Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija: 02 10 28 – 31d.

Spalio 28d. Liberalų frakcijos nariai Dalia Teišerskytė ir Rimvydas Vaštakas užregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181, 215 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Projektu siūloma įvesti alternatyvą piniginei baudai už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą prieš vaiko interesus – viešuosius darbus. Iniciatorių teigimu, Vakarų valstybių praktika rodo, kad daugumą baudų galima pakeisti viešaisiais darbais. Tai būtų naudinga valstybei ir padėtų sudrausminti asmenis, kurie negali sumokėti baudos.

Projektu taip pat siūloma užtikrinti tėvų, kitų atstovaujančių asmenų prievolę, garantuojančią pagrindinio išsilavinimo įgijimą vaikams iki 16 metų.

ATPK 215 straipsnis nurodo, kad tėvai, kiti asmenys, atstovaujantys vaikus, taip pat pareigūnai ar kiti asmenys, vengiantys ar kliudantys lankyti mokyklą jaunimui iki 16 metų yra baudžiami nustatyta straipsnyje pinigine bauda. Šį straipsnį siūloma papildyti tėvų ar kitų atstovaujančių vaiką asmenų prievole užtikrinti pagrindinio išsilavinimo įgijimą. Už šios prievolės nevykdymą tėvai ir kiti atstovaujantys asmenys baudžiami tokia pačia pinigine bauda kaip ir už kliudymą jaunimui mokytis, t.y. nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Įstatymo projekte siūloma, kad būtų alternatyvi bausmė esamai piniginei baudai — viešieji darbai.

 

Spalio 29d. Liberalų frakcijos narys Rimvydas Vaštakas užregistravo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Šiuo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad ne tik draudimo liudijimo originalas, bet ir jo kopija yra dokumentas patvirtinantis, kad yra sudaryta draudimo sutartis. Anot R.Vaštako, papildymo priežastis — išvengti papildomų nepatogumų draudėjams. Laikydamiesi įstatymo normos, draudėjai vairuodami apdraustą transporto priemonę privalo turėti draudimo liudijimą. Tačiau pametus ar kitaip praradus galiojantį draudimo liudijimą (polisą), draudėjui yra nutraukiama draudimo sutartis. Draudėjas tokiu atveju turi sudaryti su draudiku naują sutartį. Tačiau draudimo sutartis gali būti sudaroma ne likusiam terminui, kuris liko po draudimo liudijimo praradimo, bet Vyriausybės nutarime (“Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo”) nustatytais terminais, t.y. mėnesiui, 3 mėnesiams, 6 mėnesiams, 9 mėnesiams, 12 mėnesiams.

Taip pat, siekiant apsaugoti draudėjų teisėtus interesus, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad draudėjas atlygintų žalą, jei jis tyčia (sąmoningai ir valingai) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, žinodamas, kad ją naudoti draudžia Kelių eismo taisyklės, ir kad ši priežastis gali sukelti autoavariją. Anot R.Vaštako, įvykus autoavarijai yra sunku nustatyti, ar transporto priemonė prieš autoavariją buvo techniškai tvarkinga ar ne. Tokiais atvejais galiojantis įstatymas sudaro didesnę galimybę draudikams reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo, o ne patiems sumokėti draudimo išmoką.

 

Spalio 29d. Liberalų frakcijos nariai Raimundas Palaitis ir Rimvydas Vaštakas užregistravo Mokesčių administravimo įstatymo 58 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Projektu siūloma pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo 58 str. 1 dalį ir grįžti prie iki 2001 m. rugsėjo 1 d. galiojusio reglamentavimo, pagal kurį Mokestinių ginčų komisijos sprendimus turėjo teisę apskųsti mokesčių mokėtojas.

Anot įstatymo projekto iniciatorių, nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais šio įstatymo 58 str. 1 dalyje buvo nustatyta labai nepalanki mokesčių mokėtojui norma, kad centrinis mokesčio administratorius turi teisę apskųsti teismui Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija spręsdamos mokestinį ginčą skirtingai interpretavo įstatymo nuostatas. Mokesčių administravimo įstatymo 58 str. 1 dalies formuluotėje yra užprogramuotas mokestinis ginčas, nes visada, kai Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą mokesčių mokėtojo naudai, valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonė bus kitokia. Praktikoje centrinis mokesčių administratorius skundžia Mokestinių ginčų komisijos sprendimus visais atvejais, kai nesutinka su pastarosios sprendimais, nepriklausomai nuo priskaičiuotos mokesčių sumos.

Mokesčių administravimo įstatymo 58 str. 1 dalies nuostatos įvedimas praktiškai panaikino Mokestinių ginčų komisijos, kaip mokestinius ginčus sprendžiančios institucijos, vaidmenį, nes mokestiniai ginčai vyksta tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, nepriklausomai nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo.

Spalio 29d. Liberalų frakcijos narys Pranas Vilkas pateikė Pasiūlymą Pensijų reformos įstatymo projektui IXP-1229(2).

Seimo narys siūlo šio projekto 9 straipsnyje žodžius “trūkumo, atsiradusio” pakeisti žodžiais “trūkumas, atsiradęs”, o vietoj žodžių “dalis gali” įrašyti žodį “turi” ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:

" “9 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų trūkumo finansavimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų trūkumo, atsiradusio trūkumas, atsiradęs dėl šio įstatymo įgyvendinimo, dalis gali turi būti finansuojamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, ir valstybės biudžeto lėšų. Šie asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondui nustatomi kasmet tvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Valstybės biudžetus.”

 

Spalio 31d. Seimo Pirmininko pavaduotojas liberalas Gintaras Steponavičius ir Liberalų frakcijos narė Dalia Teišerskytė pateikė Pasiūlymą Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui IXP-1740.

G.Steponavičius ir D.Teišerskytė siūlo, jog tėvai, atsižvelgdami į kiekvieno vaiko individualų brandumą ir vystymąsi, turėtų galimybę pasirinkti, ar savo vaiką į mokyklą leisti nuo 6 metų, ar vėliau. Seimo nariai siūlo nekeisti iki šiol galiojusios Švietimo įstatymo nuostatos, nes vaikai mokyklai subręsta skirtingai, todėl tėvai turi patys nuspręsti, kada jų vaikas yra brandus mokyklai. Tiek pedagogų, tiek šeimos požiūriu yra svarbu palikti teisę susitarti, kada vaikas yra pasiruošęs eiti į pirmą klasę.

Todėl siūloma papildyti projekto 8 straipsnio 2 dalį papildomai įrašant skaičių “7” ir šią dalį išdėstyti taip:

8 straipsnis. Pradinis ugdymas

2. Pradinis ugdymas pradedamas teikti vaikams, sulaukusiems 6-7 metų.

Taip pat siūloma papildyti projekto 46 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildomai įrašant skaičių “ ir žodžius “jei jis yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendęs” ir šią dalį išdėstyti taip:

46 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos

2. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:

1) vaiką, sulaukusį 6-7 metų, leisti į mokyklą, jei jis yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendęs; užtikrinti punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo;

3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus;

4) parinkti savo vaikams iki 15 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

5) kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį;

6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programą.

Liberalai įsitikinę, jog tėvai ir vaikai turi teisę laisvai pasirinkti mokyklą, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Todėl būtina atsisakyti nuostatos, jog į “bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimami asmenys gyvenantys steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje”. G.Steponavičius ir D.Teišerskytė siūlo nepriskirti mokyklų konkrečioms teritorijoms, ir sudaryti sąlygas visiems mokiniams rinktis kitą mokyklą, jei artimiausios mokyklos teikiamas švietimas netenkina ir nenustatinėti pirmenybės mokytis vienoje ar kitoje mokykloje pagal teritorinį principą. Tik taip “moksleivio krepšelio” principas gali būti efektyviai įgyvendinamas. Tuo tikslu siūloma išbraukti projekto 28 straipsnio 3 dalį.




Naujausi pakeitimai - 2002 11 02.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas