1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai 

EN

Saliamonas Banaitis


(1866—1933)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saliamonas Banaitis gimė 1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupių kaime (dab. Šakių r.), valstiečių šeimoje. Baigęs Sintautų pradžios mokyklą, dar kiek pamokytas daraktorių, 1880 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Joje subūrė lietuvių bendraminčių grupelę. 1883 m. turėjo nutraukti mokslus, kad galėtų šeimai pagelbėti ūkyje. Gimtinėje į jaunuolio rankas patekdavo laikraštis „Aušra“ ir kiti slaptai platinami lietuviški leidiniai. S. Banaitis bendravo su V. Kudirka, spaustuvininku ir leidėju M. Jankumi, priklausė jo vadovaujamai „Birutės“ draugijai, rūpinosi uždraustų lietuviškų leidinių gabenimu ir platinimu. 1900 m. savarankiškai pasirengė gimnazijos abitūros egzaminams. Baigęs komercijos kursus Peterburge, 1902 m. grįžo į Lietuvą. 1904 m. iš gimtinės persikėlė į Kauną, dirbo kooperatyve „Nemunas“.

S. Banaitis dažnai lankydavosi Ragainės ir Tilžės spaustuvėse, kaupė žinias apie jų įrengimą ir darbą. 1905 m. įsteigė spaustuvę Kaune. Tai buvo pirmoji spaustuvė mieste, kurioje panaikinus spaudos draudimą spausdinti periodiniai leidiniai ir knygos lietuviškais rašmenimis. S. Banaitis leido laikraštį „Lietuvos balsas“, lankė „Dainos“ draugijos chorą. Spaustuvininko namuose vykdavo lietuvių susibūrimai, vėliau jo rūpesčiu pradėjo veikti ekonominė Savitarpio kredito draugija.

1905 m. gruodžio 4—5 d. S. Banaitis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Kartu su J. Basanavičiumi ir kitais tautiečiais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, S. Banaitis talkino steigiant Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrių Kaune, buvo vienas iš jo vadovų. Jo ir bendraminčių pastangomis pradėjo veikti „Saulės“ gimnazija ir dvylika pradinių mokyklų. S. Banaitis buvo vienas iš buhalterijos kursų, išlaikomų jo šeimos lėšomis, steigėjų, pats dėstė kursų lankytojams. 1915 m. parengė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės konfederacijos atsišaukimą, o 1916 m. pradžioje — Kunigaikštystės konstitucijos projektą, kuris buvo platinamas Lietuvoje. 1916 m. vasario mėnesį slaptame lietuvių susibūrime ragino paskelbti krašto nepriklausomybę vadovaujantis šiais dokumentais.

S. Banaitis talkino rengiant 1917 m. rugsėjo 18—22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. 1918 m. buvo vienas iš Lietuvos prekybos ir pramonės banko steigėjų, jo valdybos narys. Nepriklausomybės kovų metais šis bankas lėšomis rėmė kuriamą Lietuvos kariuomenę. Gimtinėje S. Banaitis sutelkė 120 savanorių būrį, kuris įsiliejo į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. signataras buvo Šakių apskrities viršininkas. Tuomet darbą pradėjo šios apskrities ir jos valsčių administracija, policija. Jis buvo vienas iš tais pačiais metais įkurtos Žemdirbių sąjungos steigėjų ir vadovų. Sąjunga rūpinosi žemdirbių ekonominės padėties gerinimu, Lietuvos ūkio kultūros kėlimu. 1919—1923 m. S. Banaitis leido ir redagavo sąjungos laikraštį „Žemdirbių balsas“.

1920 m. signataras grįžo į Kauną. Prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę. S. Banaičio pastangomis buvo atidaryta Kauno užmiesčio autobusų stotis, kurios viršininku jis tarnavo iki pat mirties 1933 m. gegužės 4 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

 

Literatūra:

Sud. V. Bukaitė. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. – Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006.


Naujausi pakeitimai - 2008-01-30
Angonita Rupšytė




© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5693&p_d=32782&p_k=1