Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

D.Teišerskytės, R.Vaštako Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Įstatymo projektas Seime užregistruotas 2003 03 26

Projekto tikslas - motinoms (tėvams), auginančioms vaikus iki septynerių metų, vaikų auklėjimo laikotarpį įskaityti į darbo stažą.

Pagal galiojantį Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą motinos (tėvai), turinčios ar neturinčios vaiko priežiūros atostogas, yra draudžiamos privalomojo draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis iki trejų vaiko metų. Šis laikotarpis yra prilyginamas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai. Per šį laikotarpį yra išmokamos motinystės (tėvystės) ar šeimos pašalpos.

Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, motinystės, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis ir požiūris į socialinį aprūpinimą, t. y. visuomenės prisidėjimas prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti. Socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją. Jos padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų. Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo skurdo. Vaikų auginimas ir auklėjimas susijęs ne tik su papildomomis išlaidomis, bet ir laiko sąnaudomis vaikų auginimui, auklėjimui. Todėl valstybė turi kurti socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą. Projektu siūloma, kad šeimos pašalpa būtų mokama iki šešerių ar septynerių vaiko metų (t.y. kol vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą) ir šis laikotarpis būtų prilyginamas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Motinoms (tėvams), apdraustoms ligos ir motinystės socialiniu draudimu, šeimos pašalpa būtų mokama nuo vaiko vienerių iki šešerių ar septynerių metų. Tuo tarpu motinoms (tėvams), neturinčioms teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos, šeimos pašalpa būtų mokama nuo vaiko gimimo iki šešerių ar septynerių metų. Įstatymo projektas sustiprins valstybės paramą šeimoms, ypatingai daugiavaikėms šeimoms, kur motinos (tėvai) pasilieka auklėti vaikus ir po trejų vaiko metų. Esant mažam gimstamumui šalyje, siūlomas praplėstas socialinis aprūpinimas palengvins šeimos gyvenimo sąlygas ir kartu skatins gimstamumą. Priėmę tokias pataisas, suteikę galimybę motinoms (tėvams) auginti ir auklėti vaikus, ateityje sutaupysime milžiniškas lėšas: reikės mažiau prieglaudų, internatų, kalėjimų ir panašių įstaigų. Augs bendra šalies kultūra, didės gimstamumas, stiprės valstybė.

Siūloma, kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo 2004 metų sausio 1 dienos.

Projekto lyginamasis variantas:

1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose išbraukti žodžius “trejų”, įrašant “6-7” ir dalis išdėstyti taip:

11) motina (tėvas) – vaiko iki trejų 6-7 metų priežiūros atostogų metu, jeigu tuo laikotarpiu motina (tėvas) neturi draudžiamųjų pajamų;

12) motina (tėvas), neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų 6-7 metų;

2 straipsnis.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 04 05.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas