Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Opozicija kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl dirbamos žemės pirkimo sąlygų suvaržymo

Liberalų frakcijos iniciatyva opozicinės Seimo partijos šiandien kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydamos jo išaiškinti, ar sausio 28 dieną parlamente priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 33 kreipimąsi į Konstitucinį teismą pasirašiusių parlamentarų manymu, kairiųjų balsais prieš mėnesį priimtas įstatymas dėl įvairių apribojimų yra diskriminacinio pobūdžio, pažeidžia piliečių lygybės ir laisvės principus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, todėl neatitinka pagrindinio šalies teisės akto. Kreipimąsi pasirašė liberalų, konservatorių, centristų, moderniųjų krikdemų ir nuosaikiųjų konservatorių atstovas.

Opozicijai kilo abejonių dėl įstatyme įrašyto reikalavimo, jog dirbamą žemę iš valstybės gali įsigyti tik įregistravę ūkininko ūkį arba turintys kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą. Seimo opozicijos manymu, tokie reikalavimai suvaržys sąžiningą konkurenciją žemės rinkoje. “Realiame gyvenime matyti, kad žemės ūkio veikla nereikalauja specialaus išsilavinimo, didelė dalis pasaulio gyventojų mažiau ar daugiau sėkmingai žemę dirba be jokių diplomų”, - absurdišką reikalavimą komentavo parlamentarų grupei teisme atstovausiantis Seimo pirmininko pavaduotojas liberalas Gintaras Steponavičius.

Opozicijos manymu, Konstitucijai taip pat prieštarauja reikalavimas fiziniam asmeniui, įsigijusiam ne mažesnį kaip 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotą, per vienerius metus persikelti gyventi į apskritį, kurioje yra ta žemė ir įsigyti arba gauti leidimą statyti ūkio veiklai reikalingus ūkinius pastatus, o per 2 metus nuo žemės įsigijimo įregistruoti ūkininko ūkį. Tokie reguliavimai pažeidžia Konstitucijos įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą.

“Taip pat tampa neaišku, ką tuo atveju daryti tam žmogui, kuris turi kelis žemės sklypus įvairiose apskrityse, arba jo žemė patenka į kelių apskričių teritorijas. Ūkininkas juk negali persiplėšti”, - stebėjosi G.Steponavičius, Seime valdančiosios daugumos atstovus raginęs nepalaikyti šio įstatymo. Liberalo įsitikinimu, ūkininkauti galima žemės savininkui ir nepersikeliant gyventi į tą vietą, o samdant tam tinkamus asmenis.

Seimo opozicija taip pat kritiškai vertina įstatymo nuostatą, jog įkeisti savo turtą ūkininkas gali tik bankams ir kitoms kredito įstaigoms, nors tai galima būtų daryti ir, pavyzdžiui, žemės ūkio technikos tiekėjui perkant įrengimus.

Parlamentarų kreipimesi į Konstitucinį teismą prašoma išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatyme nustatyti skirtingi leidžiamos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kiekiai fiziniams asmenims, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems juridiniams asmenims. Fiziniam asmeniui galima įsigyti iki 300 ha žemės, žemės ūkio bendrovėms – iki 2000 ha, o kooperatyvams – iki 1000 ha. Parlamentarų manymu, toks skirtingas atskirų asmenų traktavimas be objektyvaus pagrindo yra diskriminacinis ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę.

Seimo nariams taip pat kilo abejonių dėl įstatyme numatytos privilegijos įsigyjant valstybės turimą dirbamą žemę pirmenybę suteikti su ta žeme besiribojančių žemės sklypų savininkams, o ne bet kuriam asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą parengę socialdemokratai tvirtina, kad šis teisės aktas užtikrins racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, skatins žemės rinką ir žemės ūkio konkurencingumą. Tačiau, pasak G.Steponavičiaus, įstatymas turės neigiamą poveikį - žemės ūkio konkurencingumas nedidės, nekils ir žemės kaina, nes ją įsigyti palankiausiomis sąlygomis galės tik siauras apsukrių asmenų ratas.

 

2003-02-28




Naujausi pakeitimai - 2003 02 28.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas