Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimas ratifikavo istorinę Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį

Vilnius, rugsėjo 16 d. (BNS). Atsižvelgdamas į gegužę surengto referendumo rezultatus Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka ratifikavo Lietuvos stojimo į Europos Sąjungos (ES) sutartį.

Už sutarties ratifikavimą balsavo 84 Seimo nariai, prieš - 2 ir vienas susilaikė.

"ES mums lietuviams yra ir šansas, ir iššūkis. Aš manau, jog mes turime pasinaudoti šiuo istorijos suteiktu šansu. Jeigu tai yra iššūkis, mes turime jį priimti, kaip priėmė mūsų krepšininkai", - sakė Seimo pirmininko pareigas laikinai einantis Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pažymėjo, kad "šiandien iš tiesų yra didelė diena". "Ratifikuojame patį svarbiausią naujausios Lietuvos istorijos dokumentą po Nepriklausomybės akto. Ratifikuojame, nes tokia yra tautos valia", - sakė konservatorius.

Gegužės 10-11 dienomis surengtame referendume už narystę ES pasisakė 91 proc. balsavusiųjų.

Tačiau A.Kubilius stebėjosi, jog ratifikuojant istorinę sutartį Seime nebuvo prezidento Rolando Pakso, premjero Algirdo Brazausko, kitų Vyriausybės narių. Ratifikuojant sutartį taip pat nedalyvavo ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Visi trys aukščiausieji šalies vadovai antradienį buvo išvykę į užsienį.

Svarstyti sutartį skubos tvarka parlamentui pasiūlė Č.Juršėnas.

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis kritiškai įvertino tokį Seimo skubėjimą.

"Akivaizdu, jog visa Lietuvos stojimo į ES istorija yra skubėjimo istorija. Tai demonstruoja, jog nemaža mūsų visuomenės ir elito dalis paviršutiniškai suvokia procesus. Šitas skubėjimas tik didina visuomenės nepasitenkinimą stojant į ES", - teigė E.Masiulis.

Tuo tarpu valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcijos narys Vytautas Kvietkauskas ragino nedelsti balsuoti, pažymėjęs, jog "ryžtingieji niekada nesustoja, kai tikslas čia pat".

Prieš sutarties ratifikavimą pasisakė tik du Seimo nariai - Lietuvos liaudies sąjungos "Už teisingą Lietuvą" vadovas Julius Veselka ir jaunalietuvių lyderis Stanislovas Buškevičius.

"Lietuvos stojimas į ES nėra naujas kelias. Tai senas Lietuvos ponijos, Lietuvos elito kelias", - piktinosi J.Veselka.

Šalies narystė ES buvo vienas svarbiausių strateginių užsienio politikos tikslų, kuriuos įgyvendino įvairios politinės pakraipos Vyriausybės. Lietuva paraišką įstoti į ES įteikė 1995 metais.

Sveikindamas sutarties ratifikavimą Seime užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pažymėjo, kad tai yra valstybės ir tautos politinio, vertybinio bei kultūrinio pasirinkimo, kuriam įgyvendinti prireikė daugiau nei dešimties nepriklausomybės metų, atspindys, pranešė URM.

"Tai pasiekta mūsų šalies visų politinių jėgų, visų valstybės valdžios institucijų bei diplomatinės tarnybos pastangomis. Tai atspindi ir referendume išreikštą tautos valią", - tvirtina A.Valionis.

Ministras teigė esąs įsitikinęs, jog sėkmingas Stojimo į ES sutarties ratifikavimas Seime turės teigiamą poveikį šio susitarimo ratifikavimui kitose ES valstybėse narėse ir stojančiose šalyse.

Seimui ratifikuoti buvo pateiktas beveik 4,8 tūkst. puslapių dokumentų paketas.

Be pačios stojimo sutarties pakete yra ir kiti dokumentai, nustatantys pereinamojo laikotarpio išlygas bei ES įsipareigojimus, tarp jų dėl finansinės paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Rusijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį tvarkai įgyvendinti.

Balandžio 16 dieną Atėnuose 15 ES narių ir 10 stojančiųjų šalių pasirašyta sutartis įsigalios, kai jai pritars visų 25 šalių parlamentai.

Iš ES narių sutartį jau ratifikavo Danijos ir Vokietijos parlamentai, iš stojančiųjų valstybių - Kipras, Malta, Čekija ir Lenkija.

Lietuva ES nare taps 2004 metų gegužės 1-ąją.




Naujausi pakeitimai - 2003 09 17.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas