1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai 

EN

Petras Klimas


(1891—1969)

 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime (dab. Marijampolės r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Liudvinavo ir Kalvarijos pradinėse mokyklose, nuo 1901 m. — Marijampolės gimnazijoje. Ją baigęs 1910 m. įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Gavęs teisininko diplomą, 1915 m. atvyko į Vilnių.

 

Dar būdamas studentu, P. Klimas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu. Jo vadovaujama lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisija prie Lietuvių mokslo draugijos per trumpą laiką parengė ir išleido apie penkiasdešimt įvairių mokymo leidinių. Pats P. Klimas parašė vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“ ir sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“.

 

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, P. Klimas dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitete. 1916 m. lapkritį gimtinėje už okupacinei valdžiai nelojalius pasisakymus buvo areštuotas ir apie tris mėnesius kalintas. Grįžęs į Vilnių, tęsė visuomeninę veiklą. Dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18—22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją. Buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos sekretoriumi. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Buvo vienintelio tuo metu leisto lietuviško dienraščio „Lietuvos aidas“ faktiniu redaktoriumi. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti ir Lietuvos Tarybos darbo fragmentus, laikraščio leidybos rūpesčius užfiksavo dienoraštyje, viename vertingesnių šaltinių, liudijančių apie lietuvių politinę veiklą 1915—1919 m.

 

1919—1923 m. signataras dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, greit tapo viceministru, trumpą laiką 1921 m. pabaigoje faktiškai vadovavo šiai ministerijai. 1919 m. P. Klimas, paskirtas lietuvių delegacijos sekretoriumi, dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, o 1920 m. — taikos derybose su Sovietų Rusija. 1920—1923 m. Aukštuosiuose kursuose ir iš jų išaugusiame Lietuvos universitete skaitė Lietuvos istorijos kursą.

 

Remiantis P. Klimo tyrinėjimais apie lietuvių daugumos gyvenamą teritoriją tapo galimas Lietuvos valstybės etnografinių sienų nustatymas. Signataras parengė istorijos mokslo darbų: „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“ (1917), „Lietuvos žemės valdymo istorija“ (1919), „Lietuvių senobės bruožai“ (1919), „Muravjovo laikmetis Lietuvos žemės ir žemininkų istorijoje“ (1920), „Istorinė Lietuvos valstybės apžvalga“ (1922), „Lietuvos valstybės kūrimas 1915—1918 metais Vilniuje“ (1929). Dalyvavo rengiant A. Šapokos redaguotą „Lietuvos istoriją“ (1936). Daug dėmesio skyrė naujausios Lietuvos istorijos tyrinėjimams, kaupė medžiagą apie krašto priešistorę, valstybingumo raidą. Yra paskelbęs Lietuvos istorijos šaltinių vertimų.

 

 

1923-1940 m. P. Klimas dirbo Lietuvos atstovybėse užsienyje: nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge. Antrasis pasaulinis karas užklupo P. Klimą Paryžiuje. Prancūziją okupavusios Vokietijos valdžios atstovai 1943 m. pavasarį lietuvių diplomatą areštavo, kalino koncentracijos stovyklose. 1944 m. jis buvo sugrąžintas į Lietuvą.

 

1945 m. P. Klimas buvo suimtas ir kalintas Sibiro lageriuose. Iš tremties grįžo 1955 m. pradžioje, apsigyveno Kaune. Mirė 1969 m. sausio 16 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

 

Literatūra:

Sud. V. Bukaitė. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. – Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006.

 


Naujausi pakeitimai - 2008-01-30
Angonita Rupšytė




© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5693&p_d=32785&p_k=1