono savivaldybė tebėra labiau centrinės valdžios nutarimų vykdytoja, nei pačių žmonių valdžia, pajėgi savarankiškai tvarkyti vietos reikalus. Apie 80% savivaldybių biudžetų lėšų tenka švietimui, socialinei apsaugai, butų ir komunaliniam ūkiui finansuoti. Šių lėšų panaudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai, o savivaldybė faktiškai atlieka tik "kasininko" vaidmenį. Savivaldybės savarankiškai disponuoja tik 8-15% savo biudžeto lėšų. Nereti atvejai, kai savivaldybės biudžeto įplaukų neužtenka įstatymais nustatytiems mokėjimams vykdyti.

· LKDP siūlo: deleguoti savivaldybėms visas valdžios funkcijas, susijusias su gyventojų kasdienių problemų sprendimu; sudaryti savivaldybėms sąlygas realiai įtakoti naujų darbo vietų steigimą; spręsti gyventojų apsirūpinimo būstu problemas; išplėsti savivaldybių funkcijas bei padidinti atsakomybę; užtikrinti savivaldybių finansinį savarankiškumą nuosekliai didinant savivaldybėms tenkančių nacionalinio biudžeto pajamų dalį nuo 32% iki 50%.

KD frakcija Seime valstybės ir savivaldybių biudžetų 1999 ir 2000 metams svarstymų metu pateikė siūlymus:

"Koreguoti nacionalinio biudžeto pajamų dalį, tenkančią savivaldybių biudžetams, kuri neturi būti mažesnė kaip 34%";

"Patikslinti įstatymų nuostatas, numatančias privalomą priemonių finansavimą iš savivaldybių biudžetų taip, kad savivaldybės turėtų galimybę savarankiškai disponuoti ne mažiau kaip 10-20% savo biudžeto lėšų". (KD frakcijos siūlymai liko neįgyvendinti.)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. apibrėžia žemės, vidaus vandenų, miškų ir parkų nuosavybės teisę Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Šiame straipsnyje savivaldybė prilyginta “kitiems nacionaliniams subjektams”, kuriems “gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti”. Savivaldybė, neturėdama teisės disponuoti savo teritorijoje esančia žeme, neturi galimybės vykdyti ūkinę veiklą, orientuotą į miesto, rajono reikmes, savarankiškai spręsti investuotojams reikalingų žemės sklypų įsigijimo, o tuo pačiu ir investuotojų pritraukimo problemos.

· LKDP siūlo suteikti savivaldybėms nuosavybės teisę į žemę ir perduoti jai dalį valstybei priklausančių žemės sklypų.

LKDP yra parengusi tokią LR Konstitucijos 47 straipsnio pataisą:

"Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams, savivaldybėms ir valstybei."

2. Naujų darbo vietų steigimas.

Pagal oficialius statistikos duomenis 1999 metų pabaigoje Lietuvoje nedarbas siekė apie 10%. Įvertinus tai, kad yra nemažai itin sunkioje finansinėje būklėje esančių įmonių, kuriose žymi dalis dirbančiųjų yra "privalomose atostogose", galima teigti, kad faktinis nedarbo lygis yra žymiai aukštesnis. Ypač sunki padėtis yra Šalčininkų, Akmenės, Lazdijų, Pasvalio, Jonavos rajonuose, o taip pat Šiaulių ir Panevėžio miestuose.

· LKDP siūlo įgyvendinti priemones, sudarančias palankesnes sąlygas naujoms darbo vietoms steigti.

KD frakcija Valstybės biudžeto 1999 metams svarstymo metu pateikė siūlymą:

"Įstatymu patvirtinti Privatizavimo fondo lėšas smulkiam ir vidutiniam verslui remti, šiam tikslui skiriant ne mažiau kaip 50 mln. Lt. Numatyti, kad šios lėšos būtų skiriamos naujoms darbo vietoms steigti miestuose ir rajonuose, kuriuose yra didžiausias darbo vietų stygius". (Frakcijos siūlymas neįgyvendintas).

Verslų plėtrai kaime bei naujoms darbo vietoms kurti iš esmės palengvinti sąlygas keisti žemės paskirtį.

Darbdavių skatinimui kurti naujas darbo vietas ir į jas priimti bedarbius bei jaunimą KD frakcija Seime pasiūlė tokią Fizinių asmenų pajamų mokesčio pataisą:

"Tais atvejais, kai steigiamos naujos darbo vietos ir į jas priimami asmenys, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą ar neturintys valstybinio socialinio draudimo darbo stažo (pirmą kartą įdarbinami), tai tokių asmenų apskaičiuotas pajamų mokestis pirmuosius 12 mėnesių nuo tokių asmenų įdarbinimo dienos lieka įmonėje".

Nubraukti įmonėms skolas ir delspinigius, jeigu per nustatytą laiką įmonė sumoka einamus mokesčius.

3. Socialinio teisingumo padidinimas.

Šiuo metu taikomas vieningas fizinių asmenų pajamų apmokestinimo 33% tarifas yra naudingas dideles pajamas gaunantiems asmenims ir neatitinka gyventojų daugumos interesų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką valstybės socialinę paramą gauti turi galimybę dideles pajamas bei turtą turintys asmenys. Teisėtą visuomenės pasipiktinimą kelia didžiulės disproporcijos tarp atskirų valdininkų grupių (ypač teisėjų) ir dirbančiųjų daugumos gaunamų atlyginimų.

· LKDP siūlo įgyvendinti priemones socialiniam teisingumui padidinti.

LKDP įsitikinusi, kad efektyvesnė ir teisingesnė mokesčių politika būtų perėjus prie progresyvinės fizinių asmenų pajamų apmokestinimo sistemos. Įgyvendinus LKDP siūlomą sistemą, fizinių asmenų pajamoms, kurios yra mažesnės už šalyje esantį vidutinį darbo užmokestį, būtų taikomas sumažintas mokesčio tarifas, o fizinių asmenų pajamoms, kurios daugiau kaip du kartus viršija šalies vidutinį darbo užmokestį, mokesčio tarifas didinamas nuo 33% iki 50%. LKDP pateikė siūlymą šiai Vyriausybei įtraukti į jos programą tokią nuostatą:

"Parengti progresyvinę fizinių asmenų pajamų apmokestinimo sistemą". (Vyriausybė pasiūlytos nuostatos į savo programą neįtraukė).

KD frakcija Seime pateikė įstatymo projektą, numatantį privalomą pajamų ir turto deklaravimą visiems asmenims, kurių metinės pajamos viršija 50 000 litų arba turimo turto vertė viršija 250 000 litų.

LKDP siūlo paspartinti Valstybės tarnautojų pareigybinių atlyginimų įstatymo priėmimą ir įteisinti harmoningą valstybės tarnautojų bei pareigūnų atlyginimų sistemą.

4. Sąlygų piktnaudžiauti valstybės, savivaldybių lėšomis ribojimas.

Valstybės, savivaldybių institucijos bei joms pavaldžios įmonės, vykdydamos ūkines funkcijas, iš biudžeto ar įmonių lėšų įsigyja materialines vertybes, vykdo investicinius projektus, apmoka įvairias paslaugas. Sandoriai materialinėms vertybėms įsigyti, paslaugoms gauti sudaromi bei vykdomi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Krikščionys demokratai mato, kad galiojantis įstatymas turi "spragų", kurios suteikia galimybes valdininkams nepažeidžiant įstatymo piktnaudžiauti biudžeto ar įmonės lėšomis.

· LKDP siūlo sukurti teisines sąlygas racionaliam valstybės, savivaldybių bei jų pavaldume esančių įmonių lėšų panaudojimui bei tinkamai jų kontrolei užtikrinti.

KD frakcija Seime pasiūlė esmines pataisas Viešųjų pirkimų įstatymui jo trūkumams pašalinti. Daugeliui ypač svarbių pataisų, ribojančių valdininkų galimybes piktnaudžiauti valstybės, savivaldybių lėšomis, Seimas nepritarė. Krikščionių demokratų frakcija Seime numato toliau siekti, kad visos pasiūlytos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos būtų priimtos.

5. Paramos gyvenamojo būsto statybai padidinimas, savivaldybės socialinio būsto fondo sukūrimas.

Valstybės biudžete 2000 metams programai "Būstas" numatyta 4,4 mln. Lt. Pasinaudojant biudžete numatytomis lėšomis gyventojai turės galimybę būsto įsigijimo finansavimui gauti bankų kreditų apie 45 mln. Lt sumai. Už šias lėšas bus galima pastatyti apie 630 dviejų kambarių butų. Pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu suteiktą teisę paramai gyvenamajam būstui gauti šiuo metu eilėse yra apie 105 000 gyventojų. Esant tokiam "Būsto" programos finansavimui, paskutinieji eilėje paramos laukiantys gyventojai valstybės paramos sulauktų po 165 metų.

Socialiai remtinos šeimos, nepajėgios savarankiškai aprūpinti būstu, yra kita ilgalaikė gyventojų apsirūpinimo būstu problema.

· LKDP siūlo padidinti valstybės paramą gyventojų apsirūpinimui gyvenamuoju būstu ir paskirstyti ją savivaldybėms taip, kad kiekvienais metais valstybės paramą galėtų gautų ne mažiau kaip 7% eilėse esančių gyventojų.

LKDP siūlo neatidėliotinai pradėti formuoti savivaldybių socialinio būsto fondą, kuris ateityje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10% bendro gyvenamojo būsto fondo.

KD frakcija Valstybės biudžeto 1999 metams svarstymo metu pateikė siūlymą:

"Įstatymu patvirtinti 40 mln. Lt Privatizavimo fondo lėšų skyrimą Finansų ministerijos programai "Būstas" padidinant bendrą šiai programai skiriamų lėšų sumą iki 51 mln. Lt ir jas paskirstyti tokia tvarka:

- skirti 15 mln. Lt savivaldybių municipaliniam butų fondui plėsti;

- skirti 36 mln. Lt palūkanų skirtumui padengti teikiant bankų paskolas piliečiams." (KD frakcijos siūlymas liko neįgyvendintas).

6. Kaimo būklės pagerinimas.

Žemės ūkio produktų perprodukcija ir maisto produktų importas lemia žemas, faktinių sąnaudų neatitinkančias, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas bei vėluojančius atsiskaitymus už pateiktą žemės ūkio produkciją. Lietuva neišnaudoja jai suteiktų kvotų maisto produktų eksportui į ES šalis, o taip pat ir kvotų žuvies sugavimui Baltijos jūroje. Santykinai labai aukštos žemės ūkio technikos bei jų paslaugų, kuro ir trąšų kainos, labai sumažėjusi ir netobulai organizuota valstybės finansinė parama dar labiau apsunkina kaimo finansinę būklę. Užsitęsęs nuosavybės teisių į žemę jos savininkams atkūrimas bei žemės nuosavybės iki 3 ha gyvenantiems kaime asmenims teisinis forminimas, riboja kaimo raidai būtiną spartesnį žemės rinkos formavimąsi, žemės savininkų galimybes gauti palankesnius banko kreditus ūkinei veiklai vystyti.

· LKDP siūlo įgyvendinti priemones ekonominei būklei kaime pagerinti.

Šiuo metu tebėra aktualūs LKDP siūlymai, kurie, prasidėjus Rusijos ūkio krizei, buvo įteikti Vyriausybei:

"Rusijai itin aktualaus maisto produktų importo iš Lietuvos palaikymui bei rinkos šiems produktams išsaugojimui išnagrinėti galimybes pakeisti eksporto sutartyse numatytus atsiskaitymus valiuta įvairiomis barterinių mainų modifikacijomis; operatyviai parengti alternatyvių rinkų paieškos ir jų įsisavinimo programą ir skirti reikiamas lėšas jos įgyvendinimui; perteklinės produkcijos realizavimo vidaus rinkoje pagerinimui, pagal turimas galimybes sugriežtinti reikalavimus analogiškos produkcijos importui."

Maisto eksporto į ES šalis kvotoms įsisavinti bei Lietuvos rinkos apsaugai nuo santykinai pigių ir žemos kokybės maisto produktų importo užtikrinti Valstybės biudžeto 1999 metams svarstymo metu buvo pateiktas siūlymas skirti lėšas, reikalingas ES kokybės reikalavimų importuojamiems maisto produktų įvykdymui bei efektyvios kokybės kontrolės sistemai importuojamiems maisto produktams sukurti.

Lietuvai skirtoms žuvies sugavimo Baltijos jūroje kvotoms išnaudoti ir žuvies importui sumažinti KD frakcija Seime pateikė siūlymą panaikinti akcizo mokestį kurui žvejybiniams laivams ir tokiu būdu sudaryti Lietuvos žvejams panašias ūkinės veiklos sąlygas, kurias turi kitų šalių žvejai.

Žemės ūkio technikai atpiginti KD frakcija Seime pateikė įstatymo pataisą, numatančią PVM ir muito mokesčių panaikinimą Lietuvoje gaminamai bei importuojamai žemės ūkio technikai.

Žemės reformai paspartinti KD frakcija Seime Valstybės biudžeto 1999 metams svarstymo metu pateikė siūlymą:

"Nacionalinėje žemės ūkio plėtojimo programoje Žemės ir miškų ūkio ministerijai skiriamas lėšas "Kitoms priemonėms" sumažinti 20 mln. Lt, padidinant tokiu dydžiu lėšas apskritims žemės ūkio reformai vykdyti." (LKDP siūlymai kaimo ekonominei būklei pagerinti yra neįgyvendinti.)

Valstybės paramos kaimui efektyvumui padidinti LKDP siekia, kad būtų įgyvendinta Vakarų šalyse žemdirbiams ir gyvulių augintojams taikoma paramos tvarka, numatanti tiesiogines valstybės išmokas žemdirbiams pagal jų dirbamos žemės plotą bei turimų gyvulių kiekį.

LKDP nuomone, labai pasiteisino agroserviso centrai, įsteigti prie kaimo seniūnijų ir teikiantys savo paslaugas visiems seniūnijos gyventojams savivaldybės arba seniūno nustatytomis kainomis. LKDP atstovai savivaldybių tarybose įpareigoti teikti siūlymus tokių agroserviso centrų kūrimui.

Ūkininkų pajamoms padidinti suteikti jiems vietas turgavietėse jų produkcijai realizuoti.

7. Socialinio blogio ribojimas.

Asmenų, sergančių alkoholinėmis psichozėmis nuo 1990 iki 1997 metų padidėjo beveik 4 kartus. Lietuvoje beveik 60000 asmenų priklausomi nuo alkoholio. Mirtys, susijusios su alkoholiu, Lietuvoje vidutiniškai sudaro 10%. Nuo rūkymo sukeltų ligų Lietuvoje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 7000 gyventojų. 1995 metais nelegalius narkotikus vartojo 3,2% moksleivių, o 1997 jau 26%. 1997 metais mirė 29 narkomanai. Prekybos narkotikais metinė apyvarta jau siekia apie 300 mln. Lt. Sparčiai plinta nelegali prostitucija ir nelegalūs lošimo namai. Registruotų nusikaltimų skaičius 1990-1997 metų laikotarpiu išaugo nuo 37056 iki 75816, t.y. daugiau kaip du kartus. Nepilnamečių nusikalstamumas didėja sparčiau - beveik pusę nusikaltimus padariusių asmenų sudaro 14-24 metų amžiaus asmenys.

· LKDP siūlo padidinti valstybės bei savivaldos institucijų atsakomybę už socialinio blogio (alkoholizmo, narkomanijos, prostitucijos, smurto, pornografijos) plitimą.

LKDP pasiūlė įtraukti į Vyriausybės programą tokias nuostatas:

"Rengti ir taikyti priešalkoholines ir prieš nelegalų narkotikų naudojimą bei plitimą nukreiptas priemones; išsaugoti alkoholio gamybos valstybės monopolį; sustiprinti teisinę kovą prieš svaigalų kontrabandą, nelegalią gamybą bei prekybą, nelegalų azartinių lošimų verslą."

LKDP nuosekliai siekia riboti socialinio blogio reklamą masinėse informacijos priemonėse.

LKDP numato teikti įstatymų pataisas, didinančias valstybinės valdžios bei savivaldos institucijų teises, pareigas bei atsakomybę už socialinio blogio plitimą.

8. Švietimo sistemos tobulinimas.

Dėl lėšų stygiaus iškilo reali grėsmė žymiam esamo mokyklų tinklo sumažinimui, ypač kaimo vietovėse. Dar ne visi tėvai gali užtikrinti savo vaikų mokymąsi lietuviškose mokyklose. Skaudžiomis ilgalaikėmis pasekmėmis gresia moksleivių dorovinio bei patriotinio auklėjimo spragos. Gerai užsirekomendavusios, ypač moksleivių dorovinio ir patriotinio ugdymo srityje, tradicinių religinių bendruomenių įsteigtos mokyklos gauna žymiai mažesnį valstybės finansavimą už valstybines mokyklas. Joms gresia bankrotas.

· LKDP siūlo pagerinti švietimo finansavimą, maksimaliai išsaugoti kaimo mokyklų tinklą ir užtikrinti dorovinį bei patriotinį moksleivių ugdymą.

KD frakcija Seime, kritiškai vertindama Vyriausybės siūlomą švietimo finansavimą, teikė siūlymą koreguoti Valstybės bei savivaldybių biudžeto projektą:

"Švietimas yra prioritetinis sektorius ir jam skiriamų lėšų padidėjimas neturi būti mažesnis už vidutinį nacionalinio biudžeto išlaidų augimą."

LKDP numato įgyvendinti į Vyriausybės programą įtrauktus savo siūlymus:

"Užtikrinti, kad būtų realizuota teisė kiekvienoje vietovėje visiems norintiems tėvams leisti savo vaikus mokytis į valstybinę lietuvišką mokyklą. Tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas, suteikiančias valstybinį švietimo standartą atitinkantį išsilavinimą, finansuoti taip pat, kaip atitinkamo tipo valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigas."

Krikščionys demokratai, vadovaudamiesi nuostata, kad mokyklos kaimo vietovėse reikalingos ne vien tik kaimo vaikų mokymui, bet jos yra reikšmingos ir kaip kaimui itin aktualūs kultūros židiniai, remia mokyklų kaimo vietovėse išsaugojimą.

LKDP atstovai, gavę rinkėjų mandatą darbui Seime bei savivaldybių tarybose, šiuo metu yra ir ateityje taip pat bus įpareigoti vadovautis šiomis nuostatomis ir siekti nuoseklaus jų įgyvendinimo.




Naujausi pakeitimai - 2000 02 28.
Aleksandras Graželis

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Frakcijos  >  Krikščionių demokratų frakcija  >  Dokumentai

LR Seimas