Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio susitikimas su Austrijos Nacionalinės Tarybos pirmuoju Prezidentu Haincu Fišeriu (Heinz Fischer)


 
Austrijos Nacionalinės Tarybos pirmasis Prezidentas Heinz Fischer
ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis

Oficialaus vizito Austrijoje metu, Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis susitiko su Austrijos Nacionalinės Tarybos pirmuoju Prezidentu Haincu Fišeriu (Heinz Fischer), kuris prisiminė savo viešnagę Vilniuje po kruvinųjų sausio įvykių, “Lietuvoje buvo labai šalta, o Seime - daug maišų su smėliu”. H. Fišeris sakė tuomet galvojęs, koks sunkus bus šios šalies kelias į gerovę. Todėl itin džiugina Europos Komisijos ataskaita ir rekomendacija Lietuvai pradėti derybas dėl narystės. Vytautas Landsbergis pakvietė H. Fišerį apsilankyti Lietuvoje ir pačiam savo akimis pamatyti pasikeitimus, kurie įvyko ir Lietuvos žmonių pastangų dėka, ir padedant Europos demokratijoms.

Susitikimo metu H. Fišeris informavo Seimo vadovą apie politinę situaciją Austrijoje po spalio mėnesį įvykusių parlamentinių rinkimų, pasakojo apie Vyriausybės formavimo problemas, kylančias dėl sunkumų sudaryti valdančiąją koaliciją. Daugiausiai vietų laimėję socialdemokratai nenori bendradarbiauti su J. Haiderio vadovaujama Laisvės partija. Liaudies partija (krikščionys demokratai) vėlgi buvo numatę sau opozicijos vaidmenį, tad kelia tam tikrus reikalavimus koalicijos sudarymui. Vytautas Landsbergis Laisvės partijos iškilimą pavadino nauju reiškiniu, kurio esmė gali būti izoliacionizmas. “Gal laisvės sąvoka jiems reiškia ne išsilaisvinimą nuo Rytų dominantės, kaip mums, bet laisvę nuo europinės atsakomybės, atsiribojimą nuo Vidurio Europos kaimynų”, sakė Seimo vadovas. Jis klausė, ar tai gali būti ne vien Austrijos visuomenės, bet ir Europos Sąjungos šalių nuotaikų atspindys artėjančios ES plėtros išvakarėse. Tai, pasak Vytauto Landsbergio, stabdytų integracinį procesą. Lietuva visą laiką jautė savotišką netikrumą: ar tikrai ES nori mus priimti? Tik dabar pajutome aiškų palankumą, - pastebėjo Seimo vadovas. Pasak jo, kartais žodžiais deklaruojamas politinis stabilumas ir nedalomos Europos saugumas realiame gyvenime atrodo kitaip. Tą patvirtina veiksmai vienoje Kaukazo šalyje, kurios tauta atidalinta ir pasmerkta naikinimui. H. Fišeris patikino, jog Austrijos valdžia tvirtai pasisako už stabilumo išsaugojimą Europoje. ES šalyse neįmanomi jokie kariniai veiksmai, todėl ES plėtimas reiškia tik stabilumo zonos plėtimą. "Esu įsitikinęs, jog atsakomybė už sėkmingą plėtros procesą yra ir atsakomybė prieš savo vaikus, o tie, kas pasisako prieš, dirba nestabilumo kryptimi”, kalbėjo H. Fišeris.

H. Fišeriui pasidomėjus, Vytautas Landsbergis informavo apie santykį tarp Lietuvos euroskeptikų ir pasisakančiųjų už narystę ES. Seimo Pirmininko pastebėjimu, jei ES bus matoma kaip reikalaujanti, spaudžianti, kelianti ultimatumus organizacija, ji darysis vis mažiau patraukli. Reikėtų skatinančių, drąsinančių žodžių ir iš pačios ES. Europos Komisijos sprendimas pakviesti Lietuvą pradėti derybas, be abejo, yra optimistiškai nuteikiantis žingsnis, kuris buvo palankiai sutiktas politiniuose sluoksniuose bei daugumos plėtros proceso rėmėjų, tačiau kairioji opozicija ir žiniasklaida jį mažai eksponavo.

Pokalbio metu pasikeista nuomonėmis apie padėtį Rusijoje bei politinę šios šalies ateitį. Pasak Vytauto Landsbergio, to, kas vyksta Rusijoje, negalima pavadinti stiprėjančia demokratija. Ten įsigali tikėjimas prievarta bei jėga, paniekinamos tautų bei žmogaus teisės. Vakarai linkę prisitaikyti prie šių tendencijų. ESBO susitikimo Stambule rezultatai, pasak Seimo Pirmininko, sustiprino tokį įspūdį.




Naujausi pakeitimai - 1999 11 25.

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Seimo vadovai  >  Seimo Pirmininko V. Landsbergio susitikimai

LR Seimas