Steigiamasis Seimas (1920-1922) 


Steigiamojo Seimo rinkimai įvyko 1920 m. balandžio 14–15 d., pagal 1919 m. priimtą Rinkimų įstatymą. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių. Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių, 59 priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos blokui, 12 – Lietuvos socialdemokratų partijai. Likusius mandatus pasidalijo tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių) atstovai Seime. Tarp Seimo narių buvo 6 Nepriklausomybės akto signatarai, 2 Seimo nariai – Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius buvo išrinkti Lietuvos Respublikos Prezidentais

1920 m. gegužės 15 d. iškilmingam Seimo posėdžiui Kauno miesto teatro rūmuose pirmininkavo garsi Lietuvos visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tą patį vakarą Steigiamojo Seimo nariai Seimo Pirmininku išrinko Aleksandrą Stulginskį bei vienbalsiai patvirtino Nepriklausomybės rezoliuciją.

Nepaisant „jauno“ Steigiamojo Seimo narių amžiaus, skirtingo išsilavinimo bei valstybinio darbo patirties, parlamentarų nuveikti darbai neabejotinai patvirtino Steigiamojo Seimo vardą. Buvo priimti 268 įstatymai. Svarbiausi iš jų:

Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Lietuvos Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis Seimas, kurį sudarė Seimo pirmininkas A.Stulginskis ir šeši nariai: iš krikščionių demokratų partijos – M. Krupavičius ir A. Tumėnas, iš Socialistų liaudininkų-demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos – M. Sleževičius ir V. Lašas, iš socialdemokratų partijos – K. Venclauskis, iš žydų frakcijos – N. Fridmanas. Pagal Mažojo Seimo sudarymo įstatymą šiai institucijai buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, tvirtinti kreditus vykdomajai valdžiai, prižiūrėti įstatymų vykdymą. Per beveik 3 mėnesių laikotarpį Mažasis Seimas sušaukė 45 posėdžius, apsvarstė 51 įstatymų sumanymą, priėmė 25-is įvairioms gyvenimo sritims skirtus įstatymus. Visą tą laiką dirbo Steigiamojo Seimo komisijos.

XX amžiaus Lietuvos istorijos vingiai lėmė Steigiamojo Seimo narių likimus: 14 iš jų žuvo Sibiro tremties metu, žymi jų dalis buvo priversta emigruoti į Europą, vėliau Šiaurės ir Pietų Ameriką, likusieji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje, švietime.

Lietuvos Steigiamojo Seimo sesija. Kaunas, 1920 m.
(Nuotrauka iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų)

Steigiamasis Seimas

Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis 1920 m.
(Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų)



© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7337&p_k=1