Iš jo straipsnių apie XX a. Lietuvos steigiamąjį parlamentą:
Sveikiname Steigiamąjį Seimą!"
Ištrauka iš Steigiamojo Seimo šventės"
J.Tumas-Vaižgantas
Sveiki, suvažiavę į rytykštį pirmąjį Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdį! Sveiki, drįsusieji ant savo pečių pasiimti sunkią tvarkomosios valstybės naštą! Duok Dieve jums ištesėti.
"Tauta" kritikavo prirengiamąjį darbą; kritikuos ir patį dirbamąjį darbą; kritikuos žmones, kurie vežimą veža nesutartinai ar ne į tikslą. Tačiau patsai Steigiamasis Seimas mums - tautos šventenybė, įvykęs demokratijos dūsavimas.
Mes išauklėti - ką čia slėpsies! - Rusijos demokratijos idealais. O jos idealas ir buvo - "učreditelnoje sobranije"1. Koks tai buvo magiškas žodis, atmena bet kas, dalyvavęs slaptuose jaunimo susirinkimuose ar dirbęs pavojingąjį liaudies judinimo darbą. Tas vienas obalsis bet ką įtraukė į pasišventėlių eiles, bet ką, turintį širdį, vertė guldyti savo galvas. Ir guldė ją šimtai, nors tasai Steigiamasis Susirinkimas tebebuvo tobulybės miražas.
Rusijos demokratija pirmyn bėgte bėgo, nebe žengte žengė. Ir įsibėgėjusi peršoko užsibrėžtąjį bruožą. Carizmą panaikinus, visa tauta turėjo apsispręsti ir savo valią pasakyti per savo sudraskytąjį Steigiamąjį Susirinkimą, per savo vykinamąjį idealą. O kaip reikia, teapsisprendė viena dalis demokratijos - komunistai, brutališkai visas kitas jos šakas nukapoję, nuraškę ir demokratizmo žiedą - "učreditelnoje sobranije".
Bolševikai daug nusidėjo žmonijai, mindžiodami visas demokratijos pasiektąsias laisves ir net piliečių gyvybę. Tačiau visų sunkiausia jų nuodėmė - tai savo rankomis išvaikytas Steigiamasis Seimas. Nebegyvėliams labai tai jiems. Milijonams gyvųjų sunkiau radosi gyventi - užmuštomis sielomis, atimtais idealais; tais, kurie kaip kokia nauja religija vedė rusus į pažangą.
Mes, lietuviai, esame laimingesni. Iš mūsų šis demokratijos idealas neišrautas: jau stovime angoje savojo, Dieve brangus, lietuviškojo (!!!) steigiamojo Susirinkimo. Ar įtikėtina? Ar tai ne sapnas?
Kokiomis virpančiomis širdimis mes jo laukėme! Laukėme - netikėdami, kad galime tokios laimės susilaukti. Laukėme "pašnibždomis" - net nedrįsdami viešai to laukimo per balsiai reikšti. Vis matės, lyg kas iš šalies pajus tą mūsų džiaugsmą ir atims, lyg iš vaikų tinkamąją titę, lyg pirmieji nubėgs ir išsikas tą lobį, kurį mes buvome žemėse aptikę.
Juo virpėjo širdys baime belaukiant, juo dabar virpa džiaugsmu širdys susilaukus. Re, vyreli, mes jau nebe memorialus rašinėjame, kad apie mus patirtų, nebe šen, nebe ten puldinėjame, kad mus užjaustų ir užtartų, lyg baudžiauninkai, pasigailėk Viešpatie, kuriems nuolat graso priespaudos rykštė, o jie nori to išvengti. Re, vyreli, mes jau žmonės. Norėsime - plačiai žengsime, norėsime - susipančiosime. Kaip išmanysime, taip save ganysime, kaip nujėgsime, taip pažangos kelią išsirinksime. Ana, žinia, nepataikysime iš karto stačiai, stačiai kaip į Juodžiaus kelmą2. Vis dėlto ir suklydę ir nepritempę, galėsime taisytis, nes esame laisvi klysti, esame nekliudomi ir taisytis.
Už viena tai, kad pačių mūsų žmonių sudarytoji taryba, Seimas, reiškia tikrąją laisvę, nebe popierinį pažadą, steigiamasis Seimas iškyla aukščiau visų kitų tautos veiksmų, kokių tik randame mūsų istorijoje.
Sveikiname Naujos Valstybės Steigiamąjį Seimą ir visomis širdimis velijame jam, kad jis ir praėjęs paliktų tautos atminimuose toks pat skaistus, koks skaistus rodės ir laukiamas!
Tauta.-1920.-Gegužės 14. Nr.20
_______
1
- Steigiamasis susirinkimas, išrinktas Rusijoje 1917 m. lapkričio mėn., bet bolševikų išvaikytas.
2 - orientyras ties kryžkele Vaižganto "Pragiedruliuose".
J.Tumas-Vaižgantas
1920 metų gegužės 15 d. liks ir privalo likti mums atmintina; ne mažiau atmintina, kaip vasario 16 diena, kada buvo Lietuvos nepriklausomybė paskelbta.
MIESTO PAPUOŠIMAS
Kauniečių ūpas buvo toks, lyg kažin kas mistiška, slaptinga tą dieną darysis. Ir be to žalias Kaunas šiandien griežtai paskendo žalėsiuose, trispalvėse vėliavose, kurių gražumui, skaistumui jokia pasaulio vėliava neprilygsta.
Garbės vartus statė mūsų dailininkai. Tad ties miesto sodu, kur teatras, pirmųjų Seimo posėdžių vieta, aukščiausi stiebai. Tarp jų teka raudona raudona saulė; joje baltas Lietuvos Vytis. Aplink saulę iš jos trykšta sieksniniai geltoni spinduliai. Iš šalių parašai: "Valio Steigiamasis Seimas! Valio nepriklausomoji Lietuva! Valio jos gynėjai!"
Tai puikus dailininko Žmuidzino1 darbas.
Antrieji labiausiai imponuojantieji vartai tai iš Vilniaus į Malūnų gatvę. Aštuonetas baltų, niekuo nepadabintų obeliskų tik mažomis vėliavėlėmis ir tinklu plonų vainikų viršuje; lyg "lietuvaitės" sodelis palubėje. Vartai tiesiog imponavo klasišku savo paprastumu.
Tai puikus dailininko Rimšos2 darbas.
Pradžioje Laisvės alėjos iš Vilniaus gatvės dvi didžiausios arkos iš lentų, "Die gancė pastroikė"3, su žydais tariant, Šimonies4 darbo.
Vartai Laisvės alėjos nuo įgulos bažnyčios Galdiko5 darbo; vartai nuo Viešosios aikštės į Vilniaus gatvę Galaunės6 darbo ir k., kiek buvo galima greituoju padaryti, neturint pakankamai darbininkų, ypač vainikų pynėjų, buvo elegantiški.
Šventė prasidėjo pamaldomis katedroje, įgulos bažnyčioje ir kitose visų tikėjimų ir tautų bažnyčiose.
Katedroje mišias laikė, Žemaičių vyskupui sergant7, jo padėjėjas vyskupas Juozapas Skvireckas8 su tam tikra asistencija. Bažnyčioje buvo Seimo atstovai, valdžios atstovai, Valstybės Taryba, visi užsienių atstovai. Mišioms pasibaigus, celebransas9 pakvietė Seimo atstovus kreiptis į šv. Dvasią.
Tauta.-1920.-Gegužės 18. Nr.21
_______
1
- lietuvių dailininkas peizažistas A.Žmuidzinavičius (1876-1966).
2 - skulptorius, grafikas, medalininkas Petras Rimša (1881-1961).
3 - didžiulis statinys (vok., rus.).
4 - tapytojas, pedagogas Kazys Šimonis (1887-1978).
5 - tapytojas, grafikas Adomas Galdikas (1893-1969).
6 - grafikas, meno istorikas ir muziejininkas Paulius Galaunė (1890-1988).
7 - tuometinis Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius (1861-1945).
8 - Žemaičių vyskupo pagalbininkas 1919-1926 m. Juozapas Skvireckas (1873-1959), po to iki 1944 m. - Kauno arkivyskupas metropolitas.
9 - (lot.) - kunigas, laikąs pamaldas.
