Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija* : 03 03 03–07d.

Kovo 3 d. grupė Jungtinei ir Liberalų frakcijoms priklausančių parlamentarų kreipėsi į Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, prašydami inicijuoti tyrimą, ar buvęs kandidatas į prezidentus Australijoje gimęs teisininkas Juozas Petraitis neapšmeižė parlamento.

Pinigų plovimu įtartas buvęs J.Petraitis praėjusią savaitę pareiškė, jog jį kompromituojančią informaciją galėjo paskleisti vienas dabartinis Seimo valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos narys.

Parlamentarų nuomone, Seimo pirmininkas turėtų pasirūpinti, jog tokie J.Petraičio nurodyti faktai būtų patvirtinti arba būtų sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą.

Seimo narių nuomone, tokie buvusio kandidato į prezidento postą ir dabartinio prezidento Rolando Pakso visuomeninio konsultanto investicijų klausimais pareiškimai "kenkia Lietuvos Respublikos Seimo reputacijai ir tuo daro Seimui akivaizdžią žalą".

Kovo 4d. Seimas pakartotinai pareiškė pasitikėjimą ligšioline Vyriausybe, patvirtindamas prezidento Rolando Pakso pateiktai socialdemokratų lyderio Algirdo Brazausko kandidatūrai į premjerus.

Liberalų frakcijos nariai balsavo prieš A.Brazausko kandidatūrą.

Kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje Liberalų frakcijos seniūnas E.Masiulis pateikė Vyriausybės darbo įvertinimą.

E.Masiulio nuomone, Vyriausybės sprendimai tikrai ne visada prisideda prie didesnių verslo galimybių sudarymo, prie geresnių ekonominių rodiklių skatinimo, todėl Liberalų frakcijai yra nepriimtina Vyriausybės vykdoma mokesčių politika, kuri tikrai varžo galimybę žmogui veikti, plečia mokesčių bazę. Liberalai nesutinka su Premjeru, kad mokesčių bazė nėra plečiama.

Liberalų frakcijai yra nepriimtina Vyriausybės vykdoma socialinė politika. E.Masiulio teigimu, maži pensijų reformos žingsneliai, kurie buvo padaryti, yra nepakankami, kad mes pasiektume gerų rezultatų užtikrinant socialinę gerovę Lietuvos piliečiams.

Liberalų frakcijai yra nepriimtina vykdoma švietimo politika. Yra daug abejonių, ar pasirinkta švietimo reforma yra tikslinga. Iš tikrųjų mokyklos, bendruomenės, pedagogai, moksleiviai yra kryžkelėje. Jie nežino, kaip toliau judės švietimo sistema. Tai tikrai neprisideda prie geresnio išsilavinimo įgijimo mokyklose, tikrai neprisideda prie ramesnio žmonių gyvenimo.

Liberalams nepriimtini aukštojo mokslo klausimai, dėl kurių kyla labai daug diskusijų. Kol kas valdančioji dauguma ir Vyriausybė taip ir nesugeba susitarti dėl bendros ir ilgalaikės aukštojo mokslo raidos perspektyvų.

Liberalų taip pat netenkina sveikatos apsaugos politika. E.Masiulio teigimu, yra aibė faktų, aibė pavyzdžių, kad sveikatos apsaugos sistema tolsta nuo paciento, tolsta nuo žmogaus. “Pažiūrėkime, koks susipriešinimas šiandien yra tarp medikų ir ministerijos, tarp medikų ir pacientų” – sakė E.Masiulis.

Liberalų frakcijos seniūnas E.Masiulis pažymėjo, jog šalies gyventojai tikėjosi po prezidento rinkimų permainų valdžios politikoje, tačiau gali vėl likti apgauti.

"Žmonės balsuodami už dabartinį prezidentą, iš esmės, balsavo prieš dabartinės Vyriausybės politiką. Šiandien matome, kad rinkėjas ir vėl yra apgaunamas, nes, iš principo, tie visi lūkesčiai tikrai nebus pateisinti, jeigu ir toliau Vyriausybei vadovaus A.Brazauskas", - sakė E.Masiulis.

Kovo 4d. Seimo plenariniame posėdyje buvo diskutuojama dėl Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (IXP-1740(3*).

Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai liberalai Dalia Teišerskytė, Jonas Jučas, Gintaras Steponavičius.

Seimo narė D.Teišerskytė pažymėjo, kad yra Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projekto ekspertinis įvertinimas, kuris byloja, jog Švietimo įstatyme yra per daug bendro pobūdžio straipsnių, kuriuose pateikta deklaratyvi arba aiškinamoji informacija, yra tam tikras prieštaravimas tarp įvardytų švietimo tikslų ir pačios sistemos efektyvumo. Ydinga, kad įstatyme nėra numatyta priemonių, kurios ugdytų vaiko motyvaciją mokytis. Nemodeliuojamos naujos paramos formos socialiai remtiniems ar ypatingai gabiems vaikams.

D.Teišerskytės teigimu, įstatyme beveik neatspindėtas privačios iniciatyvos skatinimas. Nereglamentuojamas rinkos mechanizmo panaudojimas plėtojant švietimo sistemą ir taikant įvairias su švietimu susijusias paslaugas. Neramu dėl to, kad išlieka švietimo skaidymas į atskiras sritis nesiekiant, kad jos veiktų kaip sąveikaujanti visuma. Nefiksuojama esmė, tai yra teisė gauti aukščiausios kokybės europietišką išsilavinimą, o reikalui esant psichologinę arba medicininę paramą.

Parlamentarės nuomone, keistokai skamba galimybė mokyklos vadovą pakeisti praėjus penkeriems metams, nesuteikus galimybės atsiskleisti vadovo asmenybei ir paliekant jį politinių vėjų pagairėje. Neišspręsti etatiniai mokytojų atlyginimai, užklasinės veiklos stokos problemos, mokytojų tobulėjimui skiriamas per mažas dėmesys. Seimo narės nuomone, gaila, kad įstatymas visiškai neremia asmeninės iniciatyvos ir šiek tiek pažemina ir nevienodai atlygina privatų švietimo sistemos įstaigų tinklą.

D.Teišerskytės teigimu, nors socialdemokratinė dauguma teigia, jog švietimas yra pati svarbiausia valstybės dalis ir mūsų visų darbo dalis, bet šiandien matomas absoliutus ignoravimas ir absoliutus abejingumas sistemai ir jos vertinimui.

Seimo narės nuomone, būtina pratęsti diskusijas apie tai ir siekti, kad mokinys galėtų rinktis ne tik programos įgyvendintoją, bet ir pačią programą ar jos dalį. Būtina rimčiau peržiūrėti tą įstatymo dalį, kurioje kalbama apie profesinį mokymą, perduodant dalį jo privačiam sektoriui, tai kur kas pigiau kainuotų valstybei.

D.Teišerskytės nuomone, vis dėlto Švietimo įstatymo projektą priimti būtina, nes to laukia daugybė mokytojų, mokyklų vadovų ir pačių mokinių.

Seimo nario J.Jučo nuomone, Švietimo įstatymo projektas yra labai griozdiškas, smulkiai reglamentuojamos atskiros švietimo sistemos dalys, todėl ateityje gali kelti problemų besikuriančiai Lietuvos švietimo sistemai ir būti tam tikras šios sistemos plėtros ir šios sistemos reikalavimų, kurie atitiks naują šiuolaikinį pasaulį, naują šiuolaikinę Europą, stabdys.

J.Jučo teigimu, demokratinėse visuomeninėse valstybėse ugdymas sudaro sąlygas asmeniui plėtoti savo fizines, psichines, dvasines galias, subręsti gyventi demokratinėje visuomenėje, kūrybiškai perimti ir puoselėti humanistines tautų ir pasaulio kultūros vertybes bei mokytis visą gyvenimą. Ugdymo samprata, mokymas, lavinimas, vertybinių nuostatų formavimas sudarytų sąlygas įtvirtinti diktatą mokinio sąmonėje ir paneigtų individo laisvę bei atsakomybę ugdytis, bręsti kaip asmenybei atrandant pasaulį, atsakingai renkantis vertybes, įgyjant kompetenciją, kas būtų nepriimtina demokratinėje valstybėje. Realiam, su švietimu susijusiam gyvenimui humaniškumo principo neiškėlimas grėstų asmens valios, subordinavimo, bendrijos, visuomenės, valstybės valiai. Demokratiškumo principo nutylėjimas grėstų hierarchinių švietimo santykių tarp asmenų, tarp švietimo valdymo struktūrų grąžinimu, švietimo valdymo centralizavimu. J.Jučo nuomone, svarstomas Švietimo įstatymo projektas negali realiai įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą, apie ką mes labai daug ir plačiai kalbam, dėl šių esminių priežasčių. “Jis nekuria vientisos, nuosekliai viena kitą papildančios švietimo sistemos grandžių visumos, jis labiau įtvirtina atskirų švietimo grandžių rekomenduotinas nuostatas”- sakė J.Jučas.

Parlamento J.Jučo teigimu, projektas pavadintas Švietimo įstatymu, tačiau jį studijuojant susidaro įspūdis, kad tai yra bendrojo lavinimo įstatymas. Šis projektas tiek savo turiniu, tiek net terminologija artimas bendrajam lavinimui, o kitos švietimo grandys tėra šios švietimo grandies papildymai, kuriuos apibrėžia atskiri įstatymai. Beveik trečdalis projekto straipsnių (nuo 23 iki 75) tiesiogiai susiję tik su bendruoju lavinimu, o kiti, kuriuose užsimenama apie kitas grandis, tėra nedidelė dalis to, kas detaliai tokiuose straipsniuose aptariama bendrojo lavinimo požiūriu.

Seimo Pirmininko pavaduotojas liberalas G.Steponavičius apgailestavo, kad prasilenkė du fundamentalūs dokumentai: šis įstatymo projektas ir beveik paraleliai rengtos Ilgalaikės švietimo raidos gairės.

G.Steponavičiaus nuomone, neturėtume pereiti prie atskirų pataisų svarstymo, kol nebus atsakyta į klausimą, kaip yra derinamos ilgalaikės raidos gairės su šiuo Švietimo įstatymu, kol nebus pasiektas platus politinis visų Seimo parlamentinių partijų sutarimas bent dėl 4-5 svarbiausių nuostatų. G.Steponavičiaus teigimu, dėl kai kurių kompromisai, galima sakyti, yra priartėję (dėl mokyklų tinklo galbūt), bet išlieka aktualūs klausimai dėl aiškaus finansavimo modelio, krepšelio principo taikymo išplėtimo. Klausimas – kokiu mastu valstybė per keliolika metų įsipareigojo šį principą taikyti giliai ir kiek plačiai. G.Steponavičiaus teigimu, taip pat išlieka aktualus klausimas, kokią vietą švietimo ir mokslo sklaidoje užims privatus mokslas ir apskritai, ar konkurencijos principai bus deklaruojami, bet iš esmės daugeliu įstatymo normų paneigiami.

Seimo nario požiūriu, šis įstatymas vėlgi lems ne kitką, bet dažnai krūvos popierių tvarkymą tose pačiose mokyklose. Popierizmas ir toliau išlieka vienas iš didžiausių galvos skausmų apsilankius ne tiktai bet kurios mokyklos direktoriaus kabinete, bet ir pasižiūrėjus, kiek laiko mokytojai sugaišta tvarkydami popierius. Šia prasme įstatymas nesuteikia daugiau (gal šiek tiek daugiau, bet nepakankamai) savarankiškumo ir laisvės pačioms mokykloms. Gaila, bet šitie tikslai nebuvo pasiekti.

Pasak G.Steponavičiaus, patys tikslai įstatyme yra suformuluoti labai bendrai, nors iš esmės jie galėtų būti trys: bendrasis asmenybės ugdymas, įgūdžių, mokėjimo, gebėjimo savarankiškai mokytis ugdymas ir, be abejo, žinių suteikimas.

Šiandieninė švietimo sistema yra sukoncentruota iš esmės į informacijos į jauną žmogų “dėjimą”, daugiausia investavimą į žinių pateikimo akcentus. Tačiau dėl antrosios – bendrojo asmenybės ugdymo – tendencijos, krypties, žvelgiant į šį įstatymo projektą, išlieka didelis klaustukas. Ar išties taip suformuluotos daugelio įstatymų nuostatos leis tai pasiekti?

G.Steponavičius pateikė keletą pastabų dėl atskirų įstatymo projekto nuostatų. Pavyzdžiui, vienas dalykas, jeigu mes deklaruojame, kad tėvams ir vaikams yra suteikiama galimybė laisvai pasirinkti mokyklą, kurią jie nori lankyti, įstatymo 29 straipsnyje vis dar yra kalbama, kad vienu ar kitu būdu norima susieti vaikus ir tėvus su mokykla pagal gyvenamąją vietą. Pasirinkimo laisvė iš esmės tokiu būdu yra suvaržoma. Ko vertas tada geresnės mokymo kokybės siekimas ir ko yra vertas apskritai moksleivio krepšelio principas, jeigu mes jį įvedame, bet kartu yra daugybė kitų apribojančių nuostatų?

G.Steponavičiaus nuomone, vargu ar šis įstatymas įtvirtins gyvybingą švietimo sistemą su šiandieninės dinamiškos aplinkos keliamais tikslais. Įtvirtinama dabar egzistuojanti sistema ir problema išlieka – ilgalaikių tikslų nebuvimas. Parlamentaro teigimu, daugelis nuostatų, žvelgiant į atskirus straipsnius, yra administracinio planinio valdymo modelio atspindys, deja, trukdantis pereiti prie konkurencinės aplinkos.

Anot G.Steponavičiaus, svarbus kompromisų pasiekimas, tarp jų ir tai, kad pradinis ugdymas pradedamas negriaunant nusistovėjusios praktikos nuo 7 metų, tačiau Švietimo įstatymo projektą dar reikia suderinti su ilgalaikiais ne tik valstybės interesais, bet ir profesionaliai parengtais dokumentais.

Kovo 4d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo narių E.Masiulio ir J.Čekuolio užregistruotam Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ pakeitimo“ projektui (IXP-2161).

“Už” balsavo 69, “prieš” nėra, “susilaikė” 1.

Projektu siūloma pakeisti bendrąjį planą taip, kad Panevėžio miesto statusas būtų sulygintas su Šiaulių miesto statusu. Projekto autorių manymu, 2002 metų lapkričio mėnesį Seimui tvirtinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Panevėžio miestas buvo nepagrįstai priskirtas A kategorijos apskrities centrui ir prilygintas mažesnį potencialą turintiems Alytui ir Marijampolei.

E.Masiulio teigimu, Panevėžio miestui nesudarant bent jau lygių galimybių su Šiaulių regiono plėtra, užkertamos tam tikros galimybės plėtotis, nors plėtros galimybės yra nemažos.

Projektą numatyta svarstyti Seimo pavasario sesijoje.

Kovo 4d. Seimas po pateikimo grąžino iniciatoriui Seimo nariui liberalui Domininkui Veličkai tobulinti Alkoholio kontrolės įstatymo 1, 3, 19, 20, 21, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (IXP-2173).

Pateikto įstatymo projekto tikslas – nustatyti vieningą alkoholinių gėrimų klasifikaciją, silpnųjų alkoholinių gėrimų sąvoką, susisteminti silpnųjų alkoholinių gėrimų prekybos ir reklamos reglamentavimą, skatinti alkoholinių gėrimų vartotojus rinktis mažesnės tūrinės alkoholio koncentracijos natūralius gėrimus.

Galiojančiame alkoholio kontrolės įstatyme yra nesistemingai sureglamentuoti reikalavimai silpnųjų alkoholinių gėrimų (alaus, sidro, vyno ir kitų fermentuotų gėrimų) prekybai – skirtingų minėto įstatymo straipsnių nuostatose šie gėrimai skirtingai traktuojami ir diferencijuojami reikalavimai jų reklamai, pardavimui.

Pvz.:

išimties principu tik sidro iki 8,5 proc. tūrinės alkoholio koncentracijos ir alaus prekyba leidžiama nestacionarinėse prekybos įmonėse, kioskuose, tačiau leidžiama prekiauti visais alkoholiniais gėrimais iki 13 proc. tūrinės alkoholio koncentracijos masiniuose renginiuose, mugėse;

loterijose leidžiama kaip prizus teikti tik alų ir putojančius vynus iki 15 proc. tūrinės alkoholio koncentracijos, tačiau leidžiama išorinė alaus, sidro ir vyno reklama; tuo tarpu per televiziją neribojant laiko leidžiama reklamuoti gėrimus iki 22 proc. tūrinės alkoholio koncentracijos.

Tokių pavyzdžių alkoholio kontrolės įstatyme yra ir daugiau. Be to, esantis alkoholinių gėrimų suskirstymas neatitinka Europos valstybėse (ypač Europos Sąjungoje) galiojančio bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu nustatyto alkoholinių gėrimų klasifikavimo (alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, tarpiniai produktai, spiritiniai gėrimai).

Projektu buvo siūloma nustatyti vieningą alkoholinių gėrimų klasifikavimą, taip pat nustatyti, kad silpnaisiais alkoholiniais gėrimais laikomi silpnasis alus, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (sidras, vaisių-uogų vynas). Visiems silpniesiems alkoholiniams gėrimams nustatomas vienodas, mažiau suvaržytas prekybos ir reklamos režimas:

silpnuosius alkoholinius gėrimus leidžiama pardavinėti masiniuose renginiuose, sporto varžybose, autoparduotuvėse;

silpnuosius alkoholinius gėrimus leidžiama teikti į loterijas, renginius, žaidimus kaip prizus arba kartu su jais;

leidžiama platesnė informacija apie silpnuosius alkoholinius gėrimus;

neribojant laiko leidžiama silpnųjų alkoholinių gėrimų reklama televizijos programose;

leidžiama išorinė silpnųjų alkoholinių gėrimų reklama.

Panašūs apribojimai galioja ir šiuo metu, tačiau šiuo projektu buvo siūloma įvesti vieningą apribojimų sistemą.

Kovo 4d. Seimo narys G.Steponavičius pateikė Pasiūlymą Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (IXP-1898).

1. Siūloma išbraukti iš lobistinės veiklos apibrėžimo (2 straipsnis 3 punktas) žodžius “(įgyvendinant šio Įstatymo straipsnyje numatytas teises ir pareigas)”, nes jie nesuteikia apibrėžimui jokio turinio, o tik daro jį painesniu.

2. Siūloma lobistinės veiklos užsakovo apibrėžimą (2 straipsnis 4 punktas) formuluoti taip: “ Lobistinės veiklos užsakovas - fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus asmenis), kuris suformuluoja užduotį atlikti lobistinę veiklą jo naudai ir sutaria su kitu asmeniu dėl jos atlikimo”. Pagal dabartinį apibrėžimą asmuo, kuris sutarė su kitu asmeniu, neregistruotu kaip lobistu, kad šis atliks lobistinę veiklą, nebus laikomas lobistinės veiklos užsakovu. Taip pat asmuo nebus laikomas lobistinės veiklos užsakovu, jei sutartis bus sudaryta nesilaikant įstatymų reikalavimų. Tačiau tokie atvejai vis tiek yra lobistinės veiklos pasireiškimai ir turi būti reguliuojami įstatymo. Netinkamas lobistinės veiklos užsakovo apibrėžimas taip pat nepagrįstai susiaurintų ir lobistinės veiklos apibrėžimą.

Paliekant dabartinę formuluotę įstatymas sunkiau pasiektų deklaruojamą tikslą užkirsti kelią nelegaliai lobistinei veiklai.

3. Siūloma atsisakyti 7 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų, nes juose teigiami akivaizdūs dalykai – paminėtų asmenų veikla nelaikoma lobistine išskyrus atvejus, kai jie veikia lobistinės veiklos užsakovo interesais, tai yra, kai vykdo lobistinę veiklą. Tai yra nereikalingi pakartojimai to, kas yra aišku iš lobistinės veiklos apibrėžimo. Tokiais pakartojimais sudaromas įspūdis, kad visos veiklos, neįvardintos kaip išimtys, yra lobistinės, tačiau taip nėra. Lobistinės veiklos yra tos, kurios patenka į lobistinės veiklos apibrėžimą (išskyrus išimtis), o visos likusios veiklos nėra lobistinės.

Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą planuojama svarstyti kovo 13d. Seimo posėdyje.

Kovo 5d. Seimo plenariniame posėdyje buvo paskelbta apie naujos – Jungtinės ir liberalų – frakcijos, įkūrimą.

Deklaracijos tekste teigiama:

Mes, centro dešiniųjų partijų atstovai Seime,

- Suprasdami centro dešinės politinių jėgų vienijimosi ir glaudesnio bendradarbiavimo būtinybę;

- Remdamiesi Lietuvos centro sąjungos (LCS), Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos (MKDS) 2003 m. sausio 14 d. susitarimu dėl jungimosi į vieną liberalios pakraipos partiją;

- Tęsdami ir stiprindami LLS, LCS ir MKDS bendro veikimo Seime, vykdomojoje valdžioje ir savivaldybėse patirtį bei remdamiesi Seimo Liberalų ir Jungtinės frakcijų veikla;

- Siekdami atstovauti savo rinkėjų interesams ir efektyviau dirbti Seime;

Jungiamės į Jungtinę ir Liberalų frakciją ir skelbiame, kad savo veiklą grįsime asmens laisvės ir atsakomybės, lygybės prieš įstatymą, teisingumo, pagarbos privačiai nuosavybei ir žmogaus teisėms principais.

Jungtinė ir Liberalų frakcija sieks, kad Seime priimami įstatymai būtų nukreipti į ekonomikos augimo spartinimą, verslo sąlygų liberalizavimą bei mokesčių naštos mažinimą. Remdamiesi savo atstovaujamų partijų programinėmis nuostatomis, frakcija nuosekliai sieks būtinų permainų įgyvendinimo ekonomikos, švietimo, sveikatos ir socialinėse srityse. Frakcija savo veikla sieks stiprinti Lietuvoje gyvenančių žmonių pasitikėjimą savimi ir tarpusavio pakantumą, bus atvira visiems, kurie pritaria mūsų programinėms nuostatoms.

Nepritardama valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos vykdomai politikai, Jungtinė ir Liberalų frakcija skelbiasi opozicine.

Pasirašo 25 Seimo nariai: Eligijus Masiulis, Klemensas Rimšelis, Raimundas Palaitis, Domininkas Velička, Kęstutis Glaveckas, Audrius Klišonis, Artūras Melianas, Gintautas Babravičius, Saulius Lapėnas, Aleksander Poplavski, Raimondas Šukys, Eimundas Savickas, Dalia Teišerskytė, Algirdas Gricius, Jonas Jučas, Gintaras Šileikis, Virginijus Martišauskas, Egidijus Vareikis, Algis Kašėta, Arminas Lydeka, Gintaras Steponavičius, Rimvydas Vaštakas, Juozas Matulevičius, Jonas Čekuolis, Romanas Algimantas Sedlickas.

Kovo 5d. vykusiame Jungtinės ir liberalų frakcijos posėdyje bendru sutarimu patvirtinta frakcijos vadovybė:

Eligijus MASIULIS - Jungtinės ir Liberalų frakcijos seniūnas

Kęstutis GLAVECKAS – frakcijos seniūno pavaduotojas

Klemensas RIMŠELIS - frakcijos seniūno pavaduotojas

Raimundas PALAITIS - frakcijos seniūno pavaduotojas

Raimondas ŠUKYS - frakcijos seniūno pavaduotojas

Gintaras STEPONAVIČIUS – frakcijos valdybos narys

Dalia TEIŠERSKYTĖ – frakcijos valdybos narė

Algis KAŠĖTA - frakcijos valdybos narys

Kovo 5d. Jungtinė ir liberalų frakcija raštu kreipėsi į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, Seimo narius Valdemar Tomaševski bei Gabriel Jan Mincevič ir pakvietė Juos tapti Jungtinės ir liberalų frakcijos nariais.

Kreipimesi pažymima, kad Jungtinė ir liberalų frakcija ir toliau rems liberalių ir tautinių mažumų interesams atstovaujančių partijų bendradarbiavimą, visada pasisakys už aktyvų tautinių mažumų dalyvavimą visuomeniniame bei politiniame šalies gyvenime.

Kovo 5d. Jungtinės ir liberalų frakcijos narys Algis Kašėta užregistravo Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-2335).

Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui ir jo padėjėjui, Seimo nario pasirinktoje rinkimų apygardos savivaldybėje (savivaldybėse) Seimo nario įgaliojimų laikui skiriama ne mažesnė kaip 12 m² sanitarijos ir higienos reikalavimus atitinkanti patalpa su baldais ir telefonu.

Seimo nario A.Kašėtos teigimu, Seimo nario ir jo padėjėjo naudojimosi telefonu intensyvumą apsprendžia besikreipiančiųjų į Seimo narį piliečių skaičius. Todėl dabar egzistuojanti apmokėjimo už stacionarius telefonus tvarka šiuo požiūriu yra neracionali, nes vieną mėnesį neišnaudojus skirto pokalbių limito (VMDU 0.15 dydžio), likusios pinigų sumos nėra galimybės perkelti į kitą mėnesį, kuris savo darbų kiekiu gali net gerokai lenkti praėjusįjį.

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę susumuoti trijų mėnesių limitą. Tai leistų sutaupytas lėšas panaudoti ir kitą mėnesį.

 

 

* Nuo 2003m. kovo 5d. Jungtinė ir liberalų frakcija

 

 

Parengė:

Jolita Baušytė

Jungtinės ir liberalų frakcijos seniūno referentė

8 (5) 2 39 63 51, 8 650 63543




Naujausi pakeitimai - 2003 03 08.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas