Leidiniai 

EN

EKGT rekomenduoja


(Puslapis kuriamas)

EKGT narių monografijos, etninės kultūros populiarinimo leidiniai

EKGT narių kūrybinė veikla

Svarbiausi etninės kultūros leidinių leidėjai 

Lietuvos liaudies kultūros centras. Leidiniai
Vilniaus etninės kultūros centras. Leidiniai
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Tautosakos šaltiniai
Lietuvos istorijos institutas. Leidiniai etnologijos tema
Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Leidiniai apie tautodailę

Periodiniai ir tęstiniai leidiniai

Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos
Liaudies kultūra
Tautosakos darbai (duomenų bazėje CEEOL), (duomenų bazėje LITUANISTICA
Darbai ir dienos
Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis
LOGOS: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas 
Baltistica
Lietuvos muzikologija
Tautodailės metraštis
Gimtasai kraštas
Mūsų kraštas
Sietuvos: Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalas
Suvalkija
Žemaičių žemė
Žiemgala

Etninės kultūros leidiniai internetinėse parduotuvėse

Parduotuvėje super.lt
Parduotuvėje patogu pirkti
Parduotuvėje pirk internete
Parduotuvėje kainos.lt
Parduotuvėje balticshop.lt

Etninės kultūros leidinių bibliografija (sudaryta LLKC)

2009   2008   2007   2006   2005   2004   2003   2002   2001

Lietuvos folkloro garso publikacijų bibliografija (sudaryta LLKC)

2009   2008   2007   2006   2005   2004   2003   2002   2001   2000   1968-2000


EKGT narių monografijos, etninės kultūros populiarinimo leidiniai


Dalia Urbanavičienė. Šokamos ir žaidžiamos sutartinės. Kronta, 2009.

Etnochoreografijos specialistė dr. Dalia Urbanavičienė monografijoje apibūdina įvairius sutartinių sinkretizmo aspektus, nagrinėja šokamųjų ir žaidžiamųjų sutartinių užrašymo bei tyrimo istoriją, aptaria kai kuriuos bendrojo požiūrio į sutartines klausimus, išsamiai analizuoja 20 rekonstruotų šokimo (žaidimo) būdų. Pateikiamos šokių schemos, melodijos, gausu archyvinių nuotraukų. Monografiją papildo DVD priedas, kuriame pateikiama vaizdinės medžiagos - kai kurių sutartinių šokimo ar žaidimo būdų.

Plačiau apie leidinį >>>

 


Dalia Urbanavičienė. Lietuvių apeiginė etnochoreografija. Lietuvos muzikos akademija. 2000.

Tai nėra įprastas šokių choreografijos veikalas, bet greičiau etnologinė ar net kultūrologinė studija. Joje į ietuvių šokius žiūrima kaip į baltiškosios kultūros - pirmiausia baltiškos pasaulėžiūros - kinetinę kalbą. Iš to išplaukia keli svarbūs dalykai: požiūris į šokį pasidaro prasmingesnis; atsiveria kelias į šokio formų archeologiją, kitaip sakant, susidaro galimybė atpažinti seniausius šokio formų tipus (archetipus) bei simbolius; išryškėja pagrindinės istorinės šokių funkcijos: maginė, religinė, pramoginė, simbolinė, psichoterapinė, organizacinė; turiningiau pradedadma suvokti ir šiuolaikinė choreografija. Per šiuos dalykus gerokai praturtėja tradicinės kultūros supratimas: iškyla naujos kultūrologinės problemos, reikalajančios šokį tirti kaip savitą kultūros reiškinį.   

 


Metų ratas. Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras ir papročiai / A Circle of Seasons  The Musical folklore and Traditions of Calendar Feasts (DVD). Pirma dalis. Lietuvos muzikos ir teatro akademija. 2008.

„Metų ratas“ - pirmoji DVD serijos „Iš muzikinio folkloro lobyno“ dalis, skirta kalendoriniam folklorui. Projekto sumanytoja - doc. dr. Daiva Vyčinienė, jo rengėjai - solidus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros kolektyvas: doc. dr. Rimantas Astrauskas, vyr. mokslo darbuotoja dr. Gaila Kirdienė, doc. dr. Dalia Urbanavičienė, lektorius Evaldas Vyčinas, Varsa Vakarienė, Skirmantė Valiulytė. Už DVD „Metų ratas. Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras ir papročiai“ autorių kolektyvui paskirta antroji vieta Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtuose geriausių, 2008 metais publikuotų, mokslo ir technologijų populiarinimo darbų rinkimuose.

DVD „Metų ratas“ sudėta gausybė per atskiras kalendorines šventes lietuvių tradicijoje dainuojamų dainų. Pateikta nemažai vaizdo įrašų, kuriuose atsiskleidžia visas margumynas per žiemos, pavasario, vasaros ar rudens šventes šokamų šokių, žaidžiamų žaidimų, atliekamų būrimų ir spėjimų. Daugelyje garso ir vaizdo įrašų skamba autentiški, XIX a. pab.-XX a. pr. liaudies dainininkų ir muzikantų atliekami kūriniai, atsiskleidžia unikalus intonavimas, atlikimo aplinkybės, perduodamas šimtmečiais kauptą informaciją saugantis muzikinis kodas.

Kiekviena kalendorinė šventė smulkiai aprašyta - supažindinama su jos papročiais, valgiais. Kompaktinėje plokštelėje „Metų ratas“ pateiktos muzikinio folkloro natos. Paiešką joje palengvina apeiginių-paprotinių žodžių žodynas.

Pasak leidinio autorių, jo turinys kiekvienam žmogui turėtų padėti savo gyvenime atpažinti tradicijos nuotrupas, paveldėtas per kartų kartas.


Lino laikas / Linen times. Projekto autorė - Daiva Vyčinienė. Kronta. 2008.

Tai knyga su garso–vaizdo plokštele (DVD). Šiame sinkretiniame garso ir vaizdo kūrinyje  atskleisti bendrieji archajiško meno - sutartinių ir senosios tekstilės - kūrybos principai: ritmiškas tam tikrų segmentų pasikartojimas, visumos kūrimas iš smulkių elementų, griežta, simetriška struktūra, laiko cikliškumas. Daugelis šių dalykų yra universalūs, atpažįstami įvairiose senosiose kultūrose bei atsikartojantys šiuolaikiniame mene. „Lino laiko“ pateikimo formą galima suvokti ir kaip tam tikrą ritualą - kūrybą, vykstančią dabar, šiuo metu. Atrenkant tam tikras „lino giesmes“ ir parenkant tam tikrus audinio raštus, iš chaoso kuriamas harmoningas pasaulis. 

Fotografijų, videofilmų autorė Jurgita Treinytė-Jorė. Įgiedojo ansamblis „Trys keturiose“.
 Plačiau apie leidinį >>>


Barbora Buivydaitė. Atlieka Barbora Buivydaitė. Sudarė  Loreta Juciutė, Varsa Zakarienė, Virginija Baranauskienė, Vita Ivanauskienė, Daiva Vyčinienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006.


Marė Kuodžiūtė–Navickienė. Atlieka Marė Kuodžiūtė–Navickienė. Sudarė Daiva Vyčinienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006.


Kokių giedosim, kokių sutarysim: sutartinių pradžiamokslis (+CD). Parengė Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Atlieka „Trys keturiose“. Lietuvos muzikos akademija, 2004.

 

 

 

 


Ak tu sauliul sauliula. Adutiškio krašto dainos (CD). Atlieka Adutiškio krašto dainininkai ir muzikantai. Sudarė Daiva Vyčinienė. Vilniaus plokštelių studija, 2003.

 

 

 


Aukštaitija. Aukštaičių daugiabalsės dainos (CD). Parengė Daiva Vyčinienė. Atlieka etnografinis ansamblis “Šeduva” (Radviliškio r.), vadovė Emilija Brajinskienė; Nibragalio etnografinis ansamblis (Panevėžio r.); etnografinis ansamblis “Kruoja” (Pakruojo r.); etnografinis ansamblis “Ievužė” (Molėtų r.), vadovė Aldona Četkauskaitė. Vilniaus plokštelių studija, 2002. (Serija “Lietuvių tradicinė muzika”)

Ši plokštelė supažindina su šiandien egzistuojančiais Aukštaitijos ansambliais ir jų repertuaru. Išsamiame 30 psl. buklete lietuvių ir anglų kalbomis aprašomos aukštaičių daugiabalsio dainavimo ypatybės, pristatomi ansambliai.

 


Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinių atlikimo tradicijos. Kronta, 2000.


Daiva Vyčinienė. Sutartinės. Lithuanian Polyphonic Songs. 2002.


Rimantas Astrauskas. Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras: mokymosi medžiaga (CD). Lietuvos muzikos ir teatro akademija. 2008.

Šios kompaktinės plokštelės tikslas - sukurti šiuolaikiškas sąlygas muzikos mokytojų kvalifikacijai tobulinti, parengti naujas, aktualias ir kokybiškas mokytojų poreikius bei švietimo raidos reikalavimus atitinkančias kvalifikacijos tobulinimo programas, sudaryti lygias galimybes mokytojams tobulintis arčiau namų. CD "Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras" parengtas atsižvelgiant į naujausių tyrimų rezultatus, aktualias sunkiai pasiekiamos archyvinės medžiagos, garso ir vaizdo įrašų publikacijas, naujausią literatūrą. Besimokantysis susipažins su liaudies kalendoriaus ypatybėmis, metų švenčių ir apeigų ciklais, formomis, tipiškais išlikusio kalendorinių švenčių ir apeigų folkloro pavyzdžiais iš senųjų istorinių dokumentų. Čia pateikiamos tarptautinės apeigų, papročių bei melodijų paralelės, analizuojamos šiuolaikinės senųjų švenčių ir švenčių, apeigų ir muzikos adaptacijos bei rekomendacijos.


M. K. Čiurlionis ir pasaulis. Tarptautinio menų festivalio "Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu" almanachas. Sudarė Rimantas Astrauskas.

Išleisti trys almanacho  "M. K. Čiurlionis ir pasaulis" tomai: 2005, 2006 ir 2008 m. Juose pristatomi tarptautiniame menų festivalyje "Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu", kurio kulminacijos taškas yra Čiurlionio studijų savaitė, dalyvaujančių M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojų naujausi darbai, studijos, tyrinėjimai. Leidiniuose išsaugotos svarbiausios M. K. Čiurlionio kūrybos apmąstymams skirtų mokslinių konferencijų metu išryškėjusios dailėtyrininkų, muzikologų ir liteartūrologų mintys apie šį iškilų lietuvių menininką, kuris įkvėpimo savo kūrybai dažnai sėmėsi ir iš etninės kultūros. 

Almanachai skiriami ne tik M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojams, bet ir plačiajai visuosmenei.

 


Folk Culture at the Begining of the 3rd Millennium / Liaudies kultūra III tūkstantmečio pradžioje. Tarptautinės konferencijos pranešimai. Sudarė Rimantas Astrauskas. Etninės kultūros globos taryba. 2002.

Leidinyje surinkti tarptautinės konferencijos "Folk Culture at the Begining of the 3rd Millennium" skaityti pranešimai. Joje atsispindi esminės Rytų ir Vidurio Europos šalyse kylančios problemos, susijusios su etnine kultūra ir jos apsauga globalizacijos akivaizdoje.

Kai kuriuose straipsniuose bendrai apžvelgiama etninės kultūros situacija pranešėjo atstovaujamoje šalyje, kituose gvildenamos siauresnės srities aktualijos: nacionalinio ir kutūrinio identiteto derinimo klausimai, tradicinės muzikos, tautosakos, liaudies teatro, tradicinių amatų išlikimo ir puoselėjimo aspektai, kultūrinio paveldo gyvosios tradicijos aktyvi apasauga muziejuose ir etninės kultūros centruose. Leidinyje yra ir teorinio pobūdžio straipsnių ir labiau praktinių klausimų sprendimų konkrečioje situacijoje.  


Traditional Music abd Research in the Baltic Area: New Approaches in Ethnomusicology. Edited by Rimantas Astrauskas. Lithuanian Academy of Music and Theatre Department of Ethnomusicology. 2005.

This anthology consists of enlarged version of papers presented at the 18th European Seminar in Ethnomusicology. The Seminar was held on September 25-29 2002, in Druskininkai, Lithuania. Two main topics - 1) Traditional Music in the Baltic Area and 2) New Approaches in the Ethnomusicology have been adressed by the ethnomusicologists from 17 European countries and also from the U.S.A., South Korea, and Japan. 

 

 


Typological Classification of Tunes  Advanced Systems for Arranging Folklore Stocs. Edited by Rimantas Astrauskas. Lithuanian Academy of Music Department of Ethnomusicology. 1996.

This anthology consists of the papers presented at the International Ethnomusicologist's Conference held in Vilnius, Lithuania, on December 1-3, 1994. The conference and this volume is dedicated to Jadvyga Čiurlionytė, founder of Lithuanian School of Ethnomusicology. The Conference focused on topics as typological classification of tunes and advanced systems for arranging folklore stocks. Scholars from Bulgaria, Denmark, Germany, Lithuania, Norway share their knowlidge there. This anthology is like a first attempt to internationalize the Lithuanian ethnomusicologal thought and activities in favour of better understanding and cultural enrichment of different nations.

 


Ethnic Relations and Musical Folklore. Edited by Rimantas Astrauskas. Department of Ethnomusicology, Lithuanian Academy of Music. 2002.

This anthology consists of the papers presented at the International Ethnomusicological Conference "Ethnic relations and Musical Folklore" in Vilnius, Lithuania, in 1999. It is dedicated to the centennial anniversary of the birth pf prof. Jadvyga Čiurlionytė. Forty pasrticipant from Belarus, Bulgaria, Estonia, Finland, Hungary, Latvia, Lithuania, Norway, Poland, Russia and Sweden contribute to the suggested topic - the ethnic relations and their manifestation in musical folklore.

 

 


Libertas Klimka. Amatai Vilniuje: tradicijos ir šiandiena. Crafts in Vilnius: Traditions and the Present. Knygos leidėjas – Atvira keramikos dirbtuvė-galerija „Amatų gildija“. 2009.

„Amatininkai – štai tikrieji miestelėnai!“ – teigia knygos tekstų autorius prof. Libertas Klimka. Ši knyga kartu su VšĮ „Amatų gildija“ vykdoma Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programa yra pirmasis bandymas apibendrintai supažindinti visuomenę su turtinga ir sena Vilniaus amatininkų cechų istorija. Leidinyje L. Klimka apžvelgia amatų ir amatininkų reikšmę Lietuvos sostinės formavimuisi, amatininkų cechų radimosi aplinkybėmis, griežtomis vidinėmis cechų gyvenimo taisyklėmis, profesinių žinių perdavimo sistema. Knygoje pristatomi atskiri mieste veikę amatininkų cechai – seniausias ir turtingiausias auksakalių, kalvių ir šaltkalvių, puodžių, audėjų, stalių ir drožėjų, vario kalėjų arba katilių, knygrišių, kepurninkų, batsiuvių, odminių. Apžvelgta ir šiandieninė Vilniuje gyvenančių amatininkų ir jų puoselėjamų amatų situacija, atsikuriantys istoriniai cechai, amatų reikšmė šiandieniniame sostinės gyvenime, jų perspektyva. Leidinys gausiai iliustruotas vaizdine medžiaga – senųjų Vilniaus amatininkų gaminių, rastų archeologinių kasinėjimų metu ar išsaugotų Lietuvos muziejų fonduose nuotraukomis, viduramžių amatininkų gyvenimą vaizduojančiomis graviūromis, istorinių cechų technologijas bei gyvenimo būdo niuansus rekonstruojančių entuziastų darbais. Šis 40 puslapių leidinėlis – augančio susidomėjimo istoriniais Vilniaus amatais ženklas. Panašu, kad šis susidomėjimas gilės ir atskleis mažai pažįstamą, o daugeliu atveju – visai pamirštą, turtingą Vilniaus miesto istorijos sluoksnį. Knygos informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis, sudarydama galimybę Vilnių pristatyti kaip gilias viduramžius siekiančias tradicijas turintį miestą ir užsieniečiams.


Libertas Klimka. Tradicinių kalendorinių švenčių semantika. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009.

Tai etnologijos studija apie vieną svarbiausių lietuvių tradicinės kultūros reiškinių – kalendorines šventes, atskleidžianti jų pagrindą – kalendorines sistemas, suformuotas pagal dangaus šviesulių (Mėnulio, Saulės, Sietyno žvaigždžių spiečiaus, Veneros-Aušrinės) judėjimo dėsningumų liaudišką suvokimą. Monografijoje sistemiškai tyrinėjami papročių ryšiai ir brėžiami baltų kalendoriaus raidos metmenys. Apžvelgiamos pilno metų rato šventės, tiek išlikusios gyvajame kaimo kultūros pavelde, tiek žinomos iš istoriografinių šaltinių. Aprašomi ir mediniai kalendoriai, išraižyti runų rašmenimis, – daiktiniai kalendorinės sistemos kaitos įrodymai. Suvokti tradicinių švenčių giluminę prasmę svarbu ne tik etnologijos mokslui – šiandieninėje kultūros sklaidoje šventės laikomos pagrindiniu veiksniu, formuojančiu tautinę tapatybę. Todėl leidinys būtų pravartus ne tik etninės kultūros specialistams, bet aktualus ir renginių organizatoriams, bendrojo lavinimo ir meno mokyklų mokytojams, folkloro ansamblių vadovams ir nariams bei visiems, kurie domisi mūsų senosios kultūros ištakomis ir jų refleksija šiuolaikinėje žmogaus savivokoje.


                                                           Libertas Klimka. Lietuviškųjų švenčių rate. Žara. 2009.

Šiame leidinyje aprašytos lietuvių kalendorinės ir šeimos šventės, aptariant tradicinių papročių kilmę ir prasmę, atskleidžiant jų sąsajas su senąja baltų mitologija.

 

 

 

 

 


Libertas Klimka. Saulės ratu, Mėnulio taku: Lietuvių kalendorius. Mintis, 2008.

Liberto Klimkos knygoje „Saulės ratu, Mėnulio taku: Lietuvių kalendorius“ išsamiai ir įžvalgiai aprašomas tradicinis lietuviškų švenčių metų ratas. Kalendorinės šventės – visos etninės kultūros reiškinių visumos ašis. Kalendorinėms mūsų krašto šventėms būdingas gilus ryšys su permainomis gamtoje ir sąsajos su žemės ūkio darbais. Knygoje ne tik aprašoma, kaip šventės būdavo pažymimos, bet ir analizuojama jų prasmė. Etnologas primena žemės ūkio darbų metu atliekamas apeigas. Skaitytojas knygoje ras informacijos apie vienai ar kitai šventei būdingus tradicinius patiekalus, kildinamus iš senovės apeiginių valgių. Aiškinama, kas slepiasi po kaukėmis persirengėlių, ne vienos šventės metu lankiusių kaimų sodybas. Knygoje įsiklausoma į liaudiškus ateities būrimus ieškant juose pirmykštės prasmės. Liaudiškajame kalendoriuje nemaža žaismės - pamokymų, kaip praturtėti naudojant trijų karalių kreidą, kaip palenkti savęsp mylimojo širdį.


Libertas Klimka. Tautos metai. Etninės kultūros globos tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra Nr. 7“ priedas. 2008.

Knygoje aprašomi tradicinių kalendorinių ir šeimos švenčių papročiai, nagrinėjama jų kilmė bei prasmė, atskleidžiamos sąsajos su senąja baltų mitologija. Pagrindinė lietuviškųjų papročių ypatybė - sąsajos su gamtos reiškiniais, diktuojamais dangaus šviesulių judėjimo skliaute. Knygoje kartu apžvelgiami ir kai kurie mažiau žinomi, bet krašto raidai buvę svarbūs politiniai įvykiai, kultūros, mokslo bei išradimų istorijos faktai. Nemažai vietos skirta asmenybėms, kurių veikla buvo ypač reikšminga ugdant tautinę savimonę, stiprinant Lietuvos valstybę.
Visa tai įdomu bei prasminga žinoti jaunajai kartai. Leidinys atliepia tautinio ir pilietinio ugdymo gaires, todėl pirmiausiai jis skiriamas mokytojams ir kultūros renginių organizatoriams.


Libertas Klimka, Irena Daukšaitė-Guobienė. Senovės lietuvių dievai ir deivės. Žara. 2009.

Ši knyga gali būti pirmoji vaikų pažintis su senovės lietuvių mitologinėmis būtybėmis, kurias garbino mūsų protėviai prieš daugelį šimtų metų. Versdamas puslapį po puslapio, įsižiūrėdamas į iliustracijas bei perskaitęs trumpus tekstus, vaikas įsivaizduos, ką jos veikia, ką saugo, gina, kur gyvena, ko moko...

Tai knyga, kuri skatina vaikus domėtis mūsų tautos praeitimi, jos legendomis, sakmėmis, dainomis, papročiais.


Libertas Klimka, Genovaitė Jacėnaitė. Senovės dievai ir mitinės būtybės. Vilnius, 2003.

 

 Jonas Vaiškūnas, Daiva Vaiškūnienė. Žiūroniuko nuotykiai. Dominicus Lituanus, 2009.

Pagrindinis šios apysakos vaikams veikėjas - Žiūroniukas - labai smalsus, viskuo besidomintis berniukas. Pats pasidaro žiūroną ir niekur su juo nesiskiria. Pro jį įdėmiai tyrinėja aplinką ir žvaigždėtą dangų. Daugelį dalykų atranda pats, kai ką sužino iš močiutės Elvyros. Būtent iš jos jis išgirsta daugybę senovinių lietuviškų pasakojimų, sakmių ir istorijų apie įvairius gamtos reiškinius ir pasaulį, pats bando įsitikinti jų tikrumu. Keliauja pasiėmęs žiūroną ir patiria įvairių juokingų ir keistų nuotykių, kurie jam padeda ne tik perprasti, bet ir ilgam įsiminti tiriamų reiškinių esmę.

 


Austė Nakienė. Metų knygelė: tautosakos pradžiamokslis. Regnum fondas, 1997.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika (su 2CD). Sudarytojos Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.

Dviejų plokštelių komplekte pateikiama 1935–1941 metais į fonografo plokšteles įrašyta Aukštaitijos tradicinė muzika (77 restauruoti įrašai). Šis regionas išsiskiria savitomis muzikavimo tradicijomis. Čia buvo giedamos archajišką muzikinę bei poetinę formą išlaikiusios polifoninės sutartinės, greta vokalinės gyvavo ir ne mažiau savita skudučiais bei ragais pučiama instrumentinė polifonija.

Leidinyje skelbiami unikalūs senovinės aukštaičių polifonijos pavyzdžiai. Fonografo plokštelėse įamžintas paskutiniųjų sutartinių giedotojų bei skudučių ir ragų pūtėjų atlikimas (Biržų, Užulėnio, Tatkūnų, Vidiškių ir Šimonių sutartinių atlikėjos, Biržų skudutininkai ir Vabalninko trimitininkai). Taip pat skelbiama ir keletas penkiastygėmis kanklėmis paskambintų sutartinių (jas įkankliavo Jonas Plepas ir Petras Lapienė).

Plokštelėse pateikiami ir kiti Aukštaitijoje gyvavę tradicinės muzikos stiliai. Nors vyraujantis šio regiono dainavimo stilius buvo daugiabalsis, rytiniame pakraštyje daugelis dainų buvo atliekama vienbalsiai. Leidinyje skelbiama nemažai archajiškų apeiginių dainų, padainuotų Adutiškio krašto dainininkės Marijonos Kazlauskienės. Kaip tik šiame Aukštaitijos pakraštyje paplito cimbolai, kuriais vienbalsiškai arba oktavomis buvo skambinamos polkos, valso, suktinio melodijos. Čia taip pat rasime pluoštelį piemenų dainų ir lumzdeliu bei ožragiu pučiamų melodijų.

Ypatinga stilistine įvairove pasižymėjo vestuvių iškilmes lydėjusios dainos bei instrumentinė muzika. Aukštaičių vestuvinės dainos buvo dainuojamos dažniausiai pritariant tercijomis (Ukmergės ir Kupiškio dainininkės). Vestuvinius maršus, polkas, valsus atlikdavo įvairių sudėčių instrumentiniai ansambliai (Biržų smuikininkai, Pyragių lamzdelininkai, Ukmergės muzikantai). Nuo Švenčionių kilęs smuikininkas Juozas Gudėnas į fonografo plokšteles įgrojo ne tik vėlyvųjų, bet ir anksčiau apeiginiais galėjusių būti šokių melodijas.

Knygoje „Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika“ skelbiami tekstai, melodijos, komentarai ir atlikėjų nuotraukos.


 Dzūkijos dainos ir muzika (su CD). Sudarytojos Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006.

Šiuo leidiniu baigiama kompaktinių plokštelių serija, kurioje skelbiami keturių Lietuvos etnografinių regionų tradicinės muzikos įrašai.

Pietų Lietuvoje – Dzūkijoje iki pat XX a. vidurio išliko senasis valstietiškas gyvenimo būdas, tebegyvavo cikliškas laiko suvokimas, todėl nuolat besisukančio kalendorinių metų rato idėja pasirinkta ir kompaktinės plokštelės kompozicijai. Plokštelės pradžioje pateikiamos kalendorinių švenčių ir rugiapjūtės melodijos, viduryje – vestuvinės dainos, o pabaigoje – krikštynų ir laidotuvių metu skambėjusios dainos, giesmės, raudos. Prie vokalinių melodijų priderintos ir svarbiausiais gamtos bei žmogaus gyvenimo tarpsniais skambėjusios instrumentinės melodijos.

Plokštelėje "Dzūkijos dainos ir muzika" skelbiami Pranciškos Blažauskienės, Onos Grigaliūnienės, Emilijos Ivoškienės, Onos Pigagienės, Katrės Šilanskienės, Adomo Kamendulio, Juozo Krušnos, Kostanto Lukoševičiaus, Balio Valentos ir kitų įrašai. Knygoje sudėti dainų tekstai, melodijos, atlikėjų nuotraukos, dailininko Kazio Šimonio iliustracijos. Tai 1935–1941 metų fonografo įrašai.


Suvalkijos dainos ir muzika (su CD). Sudarė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.

Šiuo leidiniu pradedami skelbti 1935–1939 metų fonografo įrašai, sukaupti Lietuvių tautosakos archyve, išsaugoję mums senųjų liaudies dainų skambėjimą, tarmišką šneką bei įvairių instrumentų garsus.

Kompaktinėje plokštelėje „Suvalkijos dainos ir muzika“ pateikiamos palyginti nedidelėje vietovėje – Marijampolės ir Vilkaviškio apskrityse – skambėjusios suvalkiečių dainos bei instrumentinė muzika. Čia sudėti šio krašto dainininkų Agotos Mikulevičienės, Magdalenos Radzevičienės, Vinco Kazimiersko, Marės Žemaitienės, Marės Arnastauskienės bei muzikantų Juozo Radzevičiaus, Jurgio Gudyno, Jurgio Bylos, Jono Stadalniko, Prano Puskunigio ir kitų atliekami kūriniai. Į „Suvalkijos dainų ir muzikos” kolekciją pateko ir viena Martyno Jankaus padainuota daina iš Mažosios Lietuvos.

Plokštelėje skelbiamos įvairių žanrų dainos: rugiapjūtės, jaunimo, meilės, vestuvių, vaišių, šeimos. Suvalkijos smuikininkų repertuare vyrauja populiariosios polkos – kompaktinėje plokštelėje atsispindi visa jų melodikos ir išraiškos priemonių įvairovė. XX a. pirmojoje pusėje Suvalkijos muzikantai mielai griežė taip pat ir valsus, maršus, pasiutpolkes, krakoviaką, šocą, mazurpolkę. Aptariant kanklėmis skambinamą repertuarą, reikia pastebėti, kad jomis buvo kankliuojami ne tik šokiai, bet ir dainos. Klausytojus galėtų sudominti žymaus Skriaudžių muzikanto Prano Puskunigio (subūrusio kanklininkų ansamblį bei išleidusio kanklių muzikos vadovėlį) atliekami kūriniai.

Knygoje "Suvalkiečių dainos ir muzika" pateikiami tekstai, melodijos, komentarai ir dainininkų bei muzikantų nuotraukos. 


Žemaitijos dainos ir muzika (su CD). Sudarė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005.

Šia kompaktine plokštele tęsiama restauruotų fonografo įrašų serija, supažindinanti klausytojus su visų Lietuvos regionų tradicine muzika. Kūriniai atrinkti iš 1935–1941 metais Lietuvių tautosakos archyve sukauptos fonografo plokštelių kolekcijos.

Į fonografo plokšteles įrašytos Mortos Katkienės, Antaninos Karpienės, Antaninos Ereminienės, Malvinos Montvydienės, Akvelinos Montvydaitės, Juozo Alejūno, Jurgio Valausko ir kt. padainuotos dainos. Bene archajiškiausios dainos susijusios su senaisiais verslais – medžiokle ir žemdirbyste. Šių dainų melodijos labai paprastos, jų muzikinės intonacijos artimos kalbos intonacijoms. Žemaitiško dainingumo ir melodikos puošnumo pavyzdžiai yra šienapjūtės dainos. Jų melodijų linijos tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, pasak pačių dainininkų, linguoja.

Kompaktinėje plokštelėje pateikiama nemažai meilės, šeimos ir vestuvinių dainų, skambėjusių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vestuvėse. Iš lyrinių vestuvinių dainų išsiskiria jaunosios apdovanojimo daina "Labas vakars, mylas diedeli", minima žymiame XIX a. etnografiniame leidinyje – Antano Juškos "Svotbinėje rėdoje". Plokštelėje skelbiamos ir kelios krikščioniškos giesmės, atspindinčios XIX a. giedojimo tradiciją.

Leidinyje skelbiama instrumentinė muzika pasižymi žanrų įvairove ir skirtingų instrumentų tembrų spalvomis. Čia randame vienu primityviausių instrumentų – beržo tošele ir senaisiais piemenų pučiamaisiais instrumentais: ožragiu, karvės ragu, lamzdeliu, birbyne, taip pat kanklėmis ir mandolina atliekamus kūrinius.


          Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942. Parengė Austė Nakienė, Rūta Žarskienė. LLTI, 2007. 

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto lietuvių tautosakos rankraštyne saugoma 1908 metais pradėta kaupti Lietuvių mokslo draugijos vaškinių volelių kolekcija. Į šias senovines laikmenas įrašyti pirmieji autentiškos lietuvių liaudies muzikos pavyzdžiai. Iki 2006 m. šie voleliai buvo paslaptis net ir archyve dirbantiems mokslininkams. Senųjų įrašų specialisto iš Vienos fonogramų archyvo F. Lechleitnerio dėka, šie įrašai buvo suskaitmeninti ir dabar jų galima klausytis. Įspūdį, kad melodija ataidi iš amžių glūdumos gali sukurti seniesiems įrašams būdingas triukšmų fonas, dėl kurio atrodo, tarsi atlikėjas dainuotų ir grotų už uždangos. Šioje knygoje ir kompaktinėje plokštelėje įamžintos Jono Basanavičiaus, Eduardo Volterio, Mato Untulio, Kazimierzo Moszynskio ir Zenono Slaviūno įrašytos liaudies melodijos. Fonogramų kolekcijos įdomybės: ankstyviausi skudučių ir dūdmaišio įrašai, savitos suvalkiečių ir rytų aukštaičių dainos.


 Arūnas Baltėnas, Ona Drobelienė. Šilų dzūkai/Forest Dwellers of Dzūkija. R. Paknio leidykla, 2009.

Dzūkija - savita etnografinė Lietuvos sritis tarp Nemuno vidurupio ir Neries. Dzūkai, šių vietų gyventojai, - Lietuvos pietiečiai, išsiskiriantys ne tik ypač gražia tarme, bet ir savitais papročiais, liaudies dainomis, gyvenimo būdu. Daugelis amatų čia išsilaikė ilgiau negu kitur, o kai kurie darbai - net iki mūsų dienų. Archajiškas ir šių vietų kraštovaizdis. Šilų dzūkų kraštas pačiuose pietuose - Kapiniškėse, Kašėtose, Marcinkonyse, Margionyse, Musteikoje, Puvočiuose, Zervynose, Žiūruose, - ten ir vyksta šios knygos „veiksmas“: žmonės dirba kasdienius darbus, ilsisi, švenčia, atlieka apeigas, pasakoja istorijas - tik gaila, tarmės fonetikos įvairovės, kalbėsenos skambumo neįmanoma užrašyti literatūrinės kalbos rašmenimis. Nuotraukose ir pasakojimuose užfiksuota autentika labai sparčiai nyksta, vienas po kito amžinybėn išeinant šiems šviesiems žmonėms. Būtina juos pažinti, kad ir prasilenkiant.


Lietuvos kultūra: Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai. Rasa Paukštytė-Šaknienė, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė; sudarytojas Žilvytis Šaknys. Lietuvos istorijos institutas. 2009.

Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Lietuvių šeima ir papročiai. Mintis. 2008.

Knygoje "Lietuvių šeima ir papročiai" nagrinėjama Lietuvos valstiečių ir miesto gyventojų šeimos istorija XIX-XX a., vestuvių, gimtuvių ir laidotuvių papročiai, dabartinės kaimo ir miesto šeimos socialiniai ir demografiniai bruožai, šeimos vaidmuo etniniuose procesuose.

Šeima – tautos buveinė. Nykstant šeimai, nyksta tauta. Pasaulyje mažiau nei milijoną lietuvių šeimų. Kiekvienais metais jų skaičius ir dydis mažėja, nepaliaujamai blunka tautinis savitumas. Visoms negausioms tautoms pražūtinga ne tik depopuliacija, asimiliacija, bet ir tautinio savitumo praradimas atsisakant per šimtmečius šeimoje gyvavusių papročių ir tradicijų.


 
Irena Regina Merkienė, Žilvytis Bernardas Šaknys, Vida Savoniakaitė, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos. Versus aureus. 2006.

Knygoje visuomenei pristatome kultūrų sąveiką ir tautodaros vyksmą XX a. pabaigoje dviejų giminingų baltų valstybių paribyje istoriškai susiformavusioje labai mozaikiškoje etninėje aplinkoje. Leidinį sudaro Latvijos lietuvių kultūros tapatumo ir etnokultūrinių orientacijų tyrimai, atlikti pagal Lietuvos istorijos instituto programą „Lietuvių papročių atlasas: XX a. antroji pusė“ ir Valstybinio mokslo ir studijų fondo remtą projektą „Pietryčių Latvijos lietuvių etninės ir kultūrinės orientacijos po 1991 m“. Remiantis 1996 – 1998 m. atliktais individualiais etnografiniais lauko tyrimais, analizuojama XX a. antrosios  pusės Latvijos lietuvių etninė savimonė ir kultūra, nagrinėjama lietuvių kultūros etniškumo ir tapatumo dinamika, šeimos ir jaunimo vieta Latvijos lietuvių bendruomenės perspektyvose, šeimos bei bendruomeniniai papročiai ir kūrybos tradicijos. Pateikta trumpa Latvijos lietuvių diasporos istorija, XX a.politinių įvykių sukelta etninių ir kultūrinių orientacijų dinamika amžiaus grupėse, etninės dvasinės ir medžiaginės kultūros raiškos plotmės bei formos ir jų lokalinis savitumas. Knyga bus naudinga visiems besidomintiems lituanistika, etnokultūrinio ir lokalinio tapatumo sąsajomis, tautinių mažumų kultūros ypatybėmis ir jų ryšiais su etnine tėvyne. Knygą praturtina gausios iliustracijos: schemos, juodai baltos ir spalvotos fotografijos.  


Lietuvos kultūra : Aukštaitijos papročiai. Rasa Paukštytė-Šaknienė, Vida Savoniakaitė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė (sudarytojas Žilvytis Šaknys). LII leidykla, 2007.
      
Šioje knygoje pateikiamos keturios, kartografine analize paremtos studijos. Tai pirmasis Lietuvos etnografinio regiono – Aukštaitijos šiuolaikiniams papročiams skirtas etnologinių tyrimų rinkinys, apimantis gimimo socialinio įteisinimo, jaunimo iniciacinius ir kalendorinius, vestuvių ir kasdienio gyvenimo papročius.
 

 


 

 
Mokytojų lietuvių etninės kultūros kompetencijų tobulinimas: etninės kultūros kvalifikacijos tobulinimo programos. Sudarė Ona Verseckienė, programų autoriai: Vytautas Tumėnas, Daiva Urbutienė, Zita Bezarienė, Jovita Lubienė. Pedagogų profesinės raidos centras. 2008.
 
Knygoje pristatomos trys programos: V. Tumėno parengta "Simbolika lietuvių liaudies dailėje ir tautosakoje", D. Urbutienės - "Informacinių technologijų  panaudojimas etninės kultūros ugdyme". Z. Bezarienės ir J. Lubienės - "Kritinis mąstymas, savarankiškas mokymasis".
 
V. Tumėno parengta programa atveria galimybę mokytojams įgyti žinių ir supratimą apie simboliką lietuvių etninėje kultūroje, išmokti pažinti raštus-simbolius, simbolinius vaizdinius tautodailėje. D. Urbutienės parengta programa  padeda mokytojams išmokti dirbti su kompiuterinėmis programomis, kurias naudojant kuriami reportažai, mokymo priemonės, taikoma tautodailininkų, tautosakos pateikėjų patirtis, archeologų, antropologų moksliniai darbai edukaciniams tikslams. Z. Bezarienės ir J. Lubienės sukurtoje programoje dalinamasi patirtimi apie etninės kultūros žinių praktinį pritaikymą.  
 

 
Vytautas Tumėnas. Lietuvių tradicinių rinktinių juostų ornamentas: tipologija ir semantika / Ornament of Traditional Lithuanian Pick-up Wowen sashes: Typology and Semantics. (Lietuvos etnologija / Lithuanian Ethnology, nr. 9). Diemedžio leidykla, 2002.
Knygoje nagrinėjamos lietuvių tradicinių rinktinės technikos juostų ornamento ypatybės: jo formos sandara, ištakos ir regioniniai savitumai. Daug dėmesio skiriama ornamento simbolikos aspektams. Ornamentas ir jo semantika nagrinėjami plačiame geografiniame, istoriniame, kultūriniame kontekste interdisciplininiu požiūriu.
 
 
 

 


        Paulius Subačius. Lietuvių tapatybės kalvė. Aidai, 1999.

Kada lietuviai Tėvynę pavadino Motina, o abejingus tautiniams reikalams - benkartais? Kodėl lietuvių kalba įkurdinta Rojuje, o dainius pranoko didžiuosius kunigaikščius? Kaip Europa išstūmė Dievą iš prispaustųjų maldavimų?
Tokių dalykų apie modernųjį lietuvių tautiškumą klausiama netradicinėje P. Subačiaus parašytoje kultūros istorijos studijoje.


Dainos iš marių dugno: Kauno marių užlietų kaimų dainos. (CD) Atlieka Kauno rajono folkloro ansamblis „Samylų senolės“. Parengė Jūratė Šemetaitė. Lietuvos liaudies kultūros centras, 2008. (Serija „Dainos iš visos Lietuvos“)

 


Tramtatulis. (CD) Atlieka Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis 2007“ laureatai. Sudarė Jūratė Šemetaitė. Lietuvos liaudies kultūros centras. 2007.

 



Oi tu kuosela: Trakų krašto dainos. Atlieka Trakų rajono Kalvių - Lieponių folkloro ansamblis, vadovė Marija Algė Armalienė. Parengė Jūratė Šemetaitė. Lietuvos liaudies kultūros centras, Trakų kultūros skyrius; ; [ - Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2005. (Serija “Dainos iš visos Lietuvos”)

 


Margi dvarai: Kėdainių krašto dainos, pasakojimai, smulkioji tautosaka, tradicinė instrumentinė muzika. Atlieka Kėdainių kultūros centro folkloro ansamblis “Jorija”; Juozas Rumba; Kotryna Pilinkuvienė; Bronė Gaučienė; Emilija Paškevičienė; Stasys Počepavičius;  Kėdainių r. aklųjų ir silpnaregių sąjungos folkloro ansamblis “Temela”; Kėdainių r. Labūnavos pagrindinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis “Pėdelis”; Kėdainių r. Akademijos kultūros namų folkloro ansamblis “Seklyčia”. Parengė Jūratė Šemetaitė. Lietuvos liaudies kultūros centras, 2005. (Serija “Dainos iš visos Lietuvos”)


Tetirvins subilda: Šeduvos krašto dainos, sakmės, instrumentinė muzika. Atlieka Radviliškio rajono Šeduvos folkloro ansamblis “Šeduva”, vadovė Emilija Brajinskienė. Sudarė Jūratė Šemetaitė.Vilniaus plokštelių studija, 2004. (Serija "Dainos iš visos Lietuvos")

 


Gyvi ar gyvi? Paukščių balsai ir jų mėgdžiojimai, lietuvių liaudies dainos, rateliai, sakmės. Sudarė Jūratė Šemetaitė. Atlieka vaikų folkloro ansambliai: Kauno r. Domeikavos vidurinės mokyklos - “Serbentėlė”, vadovė Daiva Bradauskienė; Kauno 1-osios muzikos mokyklos - ”Saulala”, vadovės Ramunė Pečiulienė, Laima Proškutė; Klaipėdos etnokultūros centro - “Kuršiukai”, vadovai Margarita Macijauskienė, Vaidotas Macijauskas; Klaipėdos etnokultūros centro - “Alkiukai”, vadovė Elena Šalkauskienė; Rokiškio kultūros centro - “Čirulis”, vadovė Dalia Deksnienė; Telšių kultūros centro - “Čiučiuruks”, vadovė Rita Macijauskienė; Vilniaus etninės veiklos centro - “Reketukas”, vadovė Irena Strazdienė.

Solistai: Emilija Brajinskienė, Eglė Dailidytė, Dalia Djačenkovaitė, Ieva Gembutaitė, Lina Jaraitė, Stanislovas Kavaliauskas, Antanas Kazlauskas, Rimantas Klimas, Jonas Kniūras, Dominyka Kriščiūnaitė, Adomas Kriūkovas, Lina Kvajauskaitė, Mantas Lukošius, Neringa Lukošiūtė, Loreta Mukaitė-Sungailienė, Paulius Paškevičius, Ieva Pečiukaitė, Audronė Pociūtė, Rūta Poniškaitytė, Veronika Povilionienė, Dominykas Prikockis, Aistė Siraštanovaitė, Morta Strazdaitė, Indrė Šemetaitė, Julius Vaicenavičius, Remigijus Vakarinas, Viktorija Zaleckytė. LLKC, 2004. (Serija "Gyvoji tradicija")


Kicu kicu bė bė. Lopšinės, žaidinimai.  Parengė Jūratė Šemetaitė. Atlieka Rytis Ambrazevičius, Laima Aukštuolienė, Laura Babijonienė, Emilija Brajinskienė, Janina Bukantaitė, Pelegija Gailiūnienė, Julijona Gramalienė, Jūratė Jasulevičiūtė, Lina Kirsnytė, Dominyka Kriščiūnaitė, Raminta Kriščiūnaitė, Paulina Laučinskienė, Rūta Lukoševičiūtė, Vytautas Musteikis, Alfonsa Skubrienė, Artūras Šatkauskas, Julytė Šatkauskaitė, Jūratė Šemetaitė, Bronė Šorienė, Irena Tarvydienė, Zita Tautvydienė, Lina Totorytė, Dalia Vaicenavičienė, Adelė Verseckienė. LLKC, 2004. (Serija "Gyvoji tradicija")


Gėid volungelė: Sedos krašto dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika. Atlieka Mažeikių rajono Sedos kultūros namų folkloro ansamblis “Remole”, vadovas Gintautas Griškėnas. Sudarė Jūratė Šemetaitė.Vilniaus plokštelių studija, 2004. (Serija "Dainos iš visos Lietuvos")

 


Auga jovars pri vartų. Atlieka Radviliškio rajono  folkloro ansamblis “Šeduva”; vadovė Emilija Brajinskienė. Sudarė Jūratė Šemetaitė. Vilniaus plokštelių studija, 2000. (Serija "Dainos iš visos Lietuvos")


EKGT narių kūryba


Marcelijaus Martinaičio kūrybos bibliografija

Poezija:

Balandžio sniegas (1962)
Debesų laiptais (1966)
Saulės grąža (1969)
Akių tamsoj, širdies šviesoj (1974)
Tie patys žodžiai (1980)
Vainikas (1981)
Toli nuo rugių (1982)
Kukučio baladės (1986)
Amžinas tiltas (1987)
Gailile raso (1990)
Atmintys (1995)
Atrakinta (1996)
Sugrįžimas (1998)
Pareisiu su paukščiais (2002)
Tolstantis (2002)
K. B. įtariamas (2004)
Atmintys (2008)
 

Esė:

Poezija ir žodis (1977)
Papirusai iš mirusiųjų lapų (1992)
Prilenktas prie savo gyvenimo (1998)
Laiškai Sabos karalienei (2002)
Lietuviškos utopijos (2003)

Biografija, eilėraščiai, nuotraukos: 
http://rugelis.night.lt/martinaitis/


Inijos Trinkūnienės vadovaujama apeiginio folkloro grupė "Kūlgrinda"

Lietuvių apeiginio folkoro grupė "Kūlgrinda" susikūrė 1990 m. Kolektyvo įkūrėjai ir vadovai - baltų senojo tikėjimo bendruomenės Romuva krivis Jonas Trinkūnas ir jo žmona Inija Trinkūnienė. Kiti nariai - daugiausia jaunimas (17-25 metų). Atlieka senovinę baltų muziką, išlaiko jos archajišką skambesį, tačiau ją pritaiko dabartinei auditorijai. Kūriniuose daug dėmesio skiriama senajam baltų tikėjimui, pasaulėžiūrai.

Be to kad dalyvauja įvairiuose folklorinės muzikos festivaliuose, archeologijos dienose, istorinėse iškilmėse, "Kūlgrinda" rengia ugnies apeigas ant piliakalnių, prie aukurų, tradicines lietuviškas vestuves, laidotuves, krikštynas.

Diskografija

  • Kūlgrinda (1996 m.)
  • Žalvarinis (su Ugnėlakiu, 2002 m.)
  • Ugnies apeigos (2002 m.)
  • Sotvaras (su Doniu, 2003 m.)
  • Perkūno giesmės (2003 m.)
  • Prūsų giesmės (2005 m.)
  • Giesmės Saulei (2007 m.)
  • Giesmės Gediminui (2009 m.)


  • Daivos Vyčinienės vadovaujama sutartinių giedotojų grupė "Trys keturiose".

    1981 m. nedidelė M.K.Čiurlionio vidurinės meno m-klos  folkloro ansamblio grupelė pradėjo giedoti sutartines. Ansamblio vadovė Daiva Račiūnaitė archyvuose surado daug užmirštų, nesuprantamų sutartinių giedojimo būdų, kuriuos pabandė rekonstruoti ir nedidelė giedotojų grupė, atsiskyrusi nuo mokyklos ansamblio ir pasivadinusi Trys keturiose, ėmė giedoti jas koncertuose. 

    Trys keturiose yra išleidusi sutartinių garsajuostę “Sutartinės. Lietuvių polifoninės dainos” (1998) ir CD “Lietuvių tradicinė muzika. Sutartinės” (1999), jų giedotos sutartinės skamba ir kompaktinėse plokštelėse SUTARTINĖS I (2003) ir SUTARTINĖS II (2005).


    Naujausi pakeitimai - 2016-04-12




    © Seimo kanceliarija
    Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

    http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7011&p_d=92646&p_k=1