Archyvas 

PLB Valdybos veikla: Kuriant saugesnę, demokratiškesnę, tikinčią idealais ir vertybėmis Lietuvą


  

Praėjusių metų rugpjūtį vykusio XII PLB Seimo metu viena pirmųjų priimta rezoliucija dėl masinės emigracijos iš Lietuvos sustabdymo. Šis procesas dabar ne tik kelia didelį susirūpinimą, bet taip pat sąlygoja naujų, sunkiai valdomų reiškinių atsiradimą (pvz., už Lietuvos ribų atsidūrusių keliolikos tūkstančių lietuvių vaikų švietimas ir pan.). Masinės emigracijos iš Lietuvos problemos sprendimas turėtų būti visų pirma Lietuvos valstybės institucijų uždavinys, o išsaugoti užsienyje atsidūrusių tautiečių tautinę tapatybę ypač rūpi Pasaulio Lietuvių Bendruomenei. Todėl natūralu, kad valstybinės įstaigos ir PLB turėtų dirbti kartu, koordinuoti veiksmus, kad neprarastų ryšio ir tinkamai išnaudotų užsienyje gyvenančių lietuvių dideles kultūrines, ekonomines ir politines galias.

Naujoji PLB valdyba nuo praėjusių metų rugpjūčio posėdžiavo 9 kartus. Be svarbių organizacinių klausimų sprendimo, priimti nutarimai, tiesiogiai susiję su užsienio lietuvių dalyvavimu Lietuvos gyvenime. PLB valdybos pareikšta pozicija dėl Lietuvos valstybės ilgalaikės strategijos lietuvių emigracijos ir išeivijos atžvilgiu buvo siekis parodyti, kad tokios strategijos nepavyks sukurti ir įgyvendinti, jeigu ją kuriant ir įgyvendinant nedalyvaus užsienyje gyvenantys lietuviai. Tai galima padaryti tik dirbant kartu. Mat užsienio lietuvių bendruomenės sukaupusios didžiulę patirtį, jau daug metų veikia patikrinti mechanizmai, kurių pagrindu organizuojama veikla, palaikomas ryšys, vykdoma lietuvių integracija bendrų tikslų įgyvendinimo ir vertybių puoselėjimo pagrindu. PLB valdyba nepritarė Strateginių studijų centro pasiūlytai strategijai sukurti “globalią Lietuvą”. Šią koncepciją įvertino kaip galinčią pažeisti lietuvių ir Lietuvos valstybės interesus (žr. PLB svetainė: www.plbe.org). Užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonės nepaisymas yra žalingas valstybei, kadangi šitaip atsisakoma pasinaudoti įvairiuose kraštuose esančia patirtimi, silpninamas ryšys su Tėvyne bei pakertamas kraštų lietuvių bendruomenių valdybų autoritetas.

Besibaigiantys 2006 m. atnešė naujų iššūkių. Vienas jų - Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Lietuvos pilietybės klausimais. PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė jau ne viename forume ragino tinkamai suvokti Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmes. “Manau, kad Lietuvos pilietybės samprata ir pilietybės netekimas didelei grupei Lietuvos žmonių demografinio nuosmukio metu yra nepaprastos svarbos, neeiliniai mūsų tautai ir valstybei klausimai. Negalima jų svarstyti apgraibomis ar neturint objektyvios informacijos apie pasaulio tendencijas”, – rašė R. Narušienė, vertindama LR Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės pilietybės klausimams svarstyti pateiktas išvadas (žr. www.plbe.org). Ši PLB valdybos pareikšta pozicija atspindi iš daugelio pasaulio kraštų lietuvių bendruomenių gautas nuomones, peticijas ir pan. PLB kvietimas nuodugniai apsvarstyti Lietuvos valstybės institucijų ir jos piliečių tarpusavio sąveiką yra nepaprastai aktualus, žiūrint į tendencijas, kurios matomos visame pasaulyje. Ypač Europos integracija meta iššūkį negausioms tautoms, kurios norėdamos išsaugoti tautinį tapatumą anksčiau ar vėliau privalės savo teisinėje sistemoje įvesti papildomus mechanizmus, saugančius tautinius interesus. Todėl PLB valdyba atkreipė dėmesį, jog Seimas, kuris nustato valstybės politinę raidą, privalo imtis atsakomybės, kad Lietuvos pilietybę reglamentuojantys teisės aktai saugotų visų pirma lietuvių tautos interesus. Nepritarė idėjai suteikti užsienio lietuviams “ypatingo ryšio su Lietuva statusą”. Atrodo, jog šios idėjos šalininkų vis mažiau. Kaip nesuderinamą su prigimtinėmis žmogaus teisėmis dalyką įvardijo Lietuvos pilietybės (įgytos gimimu) atėmimą prieš piliečio valią. Sunku su tuo nesutikti, jeigu suprasime, kad pagal galiojančius įstatymus net sunkiausią nusikaltimą padariusiam asmeniui Lietuvos pilietybė neatimama, tuo tarpu jos netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, net prieš tai neįrodžius galimo nelojalumo savo valstybei fakto. Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas labai aktualus ir svarbus. Gerai, kad šiais klausimais (taip pat didelėmis PLB pastangomis) imta plačiai diskutuoti ne tik žiniasklaidoje, bet ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, rengiami nauji teisės projektai, pradedama labai rimtai svarstyti vienų ar kitų sprendimų pasekmes. Šį darbą reikia tęsti, kad užsienyje gyvenančių ar kuriam laikui išvykusių lietuvių reikalai būtų žinomi kuo platesnei Lietuvos visuomenei, kad jie būtų sudėtinė Lietuvos valstybės gyvenimo dalis.

PLB valdyba priėmė sprendimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV bendrosios komisijos vadovybę dėl PLB atstovų įtraukimo į šios komisijos darbą. Jau priimtas šiuo klausimu sprendimas. Buvusi komisija nustojo veikusi gegužės 1 d., naujoji vadinsis LR Seimo ir PLB komisija. Tai buvo dar vienas žingsnis, padėsiantis sustiprinti įvairiuose kraštuose gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva, didinti PLB įtaką sprendžiant išeivijos problemas ir tuo pačiu padedant Lietuvos institucijoms labiau pasinaudoti už Lietuvos ribų sutelktu intelekto potencialu, ryšiais ir patirtimi. Š. m. balandį vykusiame Seimo ir JAV komisijos posėdyje dalyvavo taip pat PLB atstovai. Jie prisidėjo ieškant pačių geriausių sprendimų pilietybės, sielovados, užsienio lietuvių reikalų administravimo klausimais.

Aiški ir nuosekli PLB pozicija minėtais klausimais labai svarbi stiprinant visose gyvenimo srityse nuostatą, kad lietuviai labiau turėtų kreipti dėmesį ne tik į institucinio ryšio su Lietuva palaikymą, bet lygiai ir į vertybių, tikėjimo idealais, tautinio solidarumo prasmingumą. Juk tokiame kontekste reikėtų matyti diskusijas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Tokio suvokimo vis dar labai stinga Lietuvoje, o be tikėjimo vertybėmis ir tai atspindinčių konkrečių veiksmų neįmanoma sparti demokratinės santvarkos plėtra. Todėl ir svarbūs užsienyje gyvenančių lietuvių balsas bei patirtis, siekiant dvasinio atgimimo.

Be šių pagrindinių veiklos tikslų siekimo, PLB valdybos nariai vykdė daug kitų kultūros, švietimo, sielovados, socialinių reikalų ir kitų sričių uždavinių. Šių darbų bendras tikslas - padėti užsienio lietuviams išsaugoti tapatybę, įtikinti, kad verta ir prasminga būti lietuviu – kurti švietimo įstaigas, draugijas ar meno kolektyvus. Pastaruoju metu, didėjant emigracijos bangai, ypač svarbu stiprinti organizacinę struktūrą, turėti bendrą nuomonę esminiais klausimais. Kurti stiprią ir vieningą PLB turėtų būti svarbu tiek užsienio lietuviams, tiek Lietuvos valstybei. Todėl reikia malšinti dažnai natūraliai kylančius įvairių institucijų ar politinių partijų Lietuvoje norus vienaip ar kitaip bandyti naujai besikuriančias bendruomenes naudoti dažnai vienadieniams interesams. Patirtis rodo, kad ateity tai paprastai neduoda naudos ir trukdo spręsti esminius reikalus. Tikėkimės, kad PLB valdybos pastangos išlaikyti aiškią poziciją svarbiausiais užsienio lietuvių klausimais sulauks dar platesnio pritarimo, dar didesnės kraštų bendruomenių paramos. Tai leistų tęsti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, PLB atstovybės Vilniuje veiklą bei “Pasaulio lietuvio” leidybą. Š. m. rugpjūčio 6-9 d. rengiamas PLB bei Jaunimo Sąjungos kraštų pirmininkų suvažiavimas bus gera proga apsvarstyti šiuos bei kitus pasaulio lietuviams svarbius klausimus.

 

 

Petras Maksimavičius,

PLB Spaudos ir informacijos

komisijos pirmininkas

seina@post.pl


Naujausi pakeitimai - 2007-06-20


© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6978&p_d=68279&p_k=1