Dalies Steigiamojo Seimo narių (1920-1922) biografijos 

EN

Kazys Škirpa


(1895 - 1979)

Gimė 1895 m. vasario 18 d. Biržų apskrityje, Saločių valsčiuje, Namajūnų kaime.

1915 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją ir įstojo į Komercijos institutą Petrapilyje. 1916 m. baigė karo mokyklą Peterhofe, gavo karininko laipsnį.

1921 m. mokėsi Ciuricho (Šveicarija) Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete. 1922 m. lankė Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1925 m. baigė Belgijos karo akademiją Briuselyje.

1917 m. - vienas lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje. 1918 m. - slapto Vyriausiojo lietuvių karių komiteto narys. Buvo Lietuvių Tautos Tarybos (veikusios Rusijoje) delegacijos narys, stengėsi perkelti Rusijos lietuvių kariuomenę į Lietuvą.

1918 m. pirmasis užsirašė į Lietuvos kariuomenę. Kariuomenės formavimo pradžioje tarnavo Krašto apsaugos štabo organizacijos skyriuje. Vėliau paskirtas Vilniaus karo komendanto padėjėju, faktiškai ėjo komendanto pareigas.

1919 - 1920 m. su savo batalionu dalyvavo Nepriklausomybės kovose.

Nuo 1920 m. spalio 1 d. iki 1921 m. rudens - Steigiamojo Seimo narys. Dirbo krašto apsaugos komisijoje. Lenkams užėmus Vilnių, suformavo savanorių pulką kovai su lenkais.

1925 m. - Generalinio štabo II skyriaus viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų lektorius ir Karo mokyklos dėstytojas.

1926 m. - Vyriausiojo štabo viršininkas. Sumažino kariuomenės dalių skaičių, suorganizavo mobilizacines priedangos rinktines, paruošė skubų ginkluotų pajėgų mobilizacijos planą, pateikė naują taikos meto kariuomenės organizacijos projektą.

Priešinosi 1926 12 17 valstybės perversmui.

1927 m. - konsularinio skyriaus vedėjas Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Nuo 1928 m. - Lietuvos karo atstovas Vokietijai.

1937 m. pasitraukė iš karinės tarnybos. Paskirtas nuolatiniu Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Tautų Sąjungos Ženevoje.

1938 03 19 siūlė nepriimti Lenkijos ultimatumo. Vyriausybei ultimatumą priėmus, paskirtas pirmuoju Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Lenkijai. Vėliau - Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje siūlė vyriausybei, kad Lietuvos kariuomenė užimtų Vilnių.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Vilnių, Berlyne sudarė Lietuvių aktyvistų fronto branduolį. Ruošė 1941 06 23 tautos sukilimą. Po sukilimo paskelbtas Laikinosios Lietuvos vyriausybės Ministru Pirmininku.

1944 m. įteikė Reicho vyriausybei memorandumą, kuriame reikalaujama atšaukti okupaciją Lietuvoje. Birželio 14 d. buvo suimtas ir išsiųstas į politinių internuotųjų stovyklą.

Karui pasibaigus, amerikiečių evakuotas į Paryžių. 1946 m. persikėlė į Airiją, 1949 m. emigravo į JAV.

1957 - 1958 m. - Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos, siekusios apjungti visas partijas ir rezistencinius sambūrius, pirmininkas.

Bendradarbiavo spaudoje karinėmis ir politinėmis temomis.

Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone.


Naujausi pakeitimai - 2006-02-22




© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4160&p_d=2792&p_k=1