1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai 

EN

Kazimieras Steponas Šaulys


Kazimieras Steponas Šaulys
(1872-1964)

Prel. Kazimiero Stepono Šaulio (gimė 1872 m. sausio 28 d.) gyvenimas yra glaudžiai susijęs su „Lietuvos buitimi” – su jos kovomis ir siekimais, jos laimėjimais ar pralaimėjimais, tvirtina kunigo globotinis P.Lapelis. K.S.Šaulys – vienas svarbiausių tautinio, politinio ir socialinio atgimimo veikėjų, padėjęs suformuoti nepriklausomos valstybės pagrindus, nenuilstamai skleidęs krikščioniškąsias vertybes, ugdęs inteligentiją, brandinęs moksleivių ir akademinio jaunimo charakterį.

K.S.Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Tauragės apskrityje, Švėkšnos valsčiuje, Stemplių kaime.

Baigė Švėkšnos pradinę mokyklą, Palangos progimnaziją, Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1897 m. gavo teologijos kandidato laipsnį. 1899 m. baigė mokslus aukščiausiu pažymėjimo laipsniu. 1899 m. birželio 29 d. Kaune įšventintas kunigu.

Iš pradžių buvo vikaras Panevėžyje, vėliau Panevėžio realinės gimnazijos, mergaičių vidurinės mokyklos kapelionas.

Nuo 1906 m. dėstė Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune bažnytinę teisę, moralinę teologiją, visuomenės mokslą ir sociologiją. Būtent jo rūpesčiu buvo įsteigtos tokios naujos disciplinos, kaip visuomenės mokslas ir sociologija; K.S.Šaulys pats parašė šių mokslų vadovėlius, taip pat veikalą „Socializmas ir mūsų sociališkieji mokslai”. Nemažai rašė spaudai – „Draugijai”, „Tiesos keliui” ir kt.

K.S.Šaulys jaunystėje pradėjo kilti bažnytinės hierarchijos laiptais. 1911–20 m. ėjo Žemaičių vyskupo sekretoriaus pareigas, 1916 m. paskirtas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, vėliau – kancleriu. 1926 m. tapo Kauno arkivyskupo Metropolito J.Skvirecko vikaru, 1927 m. jam suteiktas popiežiaus rūmų prelato titulas, 1932 m. išrinktas Kauno arkivyskupijos prelatu, vėliau pakeltas Kauno bazilikos arkidiakonu ir metropolijos kapitulos prelatų dekanu, vėliau jam suteiktas apaštališkojo protonotaro garbės vardas.

Kun. K.S.Šaulys rūpinosi žmonių gerove. Panevėžyje įkūrė labdaros draugiją beglobiams žmonės remti, „Motinėlės” draugiją neturtingiems gabiems mokslo siekiantiems jaunuoliams pagelbėti, „Saulės” švietimo draugiją. 1918 m. dr. R.Šliūpo, įkūrusio Lietuvos Raudonąjį kryžių, pakviestas, įsitraukė į šios organizacijos veiklą, buvo išrinktas Vyriausiosios valdybos nariu. Kai vokiečių okupacijos metais Lietuvos Raudonojo kryžiaus veikla buvo sustabdyta, K.S.Šaulys kūrė Lietuvos Savitarpio pagalbos organizaciją, tapo jos tarybos vicepirmininku (1941–1944 m.).

Politiniame gyvenime dalyvavo aktyviai: 1905 m. gruodžio 4-5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1917 m. Lietuvių konferencija K.S.Šaulį išrinko į Lietuvos Tarybą, kartu su kitais 19 narių vėliau jis pasirašė Vasario 16 d. Nepriklausomybės nutarimą.

1920 m. K.S.Šaulys buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą – dar kitaip vadinamąją Konstitucinę asamblėją. Dirbdamas Konstitucinėje komisijoje, pasak Krikščionių demokratų frakcijos atstovo P.Kriščiūno, “labai daug gero padarė Lietuvai, padėdamas įvesti joje demokratinę ir krikščionišką santvarką.” Būtent tokių žmonių pastangomis buvo parengta ir 1922 m. priimta pirmoji nuolatinė Valstybės Konstitucija.

1922 m. buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto narys.

Steigiamojo Seimo darbo pabaigoje, K.S.Šaulys iš viešosios politinės veiklos pasitraukė ir nuo 1922 m. iki 1944 m. profesoriavo Lietuvos universitete (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas), seminarijoje. Ėjo Teologijos–filosofijos fakulteto Bažnytinės teisės katedros vedėjo, ekstraordinarinio, ordinarinio profesoriaus pareigas. Jis taip pat dirbo Arkivyskupijos administracijoje.

Baigiantis II Pasauliniam karui 1944 m. prel. K.S.Šaulys išvyko į Vokietiją, 1945 m. persikėlė į Šveicariją. Mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane, „Tėvynės ilgesio kankinamas, bet nepraradęs vilties, kad Lietuva vėl prisikels laisvam, nepriklausomam gyvenimui”.* Palaidotas Romos Campo Verano kapinėse Šv. Kazimiero koplytėlėje.

 

*cit. iš 1964 m. „Pasaulio Lietuvyje” Nr. 7-8 skelbto nekrologo prel. K.S.Šauliui.

 

Literatūra:
Banevičius A. 111 Lietuvos valstybės 1918-1940 m. politikos veikėjų: Encikloped. žinynas. – Vilnius: Knygų prekybos valst. firma „Knyga”, 1991. – P. 133.
Liekis A. Signatarai. Vasario 16
. – Vilnius: Džiugas, 1996. – 407 p.
Vaidevutis–Lapelis P. Prelatas Kazimieras Šaulys. – Boston: Darbininkas, 1949. – 67 p.

Parengė Aigustė Vykantė BARTKUTĖ ir Marius GEDUTIS


Naujausi pakeitimai - 2012-11-06
Vidas Stropus




© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5693&p_d=13242&p_k=1