Iš renginių 

Seime vyko diskusija „Ar Tautos valią saisto narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai?“


2014 m. gegužės 2 d. pranešimas VIR

 

Balandžio 30 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Europos informacijos biuru surengė diskusiją, skirtą Lietuvos Respublikos įstojimui į Europos Sąjungą (ES), Europos dienai ir Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 10-mečiui pažymėti, tema „Ar Tautos valią saisto narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai?“.

Diskusiją moderavo ir įžanginį žodį tarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Savo įžanginiame žodyje J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau reiškiasi iniciatyvos dėl referendumų organizavimo, kuriuose siūloma pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimų, keliančių pagrįstų abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, prisiimtiems stojant į ES. Šių metų birželio 29 d. įvyks referendumas dėl draudimo užsienio subjektams parduoti žemę Lietuvos Respublikoje, taip pat reiškiasi ir nauja iniciatyva dėl Lietuvos nacionalinės valiutos lito išsaugojimo. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas iškėlė hipotetinį klausimą, ar referendumų iniciatoriai ir juos palaikantieji nepamiršo daugiau nei prieš dešimtmetį, 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume, pareikštos Tautos valios, kad Lietuvos Respublika būtų ESnarė su visais iš šios narystės kylančiais įsipareigojimais?

Savo įžvalgomis atsakant į diskusijos organizatorių iškeltą klausimą „Ar Tautos valią saisto narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai?“ pasidalino Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas, Seimo narys, habil. dr., profesorius Povilas Gylys bei Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto docentė dr. Inga Daukšienė.

D. Kriaučiūnas, pradėdamas savo pranešimą, iškėlė klausimą „Ar Tauta tikrai gali spręsti visus klausimus?“ ir nuosekliai pateikė argumentus bandydamas atsakyti į išsikeltą klausimą. Pranešėjo nuomone, Tauta per referendumą negali spręsti visų klausimų, pvz.: negali suteikti malonės, vykdyti teisingumo, spręsti dėl visų mokestinių klausimų ir pan. Europos teisės departamento generalinio direktoriaus nuomone yra du variantai, kaip galima būtų atsisakyti įsipareigojimų, prisiimtų stojant į ES ir konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ juos patvirtinus: pirmas variantas – Tauta referendume sprendžia klausimą dėl išstojimo iš ES ir antras variantas – sekant britų pavyzdžiu, Lietuva derasi dėl narystės ES sąlygų. Baigdamas savo pranešimą D. Kriaučiūnas pažymėjo, kad ne ES saisto Tautos valią, bet Konstitucija gina Tautos valią, išsakytą referendume dėl įstojimo į ES.

Seimo nario, habil. dr, profesoriaus P. Gylio nuomone, referendumai – tai Tautos, kaip suvereno, atgimimo požymis. Jo nuomone, šis įvykis yra esminis Tautos gyvenimo epizodas. Profesoriaus nuomone, šiuo metu jaučiamas didžiuli demokratijos deficitas šalyje, Tautos nuomonė organizuotai blokuojama. P. Gylio nuomone, valdantysis elitas prastai suvokia nacionalinį interesą, neatstovauja bendrajam Tautos gėriui, o klausimas dėl pavojaus nacionaliniam saugumui, galinčiam kilti be apribojimų parduodant Lietuvos teritorijoje esančią žemę užsienio subjektams, neanalizuojamas. Profesoriaus nuomone, ES – tai savarankiškų valstybių sąjunga, todėl neturėtų joje egzistuoti lygūs ir lygesni nariai. Seimo narys iškėlė klausimą, kodėl kitos valstybės ES narės, kaip antai Didžioji Britanija, gali kelti klausimą dėl narystės ES sąlygų, o Lietuva – ne.

Docentė dr. I. Daukšienė savo pranešimo pradžioje iškėlė kritinę nuostatą, kad narystė ES – tai Tautos valios išraiška, priimta referendumu. Jos nuomone, tarptautinės teisės prasme narystės ES situacija aiški. Lietuva rengėsi narystei ES, stojimo sutartimi įsipareigojo vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Šioje situacijoje pamatinis principas – pacta sunt servanda (liet. sutarčių reikia laikytis). Lietuvai pažeidus stojimo į ES sutartį, pasekmės iš ES pusės aiškios: Europos Komisija, ES sutarties sergėtoja, pradžioje reaguotų neteisminiu būdu pradedant dialogą su Lietuva, o Lietuvai ir toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, būtų inicijuojamas procesas ES Teisingumo Teisme. Šis teismas gali skirti pinigines baudas valstybei narei. Pranešėja paaiškino, kad pagal tarptautinę teisę valstybė negali remtis savo vidaus teisės nuostatomis, tam, kad pateisintų tarptautinius pažeidimus. Baigdama savo pranešimą, doc. dr. I. Daukšienė pažymėjo, kad ES sutartyje yra norma, numatanti galimybę valstybei narei išstoti iš ES.

Po pranešimų buvo suteikta galimybė diskusijos svečiams užduoti klausimus ir išsakyti savo nuomonę. Kaip pripažino ir pats diskusijos moderatorius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas, diskusijai iškeltas klausimas išties yra provokacinis, tačiau diskusijos organizatoriai, numanę kilsiant aštrią diskusiją, nepabijojo jo iškelti. Diskusijos pranešėjai sulaukė labai daug diskusijos svečių klausimų, taip pat diskusijos svečiams buvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę diskusijai iškeltu klausimu.

 

Parengė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja (ES)

 Gintarė Morkūnienė (tel. 239  6583)


Naujausi pakeitimai - 2014-05-02
Saulė Eglė Trembo


© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4465&p_d=147173&p_k=1