Seimo nariai 

EN
Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS
 
2008—2012 m. kadencijos Seimo narys
Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS

 
Seimo narys nuo 2008-11-17 iki 2012-11-16
Išrinktas pagal sąrašą,
iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija
Kandidato puslapis
  
 
Pareigos
 
Seimo komitetuoseSeimo komisijoseSeimo frakcijose
Istorija
 
Buvo išrinktas į 2000—2004 Seimą.
Buvo išrinktas į 1996—2000 Seimą.
Buvo išrinktas į 1992—1996 Seimą.
Buvo išrinktas į 1990—1992 Aukščiausiąją Tarybą - Atkuriamąjį Seimą.
 
Komandiruotės
 

Biografija

 
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO AKTO SIGNATARAS

Gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jakutijoje, Bulunsko rajone, Kiusiuro kaime, prie Laptevų jūros. Tėvai su dviem mažamečiais vaikais iš Lietuvos į Sibirą buvo deportuoti 1941 m. birželio 14 d. Šeimoje buvo penktas vaikas. Kartu su motina ir dviem vyresniais broliais į Lietuvą grįžo 1958 m. rudenį. Po metų buvo leista grįžti ir tėvui. Po karinės prievolės atlikimo į Lietuvą sugrįžo ir vyresnieji broliai. Apsigyveno Kaune.

1969 m. aukso medaliu baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Jono ir Petro Vileišių vidurinė mokykla).

Aktyviai dalyvavo nelegalioje veikloje, už ją 1976 m. buvo suimtas ir tardytas Vilniuje. Dėl savo veiklos visą laiką buvo LTSR VSK akiratyje. Apie tai liudija KGB archyvų medžiaga.

1976 m. baigęs Kauno medicinos institutą (dabar – Kauno medicinos universitetas), dirbo Ignalinos rajono centrinėje ligoninėje chirurgu, įgijo antrąją bendro chirurgo kategoriją.

1979–1984 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultete, jį baigė su pagyrimu.

1977–1993 m. buvo įvairių mokslinių draugijų (chirurgų, kardiochirurgų, medicinos istorijos ir kt.) narys. 1982–1986 m. lankė filosofijos, teisės, sociologijos paskaitas ir kursus Vilniaus universitete ir LTSR Mokslų akademijoje.

1985–1993 m. dirbo Vilniaus respublikinėje klinikinėje ligoninėje kardiochirurgu, įgijo pirmąją kardiochirurgo kategoriją.

1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, išrinktas Žalgirio rinkimų apygardoje Nr. 4. Kandidatu iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje, buvo Kovo 11-osios dokumentų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupių nariu.

1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4. Seime dirbo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoju, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, buvo įstatymų projektų darbo grupių vadovas. 1994 m. – Europos Tarybos Žmogaus teisių ir juridinių reikalų komiteto narys.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4. Seime dirbo Valdymo reformų ir savivaldybių (vėliau – Valstybės valdymo ir savivaldybių) komitete, dalyvavo rengiant apskrities valdymo, savivaldos, Vyriausybės ir kitų įstatymų projektus, rengė daugelį kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, laimėjo daugelį Konstitucinio Teismo procesų.

2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4. Buvo Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnu, Seimo opozicijos lyderiu. 2001 m. liepos 12 d. tapo Seimo Pirmininko pavaduotoju, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku. Buvo atsakingas už eurointegracinių įstatymų priėmimą, derybų su ES eigą ir stojimo sutarties ratifikavimą Seime. Dalyvavo Europos Konvento darbe, aktyviai prisidėjo prie Konstitucijos Europai rengimo.

2004 m. buvo pareikšti nepagrįsti įtarimai korupcija. Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą, kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė. Seimui nesutikus, pats atsisakė Seimo nario mandato, kad galėtų būti apklaustas. Generalinė prokuratūra po vienintelės apklausos ikiteisminį tyrimą nutraukė. Tyrimas atskleidė įtarimų nepagrįstumus, Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjų padarytas šiurkščias klaidas. Dėl garbės ir orumo įžeidimo kreipėsi į teismą. Atsakovas – buvęs generalinis prokuroras A. Klimavičius – viešai atsiprašė už jo ir kitų Seimo narių įžeidimą.

2004–2008 metais vadovavo viešajai įstaigai „Socialinių ir ekonominių tyrimų institutas“, rengė socialines ir ekonomines studijas.

1976–1982 m. dalyvavo nelegalioje socialistinės minties A. Strazdelio universiteto veikloje. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupių steigimo aktyvistas. 1988–1989 m. buvo vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos veiklos legalizavimo iniciatorių, 1989–1999 m., 2001–2009 m. – šios partijos pirmininko pavaduotojas, 1999–2001 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas.

2000 m. kovo–lapkričio mėnesiais – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

1997 ir 2002 metais buvo kandidatas į Respublikos Prezidentus.

Yra paskelbęs straipsnių medicinos istorijos ir chirurgijos, politologijos, teisės, darbo rinkos organizavimo ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais.

Dalyvavo visuomeninėje veikloje. Buvo išrinktas Lietuvos rankinio federacijos prezidentu.

Už savo veiklą yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais apdovanojimais. 2005 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

 

Pomėgiai – muzika, eilėraščiai, filosofija, istorija, kraštotyra, turizmas.

Moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Žmona Irena – lituanistė, dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Informacinio biuletenio“ redakcijos vyriausiąja specialiste.

Turi tris vaikus. Sūnus Šarūnas – finansininkas, sūnus Gediminas – teisininkas, duktė Rūta – medicinos studentė.

 
© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6113&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=7&p_kade_id=6