Lietuvos Respublikos Seimas

A. Šimėno pranešimas LKDP tarybos posėdyje 1999.06.05

DĖL ŠALIES ŪKINĖS, FINANSINĖS IR SOCIALINĖS BŪKLĖS

I. ŪKIO, SOCIALINĖ BŪKLĖ IR PROBLEMOS

Šalies ekonominę, finansinę bei socialinę raidą nuo 1998 metų vidurio labai sutrikdė esminiai pokyčiai produkcijos ir paslaugų eksporto rinkose. Iki 1999 metų pagrindinis Lietuvos prekybos partneris buvo Rusija. Plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis per pastaruosius keletą metų prekybos apyvarta su Rusija bei kitomis NVS šalimis stabiliai mažėjo, tačiau dar pereitų metų pirmajame pusmetyje Lietuvos eksportas į Rusiją siekė 21% viso šalies eksporto ir Rusija vis dar buvo pagrindinis Lietuvos ekonominis partneris. Rugpjūčio mėnesį prasidėjusi Rusijos krizė lėmė staigų prekybos apyvartos sumažėjimą. Devalvavus rublį daugelis mūsų šalies produkcijos vartotojų Rusijoje tapo nemokiais ir eksportas į Rusiją tapo nuostolingu.

Dėl tokių pačių priežasčių pasitraukti iš Rusijos rinkos turėjo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ūkio subjektai. Bendras Rusijos importas vien tik per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 49,9%. Atsiradęs prekių perteklius Vakarų Europoje bei kitose šalyse dar labiau apsunkino Lietuvos eksportą. Dėl šių nuo Lietuvos nepriklausančių priežasčių bendras šalies eksportas per pirmąjį šių metų ketvirtį palyginus su 1998 metų pirmuoju ketvirčiu sumažėjo net 25,1%. Naftos produktų eksportas sumažėjo 55,1%, transporto priemonių – 43,4%, žemės ūkio produktų – 42,3%. Žymus Rusijos prekybos apyvartos sumažėjimas didelę įtaką turėjo iki tol itin sėkmingai dirbusiom transporto paslaugų firmoms. Krovinių apyvarta Klaipėdos uoste sumažėjo 6,3%. Vienu ketvirtadaliu sumažėjus šalies bendram eksportui Rusijai tenkanti jo dalis sumažėjo iki 7,1%. (Eksportas į Latviją sudaro 11% viso Lietuvos eksporto). Sumažėjus eksporto apimtims atitinkamai sumažėjo ūkio subjektų, gyventojų, o tuo pačiu ir valstybės pajamos.

Dėl Rusijos krizės labai pasunkėjo eksporto sąlygos daugeliui šalies ūkio subjektų, tačiau sunkiausioje būklėje atsidūrė ūkio subjektai, kurių ūkinė veikla buvo tiesiogiai susieta su Rusijos rinka. Tai palietė ne tik stambias įmones, bet ir daugelį smulkiųjų verslininkų, kurių ne itin aukštos kokybės prekės ir paslaugos dėl jų neaukštų kainų turėjo paklausą Rusijos rinkoje. Pastarieji pakeisti Rusijos rinką kokia nors kita praktiškai neturi galimybių.

Labai pasunkėjusi ūkio subjektų būklė tiesiogiai įtakojo valstybės, savivaldybių biudžetų bei valstybės socialinio draudimo fondo (SODRos) numatytų pajamų surinkimą. Per šių metų sausio-balandžio mėnesius nacionalinis biudžetas nesurinko 444,5 mln. Lt pajamų arba 13,6%, o socialinio draudimo fondas iki birželio mėnesio nesurinko 245,8 mln. Lt arba 13,5%. Valstybės biudžeto pajamų planas per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo įvykdytas tik 87,9% (surinkta mokestinių ir nemokestinių pajamų 1,4 mlrd. Lt), tačiau planuotos išlaidos įvykdytos net 142,3% (2,56 mlrd. Lt). Išlaidoms finansuoti buvo pasiskolinta 1,1 mlrd. Lt arba beveik 50% Vyriausybei nustatyto metinio skolinimosi limito. SODRos įplaukų stygius kompensuojamas banko kreditais už kuriuos mokamos iki 12-14% palūkanos.

Šių metų balandžio 30 dieną visa valstybės skola buvo 10,7 mlrd. Lt, o užsienio skola – 7,56 mlrd. Lt. Vien tik per keturis šių metų mėnesius valstybės skola padidėjo 11,5%, o užsienio skola – 12,2%.

Valstybės išlaidų finansavimas skolintomis lėšomis rodo, kad gyvename ne pagal pajamas.

Vidutinis darbo užmokestis per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo mažesnis negu pereitų metų gruodžio mėnesio. Realus darbo užmokestis sumažėjo 6%. Bendrą ūkio būklę atspindi nedarbo lygio pasikeitimai. Per pirmąjį ketvirtį buvo registruota 144,4 tūkst. bedarbių arba 8,1%. Vasario mėnesį neapmokamose atostogose buvo 63,8 tūkst. žmonių, 24,1 tūkst. buvo nedirbo dėl priverstinių prastovų ir 12,1 tūkst. žmonių dirbo nepilną darbo dieną. Todėl realus nedarbo lygis siekia 14-16%. Lazdijų, Šalčininkų, Akmenės, Jonavos rajonuose oficialus nedarbo lygis siekia 14-17%, Šiaulių mieste – 12,6%. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Prienų, Kėdainių, Anykščių, Molėtų rajonuose oficialus nedarbo lygis 4-6%. Produkcijos perteklius bei nepakankamos gyventojų pajamos lėmė itin žemą infliaciją. Per pirmąjį ketvirtį infliacija nesiekė 1 procento.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujajai mokesčių į SODRos biudžetą tvarkai, privalomų mokesčių našta dideles pajamas gaunantiems asmenims žymiai palengvėjo. Dėl to itin sunkioje būklėje esantis SODRos biudžetas neteko apie 130 mln. Lt įplaukų. Mokesčiai išaugo individualių įmonių, kurių žymi dalis yra ties bankroto riba, savininkams. Likusią sumažėjusių SODRos įplaukų dalį numatyta padengti iš valstybės biudžeto.

Dėl nelanksčios akcizų politikos alkoholiniams gėrimams jų surinkimas per pirmąjį šių metų ketvirtį palyginus su pereitų metų pirmuoju ketvirčiu sumažėjo apie 30 mln. Lt. Tai beveik prilygsta nedidelio rajono savivaldybės metinėms biudžeto įplaukoms.

Nelengva situacija kaime, kuriame gyvena beveik 1/3 gyventojų. Žemės ūkyje užimta apie 22% dirbančiųjų. Maisto produktų realizavimo rinkų stoka riboja žemės ūkio produkcijos gamybos plėtrą, pagamintos produkcijos supirkimo kainų augimą, o tuo pačiu ir kaime gyvenančių žmonių pajamas.

Šalies ekonominei būklei ir toliau didelę įtaką turi energetinis sektorius. Šalies naftos komplekso veiklos 1998 metais rezultatas – 93 mln. Lt nuostolių. Per pirmuosius du šių metų mėnesius nuostoliai padidėjo dar 34 mln. Lt. Komplekso skolos bankams, kurių dauguma yra su Vyriausybės garantijomis, siekia 1,114 mlrd. Lt. Nuo 2002 metų Europos Sąjungos šalyse įsigalios nauji kuro standartai. Todėl iki šios datos būtina atlikti Mažeikių naftos perdirbimo įmonės rekonstrukciją. Jeigu rekonstrukcija nebus savalaikiai atlikta įmonė praras turimas produkcijos realizavimo rinkas ir jos lauktų neišvengiamas bankrotas. Naftos komplekso rekonstrukcijai reikia 2,8 mlrd. Lt. Strateginis investuotojas įsipareigoją investuoti 300 mln. Lt. Tikėtina, kad likusioms lėšoms arba bent jau didžiajai jų daliai gauti iš užsienio bankų bei kitų kredito įstaigų bus reikalingos Vyriausybės garantijos.

Lietuvos energetinė sistema dirba nuostolingai: energetiniam sektoriui nuolat skiriamos žymios dotacijos: Seimo pripažinta valstybės vidaus skola AB “Lietuvos energija” 1994-1996 metais sudarė 776 mln. Lt, 1997 metais – 320,4 mln. Lt. Elektros energijos eksportas nuostolingas - už Lietuvos patiektą elektros energiją Baltarusijos įsiskolinimai šiuo metu siekia apie 500 mln. Lt ir jie nuolat auga. Baltarusija už 1998 metais patiektą elektros energiją faktiškai neatsiskaitė, tačiau energijos tiekimas į šią šalį lyginant su 1997 metais buvo padvigubintas. Energijos eksportui padidinti 1998 metų viduryje buvo papildomai pajungta Elektrėnų AE.

Ignalinos AE elektros energijos pardavimo kaina padengia tik einamuosius jos gamybos kaštus.

Europos Sąjunga reikalauja pateikti realius Ignalinos AE problemų sprendimo kelius bei nurodyti elektrinės uždarymo terminus.

II. LKDP VALDYBOS SIŪLYMAI ŪKIO BEI SOCIALINĖMS PROBLEMOMS SPRĘSTI.

Susiklosčius nelengvai ūkio bei socialinei būklei reikalinga itin darni visų valdžios grandžių bei institucijų veikla. Pastaruoju metu įvykę pokyčiai valdžios struktūrose tikrai neprisidėjo prie šalies ekonominės bei socialinės būklės pagerėjimo. LKDP valdyba kartu su Partijos pirmininku įvertino politinės krizės priežastis ir teikė savo siūlymus politinei krizei spręsti taip, kad būtų minimizuotos jos negatyvios pasekmės (priedas 1 ir priedas 2).

LKDP valdyba operatyviai reagavo į prasidėjusią krizę Rusijoje ir teikė savo siūlymus Vyriausybei (priedas 3).

Šių metų pradžioje LKDP valdyba pateikė savo vertinimus dėl ūkio finansinės būklės bei dėl energetikos sektoriaus būklės ir pasiūlė problemų sprendimo kelius (priedas 4 ir priedas 5).

Šalies ūkio bei socialinės raidos perspektyvą lemia integravimosi į Europos Sąjungą sparta. Narystė Europos Sąjungoje garantuoja naujas produkcijos ir paslaugų realizavimo rinkas, ženklią finansinę paramą, šiuolaikišką valstybės, jos ūkio bei įmonių valdymą, garantuojantį ūkio plėtrą, o tuo pačiu ir gyventojų pragyvenimo lygio kilimą.

LKDP valdybos narys Albertas Šimėnas

Vilnius, 1999 06 05

Priedas 1

Lietuvos krikščionių demokratų partijos

pareiškimas

“Dėl šalies ekonominės ir socialinės būklės”

 

LKDP yra susirūpinusi dėl šalies ūkio ir socialinės būklės perspektyvų. Dėl Rusijos ūkio krizės žymiai sulėtėjo šalies ūkio vystymosi tempai, o kartu sumažėjo ir pajamos. Nuostoliai energetiniame sektoriuje, nepakankamai tiksli akcizų politika, valstybinio socialinio draudimo reformos netikslumai dar labiau apsunkino Valstybės finansinæ būklæ.

Žymus valstybės pajamų stygius šių metų pirmajame ketvirtyje buvo kompensuotas laikinai laisvomis privatizavimo fondo lėšomis bei įplaukomis už euroobligacijas.

Labai sumažėjæs eksportas, Baltarusijos įsiskolinimai už elektros energiją, sudėtingo naftos komplekso finansinės problemos, sunki ekonominė padėtis kaime, numatytos gyventojų indėlių kompensavimo programos tinkamas įgyvendinimas patvirtina sudėtingą šalies finansinės būklės perspektyvą.

Į šias problemas LKDP ne kartą yra atkreipusi dėmesį ir pateikusi savo siūlymus.

LKDP apgailestauja, kad sunkėjanti ūkio bei socialinė būklė privedė prie politinės krizės.

LKDP mano, kad bet koks delsimas ir procedūrų vilkinimas sudarant naują Ministrų kabinetą žlugdytų Vyriausybės programos vykdymą, dar labiau apsunkintų ūkio ir socialinæ būklæ ir atneštų žalą valstybei.

 

LKDP pirmininkas A. Saudargas

LKDP valdybos pirmininkas K. Kuzminskas

Vilnius, 1999 05 01

Priedas 2

Lietuvos krikščionių demokratų partijos

pareiškimas

“Dėl priemonių politinei krizei Lietuvoje išvengti”

Įvertinusi politinę padėtį Ministrui pirmininkui G.Vagnoriui pareiškus apie savo atsistatydinimą, Lietuvos krikščionių demokratų partija:

- apgailestauja, kad Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui nepavyko rasti kelio sutarimui ir bendram darbui;

- įspėja, kad tolesnis politinės priešpriešos didinimas prives prie tikros politinės krizės;

- konstatuoja, jog neatsisako politinės atsakomybės, laikydama pareiga valstybei ir savo rinkėjams, jog neatsisako politinės atsakomybės, laikydama pareiga valstybei ir savo rinkėjams;

- pareiškia, kad susiklosčiusi šalies politinė situacija nekeičia Krikščionių demokratų partijos nuostatos vykdyti Koalicijos sutartyje numatytus įsipareigojimus;

- kviečia Respublikos Prezidentą ir Tėvynės sąjungą (Lietuvos konservatorius) atsakingai vykdyti savo įsipareigojimus rinkėjams ir nedelsiant teikti Ministro Pirmininko kandidatūrą bei nevilkinant procedūrų formuoti naują Ministrų kabinetą;

- įsitikinusi, kad tiktai toks kelias veda į politinio stabilumo Lietuvoje atkūrimą ir užtikrina sąlygas tolesniam sėkmingam Vyriausybės programos vykdymui.

 

LKDP pirmininkas Algirdas Saudargas

LKDP valdybos pirmininkas Kazimieras Kuzminskas

Vilnius, 1999 05 01

Priedas 3

LKDP valdybos nuostatos

“Dėl krizės Rusijoje pasekmių Lietuvai”

Lietuvos eksportas į Rusiją per 1998 metų pirmąjį pusmetį siekė 1674.6 mln. litų ir sudarė apie 21% viso eksporto. Eksporto į Rusiją sutartyse dominavo atsiskaitymai USD (67%) ir litais (29%). Per pastarąsias dvi savaites apie du kartus sumažėjæs rublio kursas paralyžiavo Rusijos ūkio subjektų atsiskaitymus už importą JAV doleriais bei kita tvirta valiuta.

Staigiai sumažėjæs Rusijos ūkio subjektų mokumas ir ypač galimybės atsiskaityti už importą tvirta valiuta tiesiogiai įtakos kitų glaudžiai su Rusijos rinka susijusių NVS šalių ekonominæ būklæ bei sumažins importą į NVS iš Centrinės bei Vakarų Europos šalių. Todėl jau netolimoje ateityje eksporto sąlygos į visas NVS šalis, į kurias Lietuvos eksportas per pirmąjį 1998 metų pusmetį siekė 3399 mln. Lt arba 46.4% viso eksporto, bus labai panašios.

NVS šalių importo iš Centrinės ir Vakarų Europos sumažėjimas atitinkamai padidins konkurenciją šiame regione ir tuo pačiu sukels Lietuvos eksportuotojams papildomų problemų Centrinės bei Vakarų Europos rinkose, kurioms tenka daugiau kaip 34% Lietuvos eksporto.

Lietuvos banko bei komercinių bankų įvesti ribojimai ir griežta nekonvertuojamų valiutų ir ypač Rusijos rublių apyvartos kontrolė kartu su pakankamai didelėmis konvertuojamos valiutos atsargomis apsaugo litą nuo nuvertėjimo, garantuoja indėlių saugumą ir tuo pačiu Lietuvos bankų sistemos stabilumą.

LKDP valdyba mano, kad krizė Rusijoje bei visoje NVS neabejotinai įtakos Lietuvos ekonomikos bei socialinæ raidą. Šios įtakos dydį žymia dalimi lems Vyriausybės, Lietuvos banko bei kitų valstybinės valdžios institucijų bei ūkio subjektų-eksportuotojų tinkamai sukoordinuoti veiksmai bei pastangos krizės pasekmėms Lietuvos ūkio bei socialinei būklei sušvelninti.

LKDP valdyba rekomenduoja Vyriausybei:

I. Įvertinti krizės Rusijoje pasekmes Lietuvai

įvertinti potencialius krizės Rusijoje bei NVS mastus ir galimas jos pasekmes produkcijos eksportui ir jos gamybai, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų įplaukoms bei gyventojų pajamoms;

įvertinti labiausiai pažeidžiamų ūkio sektorių bei atskirų įmonių būklæ ir darbo vietų paklausos pakitimus atskiruose miestuose bei rajonuose;

įvertinti papildomą valstybės lėšų poreikį Rusijos ūkio krizės pasekmėms sušvelninti.

II. Plėtoti produkcijos realizavimo rinkas

Rusijai itin aktualaus maisto produktų importo iš Lietuvos palaikymui bei rinkos šiems produktams išsaugojimui išnagrinėti galimybes pakeisti eksporto sutartyse numatytus atsiskaitymus JAV doleriais įvairiomis barterinių mainų modifikacijomis;

peržiūrėti esamas barterinių mainų taikymo NVS rinkose sąlygas ir panaikinti bet kokius perteklinius j suvaržymus;

operatyviai parengti alternatyvių rinkų paieškos ir jų įsisavinimo programą ir skirti reikiamas lėšas jos įgyvendinimui;

perteklinės produkcijos realizavimo vidaus rinkoje sąlygų pagerinimui, pagal turimas galimybes sugriežtinti reikalavimus analogiškos produkcijos importui.

III. Užtikrinti lėšų šaltinius, reikalingus krizės Rusijoje pasekmėms sušvelninti

didžiausią nedarbo lygį turinčiuose miestuose bei rajonuose teikti valstybės finansinæ paramą naujoms darbo vietoms steigti panaudojant privatizavimo fondo lėšas;

esant poreikiui parengti ir teikti Seimui tvirtinti būtinas valstybės biudžeto korektyvas.

IV. Peržiūrėti ekonominæ politiką

atidėti numatytus lito “atrišimo” nuo dolerio programos įgyvendinimo terminus. Šios programos įgyvendinimą pradėti tik esant stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui;

tinkamai įvertinant Rusijos krizės pamokas, užtikrinti, kad vartojimui tenkančios lėšos atitiktų realų Lietuvos ūkio pajėgumą, o jų pasiskirstymas tarp atskirų socialinių gyventojų grupių garantuotų normalią valstybės ekonominæ ir socialinæ raidą.

Vilnius, 1998 09 02

LKDP valdybos pirmininkas Kazimieras Kuzminskas

Priedas 4

LKDP valdybos nuostatos

“Dėl valstybės biudžeto ir Lietuvos ūkio finansinės būklės”

 

LKDP valdyba, vertindama Lietuvos ūkio finansinę būklę pažymi, kad:

- Nacionalinio biudžeto pajamos 1999 metams buvo paskaičiuotos remiantis prognoze, kad ūkio augimo tempai 1998 metais bus 5 proc., o 1999 metais – 5,5 proc. Pagal šiuo metu tikslinamas ūkio raidos prognozes numatoma, kad Lietuvos ekonominio augimo tempai 1998 metais sieks ne daugiau kaip 4,5 proc., o 1999 metais – 3,7 proc.

- ūkio ekonominio augimo rodiklių prognozėmis remiantis parengti ir patvirtinti valstybės bei savivaldybių biudžetai per pirmuosius du šių metų mėnesius įvykdyti tik 81,8 proc. Akcizų surinkimo planas vykdomas 72,3 proc., muitų surinkimo – 70,4 proc., pridėtinės vertės mokesčio – 85,5 proc.;

- numatytas valstybės biudžeto išlaidų finansavimas yra sutrikęs: sausio-vasario mėnesiais švietimui buvo paskirta 79,9 proc., socialinei apsaugai, globai ir rūpybai – 64,6 proc., o sveikatos apsaugai - tik 38,2 proc. biudžete numatytų lėšų;

- visa valstybės skola per 1998 metus išaugo nuo 8,1 mlrd. Lt iki 9,6 mlrd. Lt. Užsienio skola išaugo nuo 5,6 mlrd. Lt iki 6,7 mlrd. Lt arba 19,6 proc. Susirūpinimą kelia trumpalaikių iždo vekselių bei paskolų padidėjimas bendrai 386,4 mln. Lt sumai.

- prognozuojama, kad per 1998 metus šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas išaugs nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5 mlrd. Lt arba 28 proc.

- kreditai nebiudžetiniam sektoriui per 1998 metus išaugo 26 proc. Tai galima vertinti kaip pozityvų ūkio raidai momentą. Tačiau vartojimo prekių importas, kurio žymi dalis finansuojama iš užsienio kreditų ir iš Lietuvos banko oficialių atsargų, išaugo 21 proc., o investicinių prekių importas – 13 proc. Iš šių šaltinių finansuojamo importo, tenkančio galutiniam vartojimui, spartus augimas rodo, kad Lietuva ir toliau turės einamosios sąskaitos deficito problemų;

- Lietuvos banko oficialios tarptautinės atsargos dėl papildomų įplaukų, gautų privatizavus stambius objektus, 1998 metų liepos mėnesį išaugo nuo 1,163 mlrd. USD iki rekordinio dydžio - 1,722 mlrd. USD. Iki metų pabaigos šios atsargos sumažėjo 0,262 mlrd. Lt arba 15,2 proc. Valstybės atsargų sumažėjimas dėl Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo pagal tikslinę paskirtį, neturėtų būti vertinamas, kaip finansinės ūkio krizės požymis.

LKDP valdyba mano, kad:

- šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, kad šalyje yra finansinė ūkio krizė, tačiau Vyriausybė turi rimtų problemų numatytiems mokėjimams vykdyti;

- ūkio vystymosi tempų sulėtėjimą, o tuo pačiu ir biudžeto įplaukų sumažėjimą lėmė ne vidinės, o išorinės priežastys - stambiausio Lietuvos ekonominio partnerio ūkio krizė;

- mokėjimų valstybiniame sektoriuje sutrikimams žymią įtaką turėjo nepakankamai tikslus Rusijos krizės pasekmių Lietuvos ūkio raidai įvertinimas, nepatenkinamas energetinio sektoriaus finansinių problemų sprendimas bei nepakankamai lanksti akcizų politika;

- pagrindinė mokėjimų problemų valstybiniame sektoriuje sprendimo kryptis yra vartojimo subalansavimas su realiomis šalies finansinėmis galimybėmis ilgalaikei perspektyvai.

LKDP valdyba susikaupusioms mokėjimų problemoms valstybiniame sektoriuje spręsti siūlo:

- Vyriausybei nedelsiant atlikti valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės nebiudžetinių fondų įplaukų patikslinimą, įvertinant realias vidaus ir išorės ūkio raidos sąlygas 1999 metais;

- Valstybės išlaidoms sumažinti bei finansinei būklei energetiniame sektoriuje normalizuoti Vyriausybei kartu su teisėtvarkos, Valstybės kontrolės bei kitomis valdžios institucijomis neatidėliotinai ir spręsti įsiskolinimų “Lietuvos energijai” už patiektą elektros energiją likvidavimo problemą bei įgyvendinti priemones, užtikrinančias energetinio sektoriaus einamųjų finansinių problemų sprendimą be valstybės subsidijų;

- akcizų už alkoholinius gėrimus surinkimui užtikrinti Vyriausybei neatidėliotinai vykdyti numatytą akcizų alkoholiniams gėrimams politiką arba teikti Seimui siūlymus dėl akcizų stipriems alkoholiniams gėrimams sumažinimo;

- esant būtinybei, teikti Seimui siūlymą dėl laikinai laisvų Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo valstybės mokėjimų problemoms spręsti;

- Vyriausybei ir Seimui tikslinant išlaidas pagal patikslintas valstybės pajamas 1999 metams iki minimumo sušvelninti valstybės išlaidų sumažinimo galimas pasekmes labiausiai pažeidžiamoms gyventojų socialinėms grupėms.

Vilnius, 1999 03 28

Priedas 5

LKDP valdybos nuostatos

“Dėl Lietuvos energetikos sektoriaus būklės”

 

LKDP valdyba, vertindama Lietuvos energetinio sektoriaus būklę pažymi, kad:

- Lietuvos energetinė sistema iki šiol yra integruota į Rusijos energetinę sistemą;

- Lietuvos elektros energijos gamybos instaliuoti pajėgumai siekia apie 5,6 megavatų, kurie per metus gali patiekti apie 25-27 mlrd. kwh elektros energijos. Lietuvos poreikiai elektros energijai artimiausioje perspektyvoje - 10-12 mlrd. kwh elektros energijos. Realios energijos eksporto galimybės vidutinės trukmės perspektyvai yra neįvertintos;

- Lietuvos energetinė sistema dirba nuostolingai: energetiniam sektoriui nuolat skiriamos žymios dotacijos: Seimo pripažinta valstybės vidaus skola AB “Lietuvos energija” 1994-1996 metais sudarė 776 mln. Lt, 1997 metais – 320,4 mln. Lt. (Duomenys apie AB “Lietuvos energija” ūkinės veiklos rezultatus 1998 metais dar nepateikti.);

- Ignalinos AE elektros energijos pardavimo kaina padengia tik einamuosius jos gamybos kaštus. Ekspertų vertinimu, Ignalinos AE pagamintos elektros energijos savikaina, kai AE per metus patiekia 11 mlrd. kWh elektros energijos, jos savikaina, įskaitant tik einamuosius energijos gamybos kaštus – 5,84 ct/kWh, su uždarymo fondui sukaupti reikalingais kaštais – 8,21 ct/kWh, o įvertinant ribinius kaštus ir esant 7 proc. kapitalo pelningumui – 35,09 ct/kWh. Ignalinos AE pagamintai energijai nustatyta kaina – 5,9 ct/kWh. Baltarusijai parduodamos elektros energijos kaina – 8,2 ct/kWh;

- Lietuvos elektrinei (Elektrėnų VE), dirbant pilna apkrova, elektros energijos savikaina šiuo metu neviršytų 8 ct/kWh, o Vilniaus ir Kauno elektrinių, dirbančių termofikaciniu režimu – 7 ct/kWh;

- elektros energijos eksportas nuostolingas - už Lietuvos patiektą elektros energiją Baltarusijos įsiskolinimai šiuo metu siekia apie 400 mln. Lt.

LKDP valdyba mano, kad pagrindinės energetinio sektoriaus problemos yra:

- energijos tiekimo patikimumo užtikrinimas, apjungiant Lietuvos energetinius tinklus su Vakarų šalių tinklais;

- energetinės sistemos poveikio aplinkai saugumo užtikrinimas, tinkamai sprendžiant saugaus Ignalinos AE eksploatavimo bei šios jėgainės energetinių blokų uždarymo problemas;

- efektyvaus elektros energijos eksporto užtikrinimas;

- konkurentabilaus energetinio sektoriaus sukūrimas, užtikrinant energijos gamybos pajėgumų subalansavimą su pagamintos energijos realizavimu vidaus ir užsienio rinkose vidutinės trukmės bei ilgalaikėje perspektyvoje; energetinio sektoriaus restruktūrizavimas bei jo teisinės ir institucinės reformos įgyvendinimas.

LKDP valdyba energetinio sektoriaus problemoms spręsti siūlo:

- Vyriausybei įvertinti elektros energijos paklausą vidaus ir užsienio rinkose vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje ir nedelsiant parengti ir vykdyti energijos gamybos pajėgumų subalansavimo su realiomis energijos realizavimo galimybėmis programą;

- Vyriausybei užtikrinti Lietuvos energetinės sistemos sujungimo su Vakarų šalių sistema projektų parengimą ir neatidėliotiną jų įgyvendinimą;

- elektros energiją bei kitus energetinius išteklius realizuoti rinkos kainomis ir nutraukti bet kokį energetinio sektoriaus valstybės dotavimą;

- Vyriausybei neatidėliotinai parengti Ignalinos AE energetinių blokų uždarymo projektus, įvertinti jų įgyvendinimui reikalingas išlaidas (AE uždarymo bei socialiniams kaštams padengti, alternatyviems energetiniams šaltiniams sukurti bei veikiantiems modernizuoti, Lietuvos energetiniams tinklams sujungti su ES energetiniais tinklais) ir numatyti lėšų, reikalingų projektams įgyvendinti, šaltinius;

- elektros energijos eksportą į Baltarusiją vykdyti vadovaujantis šiai principais:

a) Lietuva parduoda ne Ignalinos AE, o Lietuvoje pagamintą elektros energiją;

b) energijos pardavimas negali būti nuostolingas;

c) energijos pardavimo sutartyje turi būti nustatytas energijos pirkėjo įsipareigojimas nustatytais terminais atsiskaityti konvertuojama arba Lietuvos valiuta, pervedant priklausančias lėšas į nurodytą sąskaitą. Už įsipareigojimų nevykdymą turi būti numatytos ekonominės sankcijos bei laipsniškas energijos tiekimo mažinimas. Lietuvos pusė turi atsisakyti bet kokio dalyvavimo sprendžiant lėšų, reikalingų pirkėjo atsiskaitymams už elektros energiją sukaupimo problemas, paliekant jas tik energijos pirkėjo kompetencijai;

- teisėtvarkos institucijoms neatidėliotinai išsiaiškinti susidariusios Baltarusijos skolos “Lietuvos energijai” priežastis, aplinkybes bei asmenis, kuriems tenka atsakomybė už patirtus ir patiriamus nuostolius.

Vilnius, 1999 03 25




Naujausi pakeitimai - 1999 06 30.

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Frakcijos  >  Krikščionių demokratų frakcija  >  Straipsniai

LR Seimas