Seimo nariai 

Jurgis RAZMA
 
2012—2016 m. kadencijos Seimo narys
Jurgis RAZMA

 
Seimo narys nuo 2012-11-16 iki 2016-11-14
Išrinktas Plungės - Rietavo (Nr. 35) apygardoje
iškėlė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai
  
 
Pareigos
 
Seimo komitetuoseSeimo komisijoseSeimo frakcijose
Istorija
 
Buvo išrinktas į 2008—2012 Seimą.
Buvo išrinktas į 2004—2008 Seimą.
Buvo išrinktas į 2000—2004 Seimą.
Buvo išrinktas į 1996—2000 Seimą.
 
Aktyvumas
 

Biografija

 

Gimė 1958 m. kovo 14 d. Plungės rajono Žvirblaičių kaime.

1965 m. pradėjo lankyti Plungės rajono Didvyčių pradinę mokyklą, o 1976 m. baigė Plungės 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Senamiesčio vidurinė mokykla).

1976 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (VVU, dabar – Vilniaus universitetas (VU) Fizikos fakultetą, kurį 1981 m. baigė ir įgijo fiziko specialybę.

1981–1991 m. dirbo VVU (nuo 1990 m. – VU) Fizikos fakultete vyresniuoju inžinieriumi.

1988 m. kuriantis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, įsitraukė į jo veiklą.

1991–1992 m. dirbo Ministro Pirmininko patarėju, 1992–1993 m. – Seimo nario Tautvydo Lideikio padėjėju, 1993–1995 m. – Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi.

1995–1996 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys. Miesto taryboje rūpinosi savivaldos ir seniūnijų veiklos plėtojimu, teisės ir teisėtvarkos klausimais, savivaldybės ir policijos bendradarbiavimu.

Nuo 1996 m. iki dabar  –  Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.

Vedęs - žmona Romualda,  medicinos sesuo.

Turi dvi  dukras:  Agnė -baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos bakalauro studijas, dirba socialine darbuotoja;   Gerda – baigė Vilniaus dailės akademijoje grafinio dizaino bakalauro studijas ir magistro studijas Londono universitete ir  anūkę – Kamilę.

 

Vaikystė

Gimiau 1958 m. kovo 14 d. Plungės rajono Babrungo seniūnijos Žvirblaičių kaime. Apie du kilometrai nuo senojo Plungės-Platelių kelio įsikūrusiame atokiame vienkiemyje ir prabėgo mano vaikystė. Šeimoje buvome du vaikai: aš ir ketveriais metais už mane jaunesnė sesuo Dalia. Gyvenimas nebuvo lengvas. Tėvas, sunkiai dirbdamas pas ūkininkus, buvo sutaupęs šiek tiek pinigų ir nusipirkęs keliolika hektarų žemės bei miško, bet beveik ir nebespėjo tuo pasinaudoti, nes netrukus, prasidėjus prievartinei kolektyvizacijai, žemė buvo nacionalizuota. Dėl to jis labai pergyveno, tai, matyt,  pakirto jo sveikatą ir kai man buvo dvylika, o seseriai aštuoneri, jis mirė ir nuo tada visas šeimos ir nedidelio ūkio išlaikymas gulė ant mano mamos – paprastos kolūkio darbininkės pečių. Teko ir man imtis vyriškųjų ūkio darbų. Buvau nedidelio ūgio ir girdėjau kaimynus juokaujant, kai stebėdavo mane dalgiu pjaunant šieną: “žolė krenta, o pjovėjo nesimato”.

Moksleiviški metai

Lankiau Didvyčių pradinę mokyklą ir iki šiol  prisimenu savo pirmąją mokytoją – M.Bagdonienę (žinomo operos dainininko V.Bagdono mamą), kuriai esu dėkingas už skatinimą gerai mokytis. Smagi tai buvo mokykla – visos keturios klasės vienoj patalpoj, čia pat malkomis kūrenama krosnis, “biblioteka” – tai koridoriuje stovinti nedidelė spinta. Džiaugiuosi, kad ir šiandien mano pirmoji mokytoja šauniai laikosi, neseniai buvau ją pasikvietęs apsilankyti Seimo rūmuose.

Vėliau teko mokytis Vieštovėnų ir Stalgėnų aštuonmetėse mokyklose. Buvo labai malonu prieš keletą metų sutikti buvusią tais laikais šaunią mano bendrabučio auklėtoją Iloną Dailidonytę: iš esmės tokią pat jaunatvišką ir skleidžiančią optimistinė nuotaiką, ne kartą yra tekę sutikti kaip visuomet sportiškai energingą buvusį klasės auklėtoją Stasį Tutlį.  Tarp buvusių tuomet klasės draugų – dabar gerai žinoma Konstitucinio teismo teisėja R. Ruškytė, su kuria tada atkakliai konkuravom dėl geriausio klasės mokinio vardo. Prieš metus buvę prieš keturiasdešimt metų Stalgėnų aštuonmetės klasiokai susiorganizavome susitikimą, turiu prisipažinti, ne visus pajėgiau atpažinti.

Vėliau tęsiau mokymąsi Plungės pirmoje vidurinėje (dabar – A.Jucio pagrindinė) mokykloje, o paskutinę vienuoliktąją klasę užbaigti buvom perkelti į naujai atidarytą Plungės ketvirtąją vidurinę (dabar – Senamiesčio) mokyklą.

Mokymasis ir darbas universitete

Mokantis vidurinėje mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai, ypač fizika (esu labai dėkingas savo buvusiam fizikos mokytojui. Gikarui), todėl 1976 m.  be didelių svarstymų įstojau į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, pasirinkęs kietojo kūno elektronikos specializaciją. 1981 metais, gerais pažymiais baigęs universitetą (buvau trečias pagal pažymių sumą), įgijau fiziko specialybę ir likau dirbti ten pat Universitete inžinieriaus – mokslininko darbą. Darbo pobūdis buvo daugiausiai susijęs su moksliniams tyrimams ar tuometinei elektronikos pramonei reikalingų matavimo stendų projektavimu ir konstravimu tam pradedant naudoti ir tada tik pasirodžiusius personalinius kompiuterius.

Kelias į politiką

Nuo 1988 m. vasaros įsitraukiau į Sąjūdžio veiklą, VU Fizikos fakultete įkūrėme vieną iš pirmųjų Sąjūdžio rėmimo grupių, kurios nariams, gal dėl to kad buvom tiksliųjų mokslų atstovai, teko rūpintis praktiniais Sąjūdžio organizavimo reikalais: pirmųjų didžiųjų mitingų organizavimu, žaliaraiščių būrimu, kitomis akcijomis. 1991 metų sausį Sąjūdžio tarybos narys, vėliau tragiškai žuvęs Tautvydas Lideikis netikėtai pakvietė dirbti į Vyriausybės kanceliariją. Mano apsisprendimą nulėmė jo žodžiai: “jeigu mes norime pakeisti komunistinės nomenklatūros suformuotą biurokratinį aparatą, jeigu norime turėti žmonėms nuoširdžiai tarnaujančią valdžią, kaip to pasieksi, jeigu čia ryžtingai neateis tikrojo Sąjūdžio idealizmo turintys žmonės”. Šią nuostatą laikau svarbia ir šiandien.

Taip dirbdamas ministro pirmininko patarėju, pradėjau profesionalaus politiko veiklą. Sąjūdžiui pralaimėjus rinkimus ir esant opozicijoje, dirbau Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi ir aktyviai dalyvavau  Sąjūdį reorganizuojant į politinę partiją - Tėvynės Sąjungą. 1995 m. buvau išrinktas Vilniaus savivaldybės tarybos ir valdybos nariu. Miesto taryboje rūpinausi savivaldos plėtojimu, bendruomenių ir seniūnų veiklos stiprinimu, savivaldybės ir policijos bendradarbiavimu.

1996, 2000 ir 2004 m. buvau išrinktas Seimo nariu pagal Tėvynės Sąjungos sąrašą. 1996 m., tapęs Seimo kancleriu,  daug dėmesio skyriau valstybės biudžeto lėšų taupymui: buvo panaikintos dotacijos Seimo maitinimo įstaigoms, privatizuoti didieji Seimo poilsio namai, sumažinti kanceliarijos etatai ir sukurta teisingesnė darbo apmokėjimo sistema, naikinamos Seimo narių privilegijos. Dirbdamas Teisės ir teisėsaugos komitete rūpinausi kovos su korupcija stiprinimu. Po 2000 ir 2004 m. rinkimų dirbau Ekonomikos komitete, taip pat buvau   Antikorupcinės komisijos ir daugelio Specialiųjų tyrimo komisijų narys. Esu aktyviai dirbantis Seimo narys. Tiek ankstesnėje, tiek dabartinėje Seimo kadencijoje esu tarp daugiausiai projektų ir pasiūlymų pateikusių Seimo narių.

 Šeima, laisvalaikis, ryšiai su Plunge

Esu vedęs, žmona Romualda dirba medicinos seserimi Vilniaus Santariškių klinikose. Turiu dvi suaugusias dukteris. Agnė -  baigė Dailės akademijos bakalauro studijas, ištekėjo ir gyvena savarankiškai Vilniuje, dirba socialine darbuotoja. Ji augina ketverių metų dukterį Kamilę, tokiu būdu aš įgijau senelio titulą. Kita duktė - Gerda baigė grafinio dizaino bakalauro studijas Dailės akademijoje, o po to - magistro studijas Londono universitete. Šiuo metu dirba Londone.   Su žmona tebegyvename daugiabučiame name - trijų kambarių bute. Visuose gyvenimo etapuose man rūpėjo Plungės reikalai, juk čia už parko esančioje Šlaito gatvėje gyvena mano Mama ir sesers šeima, čia beveik visi artimiausi mano giminės. Retkarčiais apsilankau tėviškėje, kur neliko jokių pastatų, tik vaikystę menantys ąžuolai.

Nors, būdamas išrinktas pagal sąrašą, turėjau skirti dėmesį visos Lietuvos reikalams, bet visada labiausiai rūpėjo gimtinė. Kai tik atsirado teisinė galimybė, įsteigiau Seimo nario biurą Plungėje, vėliau – Rietave. Stengiuosi prisidėti prie svarbiausių asmeninių ir visuomeninių problemų sprendimo.

Žmonės dažnai teiraujasi apie politikų pomėgius, laisvalaikio leidimą. Atsakydamas pažymėčiau, kad laisvalaikio paprastai turiu nedaug, matyt, tektų save priskirti “darboholikų” tipui, o mano pomėgiai paprasti - poilsis gamtoje, sportas, roko, džiazo ir kitos muzikos klausymas.

 
© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=8801&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=7242&p_kade_id=7