Įvykių seka 

 

 

 

·        1949 02 02 – 22 Visos Lietuvos partizanų suvažiavimas, kuris įvyko Prisikėlimo apygardos (PA) štabe (Minaičių k., tarp Baisogalos ir Radviliškio); dalyvavo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis – Vytautas, sekretorius P. Bartkus – Žadgaila, visuomeninės dalies viršininkas J. Šibaila – Merainis, laikinai einąs Pietų Lietuvos (PL) srities vado pareigas A. Ramanauskas – Vanagas, Tauro apygardos (TA) vadas A. Grybinas – Faustas, PA vadas L. Grigonis – Užpalis, Vakarų Lietuvos (VL) srities štabo viršininkas V. Gužas – Kardas, PA štabo viršininkas Br. Liesys – Naktis; apsvarstyti 23 klausimai; kad nebūtų painiavos dėl MGB vartojamo BDPS pavadinimo, vasario 10 dieną organizacija pavadinta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), patvirtinti J. Žemaičio ir P. Bartkaus parengto LLKS statuto projekto 1 – asis ir 2 – asis skyriai; vasario 16 d. pasirašyta Deklaracija, kad galutinis partizanų kovos tikslas – Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimas pagal 1920 – 1926 m. pavyzdį, apdovanoti nusipelnę kovotojai, apsvarstytos veiklos taktikos kryptys, ryšiai su užsieniu, veikla Klaipėdos krašte, priimtas kreipimasis į ginkluoto pogrindžio dalyvius, visus krašto gyventojus; LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininku išrinktas J. Žemaitis, laikinai einąs ir Gynybos pajėgų (GP) vado pareigas, Prezidiumo nariais – P. Bartkus, Br. Liesys, J. Šibaila, ir 2 vietos paliktos PL atstovams; J. Žemaičiui suteiktas Laisvės kovotojo partizanų generolo laipsnis.

 

·        1949 02 10 Visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime PL sritis pavadinta Nemuno vardu, PL srities vadu patvirtintas A. Ramanauskas – Vanagas.

 

 

·        1949 02 25 LLKS Tarybos prezidiumo nutarimu įkurtas LLKS Vyriausiosios vadovybės spaudos organas “Prie rymančio Rūpintojėlio”.

 

·        1949 03 pab. Nemuno srities vadas A. Ramanauskas – Vanagas sušaukė TA vadų susirinkimą ir paaiškino LLKS tarybos priimtus sprendimus.

 

 

·        1949 05 19 Dainavos apygardos (DA) vadų sąskrydis, kuriam vadovavo A. Ramanauskas- Vanagas; aptarti LLKS nutarimai, potvarkiai, išrinktas atstovas į Vyriausiąją LLKS vadovybę (S. Staniškis – Litas); DA vadu išrinktas L. Baliukevičius – Dzūkas, palikus jam ir Kazimieraičio rinkitnės vado pareigas; Šarūno rinktinės vadu patvirtintas J. Gegužis – Diemedis, Dzūkų – V. Ambrozevičius – Balandis.

 

·        1949 06 11 – 14 Išduotas MGB agento Radzevičiaus, žuvo VL srities štabo viršininkas A. Gužas – Kardas.

 

·        1949 08 13 Radviliškio apskrityje, Užpelkių miške, sunaikintas PA štabas; žuvo LLKS Tarybos prezidiumo nariai P. Bartkus – Žadgaila (PA vadas) ir Br. Liesys – Naktis, PA štabo viršininkas Vyt. Šniuolis – Svajūnas, iš viso 6 partizanai; P. Bartkus ir Br. Liesys MGB nebuvo atpažinti; PA vadu tapo P. Morkūnas – Rimantas, pavaduotoju – Maironio rinktinės vadas J. Paliūnas – Rytas.

 

·        1949 09 23 Gavusi žinių iš savo agento, okupantų kariuomenė užpuolė PL srities štabo vadavietę Kalesnikų miške (Alytaus apskritis, Daugų valstis, netoli Būdos kaimo); kautynėse žuvo LLKS įgaliotinis užsieniui K. Pyplys – Mažytis, Audronis ir štabo pareigūnas J. Makarevičius – Žilvitis; PL sr. Vadavietė perkelta į Jiezno valsčių, Janonių kaimą, Taločkos sodybą.

 

·        1949 10 11 Įsigaliojo LLKS Baudžiamasis statutas, kuriame numatytos 2 bausmių rūšys: įspėjimas ir mirties bausmė.

 

·        1949 10 14 TA vadas atleido J. Lukšą – Skirmantą, Skrajūną iš TA štabo žvalgybos skyriaus vado pareigų, kadangi LLKS vyriausioji vadovybė jį paskyrė atstovu užsienyje.

 

·        1949 11 01 Išduoti B. Žukausko, Šimonių girioje, Algimanto apygardoje (ALA) Šarūno rinktinės štabo bunkeryje, po nelygios kovos su okupantų kariuomene nusišovė LLKS vadovybės spec. atstovas Rytų Lietuvos (RL) sričiai H. Danilevičius – Vidmantas, A. Žilys – Žirnis ir Šarūno rinktinės adj. J. Lapienis – Darius, pasidavė rinktinės vadas St. Gimbutas – Tarzanas ir 4 partizanai; St. Gimbutas tapo MGB parankiniu, dėl jo kaltės žuvo 33 partizanai, 12 buvo suimti. E. Velavičiūtė – Nida išdavė 30 partizanų bunkerių.

 

·        1950 01 19 A. Ramanauskas – Vanagas buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu nuo 1950 01 25; vasario 2 d. A Ramanauskas patvirtino pradėjęs eiti naująsias pareigas.

 

·        1950 03 13 LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis – Vytautas raštu Nr. 181 nustatė naują Vyriausiosios vadovybės struktūrą, kurios vienu smūgiu būtų neįmanoma sunaikinti: sudarė 3 Vyriausiosios vadovybės sekcijas srityse; 1 – osios sekcijos (PL sr.) vadovu tapo LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Ramanauskas – Vanagas, 2 – osios (VL sr.) – Prezidiumo narys J. Šibaila – Merainis, 3 – iosios (RL sr.) – Prezidiumo narys J. Kimštas – Žalgiris.

 

·        1950 03 15 Dėl LLKS Vyriausiosios vadovybės sekcijų įkūrimo LLKS Prezidiumo pirmininko įsakymu Įstatų projekto 9 str. pakeistas taip: LLKS Tarybos branduolį sudaro Prezidiumo pirmininkas ir sekcijų vadovai; A. Ramanauskas – Vanagas įpareigotas pabaigti rengti LLKS Statutą.

 

·        1950 05 02 LLKS GP vado A. Ramanausko – Vanago duomenimis, DA veikė 174 kovotojai ir vadai: 63 – Partizano Kazimieraičio rinktinėje, 64 – Šarūno, 47 – Dzūkų; TA veikė 70 kovotojų ir vadų: 45 – Žalgirio, 15 – Vytauto ir 10 – Geležinio Vilko rinktinėje.

 

·        1950 05 30 LLKS Prezidiumo pirmininko nutarimu išformuoti GP ir visuomeninės dalies padaliniai, įsteigti karinės, visuomeninės ir organizacinės veiklos padėjėjų postai

 

·        1950 06 01 Laikinai einąs PL sr. vado pareigas S. Staniškis – Viltis pasiūlė LLKS Prezidiumo pirmininkui suteikti Laisvės Kovos Karžygio vardus žuvusiems kovotojams K. A. Pypliui – Mažyčiui, Audroniui ir K. Bajerčiui – Garibaldžiui; visų laipsnių Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais) apdovanoti Z. Drungą – Mykolą Joną ir A. Baltūsį – Žvejį.

 

·        1950 06 pr. Laikinai einąs Nemuno sr. vado pareigas S. Staniškis – Viltis sušaukė srities vadų pasitarimą, aptarė organizacinius reikalus; slaptu balsavimu S. Staniškis buvo išrinktas sr. vadu ir nuo šiol pagal LLKS Statutą skyrė ir tvirtino naujus apygardos vadus.

 

·        1950 07 22 Gindami ryšininkės M. Pranevičiūtės – Vaivos išduotą LLKS štabo būstinę, Ariogalos r., Daugėliškių miške, žuvo LLKS Vyriausiosios vadovybės narys L. Grigonis – Užpalis, Danys ir 4 partizanai.

 

·        1950 07 25 J. Lukša – Skrajūnas krašto rezistencijos ryšininko užsienyje pareigas perdavė St. Bačkiui – A. Aušrai ir J. Brazaičiui; grįžęs į Lietuvą, spalio 10 d. šifruotu laišku išsiuntė LLKS Prezidiumo pirmininkui patvirtinimą, kad šie įgaliojimai tikrai suteikti.

 

·        1950 08 31 – 10 01 Masinis žmonių trėmimas; buvo tremiamos partizanų rėmėjų ir “buožių” šeimos.

 

·        1950 09 05 – 06 A. Ramanausko – Vanago nurodymu sušauktas Nemuno sr. vadų susirinkimas; parengti pasiūlymai Vyriausiajai vadovybei dėl kai kurių LLKS Statuto straipsnių pakeitimo, aptarti organizaciniai reikalai.

 

·        1950 11 14 Kazlų Rūdos miškuose, TA štabo bunkeryje, susitiko J. Lukša – Skirmantas, LLKS GP vadas A. Ramanauskas – Vanagas, Nemuno sr. vadas S. Staniškis – Viltis, TA vadas V. Vitkauskas – Karijotas, TA Žalgirio rinktinės vadas J. Jankauskas- Demonas ir TA štabo ūkio skyriaus viršininkas Pr. Bastys – Dūmas; aptartos veiklos kryptys.

 

·        1950 12 28 LLKS GP vadas A. Ramanauskas – Vanagas įsakymu organizacinių struktūrų vadams nurodė, kaip saugoti archyvinę medžiagą.

 

·        1951 01 LLKS Prezidiumo nario J. Kimšto – Žalgirio įsakymu Nr. 103 iš Vyčio apygardos (VČA) Krištaponio ir Briedžio rinktinių sudaryta Gedimino rinktinė; vadu paskirtas J. Vešpats – Paukštelis, jam 1951 03 14 žuvus, - E. Daučiūnas – Jokeris, Rimantas; rinktinėje buvo 3 tėvūnijos: Varpo, Aušros, Trimito.

 

·        1951 02 16 MGB duomenimis, likviduotas LLKS Gynybos pajėgų štabas; A. Ramanauskas – Vanagas perėjo į DA Geležinio Vilko tėvūniją, kuri veikė Alytaus r.

 

·        1951 06 30 – 07 02 Jūros sr. vadų pasitarimas pas LLKS Prezidiumo pirmininką J. Žemaitį – Vytautą; nuo rugpjūčio 1 d. PA vadas P. Morkūnas – Rimantas paskirtas Jūros sr. vadu; A. Bakšys – Germantas – LLKS Prezidiumo sekretoriumi, J. Paliūnas – Rytas – PA vadu; konstatuota, kad Prisikėlimo apygardoje likusios 2 rinktinės: Maironio ir Kunigaikščio Žvelgaičio.

 

·        1951 09 04 Žuvo LLKS atstovas užsieniui Juozas Lukša – Vytis, Skirmantas, Kazimieras, Araminas, Kęstutis, Skrajūnas, Daumantas, S. Mykolaitis; į čekistų pasalą prie Pažėrų kaimo (Marijampolės aps., Veiverių vls.), jį iškvietė J. Kulkauskas.

 

·        1952 vasara Nemuno sr. vadas S. Staniškis neteko ryšio su LLKS Vyriausiąja vadovybe ir nebekontroliavo srities organizacinių vienetų padėties.

 

·        1952 08 07 Masinis žmonių trėmimas; buvo tremiamos partizanų, jų rėmėjų ir “buožių” šeimos.

 

·        1952 08 14 Br. Kalytis (MGB agentas Ramojus) su 5 agentais smogikais Kupiškio r., Šimonių girioje, susitiko su LLKS nariu J. Kimštu – Žalgiriu ir 19 partizanų, nežinančių, kad Br. Kalytis išdavikas; J. Kimštas paskyrė Br. Kalytį RL sr štabo viršininku; smogikai partizanų pulti nedrįso; pasibaigus pasitarimui, Br. Kalytis pakvietė J. Kimštą į Vytauto apygardą (VA) ir rugpjūčio 16 suėmė.

 

·        1952 09 Po “apdovanojimo” J. Kimštas sutiko bendradarbiauti su MGB, gavo Jurgino pravardę ir išdavė per 20 partizanų; dėjosi LLKS Prezidiumo nariu, agentą Br. Kalytį “paskyrė” RL sr, vadu; vėliau MGB J. Kimštą panaudojo kaip įtakos agentą.

 

·        1952 11 Suprasdamas, kad ginkuotas pasipriešinimas be paramos iš užsienio bus greitai nuslopintas, VL sr. vadas, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko 3 – asis pavaduotojas A. Bakšys – Germantas įkūrė “Vyčių sąjungą”, tautinę, visuomeninę, politinę, kultūrinę organizaciją, kurios nariai buvo legaliai gyvenantys asmenys, tikslas – nepriklausoma Lietuva.

 

·        1953 02 03 Žuvo Nemuno sr. vadas LLKS Prezidiumo pirmininko 2 – asis pavaduotojas kapitonas S. Staniškis – Antanaitis, Litas, Viltis, slėptuvę Prienų miške parodė suimtas štabo pareigūnas; priešų apsuptas, S. Staniškis pasiduoti atsisakė; sunaikino dokumentus, ryšių aparatūrą ir nusišovė.

 

·        1953 02 11 Ramygalos rajone, Dovydų kaime žuvo LLKS visuomeninės dalies viršininkas, laikraščio “Prie rymančio Rūpintojėlio” redaktorius, partizanų pulkininkas J. Šibaila – Merainis.

 

·        1953 05 30 Panaudojus migdomąsias dujas, Jurbarko r., Šimkaičių miške, suimtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas J. Žemaitis – Vytautas (1954 11 26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime); kartu suimtos M. Žiliūtė ir E. Palubeckytė.

 

·        1955 – 1956 KGB duomenimis, buvo likusios 6 nedidelės partizanų grupės Ariogalos, Molėtų, Šilutės, Šilalės ir Rokiškio rajonuose, iš viso 25 kovotojai ir paskutinysis partizanų vadas A. Ramanauskas – Vanagas.

 

·        1956 10 12 Pagal čekisto N. Dušanskio planą Kaune suimtas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas 1 – asis pavaduotojas, LLKS GP vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas, išduotas MGB agento Žinomo – Urbono; A. Ramanauskas sušaudytas 1957 11 29 Vilniuje.

 

·        1957 03 12 KGB žiniomis, Lietuvoje dar veikė 15 partizanų.

 

·        1944 – 1953 Kovose su sovietų okupantais žuvo apie 20 tūkst. partizanų; į nelaisvę pateko apie 2 tūkst., legalizavosi apie 25 tūkst.

 

Aukščiausias LLKS apdovanojimas – Laisvės Kovos Karžygio vardas suteiktas: K. Bajerčiui – Garibaldžiui, P. Bartkui – Žadgailai, J. Kasperavičiui – Visvydui, J. Krikščiūnui – Rimvydui, J. Lukšai – Daumantui, K. Pypliui – Mažyčiui, J. Vitkui – Kazimieraičiui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra:

IGNATAVIČIUS, Izidorius. Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940 – 1998). Vilnius: Vaga, 1999. ISBN 5-415-01387-3.