Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

R.Palaičio Pelno mokesčio įstatymo 5, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Įstatymo projektas Seime užregistruotas 2003 04 03

(alternatyva S.Lapėno, B.Vėsaitės 2003 04 03 užregistruotam Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui IXP-2477)

Šio įstatymo pakeitimo projekto tikslas - sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam verslui, atsisakant pelno mokesčio labai mažoms įmonėms, tame tarpe ir individualioms, kuriose dirba nuo 0 iki 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 0.5 milijono litų. Tokios įmonės atlieka ne tik ūkinę funkciją, bet ir tam tikrą socialinę funkciją – įdarbina dažniausiai savininką ir jo šeimos narius, mažina poreikį socialinei paramai. Be to, sukuria naujas darbo vietas privačios iniciatyvos pagrindu, didina pajamas į savivaldybių ir valstybės biudžetus, sudaro prielaidas formuotis vidutiniškai pasiturinčiam piliečių sluoksniui. Tuo tarpu nuo 2001 m. iki 2003 m. buvo išregistruota 17559 individualių įmonių. Susirūpinimą kelia tai, kad vien per pirmuosius 2003 metų mėnesius buvo išregistruota 4214 įmonių. Kaip vieną iš veiksnių, sąlygojančių žymų individualių įmonių išregistravimo padidėjimą 2003 metais, galima paminėti faktą, kad įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui individualios įmonės tapo juridiniais asmenimis, o tai reiškia skirtingą ir sudėtingesnį tokių įmonių veiklos reglamentavimą. Šį procesą paskatino Socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su individualių įmonių apmokestinimu.

Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, labai smulkios įmonės bus atleistos nuo pelno mokesčio, todėl padidės jų konkurencingumas, atsiras prielaidos jų plėtrai, supaprastės veiklos sąnaudų apskaita. Siūloma pataisa atitinka Europos mažųjų įmonių Chartijos dvasiai. Tikimasi, kad projektas užtikrins palankesnes verslo sąlygas pradedantiems ir smulkiems verslininkams bei paskatins verslo plėtrą Lietuvoje.

Skaičiuojant tiesiogiai, priėmus įstatymo projektą, valstybės biudžetas gali netekti apie dviejų – trijų dešimčių milijonų pelno mokesčio pajamų. Tačiau šią netektį pilnai kompensuotų teigiamos projekte siūlomo įstatymo priėmimo pasekmės.

Projekto lyginamasis variantas:

1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

“2. Vienetų, kurie yra mikroįmonės kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas, gautas tuo mokestiniu laikotarpiu, neapmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje

Laikyti 5 straipsnio 3 dalį netekusia galios.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1) kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios dalies 2 ir (arba) 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir (arba)

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

2 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

“2. Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.”

3 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

“2. Lietuvos vieneto, kuriame dividendus gaunantis užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.”

4 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

“2. Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

5 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

1. Jeigu pajamos dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, išdava, tai:

1) jei vienetų dalyviai vienetų reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis, pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių pajamomis. Tokiais atvejais vienetų dalyvių naujai mainais gautų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra tų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina, buvusi prieš pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš šio perdavimo, neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;

3) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas vienas vienetas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje (ne Europos Sąjungos narėje) kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš šio perdavimo, neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

2. Jei pajamos dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų sandorių yra turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų išdava, tai:

1) pajamos iš nuolatinės buveinės perleidimo Lietuvos Respublikoje neįtraukiamos į pajamas tais atvejais, kai įgyjamasis vienetas yra užsienyje, o pajamos yra susijusios su nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikos teritorijoje priskiriamo turto ar teisių perleidimu. Jeigu nuolatinei buveinei priskiriamas turtas ar teisės perleidžiamos ne Lietuvos Respublikoje, skirtumas tarp to turto pardavimo tikrosios rinkos kainos ir to turto ar teisių įsigijimo kainos mažinamas nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudų, pagal šį Įstatymą laikomų leidžiamais atskaitymais, suma ir įtraukiamos į pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį įvyko minėtas sandoris;

2) jei vienas vienetas reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje Europos Sąjungos narėje kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos vienetams, kurie nėra pelno mokesčio arba Įstatymo 2 priedėlyje išvardytų mokesčių mokėtojai.

4. Jei pajamos dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra Lietuvos vienetų, kurie yra mokesčio mokėtojai ir jų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, vienetų, kurių formos yra išvardytos šio Įstatymo 2 priedėlyje ir kurie yra šiame priedėlyje nustatytų mokesčių mokėtojai, turto ir teisių perleidimo išdava, tai:

1) jei vieneto dalyviai vieneto reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis, pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas šių dalyvių pajamomis. Tokiais atvejais vieneto dalyvių naujai gautų mainais akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra jų įsigijimo kaina, buvusi prieš pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;

3) akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.

5. Jei šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytas operacijas atlieka ir užsienio vienetai, įregistruoti arba organizuoti tikslinėse teritorijose, šių sandorių metu dėl turto vertės padidėjimo gautos pajamos įtraukiamos į įsigyjančiojo ar įsigyjamojo vieneto bei jų dalyvių pajamas, o gauti nuostoliai nepripažįstami.

6 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant pelno mokestį 2004 ir vėlesniais metais prasidėjusius mokestinius laikotarpius.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 04 05.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas