Lietuvos Respublikos Seimas

Krikščionys demokratai - rinkimų pažadai virsta darbais

Nuo pat 1996 m. naujai išrinkto Seimo darbo pradžios Krikščionių demokratų frakcija, kurią sudaro 16 Seimo narių: Julius Beinortas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas, Vytautas Bogušis, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komiteto narys, Petras Gražulis, Kaimo reikalų komiteto narys, Algis Kašėta, Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, Algirdas Patackas ir Arimantas Raškinis, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai, Algirdas Saudargas, Užsienio reikalų komiteto narys bei Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministras, Česlovas Stankevičius, Nacionalinio saugumo komiteto narys bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, Povilas Katilius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Kazimieras Kryževičius, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto narys, Kazimieras Kuzminskas, Sveikatos reikalų komiteto narys, Feliksas Palubinskas, Seimo vicepirmininkas, Marija Šerienė, Biudžeto ir finansų komiteto narė, dr.Albertas Šimėnas, Ekonomikos komiteto pirmininkas, Jonas Šimėnas, Gamtos apsaugos komiteto narys, ir Ignacas Uždavinys, Užsienio reikalų komiteto narys, pradėjo aktyviai dalyvauti Seimo darbe priimant svarbius valstybei sprendimus, nuosekliai laikydamiesi LKDP programos “Tarnauti Lietuvai”, kurioje skelbė per 250 nuostatų, atspindinčių krikščionių demokratų požiūrį į valstybės reikalų tvarkymą. Sudarius Koaliciją su konservatoriais, nemaža dalis LKDP rinkiminių nuostatų buvo įtraukta į 1997-2000 m. Vyriausybės veiklos programą.

Tačiau ne visada Koalicijos partnerių nuomonės sutapo. Pavyzdžiui, pirmojoje šios kadencijos Seimo sesijoje buvo priimtas vienas svarbiausių Lietuvai ekonominių teisės aktų – Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą įstatymas, kuris, viena vertus, įteisino privačios nuosavybės gynimo principus, kita vertus, galų gale apibrėžė, kas yra žemės savininkas ir taip sudarė prielaidas žemės rinkai formuotis. Tačiau Vyriausybės pateiktame projekte pasiūlyta kompensavimo už nekilnojamą turtą tvarką neatitiko LKDP programinių nuostatų. Krikščionys demokratai siūlė netaikyti atlyginimo už turtą įvairovės, t.y. už mišką atlyginti mišku, už žemę – žeme, nes koks variantas bus taikomas, palikta spręsti valdininkams, o tai suteiktų jiems pernelyg daug laisvių. Be to, KD frakcija siūlė netaikyti piniginių kompensacijų ir sulyginti žemės kainą pagal vertę, ne pagal plotą. Nors KD frakcijai nepavyko iki galo realizuoti visų šių nuostatų, tačiau kai kurios jų atsispindi po ilgų diskusijų priimtame bendrame projekte. KD frakcija pateikė savo projektą ir svarstant Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Krikščionių demokratų siūlytas variantas buvo nukreiptas prieš galimybes įsigalėti valdininkų korupcijai ir piktnaudžiavimams, bendrovėms už skolas valstybei atsiskaitant turimu kilnojamu ir nekilnojamu turtu. Krikščionys demokratai siūlė padengti bendrovių skolas lėšomis, gautomis pačiai bendrovei pardavus turtą arba per teismo antstolį.

Tiesa, reikia pripažinti, kad kartais į KD frakcijos nuomonę lieka neatsižvelgta, ir dėl to nukenčia valstybės interesai. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – Būtingės naftos terminalo finansavimo svarstymas 1997 m. gegužės mėnesį. Tuomet Krikščionių demokratų frakcija siūlė Vyriausybei suteikti garantijas Būtingės terminalo I eilės statybų finansavimui (202 mln. dol.), tačiau Seimas parėmė Vyriausybės siūlymą teikti tik pusę garantijų (100 mln. dol.). To sprendimo vaisiai akivaizdūs – terminalas, kuris turėjo veikti nuo 1998 m. spalio mėn., iki šiol savo veiklą dar tik žada pradėti, o pastaruoju metu susiklosčiusi situacija “Mažeikių naftoje” dar kartą liudija apie tokio Seimo sprendimo netoliaregiškumą. Apskritai svarstant įstatymą dėl svarbiausių ūkio objektų privatizavimo, KD frakcija pasisakė už atsargų privatizavimą, kiekvieno svarbaus objekto privatizavimą svarstant atskirai ir priimtus sprendimus pateikiant visuomenei.

KD frakcija pateikė ir savo Įmonių bankroto įstatymo projektą, atitinkantį LKDP programos nuostatas, kuriuo siekė garantijų bankrutuojančių įmonių darbuotojams bei palaikė smulkaus ir vidutinio verslo vystymo tendencijas. Šį projektą sujungus su Vyriausybės parengtu, buvo priimtas kompromisinis variantas. Teikdami pataisas LR valstybinės darbo inspekcijos bei LR darbo sutarties įstatymams, krikščionys demokratai siekė sukurti svertus, kurie skatintų įmonių darbuotojus dalyvauti profesinių sąjungų, ginančių jų interesus, veikloje.

Priimant Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą Seime, KD frakcija, nors ir sutikdama su daugumos ekonomistų nuomone, kad lėšas, gautas iš privatizavimą, galima panaudoti kitur, pvz., kuriant pensijų ar bankrutuojančių įmonių fondus, balsuodama laikėsi savo rinkiminių įsipareigojimų ir santaupų atkūrimui iš esmės pritarė.

Savo programos “Tarnauti Lietuvai” nuostatų KD frakcija laikėsi ir Seime svarstant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus. Pavyzdžiui, svarstant 1998 m. biudžeto projektą, krikščionys demokratai pirmiausia siūlė įvesti tvarką ir padaryti paskolų apskaitą. Ir nors pagrindinėms biudžeto kryptims frakcija iš esmės pritarė, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad aiškiai per mažai lėšų skiriama švietimui. Jau tada krikščionys demokratai pasipiktino, kad kai kuriems valdininkams mokami neproporcingai dideli atlyginimai, pavyzdžiui, neverta nė lyginti mokytojo ir teisėjo atlyginimų. Krikščionys demokratai tvirtino, kad turi būti didinama atsakomybė, o ne atlyginimas, ir pastarųjų dvejų metų bylos, iškeltos įvairiems teisėsaugos pareigūnams už kyšininkavimą, šią krikščionių demokratų nuostatą patvirtino. Be to, jau svarstant 1998 m. biudžetą, KD frakcija atkreipė dėmesį, kad per menkai remiamas smulkus ir vidutinis verslas, nepakankamai skiriama lėšų eksportui plėtoti. Iki šiol Lietuvoje eksporto–importo saldo yra neigiamas.

Svarstant 1999 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą, krikščionys demokratai, laikydamiesi savo strateginės nuostatos – savivaldos stiprinimo, nuosekliai plėtojant savivaldybių funkcijas, teises bei atsakomybę, – atkreipė dėmesį, kad savivaldybių vaidmuo turėtų didėti socialinės apsaugos, sveikatingumo, rekreacijos, kultūros ir kt. sektoriuose. Todėl turėtų didėti ir savivaldybės paskirstomų finansinių išteklių apimtis bei jų lyginamasis svoris šalies nacionaliniame biudžete. Tačiau jis nuolat mažėja – nuo 38 iki 31 proc. Savivaldos stiprinimo problemai Krikščionių demokratų partija skyrė net teminį Tarybos posėdį, kuriame, be kita ko, pasisakė ir už tiesioginius merų rinkimus.

Nesvetimi krikščionims demokratams ir žemdirbių rūpesčiai. Kaimo problemoms aptarti buvo skirtas ne vienas KD frakcijos Seime pasitarimas, kuriuose dalyvaudavo LR žemės ūkio ministras E. Makelis, Žemės ūkio rūmų bei Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai. Daug kalbėta apie kooperacijos problemas, sunkumus gaunant kreditus. Pripažinusi, kad dalį šių problemų lemia nesutvarkyti įstatymai, KD frakcija pateikė atitinkamus siūlymus Seimui ir Vyriausybei.

Daug dėmesio KD frakcija skyrė ir gamtosaugos problemoms: atliekų surinkimui bei perdirbimui, tilto į Kuršių neriją statybų ir aerouosto plėtros žalai ir kt. Be to, rūpindamiesi Lietuvos žmonių sveikata, krikščionys demokratai atkreipė dėmesį ne tik į nemažėjančias gamtosaugos problemas, bet ir į Alkoholio bei Tabako kontrolės įstatymų pakeitimus, tad Vyriausybės projektas, teikiantis nemažai lengvatų prekybai tabako gaminiais, krikščionių demokratų iniciatyva Seime buvo atmestas.

Vis dar sunkiai Lietuvoje verčiasi jaunos šeimos. Valstybės demografinė situacija verčia į tai atkreipti dėmesį. Vienas iš būdų pagerinti Lietuvos jaunų šeimų padėtį – lengvatiniai kreditai įsigyti būstui. Tai ne tik palengvintų jaunų žmonių gyvenimą ir skatintų gimstamumą, bet taip pat įgalintų sukurti nemažai naujų darbo vietų, aprūpintų darbu architektus, statybininkus, statybinių medžiagų gamintojus ir t.t. Krikščionys demokratai teikė savo jaunų šeimų būsto kreditavimo projektą, kuriame siūlė dalį lėšų skirti iš privatizavimo fondo, o gimus naujam vaikui, mažinti palūkanų procentus ir t.t. Tačiau buvo patvirtintas kitas projektas, pagal kurį būstų kreditavimo programą finansuoja bankas (Vyriausybė tik skiria pinigų palūkanų skirtumui padengti), o “trečioji” – jaunų šeimų kreditui būstui gauti – eilė formuojama savivaldybėse biurokratų nuožiūra. Situacija nedžiugina – Vilniuje kreditų laukia 2,9 tūkst. žmonių, tačiau 1998 m. jie tesuteikti 64 šeimoms. Panevėžyje kredito tikisi sulaukti 5564 šeimos, o 1998 m. jį gavo tik 94 šeimos. Tad krikščionys demokratai ir toliau žada rūpintis šia problema.

Nuo 1996 metų krikščionys demokratai pateikė 112 teisės aktų projektų, neskaičiuojant tų, kuriuos pateikė KDF nariai ministrai ministerijų vardu. Taigi paminėjome tik nedidelę dalį Krikščionių demokratų frakcijos siūlymų. Lietuvos krikščionių demokratų partija domisi visomis Lietuvos Respublikos gyvenimo sritimis, o Krikščionių demokratų frakcijos Seime darbas atspindi šios partijos siekius gyvenimą mūsų šalyje padaryti šviesesnį, geresnį ir teisingesnį.

 

Loreta Povilionienė
“Apžvalga”, 1999 Nr. 2




Naujausi pakeitimai - 1999 06 17.

*
 Pradžia  >  Istorija  >  1996 - 2000 m. Seimas  >  Frakcijos  >  Krikščionių demokratų frakcija  >  Straipsniai

LR Seimas