Nuo balandžio 3 d. „LŽ gide“ Inspekcija kas mėnesį aptars televizijos laidų, serialų kalbą, apžvelgs dažniausiai daromas kalbos klaidas.

Kovo mėnesį įdėmiai stebėti lietuviški serialai – TV3 „Naisių vasara“, jau populiarumą pelniusių filmų tęsiniai „Amžini jausmai“ ir „Svetimi“ bei LNK rodomas naujas serialas „Mano mylimas prieše“.

Dabar rodomi lietuviškų serialų siužetai aprėpia įvairius visuomenės sluoksnius, juose matome verslininkus, ūkininkus, valdininkus, studentus ir nusikaltėlius. Esant tokiai personažų įvairovei, negalima reikalauti, kad visi jie kalbėtų taisyklinga bendrine kalba. Serialų kūrėjams kalba – viena pagrindinių veikėjo individualizavimo priemonių. Vis dėlto neretai nueinama lengviausiu keliu – raiškos laisvė suprantama kaip visiškas kalbos normų nepaisymas.

Žargoną dažniausiai pasitelkia serialo „Svetimi“ personažus kuriantys aktoriai. Čia daugiausia vaizduojami nusikaltėlių pasaulio atstovai, taigi gausiai vartojama atitinkamos leksikos: limonas, bazarint, roža, kačalint, babkės, duok zvaną. Vis dėlto ir šiame seriale stilistiškai neutraliame pokalbyje reikėtų atsisakyti tokių junginių, kaip daviau parodymus, kad tave ištraukt (=kad tave ištraukčiau); viskas ten tvarkoj (=viskas ten gerai). Tai ne raiškos priemonės, o taisyklingos kalbos nemokėjimas.

Kituose serialuose žargono mažiau. Nenorminė leksika vartojama tik tam tikrose situacijose, dažniausiai motyvuotai. Vis dėlto reikėtų apsieti be tokių svetimybių ir vertinių, kaip ofisas (=biuras); bliūdas (=dubuo); bankuchenas (=šakotis); biškutis (=truputis); aš jums neužilgo (=greitai; netrukus) paskambinsiu; įvykis toks, kad jį reikia atžymėti (=atšvęsti); gaunasi (=išeina), kad aš nusikaltimo bendrininkė.

Serialuose sunkiai pateisinamos gramatikos klaidos. Jos rodo, kad aktoriai nelabai išmano taisykles arba per mažai dėmesio skiria savo kalbai. Tikrintose serijose daugiausia pastebėta bendraties, linksnių, prielinksnių vartojimo klaidų: pasinaudosi juo, kad paimti (=kad paimtum) Paulių; kame reikalas (=koks reikalas; kas nutiko); prie ko čia dabar (=kuo čia dabar dėtas) numeris; skalbt prie bet kokios krizės (=esant bet kokiai krizei) atsiras ką.

Daugelis vaidmenis serialuose kuriančių aktorių tada, kai kalba ne žargonu, stengiasi paisyti bendrinės kalbos kirčiavimo sistemos, o kai kuriems jauniesiems aktoriams dar reikėtų pasimokyti kirčiavimo, tarties normų ir artikuliacijos, nes jų kalba nėra aiški ir suprantama.

Ramunė Kanišauskaitė

Valstybinės kalbos inspekcijos vyriausioji inspektorė

 („Lietuvos žinios“ 2010-04-03)