Renginiai, susitikimai, kita informacija 

2015-06-17 ŽMOGAUS TEISĖS LIETUVOJE. APŽVALGA


ŽTK renginyje iškeltos aktualiausios žmogaus teisių apsaugos problemos

 

Birželio 17 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu (toliau – ŽTSĮ) surengė konferenciją „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013-2014: apžvalga“. Šioje konferencijoje buvo pristatyta nepriklausomų ekspertų parengta ir ŽTSĮ išleista aštuntoji periodinė apžvalga apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje (toliau – apžvalga). ŽTSĮ – žmogaus teisių srityje aktyviai veikianti organizacija, kuri vykdo nuolatinę žmogaus teisių padėties stebėseną, iškelia esamas problemas bei siūlo jų sprendimų būdus. Pristatytoje apžvalgoje įvertintas esminių pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2013–2014 m. laikotarpiu. Šis dokumentas apima dešimt žmogaus teisių temų pagal Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas teises.

Konferencijoje atkreiptas dėmesys ir į būtinybę vertinti šiandieninę kintančią geopolitinę situaciją, kylančius nacionalinio saugumo prioritetus bei šiame kontekste atsirandančius naujus iššūkius žmogaus teisių sistemai. Todėl konferencijos metu aptartas ir jautriausių visuomenei taškų panaudojimas demokratijos puolimui ir įvertinta tai, kaip tai veikia Lietuvoje.

Ypač didelis dėmesys konferencijos metu buvo skirtas vaiko teisių apsaugai, prekybos žmonėmis problemoms, teisės į privatų gyvenimą užtikrinimui bei laikino sulaikymo ir sėmimo klausimams.

Konferencijoje pažymėta, kad vaiko interesai vis dar stokoja dėmesio ir supratimo. Vaikai nežino, kur kreiptis pagalbos, bei saugių būdų pranešti apie jų teisių pažeidimus. Pranešimai apie smurtą prieš vaiką neretai ignoruojami, smurtinių veiksmų pavojingumas vaikams sumenkinamas. Su vaikais dirbantys specialistai ne visuomet vykdo pareigą pranešti apie smurto požymius. Šiuo metu veikianti teisės aktų visuma neužtikrina visapusiškos vaiko apsaugos nuo visų formų smurto, taip pat ir fizinių bausmių. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje vis dar funkcionuoja institucinė kūdikių ir vaikų globos sistema, kuri neatitinka vaiko raidos poreikių ir geriausių vaiko  interesų.

Lietuvoje veikiančiose septyniose vaikų administracinio laisvės suvaržymo įstaigose –socializacijos centruose bei Švėkšnos specialaus ugdymo centre 2014 m. pabaigoje gyveno 246 vaikai, turintys elgesio ir emocinių problemų. Tačiau šiuose centruose nėra sudarytų sąlygų socializacijai, vaiko patalpinimas į socializacijos centrus dažnu atveju nulemia vaiko, kaip nusikaltėlio,  stigmatizavimą ir tai sustiprina prielaidas jo neigiamai elgsenai ateityje.

Pastebėta ir tai, kad prekybos žmonėmis aukos, įskaitant vaikus, kurie parduodami elgetauti, vogti, priverstiniam darbui, sulaukia daugiau dėmesio iš nevyriausybinių organizacijų, tuo tarpu valstybiniu mastu problemos suvokimo ir efektyvaus prevencijos, intervencijos bei pagalbos tinklo stokojama.

Teisė į privatų gyvenimą įvardinta kaip ypač pažeidžiama vieta žmogaus teisių sistemoje. Ekspertai pastebėjo, kad privataus gyvenimo apsauga nepakankamai vertinama tiek valstybės, tiek ir pačių asmenų. Neigiamai įvertinta praktika nustatyti specialias išimtis atskiriems asmens duomenų tvarkymo atvejams ir siekiai išplėsti masinį asmens duomenų rinkimą ir saugojimą.

Kaip aktuali problema pažymėtas ir teisės į laisvę suvaržymo neproporcingas taikymas. Suėmimas yra griežčiausia baudžiamajame procese numatyta kardomoji priemonė. Savo turiniu ji prilygsta išankstinei laisvės atėmimo bausmei, tačiau gali pastarąją ir pranokti – tardymo izoliatoriai, į kuriuos patalpinami suimtieji, paprastai vadovaujasi griežtesniu režimu nei pataisos namai, be to  juose asmenų laikymo sąlygos būna blogesnės. Tačiau būtina įvertinti tai, kad nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio, negalima suimtojo, kuris yra įtariamasis, laikyti nusikaltėliu. Taigi, suėmimo metu stresą, asmeninio gyvenimo suvaržymą patiria ir nekalti žmonės. Atsižvelgiant į tai, kad suėmimas Lietuvoje skiriamas itin dažnai, nepaisant griežto šios priemonės reglamentavimo, pasiūlyta  rengti specialius teisėjų ir prokurorų mokymus ir kelti jų kvalifikaciją, supažindinant su suėmimo ir kitų kardomųjų priemonių paskirtimi ir tinkamais taikymo pagrindais bei akcentuojant žmogaus teisių apsaugos baudžiamajame procese svarbą.

Apibendrinant konferencijoje išsakytas įžvalgas ir rekomendacijas, žmogaus teisės įvardintos, kaip pagrindinė prielaida užtikrinti demokratines vertybes bei vystyti susikalbėjimą ir sutarimą tarp skirtingų visuomenės grupių.

Su žmogaus teisių apžvalga galima susipažinti čia.

 

Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt.

 

 


Naujausi pakeitimai - 2015-06-18
Eglė Gibavičiūtė


Kuruojamos veiklos sritys


© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8953&p_d=158988&p_k=1