Iš Seimo valdybos 

EN

Valdybai pristatytos Audito komiteto išvados dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato


2011 m. kovo 24 d. pranešimas VIR

 

Seimo valdybos posėdyje Audito komitetas pristatė 2011 m. kovo 16 d. komiteto patvirtintas išvadas „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje veikiančių institucijų veiklos, jų funkcijų pasiskirstymo, teritorijos valdymo bei biudžeto lėšų panaudojimo“. Valdyba Audito ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetams išnagrinėti šį klausimą pavedė 2010 m. rugsėjo 28 d. protokoliniu nutarimu Nr. SV-P-166. Komitetai, atsižvelgdami į skirtingas savo veiklos kryptis ir specifiką, šį klausimą nagrinėjo ir išvadas rengė atskirai.

Audito komitetas, išnagrinėjęs šį klausimą, išskyrė dvi pagrindines problemas.

Pirma problema – dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato (toliau – Rezervatas) vientiso žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo. Komiteto teigimu, iki šiol neįvykdyti 1997 m. liepos 2 d. Seimo nutarimas Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ ir 2002 m. balandžio 23 d. Seimo nutarimas Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, taip pat nesilaikoma Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, nes nėra suformuotas ir įregistruotas vientisas Vilniaus pilių kultūrinio rezervato valstybinės žemės sklypas ir patikėjimo teise nėra perduota valdyti Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcijai (toliau – Rezervato direkcija), kaip tai nustato minėti teisės aktai. Šių teisės aktų nevykdymas sudaro kliūtis Rezervato direkcijos veiklai, nes Kultūros ministerija neturi teisinio pagrindo skirti lėšų Rezervato teritorijos tvarkymui, taip pat nepatvirtintas tvarkymo planas ir nevykdomi tvarkymo darbai.

Rezervato direkcijai įgyvendinti įstatymais ir kitais teisės aktais jai suteiktą teisę valdyti Rezervato žemę patikėjimo teise reikalinga, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatytų žemės sklypo duomenis ir parengtų vientisą Rezervato žemės sklypo planą. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi tinkamus duomenis iš Vilniaus miesto savivaldybės, turės suformuoti ir įregistruoti vientisą Rezervato žemės sklypą Rezervato direkcijos vardu patikėjimo teise. Tačiau, kaip pastebėjo komitetas savo išvadoje, žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo procesas užsitęsė, nuo jo pradžios jau praėjo daugiau kaip 7 metai, dėl teisminių procesų, atitinkamų institucijų priskirtų veiksmų neatlikimo bei skirtingo teisės aktų interpretavimo šis klausimas iki šiol nėra išspręstas.

Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir Kultūros ministerija skirtingai interpretuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas bei laikosi skirtingų nuomonių dėl vientiso žemės sklypo suformavimo Rezervato teritorijoje, o tai taip pat apsunkina šio klausimą sprendimą.

Antra problema – dėl valstybinės žemės nuomos Rezervato teritorijoje. Komitetas atkreipė dėmesį, kad valstybinės institucijos skirtingai interpretuoja įstatymų, teismų sprendimų ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su valstybinės žemės nuoma Rezervato teritorijoje. Nėra bendros nuomonės, kuri institucija turi teisę tokią žemė išnuomoti, sudaryti nuomos sutartis ir prižiūrėti jų įgyvendinimą. Kaip teigiama išvadose, Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad žemės tvarkymą ar administravimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato išimčių, draudžiančių nuomoti rezervatų teritorijoje esančius žemės sklypus (jų dalis), reikalingus juose esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau tarnybos nuomone, nuomos sutartis turėtų sudaryti Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Rezervato direkcija.

Komiteto teigimu, dėl tokios situacijos susiduriama su keliomis problemomis. Pirma, teritorija yra neperduota valdyti teisėtam patikėtiniai – Rezervato direkcijai, taip nesilaikoma Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų. Antra, jei suformuotas vientisas Rezervato žemės sklypas bus perduotas Rezervato direkcijai su išnuomotomis šio sklypo dalimis, kyla klausimas, kaip bus įgyvendinama Rezervato direkcijos Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 4 d. nurodyta teisė valdyti ir naudoti Rezervato žemės sklypą patikėjimo teise, jei nurodyto žemės sklypo dalys bus išnuomotos, tai yra perduotos valdyti ir naudoti kitiems asmenims nuomos teise. Išvadose pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 29 d. nutartyje nurodė, kad nėra pagrindo taikyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų procedūrų dėl turto patikėjimo sutarties sudarymo bei nėra pagrindo laikyti, kad, remiantis Žemės įstatymo 7 str. 1 d., Rezervato valstybinės žemės patikėtinis yra Vilniaus apskrities viršininkas. Išvadose teigiama, kad, atsižvelgiant į tokią teismo poziciją, abejotina, ar Nacionalinė žemės tarnyba, kaip Vilniaus apskrities viršininko teisių perėmėja, prieš įregistruodama vientisą Rezervato teritorijos žemės sklypą turi teisę išnuomoti šio sklypo dalis tretiesiems asmenims, taip apribodama teisėto patikėtinio – Rezervato direkcijos – teisę valdyti perduotą turtą patikėjimo teise.

Komiteto nuomone, dabartinis teisinis reglamentavimas dėl valstybinės žemės nuomos turėtų būti peržiūrėtas, kad būtų užtikrintas įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimas ir pašalinta galimybė skirtingai juos interpretuoti.

Atsižvelgdamas į pastebėtas problemas, Audito komitetas klausimą, susijusį su valstybinės žemės nuoma Vilniaus pilių valstybinio rezervato teritorijoje, planuoja nagrinėti ir svarstyti detaliau.

Seimo valdyba, susipažinusi su Audito komiteto pateiktomis išvadomis, nutarė, kai išvadas pateiks Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, abiejų komitetų išvadas pasiųsti Vyriausybei.

 

Nerijus Vėta,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. 239 6208)


Naujausi pakeitimai - 2011-03-24
Nerijus Vėta




© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4444&p_d=108925&p_k=1