Žiniasklaida 

EN

Etninė kultūra internete 2002 m. / Jonas Trinkūnas


Apžvalgą norėčiau pradėti cituodamas Virginijų Savukyną, sistemingai besigilinantį į Lietuvos kultūros problemas internete: "Reikia pasakyti, jog internete puslapiai, kuriuose pristatoma etninė kultūra, yra patys stipriausi ir įdomiausi". Išties, atidarę naršyklę "Google", pamatome gana daug interneto svetainių adresų, susijusių su etnine kultūra. Gruodžio mėnesio duomenimis, jų buvo 28. Šitos svetainės veikia trumpesnį arba ilgesnį laiką (nuo metų iki kelerių metų), liudydamos gausėjantį interneto vartotojų tinklą. Dalį jų remia valstybė, t. y. jos atstovauja kai kurias valstybines organizacijas, kita dalis - tai visuomeninės organizacijos arba atskiri asmenys.

Paminėsiu kai kurias valstybines etninės kultūros įstaigas ir organizacijas, kurios turi savas internetines svetaines.

Etninės kultūros globos taryba apie save informaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje. Aprašoma Tarybos struktūra, jos veikla, skelbiamos komisijų ekspertizės.

Lietuvių liaudies kultūros centras: http://www.lfcc.lt/. Šiame puslapyje gausu informacijos apie centro veiklą, struktūrą, renginius. Informuojama apie kultūros centrus, žurnalą "Liaudies kultūra", etnokultūrines publikacijas.

Lietuvos kultūros paveldas: http:///www.heritage.lt/. Tai stipri išplėtotos struktūros įstaiga, visa tai atsispindi ir tinklalapyje.

Kultūros paveldo centras: http://www.kpc.lt/

Vilniuje ir Kaune yra stiprūs etninės kultūros centrai, savo veiklą pristatantys ir internetiniuose tinklalapiuose. Kauno tautinės kultūros centras: http://palepe.tinklapis.lt/, Vilniaus etninės veiklos centras: http://www.etno.lt/. Šių centrų internetiniame tinklalapyje rasime struktūros, veiklos formų ir metinių planų aprašymus. Pateikiami kalendorinių švenčių ir kitų etninių papročių aprašymai.

Molėtų etnokosmologijos centras: http://muziejus.moletai.lt/sodyba.html skelbia apie savo veiklą, organizuojamas šventes, ekskursijas bei konferencijas.

Įvairus puslapių dizainas, vieni yra "sausi", formaliai pateikiantys informaciją, kituose žymu daugiau meninių pastangų.

Regionuose yra sukurtos interneto svetainės, kurios rodo regioninius krašto savitumą. Pavyzdine regiono internetine svetaine reikia laikyti "Žemaitijos" svetainę: http://samogitia.mch.mii.lt/. Joje gausu puikiu dizainu pateiktos informacijos apie Žemaitijos istoriją, kultūrą ir dabartinę kultūrinę veiklą. Šis elektroninis leidinys jau paverstas skaitmenine svetaine (kompaktiniu disku) "Žemaitija". Svetainė rengiama pasitelkus rimtą paramą. Rėmėjai - Atviros Lietuvos fondas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, UNESCO katedra Informatika humanitarams bei Matematikos ir informatikos institutas.

Informacinės svetainės sukurtos ir rajonuose, pavyzdžiui, www.jurbarkas.lt; www.silute.lt ir kt. Be bendros informacijos apie miestą ir rajoną yra ir regiono etnokultūros žinių.

Regioniniai muziejai yra sukūrę interneto svetaines, kurios informuoja apie regioną ir muziejų, jo struktūrą, eksponatus ir pan. Tokia svetainė, pavyzdžiui, yra www.nalsia.lt. Joje galima sužinoti ir apie muziejuje saugomus eksponatus bei krašto etninę kultūrą.

Gana gausi folklorinių ansamblių internetinė informacija. "Verdingio" folkloro ansamblis (klubas) yra sukūręs folkloro svetainę: http://www.folkloras.lt/. Joje skelbiamos žinios apie folkloro ansamblius, tokius, kaip "Verdingis", "Sutaras", "Goštauta", "Atalyja" ir kt. Ansambliai pristatomi pateikiant nuotraukas ir aprašymus, gausu informacijos apie folkloro koncertus ir renginius.

Sukurta informacinė folkloro svetainė - Lietuvos folkloro garso publikacijų bibliografija: www.lfcc.lt/publ/folkbibl/ (parengė Inga Kriščiūnienė).

Nemažai folkloro ansamblių yra sukūrę svetaines, kuriose informuoja apie savo veiklą. Paminėtini "Alksna" (Vilnius): www.nafta-sauga.lt/alksna/, vaikų liaudies dainų ir šokių ansamblis "Ugnelė": www.ktl.mii.lt/ugnele.html, folkloro grupė "Atalyja": www.tdd.lt/gitara/atalyja.htm, pagoniško neofolko grupė "Donis": www.omnitel.net/donis/ ; avantgardinė muzika senųjų kuršių garbei "Eirimė": http://saule.pit.ktu.lt/alt/eirim/. Tokių svetainių kūrimas ir jų palaikymas rodo ansamblių aktyvumą ir sugebėjimą veikti naujomis formomis.

Etnokultūriniai judėjimai, klubai bei organizacijos kuria savo svetaines. Tokia yra populiari Romuvos svetainė: www.romuva.lt. Joje galima sužinoti apie Romuvos judėjimo istoriją, veikiančias Romuvos grupes, ansamblio "Kūlgrinda" programas ir veiklą. Svetainėje aprašomos kalendorinės ir šeimos šventės, parodomi ryšiai su kitais judėjimais. Svetainė yra dvikalbė - skelbiami ir angliški tekstai.

Reikia pasakyti, jog yra nemaža anglakalbių svetainių arba dvikalbių (ir lietuvių). Tai labai svarbus reiškinys, nes tokiu būdu lietuvių kultūra tampa žinoma pasaulyje. Lietuviai ir jų etninė kultūra tampa žinomi pasauliniame žiniatinklyje.

Iš skelbiamos medžiagos matyti, kad vyrauja įsitikinimas, jog būtent etninė lietuvių kultūra gali būti įdomi pasauliui.

Paminėsiu tokias svetaines - "Lietuvių mitologijos nuorodos" (angliškai): www.lithuanian.net/resource/myths.htm, "Kai dar elniai iš dangaus krisdavo" - apie elnio mitologiją: www.elnet.lt/vartiklis/mitai/lietuva/elniai.htm, "Lietuvių sakmės": www.lfcc.lt/publ/roots/nodel.html, "Lithuanian roots" - apie lietuvių liaudies kultūrą angliškai: www.omnitel.net/sakmes/, "Senovės baltų kosmologija" (angliškai): www.lithuanian.net/mitai/cosmos/baltai.htm, "Geležiniai kryžiai" (angliškai): www.geocities.com/Athens/Delphi/3503/, "Lietuvių etnokultūros antologija" (angliškai): http://ausis.gf.vu.lt/eka/.

Beveik visos čia paminėtos svetainės skirtos lietuvių etninės kultūros informacijai platinti. Reikia sutikti su Virginijaus Savukyno nuomone, jog skelbiami "tekstai nėra orientuoti į mokslininkų auditoriją, jais nesiekiama pasidalinti moksliniais laimėjimais su kitais kolegomis". Iš tikrųjų, etnokultūrinės svetainės tiesiog skelbia pirminę informaciją apie tai, kad "mes egzistuojame", "mes turime įdomų folklorą ir mitologiją". Tuo būdu tarsi atkartojama bendra situacija lietuvių etnologijoje ir folkloristikoje - dar gyvename etnokultūros kaupimo, saugojimo ir publikavimo laikotarpį. Mokslinių problemų kėlimas, analizė ir sprendimai tik prasideda, todėl jų reiškimasis internete šiek tiek nukeliami.

Kitas reikalas tas, jog interneto vartotojai ir kūrėjai dažniausiai yra žmonės, turintys techninį išsilavinimą. Tai ir paaiškina dabar veikiančių svetainių trūkumus arba teigiamybes. Reikia sutikti su nuomone, jog internetas laukia daugiau humanitarų ir socialinių mokslų atstovus.

Etninės kultūros apraiškos internete laikytinos perspektyviu reiškiniu. Neseniai vokiečiai atliko interneto vartojimo tyrimus ir padarė išvadą, jog interneto vartotojai yra socialiai mobilesni ir aktyvesni. Tai turėtų įkvėpti pasitikėjimą etninės kultūros ateitimi, nes jos aktyvios apraiškos internete rodo jos gajumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų gyvenimo bei kultūros pokyčių.

Tarybos ekspertas Jonas Trinkūnas

2002-11-23


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija
Į PRADŽIĄNAUJIENOSRODYKLĖKONTAKTAIPAIEŠKASVETAINĖS ŽEMĖLAPISSVEČIŲ KNYGA

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2233&p_d=30291&p_k=1