Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija: 02 10 07 – 11d.

 

Spalio 7d. Liberalų frakcijos narys Saulius Lapėnas pateikė Pasiūlymus Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.

Seimo nario teigimu:

1. Įstatymo projekte supainiojamas autorinis atlyginimas su procentiniais mokesčiais už aparatūrą arba laikmenas, nepriklausomai nuo to ar audio, video, dauginimo ar kitokia aparatūra bus panaudota tikrajam piratavimui, ar tik darbo ir asmeninėms reikmėms.

2. Surinkti mokesčiai jokiu būdu negali būti laikomi autoriniu atlyginimu, nes jų dydis nustatomas visiškai neatsižvelgiant į tai, koks konkretus kūrinio naudotojas kada, kur ir kokioje apimtyje panaudos (arba nepanaudos) nenustatyto ir nefiksuojamo autoriaus nežinia kurį kūrinį, ar jo įrašą.

3. Šis įstatymo projektas ne tik nesumažintų kūrinių piratinio dauginimo ar skelbimo, bet jį tik padidintų, nes, vieną kartą sumokėję už atkūrimo ar dauginimo techniką ir laikmenas, visi pasijustų galį naudoti jas savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus siūloma papildyti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su autoriaus turtinėmis teisėmis, numatytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek tiesiogiai atliekant kūrinį (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek transliuojant, retransliuojant ar kitaip viešai skelbiant tiesioginį (gyvą) kūrinio atlikimą, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Pinigai, skirti autoriniams atlyginimams, gali būti surenkami ir išmokami tik tuomet, kai yra tiksliai nustatoma, už kokio konkretaus autoriaus, atlikėjo, kokį konkretų kūrinį, kokioje apimtyje, laike ir vietoje panaudotą, sumoka naudotojas sutartinį atlyginimą (tiesiogiai autoriui, jį atstovaujančiai organizacijai, atstovui, ar įgydamas įrašą kaip prekę).

Spalio 8d. Seime po pateikimo pritarta Pensijų sistemos reformos įstatymo projektui, kuriuo siūloma įteisinti Lietuvoje savanorišką lėšų kaupimą kaupiamuosiuose pensijų fonduose.

Frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio teigimu, įstatymo projekto pateikimas Seime - žingsnis į priekį. Jo nuomone, yra keletas šio įstatymo trūkumų, kurie svarstant galėtų būti ištaisyti. Kritikuotina nuostata dėl atsisakymo kaupti lėšas pensijų fonde privaloma tvarka. Pasak E. Masiulio, tai leis išlikti "Sodros" monopoliui, o kaupiamieji pensijų fondai negalės efektyviai veikti.

E.Masiulio nuomone, pensijų reforma yra viena svarbiausių valstybės reformų, susijusių su visais žmonėmis: su tais, kurie šiandien yra pensininkai, ir su tais, kurie dar bus pensininkai. Valstybė neturi gailėti resursų, o sutelkti visas savo jėgas ir galimybes.

Liberalų frakcija po pateikimo balsavo laisvai ir artimiausiu metu teiks pasiūlymus įstatymo projektui.

Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą Seime numatoma svarstyti lapkričio 5d.

Spalio 9d. Seime vyko Liberalų frakcijos nario Jono Čekuolio spaudos konferencija “Nustokime mokėti pinigus už nieką (apie kovą su smurtu ir prievarta)”. Dalyvavo Lietuvos liberalų partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

LLS pirmininkas E.Gentvilas ragina didinti atlyginimus gatvėse dirbantiems policijos patruliams, kad piliečiai būtų saugesni.

"Manome, kad reikia kapitaliai sumažinti komisariatų ir pareigūnų finansavimą ir didinti patrulinių gatvių tarnybų finansavimą", - spaudos konferencijoje sakė E.Gentvilas.

"Abejoju, ar reikalinga dar didinti gatvėse dirbančių policininkų skaičių. Svarbiausia - jų motyvavimas dirbti", - pridūrė jis.

LLS lyderio nuomone, šiandien valstybė deramai neužtikrina piliečių ir jų turto saugumo.

"Esminis valstybės uždavinys - užtikrinti savo piliečių saugumą. Šiandien galime konstatuoti: nei asmens saugumas, nei asmens turto saugumas nėra valstybės prioritetas", - teigė E.Gentvilas.

"Jeigu valstybė, turėdama policiją, kaip savo įrankį, neužtikrina piliečio ar jo turto saugumo, turi atlyginti piliečiui padarytą žalą, o po to išieškoti iš nusikaltėlių", - pažymėjo jis.

Liberalų frakcijos nario J.Čekuolio teigimu, šiais metais Policijos departamentui buvo skirta 423 mln. litų, o kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti devyniais milijonais daugiau - 432 mln. litų.

Spalio 9d. Seimo nariai A.Butkevičius, G. Šivickas, R. Palaitis, R. Vaštakas užregistravo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 14, 16, 17, 18, 391 ir 56 straipsnių pakeitimo, 32, 54 ir 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 2, 7, 22, 27 ir 29 straipsnių papildymo bei papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=188042&Condition2=

Projekto tikslas - atskirti mokesčių įstatymų paaiškinimą nuo konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais, t. y. nustatyti apibendrintų mokesčių paaiškinimų privalomą derinimą su Finansų ministerija, kuri yra už mokesčių įstatymų įgyvendinimą atsakinga institucija; aiškiau apibrėžti Aplinkos ministerijos ir Lietuvos muitinės administruojamų mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarką ir šių institucijų pareigūnų veiksmų apskundimą; įvesti tikslingumo kriterijų mokesčių administratoriams nepalankių Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimui, įtvirtinti galimybę mokesčio mokėtojui atnaujinti mokestinio ginčo procesą bei detaliau reglamentuoti kai kurias mokesčių administravimo procedūras.

Projekto esmė:

1. Pagal šiuo metu galiojančias Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir jo pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų nuostatas, mokesčių įstatymų paaiškinimus teikia mokesčių administratorius. Siekiant užtikrinti mokesčių įstatymų aiškinimo didesnį objektyvumą bei atsižvelgiant į tai, kad pagal MAĮ nuostatas mokesčių įstatymus įgyvendinti pavesta Finansų ministerijai, projekte siūloma atskirai išskirti apibendrintų mokesčių įstatymų paaiškinimų teikimo tvarką - tokius paaiškinimus teiks ir publikuos centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Finansų ministerija. Vietos mokesčių administratoriui šiuo atveju būtų palikta konsultacijų mokesčių mokėjimo klausimais teikimo mokesčių mokėtojams funkcija. Apibendrinti mokesčių įstatymų paaiškinimai mokesčių mokėtojų atžvilgiu teisės akto galios neturės, tačiau mokesčių administratorius, konsultuodamas mokesčių mokėtojus, turės atsižvelgti į minėtų paaiškinimų turinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti MAĮ 14, 16, 18 ir 391 straipsnius, papildyti 2 straipsnį bei papildyti įstatymą 61 straipsniu.

2. MAĮ 7 straipsnis nustato, kad, kiek tai pavesta pagal atitinkamų mokesčių įstatymus, tam tikrus mokesčius administruoja ir Aplinkos ministerija (jos įgaliota institucija) bei Lietuvos muitinė. Šiuo metu praktikoje kyla daug neaiškumų minėtų mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo atlikimo, skundų dėl patikrinimo rezultatų nagrinėjimo srityje. MAĮ nuostatos šiais atvejais yra daugiau pritaikytos Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamiems veiksmams reguliuoti. Todėl susidaro nenormali situacija, kadangi minėtų institucijų pareigūnų veiksmų teisėtumą ir teisingumą jų administruojamų mokesčių patikrinimo srityje revizuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, tai yra institucija, kurios pareigūnai iš esmės patikrinimo procese nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti MAĮ 7 straipsnį ir nustatyti, kad Aplinkos ministerijos (jos įgaliotos institucijos) bei Lietuvos muitinės pagal kompetenciją vykdomi patikrinimai atliekami ir šių institucijų pareigūnų veiksmai skundžiami ne pagal MAĮ, bet pagal tų institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

3. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mokesčių administratoriui priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ne ginčo tvarką, išieškojimas yra nukreipiamas į visas mokesčio mokėtojo turimas banko sąskaitas. Todėl pasitaiko atvejų, kai įvykdžius kelis inkasinius pavedimus, nurašoma didesnė nei mokestinės nepriemokos suma. Siekiant išspręsti šią problemą, siūloma pakeisti MAĮ 17 straipsnį numatant, kad mokesčio administratorius turi teisę nurodyti bankams nutraukti pinigų išdavimą iš mokesčio mokėtojo sąskaitos ir tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas dėl išieškų ne ginčo tvarka, t. y. mokesčių mokėtojui turint kelias banko sąskaitas, inkasinis pavedimas bus nukreiptas tik į vieną iš jų, o iš likusiųjų sąskaitų išieškojimas nebus vykdomas (bus pritaikyta tik viena iš išieškojimo užtikrinimo priemonių).

4. Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis numato pareigą įmonėms kasmet teikti juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus. Šie dokumentai taip pat yra teikiami ir mokesčių administratoriui. Siekiant sudaryti teisines prielaidas išvengti tų pačių dokumentų pateikinėjimo dviems atskiroms institucijoms, siūloma papildyti MAĮ 22 straipsnį nuostata, leidžiančią mokesčių administratoriui perduoti finansinės atskaitomybės duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pažymėtina, kad įmonės finansinės atskaitomybės duomenys yra vieši ir nėra laikomi komercine paslaptimi.

5. Pagal naująjį Akcizų įstatymą, šio mokesčio deklaracija pateikiama už kiekvieną akcizais pamokestinamų prekių sandelį atskirai (jei mokesčių mokėtojas jų turi ne vieną). Atsižvelgiant į tai, šio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolė yra vykdoma atitinkamai. Todėl faktiškai už tam tikrą mokestinį laikotarpį yra tikrinamas ne visas mokestis, bet jo dalis. Siekiant išvengti skirtingo įstatymo nuostatų, susijusių su pakartotinio patikrinimo atlikimo apribojimais, interpretavimo, siūloma šį atvejį detalizuoti, tai yra papildyti 27 straipsnį nuostata, numatančia, kad tais atvejais, kai tikrinamas atskiras mokesčių mokėtojo padalinys arba veiklos vykdymo vieta, pakartotinio patikrinimo atlikimo apribojimai taikomi tik jau patikrintos mokesčio mokėtojo mokamo mokesčio dalies atžvilgiu.

6. MAĮ 29 straipsnio papildymas susijęs su nuostatos, suteikiančios teisinį pagrindą mokesčių administratoriui iš jo apskaitos dokumentų nurašyti mokestinės nepriemokos sumas, kurioms suėjęs išieškojimo senaties terminas, įtvirtinimu.

7. Pagal šiuo metu galiojančias MAĮ normas, skundo mokestiniame ginče padavimas sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio permokos įskaitymas mokestinei nepriemokai padengti be mokesčio mokėtojo sutikimo yra savotiška priverstinio išieškojimo forma, siūloma pakeisti MAĮ 54 ir 56 straipsnius, nustatant, kad skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių padengimą mokesčio permokos įskaitymo būdu (išskyrus atvejus, kai to prašo pats mokesčio mokėtojas). Iš kitos pusės, minėtieji straipsniai nustato, kad išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis paskirti išieškojimo užtikrinimo priemonę, todėl atitinkamai pildomas ir keičiamas MAĮ 32 straipsnis, numatant, kad areštuojama gali būti ir mokesčių mokėtojui priklausanti grąžinti mokesčio permoka.

8. MAĮ 54 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, kuri suteiktų teisę mokesčio mokėtojui atnaujinti ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje pasibaigusį mokestinių ginčų procesą. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus mokesčio mokėtojas tokią teisę turi tik tuo atveju, jei procesas pasibaigė teisminėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminė nagrinėjimo procedūra šios kategorijos bylose yra privaloma, tikslinga mokesčių mokėtojui suteikti tokias pat galimybes proceso atnaujinimui ir šioje stadijoje (Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytais pagrindais ir terminais).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra detaliai išspręstas patirtų išlaidų ikiteisminėse ginčo nagrinėjimo stadijose padengimo klausimas. Todėl tikslinga inicijuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame būtų aiškiai išdėstytos minėtų išlaidų rūšys ir dydžiai, palankaus ir nepalankaus sprendimo pareiškėjo atžvilgiu atvejais.

9. Valstybės interesus, atstovaudamas mokestinių ginčų bylas nagrinėjant teismuose, gina centrinis mokesčio administratorius. Nepaisant to, kad mokesčio administratorius teismuose laimi bylas dėl ženklių sumų, pasitaiko atvejų, kai bylinėjimasis kartais būna valstybei netikslingas ekonominiu požiūriu – mokesčio administratoriaus papildomai priskaičiuota mokesčio suma, dėl kurios bylinėjamasi, nedidelė ir atstovavimo, bylos išnagrinėjimo kaštai žymiai ją viršija, abejotinos skolos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto galimybės ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti MAĮ 58 straipsnį ir įvesti mokesčių administratoriui nepalankių sprendimų mokestinių ginčų bylose apskundimo ekonominio tikslingumo kriterijus, kuriuos nustatys finansų ministras.

Spalio 9d. Liberalų frakcijos narys Jonas Čekuolis pateikė Pasiūlymus Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo projektui.

Siūloma:

  • Papildyti 2 straipsnio 2 dalį žodžiais “turintis darbo patirties užsienio politikos srityje” ir išdėstyti šią dalį taip:

2. Atstovu skiriamas valstybės tarnautojas, einantis ne žemesnes kaip Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėjo pareigas, turintis darbo patirties užsienio politikos srityje.

  • 2. Papildyti 2 straipsnio 3 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip:

3. Atstovui gali būti paskirtas pavaduotojas (padėjėjas). Siūlymą skirti Atstovo pavaduotoją (padėjėją) Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas.

  • 3. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies formuluotę ir išdėstyti ją taip:

1. Atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu, pritarus Užsienio reikalų ministrui.

1. Atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetams. Atstovo kandidatūrą teikia Lietuvos Respublikos Seimo valdyba.

  • 4. Papildyti 3 straipsnio 2 dalį žodžiais “kurios laikotarpiui su Atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis” ir išdėstyti visą dalį taip:

2. Atstovas skiriamas trejų metų kadencijai, kurios laikotarpiui su Atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Kadencijų skaičius neribojamas.

  • 5. Pakeisti 4 straipsnio 9 punkto formuluotę ir išdėstyti ją taip:

9) pasibaigus eilinei Seimo sesijai parengia ataskaitą apie savo veiklą ir teikia ją Lietuvos Respublikos Seimo valdybai, Seimo Europos reikalų komitetui ir Seimo kancleriui;

9) pasibaigus eilinei Seimo sesijai parengia ataskaitą apie savo veiklą ir teikia ją Lietuvos Respublikos Seimui, Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams;

  • 6. 7 straipsnio pavadinime vietoje žodžio “padėjėjo” įrašyti žodžius “pavaduotojo (padėjėjo) ir išdėstyti pavadinimą taip:

7 straipsnis. Atstovo, jo padėjėjo pavaduotojo (padėjėjo) materialinis aprūpinimas

  • 7. 8 straipsnį papildyti žodžiais “Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu”, papildyti ketvirtuoju punktu “4) Seimui išreiškus nepasitikėjimą Atstovo veikla” ir išdėstyti šį straipsnį taip:

“Atstovas gali būti atšauktas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu anksčiau, negu baigsis jo kadencija:

1) savo prašymu;

2) praradus valstybės tarnautojo statusą;

3) tarptautinės teisės numatytais pagrindais;

4) Seimui išreiškus nepasitikėjimą Atstovo veikla.

Seimo atstovo Europos Parlamente įstatymo projektas šiuo metu svarstomas Seimo komitetuose.

Spalio 10d. Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė pateikė Seimui 2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

Liberalų frakcija kritiškai įvertino faktą, jog valstybės biudžete gerokai auga valstybės valdymo išlaidos. Frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio teigimu, pirmiausia krenta į akis bendrųjų valstybės paslaugų finansavimo padidėjimas 120,5 proc., palyginti su 2002 metais. Jo nuomone, tai “muilo burbulų biudžetas”, nes nepaisant deklaracijų didinti atlyginimus pedagogams ir policininkams, jie pirmiausia yra didinami valdininkams.

Įstatymo projektui po pateikimo pritarta ir pradėta jo svarstymo procedūra komitetuose.

Spalio 10d. Seimas skubos tvarka priimtu nutarimu pasisakė prieš bet kokias specialiai Lietuvai taikomas išimtis dėl Rusijos Federacijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį ir iš jos.

"Seimas vertina pastangas derybose tarp Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos Federacijos ieškoti techniškai lanksčių sprendimo būdų, bet taip pat aiškiai pareiškia, kad techniniai lankstumai turėtų būti taikomi vienodai visoje Šengeno erdvėje, ir tokie lankstumai negali būti kliūtimi valstybėms kandidatėms ateityje prisijungti prie Šengeno sutarties", - teigiama nutarime.

"Mes esame suvereni valstybė ir turime pilną teisę diktuoti sąlygas, kas ir kaip gali važiuoti per mūsų teritoriją", - pažymėjo Seimo posėdyje kalbėjęs Užsienio reikalų komiteto narys liberalas Jonas Čekuolis.

Spalio 10d. Seimas priėmė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumo užtikrinimui svarbių įmonių įstatymą.

Liberalų frakcija kritiškai įvertino minėtą įstatymą.

Liberalų frakcijos seniūno E.Masiulio teigimu, įstatymas padrikas jau vien dėl to, kad yra išskiriamos trys įmonių grupės pagal dabar susiklosčiusią situaciją: tos, kuriose privataus kapitalo dalyvavimas visiškai neįmanomas ir išimtine teise priklauso valstybei; tos, kuriose pripažįstame dalinį privataus kapitalo dalyvavimą; trečia įmonių grupė visiškai neaišku, kokiais kriterijais sudaryta. Priimtas dabartinis įstatymas sudarys pagrindą ateityje inicijuoti įvairiausius lobistinius įstatymus, pagal kuriuos bus galima aptarti arba nustatyti vienos ar kitos įmonės išskirtinumą iš kitų įmonių. E.Masiulio nuomone, įstatymo projektas atrodo kaip socialdemokratinis produktas, bet jokiu būdu neatnešantis kokios nors apčiuopiamos naudos tiek įmonėms, tiek Lietuvos ekonomikai.

"Aš nesuprantu, kodėl pirmoje grupėje atsirado "Lietuvos paštas", nes jis dabar tikrai nebevaidina tokios reikšmės, kokią turėjo 1917 metų spalio revoliucijos laikais", - sakė Eligijus Masiulis.

Spalio 10d. Seimas patvirtino atnaujintą Nacionalinės energetikos strategiją, kurioje nustatė, jog neužtikrinus Europos Sąjungos ir kitų donorų finansinės paramos Ignalinos atominės elektrinės reaktorių uždarymui, jų eksploatacijos laikas gali būti pratęstas.

Kazimieros Prunskienės ir Vytauto Einorio pasiūlyta pataisa buvo priimta nepaistant to, jog jai prieštaravo už Lietuvos derybas su Europos Sąjunga atsakingas Europos komitetas prie Vyriausybės.

"Šios pataisos reiškia, jog neužtikrinus finansavimo, ne tik antras, bet ir pirmasis blokas nebus sustabdytas tais terminais, kuriais buvo įsipareigota", - teigė K.Prunskienė.

Liberalų frakcija šią pataisą parėmė ir balsavo “už” visą įstatymo projektą.

Liberalų frakcijos nario G.Babravičiaus teigimu įtvirtinti principai, tendencijos ir kryptys sudaro prielaidas judėti į priekį racionalesniu keliu. Daug diskutuota apie politinius aspektus, tai susiję ir su nacionaliniu saugumu. Tai visiems žinomi socialiniai aspektai, ypač uždarant Ignalinos atominę elektrinę, nes tai susiję su viso regiono problemomis. Svarstomi ekonominiai aspektai ir kokią jie daro įtaką arba gali daryti apskritai visai mūsų krašto plėtrai. Ši strategija daugiau susijusi su pačiais įvairiausiais techniniais aspektais, bet politinė kryptis, kuri čia užfiksuota apie atominės energetikos tęstinumą, tegul ir ne taip radikaliai, ir ne taip kategoriškai, taip galbūt galėtų būti, vis dėlto sudaro prielaidas balsuoti už šią strategiją.

Strategijoje taip pat pažymima, jog siekdama ateityje išlikti branduolinės energetikos valstybe, "Lietuva teisiškai, finansiškai ir politiškai rems investicijas į naujo bloko ar reaktoriaus statybą, panaudojant Ignalinos AE esamą infrastruktūrą".

"Aš džiaugiuosi, jog yra rimta užuomina, kad mes bandysime išsaugoti atominę energetiką", - teigė Seimo narys liberalas Algimantas Matulevičius.

Spalio 11d. tarptautinės mokytojų dienos proga Lietuvos liberalų sąjungos Lazdynų skyriaus atstovai žaidė boulingą su Lazdynų, Vilkpėdės ir Panerių mokyklų pedagogų komandomis.

Turnyro, kurio iniciatorius yra Seimo pirmininko pavaduotojas liberalas Gintaras Steponavičius, nugalėtojams buvo įteiktas kompiuteris ir spausdintuvas, o antrą ir trečią vietą užėmusioms komandoms - Liberalų sąjungos atributika.

Tarptautinės mokytojų dienos proga rengiamo turnyro tikslas - sostinės pedagogams pabūti kartu neformalioje aplinkoje, nuotaikingai paminėti profesinę šventę ir paskatinti bendradarbiavimą tarp mokyklų.

Boulingo turnyre dalyvavo “Minties” gimnazijos, “Ąžuolyno”, “Gerosios Vilties”, “Lazdynų”, “Vingio” vidurinių mokyklų, “Žėručio” pradinės mokyklos, “Panerių” pagrindinės mokyklos, “Vilkpėdės” ir “Vaduvos” darželių/mokyklų pedagogai.

Tai yra ne pirma tokio pobūdžio akcija Lazdynuose. Šiame rajone į Seimą išrinktas liberalas G.Steponavičius organizuoja boulingo ir krepšinio turnyrus moksleiviams.

Spalio 14d. Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovės pavaduotojas liberalas Audrius Klišonis skaitys pranešimą Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje Beneliukso Ministrų Tarybos organizuojamame forume dėl Europos konvento.

 

 

 

 

 

Parengė:

Jolita Baušytė

Liberalų frakcijos seniūno referentė

(8 5) 2 39 63 51; 8 650 63543




Naujausi pakeitimai - 2002 10 12.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas