Parlamento rūmai

Parlamento rūmus sudaro trys pastatai, kurie buvo pastatyti XX a. aštuntajame dešimtmetyje.

Seimo I rūmai buvusio stadiono vietoje buvo pradėti statyti 1976 m. balandžio mėn.; architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių sumanymas atitiko užsakymą: naujasis pastatas turėjo būti skirtas Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai (konstruktorius – inž. Č.Gerlekas).

Dabartinių parlamento pastatų vietoje buvo „Žalgirio” jaunimo stadionas (1950 m.)
Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo Vaizdo ir garso dokumentų skyriaus fondų, 1999
Nuotraukos maketavimas, Darius Gudukas, 2002
(Fotografijos kopija eksponuojama Seimo II rūmų kavinėje „Seimo kronika”).

Tuo laikotarpiu parlamentas, dar tiesiogiai priklausomas nuo Komunistų partijos ir nuo TSRS Aukščiausiosios Tarybos priimamų teisės aktų, buvo tik sovietinės tvarkos „puošmena”. Parinkti pagal lytį, tautybę, išsimokslinimą, profesijas, priklausomybę komunistų ar komjaunimo organizacijoms, vienintelei profesinei sąjungai, vadinamieji deputatai suvažiuodavo du ar tris kartus per metus ir balsuodavo dėl jau pateiktų projektų. Tad nesuklysime sakydami, kad tai buvo valdžios imitacija, vaidinimas. Išties pagrindinis fojė galėjo priminti teatro aplinką. Tokių minčių gali kilti netgi dabar, įėjus į pirmuosius rūmus, nors jie jau pritaikyti ne proginiams suvažiavimams, o kasdieniniam Seimo narių ir Seimo kanceliarijos tarnautojų darbui.

Seimo I rūmų fojė: laiptai, vedantys į Plenarinių posėdžių salę. Holą puošia dailininko Kazimiero Morkūno vitražas „Šventė” (8x22 m), sukurtas devintojo dešimtmečio pradžioje. Jis sukomponuotas iš realistinių ir alegorinių figūrų. Viduryje moters su kūdikiu figūra – motinystės alegorija, kompozicijos branduolys. Apatinėje vitražo dalyje – figūros, simbolizuojančios mokslą ir meną. Dabar šiame Seimo fojė rengiamos parodos.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Vilniaus statybos tresto VII statybos valdyba 9717,37 m² bendro ploto rūmus baigė statyti 1980 metų gruodį (apdailą atliko XIII statybos valdyba).

Prie parlamento I rūmų (dešinėje) prijungti balti Seimo kanceliarijos – II rūmai. (Vaizdas nuo A.Goštauto gatvės pusės).
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Panašiu metu greta statytų administracinių pastatų paskirtis buvo kitokia.

Pastate šalia Neries upės sovietmečiu buvo įkurdinta Finansų ministerija (arch. A. Gudaitis, konstr. I. Semeniukas; dabar – Seimo II rūmai), o kitame, šalia Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos – jau minėta vienintelė Profesinių sąjungų centro taryba (arch. Č. Mazūras, kontr. J. Čivis; dabar – Seimo III rūmai). Atkūrus valstybingumą, nuolatiniam parlamento darbui prireikė ne tik papildomo ploto, bet ir reikėjo racionaliai panaudoti tai, kas paveldėta iš „vaidinimo” laikų.

Minėtieji pastatai buvo sujungti, iškirtus šoninius įėjimus iš II ir III rūmų į Seimo I rūmų pagrindinį fojė.

I rūmuose dauguma kabinetų skirti Seimo nariams, jų padėjėjams. Tai pagrindinė politinio gyvenimo vieta. Šiame pastate yra pagrindinė įstatymų leidėjų Plenarinių posėdžių salė, kuri yra 673,52 m² ploto ir 12 m aukščio. Nuolat ten dirbantiems įstatymų leidėjams trūksta dienos šviesos, todėl numatyta tokia salės rekonstrukcija, kad joje būtų nuolatinių vietų parlamento svečiams, atskira spaudos ložė, kad salė būtų ir apšildoma, ir vėdinama šiuolaikiškai.

Plenarinių posėdžių salė. Tolumoje matyti salę puošiantis dailininko Kęstučio Balčikonio gobelenas, kuriame išaustas Vytis kryžiaus fone.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Taip pat čia yra konferencijoms, pasitarimams, susitikimams skirtos salės: Baltoji (2 a.), Veidrodinė (2 a.), Konstitucijos (3 a.). Pastarojoje 1990 metais, paskelbus nepriklausomybę, dažniausiai vykdavo pagrindinės spaudos konferencijos.

Be to, I rūmų vakariniame sparne 1993-1997 metais laikinai buvo įkurdinta Lietuvos Respublikos Prezidento įstaiga. Dabar, kaip ir 1990-1992 m., ten vėl yra parlamento Pirmininko ir jo sekretoriato kabinetai.

Pirmajame aukšte yra Seimo valgykla.

II rūmuose (A.Goštauto g.), kurių bendras plotas 4390,26 m², yra įkurdinta Seimo kanceliarija; ten pradedamos Seimo lankytojų ekskursijos. Šiuo metu šiuose rūmuose yra paskirtos darbo vietos žiniasklaidos atstovams: spaudos konferencijų salė, žurnalistų kambarys. Ten veikia „Seimo kronikos” kavinė su Interneto svetaine. Beje, šis pastatas ne visiškai baigtas: šiaurinė jo dalis buvo suprojektuota aukštesnė nei pastatyta.

III rūmuose (Nepriklausomybės a.) dirba Seimo komitetai, techninės tarnybos, „Valstybės žinių” leidykla, Seimo restoranas. Pastato plotas – 8623,94 m².

Už fontano ir Seimo I rūmų – parlamento III rūmai. (Vaizdas nuo Nepriklausomybės aikštės).
Gintaro Mačiulio nuotrauka

(Jei pageidaujate pamatyti daugiau Seimo trejų rūmų interjero nuotraukų, galite apsilankyti virtualioje ekskursijoje į parlamentą).

Literatūra:
Vaišnys A. „Apie pastatą” in Lietuvos Seimas: iliustruota parlamento istorija (XX a.). /
Sud. A. Vaišnys. – Vilnius: Seimo leidykla „Valstybės žinios”, 2001. – P. 81-84.