Lietuvos Respublikos Seimas

LKDP nuostatos apie šalies ūkio būklę, pateiktos Respublikos Prezidentui 1999.10.14

 1999 m. spalio mėn. 14 d. Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovai, valdybos bei frakcijos Seime atstovai susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi. Pokalbio metu krikščionys demokratai pateikė šiuos siūlymus.
 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI

 

LKDP NUOSTATOS

DĖL ŠALIES ŪKINĖS, FINANSINĖS IR SOCIALINĖS BŪKLĖS

 

LKDP šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia:

I. Valstybės finansinė būklė;

II. AB “Mažeikių nafta” privatizavimas;

III. Sunkioje finansinėje būklėje esančios įmonės.

 

I. Valstybės finansinė būklė.

LKDP pažymi, kad:

  • 1999 metų valstybės biudžeto išlaidos buvo nustatytos atsižvelgiant į numatomą 14,5% dydžio, lyginant su 1998 metais, pajamų augimą. Faktiškai valstybės biudžeto mokestinės ir nemokestinės pajamos per 7 mėnesius buvo 7,7% mažesnės, negu per tą patį 1998 metų laikotarpį;
  • 1999 metų sausio-kovo mėnesių biudžeto įplaukos parodė, kad, rengiant valstybės biudžetą, nebuvo tinkamai įvertintos Rusijos krizės pasekmės, numatyta netiksli akcizų politika ir todėl valstybės biudžetas yra nerealus. KD frakcija rėmė nuostatą jau po I ketvirčio koreguoti valstybės biudžetą;
  • Seimo patvirtintos 1999 metų valstybės biudžeto pataisos turi tokius esminius ypatumus:

a) valstybės biudžeto pataisas buvo būtina atlikti jau po pirmojo metų ketvirčio;

b) numatytos biudžeto mokestinės pajamos ir toliau išlieka nerealiai didelės;

c) nuostatos “esant laikinam valstybės piniginių išteklių Lietuvos biudžete trūkumui finansuoti išlaidas pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus” įteisinimas atleidžia Vyriausybę nuo prievolės užtikrinti numatytą išlaidų finansavimą, o įstatymu numatytų asignavimų sumos tampa tik finansavimo limitais. Biudžeto nevykdymo įteisinimas reiškia finansinės būklės neapibrėžtumą valstybiniame sektoriuje, o tuo pačiu ir visame šalies ūkyje. Dėl nepakankamų mokestinių pajamų atskiriems išlaidų straipsniams finansuoti lėšų bus skiriama mažiau, negu numatyta patikslintame biudžeto projekte.

KD frakcija siūlo Vyriausybei užtikrinti, kad faktinis išlaidų finansavimas nebūtų mažesnis, negu numatyta biudžete:

1) Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai bei programų finansavimas mokyklų statybai, renovacijai, švietimo technologijų modernizavimui;

2) Vilniaus apskričiai skirti asignavimai Rytų Lietuvos mokykloms finansuoti;

3) Žemės ūkio ministerijai skirti asignavimai Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai;

4) programoms, kurioms dalinį finansavimą teikia užsienio subjektai su sąlyga, kad dalis lėšų skiriama ir iš valstybės biudžeto.

Šalies finansinei būklei normalizuoti LKDP siūlo Vyriausybei, Seimui sudarant valstybės finansinės veiklos planą 2000 metams:

  • objektyviai įvertinti visas valstybės, savivaldybių biudžetų, SODRos, pagrindinių nebiudžetinių fondų įplaukas, lėšų skolinimosi galimybes tiek vidaus rinkoje, tiek ir iš užsienio;
  • nustatyti valstybės išlaidų prioritetus ir pagal juos pakoreguoti valstybės ekonomines bei socialines programas, valstybės institucijoms skiriamas lėšas taip, kad jos atitiktų realias valstybės pajamas;
  • valstybės lėšų taupymui bei racionaliam jų panaudojimui užtikrinti priimti LKDP siūlomas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas;
  • informuoti visuomenę apie realią valstybės finansinę būklę, jos perspektyvą bei numatomas priemones finansinei būklei normalizuoti.

Šalies socialinei būklei gerinti LKDP siūlo:

  • įgyvendinti trijų pakopų socialinio draudimo sistemą papildant šiuo metu esantį valstybinį socialinį draudimą, privaloma kaupiamojo pensijų draudimo sistema ir privačiais pensijų fondais;
  • parengti SODRos biudžeto strategiją vidutinės trukmės perspektyvoje, kurioje numatyti: SODRos įplaukų padidinimą panaikinant šiuo metu esančias privalomų mokesčių į SODRos biudžetą išimtis; laipsnišką SODRos biudžeto deficito panaikinimą panaudojant Privatizavimo fondo lėšas;
  • panaikinti sąlygas piktnaudžiauti valstybine socialine parama, gaunant išmokas nepriklausomai nuo turimo nekilnojamojo turto ir/ar faktinių pajamų. Šiam tikslui pasiekti nuosekliai įgyvendinti visuotinį privalomą pajamų ir turto deklaravimą, pradedant nuo didelį turtą ir/ar pajamas turinčių asmenų;
  • sveikatos draudimo sistemos finansinei būklei normalizuoti nustatyti tiesioginius privalomus sveikatos draudimo atskaitymus ir įmokas.

 

  1. AB “Mažeikių nafta” privatizavimas.

LKDP mano, kad naftos ūkis yra svarbus šalies ūkio sektorius, kurio tolesnę perspektyvą lemia sėkmingas jo privatizavimas. Strateginiu požiūriu kompanijos “Williams International Company” pripažinimas strateginiu investuotoju į AB “Mažeikių nafta” yra teisingas sprendimas.

LKDP, vertindama AB “Mažeikių nafta” privatizavimo derybų eigą, akcentuoja šiuos pagrindinius momentus:

1) derybos su strateginiu investuotoju dėl AB “Mažeikių nafta” akcijų pirkimo bei kitų sutarčių pasirašymu užtruko jau beveik dvejus metus. Buvo atidedami bendrovės įmonių rekonstravimo terminai ir visa tai neigiamai įtakojo AB “Mažeikių nafta” veiklą;

2) derybų su strateginiu investuotoju metu buvo ryškiai akcentuojama, kad galutinį sprendimą lems politiniai ir tik po to ekonominiai motyvai. Tai įtakojo derybų eigą ir galutinius jos rezultatus. Vyriausybė, prisiėmusi esminius finansinius, turtinius bei neturtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui bei AB “Mažeikių nafta”, iš esmės prisiėmė riziką už bendrovės ūkinės-komercinės veiklos rezultatus;

3) valstybė yra pagrindinis AB “Mažeikių nafta” kreditorius (AB “Mažeikių nafta” faktinis įsiskolinimas valstybei šiuo metu siekia apie 1 mlrd. Lt), todėl bent jau iki tol, kol bendrovė likviduos savo įsiskolinimus, Vyriausybei tikslinga turėti minimalius teisinius svertus tam, kad galėtų užtikrinti sąžiningą konkurenciją, garantuojančią efektyvų lėšų panaudojimą vykdant investicinius projektus. Todėl LKDP siūlo iki tol, kol AB “Mažeikių nafta” likviduos savo ilgalaikius finansinius įsipareigojimus valstybei, Vyriausybei išlaikyti 25% akcijų paketą. Bendrovės privatizavimą vykdyti pagal schemą, neprieštaraujančią Vyriausybės prisiimtiems įsipareigojimams (lentelė 1);

4) numatytai AB “Mažeikių nafta” pajėgumų išvystymo ir efektyvios veiklos strategijai įgyvendinti reikalingos šios esminės sąlygos:

a) investiciniams projektams finansuoti;

b) padidėjusių poreikių naftos žaliavai užtikrinimo garantijos;

c) padidėjusių produkcijos apimčių realizavimo galimybių (rinkų) garantijos.

Pagrindinis dėmesys šiuo metu skiriamas ir didžiausia pažanga pasiekta užtikrinant (a) punkto reikalavimus. LKDP atkreipia dėmesį, kad AB “Mažeikių nafta” išvystymo projekto riziką apsprendžia tai, kad kitų esminių sąlygų (b) ir (c) vykdymo perspektyva dar neturi pakankamų garantijų.

 

III. Sunkioje finansinėje būklėje esančios įmonės.

LKDP konstatuoja, kad Vyriausybių vykdyta politika dėl įmonių, esančių sunkioje finansinėje būklėje, yra neefektyvi. Įmonių veiklos gaivinimo programa ir jos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999.05.21 nutarimu Nr.629, yra reikalingos, tačiau dėl nepatenkinamo jų vykdymo didesnio efekto nedavė. Situacija sunkioje finansinėje būklėje esančiose įmonėse toliau blogėja. Įmonių įsiskolinimai, kurių dalį reikės padengti valstybės lėšomis, nuolat auga.

Sunkioje finansinėje būklėje esančių įmonių problemai spręsti LKDP siūlo jas suskirstyti į tris grupes:

Pirmai grupei priskirti įmones, kurios per paskutinius 12 mėnesius savalaikiai vykdė visus einamuosius privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybių, SODRos biudžetus, tačiau turi įsiskolinimų už ankstesnius laikotarpius, kurių padengti yra nepajėgios. Tokioms įmonėms reikia suteikti teisę laipsniškai likviduoti savo įsiskolinimus 10-15 metų laikotarpyje kiekvieną mėnesį kartu su einamaisiais mokesčiais padengiant proporcingą skolos dalį. Įmonėms, nevykdančioms skolos padengimo grafiko, numatyti sankcijas, o likviduojančioms įsiskolinimus anksčiau nustatytų terminų, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką anuliuoti tam tikrą skolos dalį.

Antrai grupei priskirti įmones, kurios turi įsiskolinimų valstybės, savivaldybių, SODRos biudžetams už ankstesnius laikotarpius ir per paskutiniuosius 12 mėnesių einamuosius privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybių, SODRos biudžetus vykdė tik iš dalies. Įmonės turi perteklinio turto, kurį realizavus galima padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, suformuoti minimaliai būtinas apyvartines lėšas ir, esant galimybei, padengti dalį įsiskolinimų valstybei. Tokioms įmonėms turi būti parengtas jų reorganizavimo projektas, numatantis “sveikosios” įmonės dalies išsaugojimą. Reorganizuotoms įmonėms reikia peržiūrėti jų įsiskolinimus valstybės, savivaldybių, SODRos biudžetams ir nustatyti jų padengimo terminus taikant tokią pačią tvarką kaip ir pirmai grupei priskirtoms įmonėms.

Trečiai grupei priskirti įmones, kurios turi esminių įsiskolinimų valstybės, savivaldybių, SODRos biudžetams už ankstesnius laikotarpius ir per paskutiniuosius 12 mėnesių einamuosius privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybių, SODRos biudžetus vykdė tik iš dalies arba visiškai nevykdė. Įmonės neturi perteklinio turto tiek, kad jį realizavus būtų galima padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, suformuoti minimaliai būtinas apyvartines lėšas. Tokioms įmonėms reikia taikyti paspartintą bankroto procedūrą.

Įmonėms taikomą delspinigių apskaičiavimo tvarką reikia pakeisti taip, kad maksimali delspinigių suma negalėtų viršyti tam tikros skolos dalies dydžio.

Kai kurių Lietuvos įmonių būklę labai apsunkina tai, kad importuojamos prekės, analogiškos jų gaminamai produkcijai, Lietuvos rinkoje parduodamos dempingo kainomis. Tokių problemų sprendimas yra Konkurencijos tarnybos kompetencija. Deja, ši institucija šiuo metu savo funkcijų tinkamai nevykdo todėl, kad Vyriausybė ir Prezidentas iki šiol nepatvirtino naujos Konkurencijos tarybos sudėties ir Konkurencijos tarnybos vadovo. LKDP tikisi, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas ir Konkurencijos tarnyba bus pajėgi tinkamai vykdyti savo funkcijas.

 

 

LKDP pirmininkas Algirdas Saudargas

LKDP valdybos pirmininkas Kazimieras Kuzminskas

 

Vilnius, 1999 10 13

 

 

 

 

Lentelė 1.

AB “Mažeikių nafta” akcijų pasiskirstymo dinamika

AB “Mažeikių nafta” privatizavimo etapai

 

AB “Mažeikių nafta” akcininkai

 

Vyriausybė

“Williams”

Naftos tiekėjai

Finansinės institucijos

Kiti akci-ninkai

Esama būklė

(1999 09 20)

88,5%

-

-

-

11,5%

Vykdoma 50% akcijų emisija ir “Williams” įsigyja

33% akcijų paketą

 

59,3%

 

33%

 

-

 

-

 

7,7%

17% Vyriausybės akcijų parduodama naftos tiekėjams ir finansinėms institucijoms

 

 

42,3%

 

 

33%

 

 

10%

 

 

7%

 

 

7,7%

Vykdoma 25% akcijų emisija, kurią įsigyja “Williams”

 

31,7%

 

49,75%

 

7,5%

 

5,25%

 

5,8%

Vyriausybė parduoda 1,6% akcijų “Williams” ir ji įsigyja AB “Mažeikių nafta” kontrolinį akcijų paketą

 

 

30,1%

 

 

51,35%

 

 

7,5%

 

 

5,25%

 

 

5,8%

Vyriausybė parduoda 5% akcijų naftos tiekėjams

 

25,1%

 

51,35%

 

12,5%

 

5,25%

 

5,8%

Finansinių institucijų akcijos parduodamos naftos tiekėjams

 

25,1%

 

51,35%

 

17,75%

 

-

 

5,8%




Naujausi pakeitimai - 1999 10 15.
Aleksandras Graželis

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Frakcijos  >  Krikščionių demokratų frakcija  >  Straipsniai

LR Seimas