LRS










Istorinė vėliava sugrįžo į politinį gyvenimą


„Lietuvos valstybės istorinė vėliava – istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai auksiniai.“ (Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 str.).

2002 m. minint Gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo dieną (1920 m. gegužės 15 d.), Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas ir Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša į parlamentą sukviestiems įvairių institucijų pareigūnams, ambasadoriams, menininkams, istorikams, taip pat Seimo nariams surengė šiuolaikinės Lietuvos heraldikos – Valstybės vėliavos ir Didžiojo valstybės herbo – pristatymą. Šiuos heraldikos ženklus yra sukūręs komisijos narys dailininkas Arvydas Každailis.

Lietuvos heraldikos komisija šiuo pristatymu atkreipė Seimo dėmesį, kad Lietuva, kaip viena iš seniausių Europos valstybių, galinti turėti atkurtą valstybės vėliavą. Šis Lietuvos skiriamasis ženklas žinomas nuo XV a., greta tautinės, sukurtos XX a.pradžioje ir Prezidento vėliavos. Tuomet, kaip ir kitose seniausiose Europos valstybėse, Lietuvoje galiotų ne 2, bet 3 vėliavos: Valstybės, tautinė ir Prezidento. Heraldikos tyrinėtojai atskleidė, kad iki tol Lietuvos istorijoje buvo nenaudojamas senosios valstybinės vėliavos ženklas.

Lietuvos heraldikos komisija taip pat siūlo įteisinti Didįjį valstybės herbą.

Č.Juršėnas pabrėžė, kad Lietuvos valstybės kūryba tebetrunka, todėl ir senieji heraldikos ženklai gali būti tolimesnių diskusijų objektu: pradėtos pristatymu jos gali būti perkeltos į Seimo frakcijas ir komitetus. Ir galiausiai, jei bus sutarta dėl atitinkamo Seimo sprendimo, po svarstymų jis galės būti priimtas.
Dailininkas išaustą Valstybės vėliavos projektą paskelbė dovanojąs Seimui.

Valstybės vėliavos projektas
Valstybės vėliavos projektas (autorius – A.Každailis)

Didžiojo valstybės herbo projektas
Didžiojo valstybės herbo, kuriuo ateityje numatoma papuošti Seimo plenarinių posėdžių salę, projektas (autorius – A.Každailis)

2002 m. birželio mėn. pradžioje Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas E.Rimša pateikė komisijos kreipimąsi Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui Č.Juršėnui:
„Lietuva turi 600 metų heraldikos istorines tradicijas, iš kurių vienos susiformavo dar XIV a. pabaigoje, kitos – XX a. pradžioje. Daugelį mūsų kraštui svarbių dalykų, kurie svetimųjų buvo naikinti ir drausti, esame atkūrę. Jau 1988 m. buvo atgaivinta tautinė arba nacionalinė vėliava (netiksliai įstatymų leidėjų pavadinta valstybės vėliava), Lietuvos valstybės himnas, o 1990 m., atkūrus nepriklausomybę, ir pa
grindinis valstybės simbolis – herbas: sidabrinis raitelis raudoname skyde. Šiandien visi Lietuvos miestai ir dauguma miestelių turi oficialiai įteisintus herbus, vėliavas, herbinius antspaudus, neblogai tvarkoma kariuomenės, policijos ir kitų valstybės institucijų heraldika. Bet iki šiol liko nuošalyje dar keli neginčijami mūsų valstybingumo simboliai. Tai – senoji Lietuvos valstybės vėliava – raudona su baltu raiteliu bei Lietuvos valstybės didysis herbas su skydininkais, devizu ir kitais atributais, praeityje dažnai naudotas krašto reprezentavimui per svarbiausius vidaus ir tarptautinius įvykius.
Tiesa, jie nėra visai užmiršti. Senosios valstybės vėliavos spalvos ir atributika panaudoti, kuriant Lietuvos Respublikos Prezidento, karinio jūrų laivyno, kariu
omenės dalinių vėliavas. Kauniečiai, pagal tradiciją, raudoną vėliavą su baltu raiteliu vienoje ir Gediminaičių stulpais kitoje pusėje per svarbesnes šventes iškelia Karo muziejaus kiemelyje. Didysis herbas per Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavą taip pat pamažu grįžta į gyvenimą. Nėra tik oficialaus Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo dėl šių simbolių valstybinio statuso.
Mes suprantame, kad Lietuvos valstybės vėliavos, didžiojo herbo įteisinimas nėra paprastas dalykas, nes jis susijęs su Konstitucijo
s I skirsniu. Dėl to siūlytume iš pradžių specialiu Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu suteikti raudonai su baltu raiteliu vėliavai „valstybės istorinės vėliavos” statusą ir kaip savarankišką simbolį įteisinti Lietuvos valstybės didįjį herbą. Tai gali padaryti tik Seimas. Vėliau, atsiradus galimybėms, reikėtų pataisyti ir Konstituciją. Tikime, kad Jūsų vadovaujamas Seimas ras būdų išspręsti šiuos klausimus, ir kitais metais, kai minėsime Mindaugo karūnavimo (Lietuvos valstybės) 750 metų sukaktį, valstybės istorinė vėliava bei didysis herbas turės jiems tinkamą vietą valstybės gyvenime

Šį Lietuvos heraldikos komisijos raštą su istoriniu pagrindimu (priedu) Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.Juršėnas pateikė svarstyti frakcijoms. 2004 liepos 8 d. Seimas priėmė naujos
redakcijos įstatymą dėl Lietuvos valstybės vėliavos, kuriame įtvirtintas istorinės Lietuvos vėliavos naudojimas.

Įstatyme nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorinė vėliava nuolat iškeliama virš Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje, Trakų pilyje ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Istorinė vėliava taip pat iškeliama:

– vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – prie Signatarų namų pastato Vilniuje;

– kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų;

– liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – prie Respublikos Prezidento rezidencijos;

– liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną – prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos;

– spalio 25 d. – Konstitucijos dieną – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, Respublikos Prezidento rezidencijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Literatūra:
Cibutavičius L. „Gegužės 15-ąją, Steigiamojo Seimo dieną pristatytas Valstybės vėliavos projektas bei naujoji Lietuvos heraldika” in
Seimo kronika. – 2002. – Nr. 14 (220). – P. 911-912.
„Frakcijos susipažins su Valstybės vėliavos ir Didžiojo herbo projektais” in
Seimo kronika. – 2002. – Nr. 17 (223). – P. 1108.


Naujausi pakeitimai - 2006-01-10
Valdas Sinkevičius