Seimo nariai 

EN
Juozas OLEKAS
 
2008—2012 m. kadencijos Seimo narys
Juozas OLEKAS

 
Asmeninė svetainė
(Seimo kanceliarija neatsako už asmeninių Seimo narių svetainių turinį)

Seimo narys nuo 2008-11-17 iki 2012-11-16
Išrinktas pagal sąrašą,
iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija
Kandidato puslapis
  
 
Pareigos
 
Seimo komitetuoseSeimo komisijoseSeimo frakcijose
Istorija
 
Buvo išrinktas į 2004—2008 Seimą.
Buvo išrinktas į 2000—2004 Seimą.
Buvo išrinktas į 1996—2000 Seimą.
 
Komandiruotės
 

Biografija

 
Gimė 1955 m. spalio 30 d. Sibire (Rusija), Krasnojarsko krašte, Mansko rajone, B. Unguto kaime lietuvių tremtinių šeimoje.

Grįžęs iš tremties, nuo 1963 m. mokėsi Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje (dabar – pagrindinė mokykla), kurią baigė 1974 m.

1974–1976 m. studijavo Kauno medicinos institute (dabar – Kauno medicinos universitetas). Nuo 1976 m. studijas tęsė Vilniaus valstybinio universiteto (VVU, dabar – Vilniaus universitetas (VU) Medicinos fakultete, kurį 1980 m. baigė ir įgijo gydytojo specialybę.

1987 m. VVU apgynė medicinos mokslų kandidato (dabar – medicinos mokslų daktaro) disertaciją.

1980–1990 m. dirbo Vilniaus universitetinėje „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje gydytoju.

1982–1989 m. – VVU Mikrochirurgijos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikloje. 1988 m. pirmajame suvažiavime išrinktas LPS Seimo nariu, juo buvo iki 1990 m.

1989 m. Suvalkijos krašto žmonių išrinktas TSRS liaudies deputatu. Iškėlė LPS. 1989–1990 m. kaip Lietuvos delegacijos narys dirbo TSRS Aukščiausiojoje Taryboje.

1990–1992 m. – sveikatos apsaugos ministras pirmojoje (XXII), antrojoje (XXIII), trečiojoje (XXIV) ir ketvirtojoje (XXV) vyriausybėse.

1992–1993 m. dirbo VU Plastinės chirurgijos klinikoje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, 1993–1994 m. – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Plastinės chirurgijos ir traumatologijos skyriaus vedėju, gydytoju chirurgu, 1994–1997 m. – Vilniaus universitetinėje „Žalgirio“ ligoninėje vyriausiuoju gydytoju.

1994–1999 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Stomatologijos klinikos (dabar – Odontologijos institutas) vyriausiasis asistentas, nuo 1999 m. – docentas. 1994–2004 m. šiame universitete skaitė paskaitas plastinės chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, įgimtų veido anomalijų gydymo temomis.

Aukščiausios kvalifikacinės kategorijos plastinės chirurgijos specialistas.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas Suvalkijos rinkimų apygardoje Nr. 63. Iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Seime dirbo Sveikatos reikalų komitete.

2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas Suvalkijos rinkimų apygardoje Nr. 63. Iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Seime dirbo Sveikatos reikalų (2000–2001 m. – pirmininko pavaduotojas) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose. 2001–2003 m. buvo Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, 2002–2003 m. – šios asamblėjos viceprezidentas. Nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2004 m. gruodžio mėn. – dvyliktosios (XXXIII) Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras.

2004–2008 m. – IX Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą. Seime dirbo Sveikatos reikalų (2004–2006 m.), Nacionalinio saugumo ir gynybos (2006–2007 m.) ir Užsienio reikalų (2007–2008 m.) komitetuose. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas (2004–2006 m.). 2004–2006 m. vadovavo Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, buvo šios organizacijos Politinio komiteto ir biuro narys. Nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. – keturioliktosios (XXXV) Vyriausybės krašto apsaugos ministras.

Nuo 1989 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1999–2004 m. ir nuo 2007 m. yra šios partijos pirmininko pavaduotojas.

1992–1993 m. – Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro organizacinės komisijos narys.

Nuo 1988 m. – Tarptautinės mikrochirurgijos asociacijos, 1993–1996 m. – Baltijos visuomenės sveikatos instituto prezidentas, nuo 1994 m. – Tarptautinės veido ir žandikaulių chirurgijos asociacijos narys, 1994–1998 m. – Medikų kolegijos tarybos pirmininkas, 1996–2000 m. – Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos komiteto pirmininko pavaduotojas, 1999–2003 m. – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos prezidentas, nuo 1999 m. – Populiacijos ir vystymosi tarpparlamentinio Europos forumo narys.

1996–2005 m. – Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijos garbės prezidentas.

Nuo 1990 m. – Vilniaus „Rotary“ klubo narys.

Nuo 1994 m. – žurnalo „Stomatologija“, 1996–1998 m. – žurnalo „Medicina“ redakcinės kolegijos narys.

Nuo 2005 m. – Stepono Kairio fondo valdybos narys.

2005–2009 m. – futbolo klubo „Seimas“ viceprezidentas, nuo 2009 m. – prezidentas.

Nuo 2005 m. – Seimo Europos klubo viceprezidentas.

Nuo 1980 m. – 17 racionalizacinių pasiūlymų dėl plastinės chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, įgimtų veido anomalijų gydymo autorius.

Yra paskelbęs per šimtą mokslinių publikacijų, perskaitęs per šešiasdešimt mokslinių pranešimų šalies ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Knygos „Gyvoji medicinos istorija“ (Vilnius: Petro ofsetas, 2004 m.) sudarytojas, kartu su grupe savo mokinių išleido vadovėlį „Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija“ (2008 m.), informacinę knygelę vaikams „Tikra Lauryno nesuaugusios lūpytės gydymo istorija“ (2009 m.).

1988 m. už rekonstrukcinės mikrochirurgijos darbų ciklą kartu su grupe Vilniaus universiteto mikrochirurgų paskirta Lietuvos valstybinė premija. 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2008 m. – Nyderlandų Karalystės Oranje-Nasau ordino Komandoro kryžiumi.

Angažuojasi sveikatos apsaugos, profsąjungų judėjimo, užsienio politikos srityse.

Domisi visuomenės vystymosi ir demografiniais pokyčiais, regionine politika ir savivaldos plėtra.

 

Pomėgiai – sodininkystė, sportas, šokiai, teatras.

Moka anglų ir rusų kalbas.

Žmona Aurelija.

Turi tris vaikus. Duktė Laura – odontologė, duktė Joana – ekonomistė, sūnus Juozas – studentas. Dabar su žmona jau džiaugiasi penkių anūkų – Ulos, Mėtos, Aloyzo, Jono ir Antano – krykštavimu.

 
© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6113&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=7193&p_kade_id=6