Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba, pasakyta prie Seimo rūmų 2000-ųjų metų sausio 12-ąją

Mielieji, visi, kurie atėjote, kad būtume vėl kartu, kad prisimintume, pažvelgtume į savo širdis ir sustiprėtume. Atėjo vėl tas vakaras, gilyn eina naktis, ta pati kaip ir prieš devynerius metus, kada mūsų šaliai, tautai, žmonėms teko atlaikyti nepaprastą išbandymą. Pasaulis nustėręs, sugniaužta širdim ir braukdamas ašaras, - tie visi žmonės, kurie tada stebėjo įvykius televizijos ekranuose ir prisimena ligi šiol, -stebėjo ir stebėjosi, kaip tie žmonės mažai kam tada žinomoje Lietuvoje, neturėdami nieko rankose, nebent viens kito ranką, stovėjo prieš geležinę mirtį ir nesitraukė. Ir jie nugalėjo. Todėl, kad yra ginklų stipresnių už geležį.

Tada čia irgi buvo daug žmonių, pilna iki pat tų namų ir iki anų namų, ir ant stogų stovėjo su vėliavomis. Jie girdėjo patrankų šūvius, automatų serijas, ir gaudavo baisių šiurpinančių žinių apie tai, kas dedasi prie televizijos bokšto ir Konarskio gatvėje. Ir iš ten atbėgdavo liudininkai, kurie nebėgo namo, bet ėjo čia, nes žinojo, kad dabar čia reikės ginti Tėvynę ir jos laisvę.

Tų žmonių širdyse nebuvo baimės. Buvo aiškumas, tvirtybė ir žinojimas, kas yra tiesa, kas yra garbė, ir už ką verta mirti. Tikrai, čia buvo daugybė pasiryžėlių, daugybė būtų sutikę mirti nesitraukdami. Tada Viešpats čia nepareikalavo aukų, nepakvietė, tiktai antrą kartą, kai iškilo Lietuvai grėsmė rugpjūčio mėnesį. Artūras Sakalauskas krito gindamas Parlamentą.

O tą Sausio 13-tosios naktį kitur Vilniuje dangus pakvietė mūsų seserį ir mūsų brolius. Supraskime, pajuskime, kad jie tebėra, kad jie žvelgia ir klausia: "O kaip jūs, o kas jūs, o kokie jūs?" Ir mes sau atsakykime: "Taip. Jeigu reikės, ir mes būsim tokie, kaip jūs tada buvot, ir mes nesitrauksim."

Kol yra žmonių, prisimenančių, jaučiančių, taip pat ir augančių, ir bręstančių su tuo ištikimybės Tėvynei jausmu, tol Lietuva saugi.

Neįsileiskime į širdis abejonių, tuštybės, mums bandomo įbrukti nepasitikėjimo ar net paniekos savo šaliai, savo kariuomenei. Visokių negražumų yra mūsų gyvenime. Bet yra daugybė gražių žmonių, gražaus jausmo ir įsitikinimų. Tuo laikosi Lietuva, tuo laikosi mūsų Tėvynė ir tuo ji bus gyva.

Ačiū jums, kurie atėjote. Ši naktis yra nušvitimo naktis, nes ir tada, pro tą išorinį siaubą ir mirtį švietė žmonių dvasia. Pajuskime ir neškime kaip ugnelę tą dvasią metų metais.




Naujausi pakeitimai - 2000 01 13.
Loreta Zakarevičienė

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Seimo vadovai  >  Seimo Pirmininko V. Landsbergio pareiškimai

LR Seimas