Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija: 02 02 25 – 03 01d.

Vasario 25d. Liberalų frakcijos narys A.Poplavski įregistravo pasiūlymą Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektui. Jis siūlo išbraukti PVM įstatymo projekto 129 straipsnio 9 punkto dalį, liečiančią invalidų visuomeninių organizacijų akcines ir uždarąsias akcines bendroves “Invalidų visuomeninių organizacijų akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms, kitų rūšių įmonės, kurių steigėjai yra tik invalidų visuomeninės organizacijos ir kurios įsteigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina 100 procentų proporcingai invalidų visuomeninių organizacijų turimo kapitalo procentui” .

Pateikto pasiūlymo tikslas - sudaryti vienodas darbo ir konkurencijos sąlygas visoms Lietuvos Respublikos įmonėms. Pagal PVM įstatymo, priimto 1993 m. gruodžio 22 d. 129 straipsnį “Invalidų visuomeninių organizacijų akcinės bendrovės, kurių visos akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms, apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina 100 procentų. Invalidų draugijos akcinė bendrovė “PUNTUKAS” apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina proporcingai draugijos turimo kapitalo procentui”. Naujo PVM įstatymo projekto 38(1) straipsnio 9 punkto paskutinė pastraipa sako, kad “Invalidų visuomeninių organizacijų akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos priklauso invalidų visuomeninėms organizacijoms, kitų rūšių įmonės, kurių steigėjai yra tik invalidų visuomeninės organizacijos ir kurios įsteigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, apskaičiuotą mokėti į biudžetą PVM skirtumą mažina 100 procentų proporcingai invalidų visuomeninių organizacijų turimo kapitalo procentui”. Liberalų frakcijos nario A.Poplavski teigimu, praktiškai šis straipsnis liko nepakitęs tik buvo išmesti žodžiai “Invalidų draugijos akcinė bendrovė “PUNTUKAS”. Akivaizdu, kad ši pastraipa taikoma vienai įmonei.

Jeigu būtų priimtas toks įstatymas, kai kurios Lietuvos įmonės atsidurtų geresnėse sąlygose – būtų atleistos nuo PVM mokėjimo – todėl tokią pačią produkciją Lietuvos rinkoje galėtų pasiūlyti pirkėjams žymiai mažesne kaina. Taip būtų sudarytos nevienodos teisinės – ekonominės ūkininkavimo bei konkurencijos sąlygos.

Vasario 25d. Seimo narys liberalas R.Sedlickas įregistravo pasiūlymą Civilinio proceso kodekso projektui.

Pasiūlymo tikslas - užtikrinti tiek privataus asmens teisę ir laisvę bei išsaugoti galimybes nevaržomai, savo nuožiūra pasirinkti savo teisių bei interesų atstovą civilinio proceso metu, tiek užtikrinti privačiai praktikuojančių kvalifikuotų teisininkų teisę nevaržomai verstis pagal savo profesiją, kaip tai yra garantuojama dabar galiojančiuose civiliniame ir baudžiamajame procesuose, bei administracinėje teisenoje.

Tuo pačiu siekiama likviduoti dirbtinai kuriamą bei plečiamą advokatūros monopolį, likviduoti kolizijas tarp galiojančių Civilinio, Civilinio proceso kodeksų ir naujai rengiamo Civilinio proceso kodekso atstovavimo instituto normų bei Lietuvos aprobuotų tarptautinių teisės ir Konstitucijos normų nuostatų.

Seimo nario R.Sedlicko teigimu, neišsprendus šios naujojo Civilinio proceso kodekso projekto atstovavimo instituto problemos bei įgyvendinus jame siūlomas nuostatas be siūlomų atitinkamų pataisymų, t.y. užkirtus kelią atstovauti teisme teisinių paslaugų įmonėse dirbantiems teisininkams, turintiems aukštojo teisinio išsilavinimo diplomus ir Teisingumo ministerijos išduotus neterminuotus leidimus (licencijas) verstis teisine veikla, iš esmės jiems būtų uždrausta dirbti profesinį darbą.

Vasario 27d. LR Seime vyko Seimo nario liberalo J.Matulevičiaus spaudos konferencija "Ar išliks rajoninės ligoninės?". Dalyvavo Kaišiadorių ligoninės vyr. gydytojas Kęstutis Plauska, Joniškio ligoninės vyr. gydytojas Edmundas Baltakis ir Jurbarko ligoninės vyr. gydytojas Jonas Petkinis.

Liberalų frakcijos nario J.Matulevičiaus teigimu, gydymo įstaigų finansavimo pakeitimai netenkina nei Seimo opozicinių partijų, nei pačių pacientų, nei gydymo įstaigų vadovų, ypač antrinio lygmens.

J.Matulevičių “ šiurpina ” Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų požiūris: “ ne paslaptis, kad dabar ligoninėse šimtai pabūti, pavalgyti ar pasitaupyti pensiją atsigula pensininkai, o chirurginiuose skyriuose gydomi asmenys sergantys bronchitu “.

Liberalas apgailestavo, jog kaimo žmonės, įgyvendinus reformas, negaus kokybiškos medicininės pagalbos.

Kaišiadorių ligoninės vyr.gydytojo K.Plauskos, kalbėjusio Ligoninių asociacijos vardu, teigimu, įvedant naują apmokėjimo už medicinines paslaugas tvarką, 2002 metais finansavimas rajono ligoninėms mažėja 10 proc., pirminei sveikatos priežiūrai – 6 proc., greitosios medicinos pagalbai ir slaugos ligoninėms 5,5 – 5,8 proc. Kol yra mažai išplėtota pirminė sveikatos priežiūra, nėra pakankamai paruošta bendrosios praktikos gydytojų, nepatvirtinti ligonių restruktūrizacijos planai, nėra įkurtas restruktūrizacijos fondas, mažinamas finansavimas sveikatos apsaugai, ligoninės, pasak jo, nepasirašys sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis, nes jos negali teikti gyventojams kokybiškų ir saugių medicininių paslaugų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Ligoninių asociacijos valdybos narys K.Plauska pažymėjo, jog medikai siūlo padidinti 2002 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, o nesant galimybių visoms nacionalinės sveikatos sistemos įstaigoms mažinti finansavimą iki 3,3 proc., t.y. tiek, kiek mažėja bendras privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.

Taip pat K.Plauska priminė visuomenei, jog už visus šiuos sprendimus ir pasekmes atsakingi ne gydytojai, o politikai ir konkrečios valstybinės institucijos.

Jurbarko ligoninės vyr. gydytojas J.Petkinis pridūrė, kad medikai griežtai atmeta bet kokį politikavimą. Jis pažymėjo, kad sumažinus finansavimą pirminei sveikatos priežiūrai, apie 60 proc. Lietuvos gyventojų liks be medicininės pagalbos.

Prelegentų nuomone, rajoninių ligonių negalima uždaryti, nes ne ligoninių skaičius apsprendžia sveikatos apsaugos sistemos reformą, o paslaugų prieinamumas. Mažinti ligoninių skaičių galima tik tada, kuomet bus pilnai išvystyta socialinė pagalba ir kiekvienam žmogui bet kurioje Lietuvos vietovėje medicininė pagalba suteikta per 15 minučių

Vasario 27d. atkreipdami dėmesį į sudėtingą situaciją sveikatos apsaugos srityje, 33 įvairių šalies ligoninių vadovai pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką, sveikatos apsaugos ministrą.

Vasario 27d. Seimo Ekonomikos komitetas, svarstęs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, atmetė Liberalų frakcijos vario D.Veličkos siūlymą leisti įžymybėms reklamuoti alkoholinius gėrimus. Šiuo metu tokia reklama Lietuvoje yra draudžiama.

 

Vasario 27d. Liberalų sąjungos taryba patvirtino alternatyviąją vyriausybės programą bei šešėlinį ministrų kabinetą (1 PRIEDAS). Vasario 28d. šia tema LR Seime įvyko Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus spaudos konferencija.

Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus teigimu, alternatyviąją vyriausybės programą galima būtų apibūdinti taip:

  1. Liberali ir atvira ekonomika su mažėjančia mokesčių našta, leidžianti kurti naujas darbo vietas ir rasti perspektyvas Lietuvos valstybėje;
  2. Pensijų reforma pagrįsta kaupiamuoju draudimu, leidžianti šiandieniniams Lietuvos dirbantiesiems bent dalį atlyginimo pradėti kaupti sau, o ne vien šiandieniniams pensininkams; tokiu būdu turėt motyvaciją dirbti ir užsidirbti savo senatvei;
  3. Aukštų išsilavinimo standartų užtikrinimas per aiškius bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo finansavimo principus bei jų įdiegimą.

Prelegentas pažymėjo, jog alternatyvi programa yra susieta su žmonėmis, kurie galėtų ją įgyvendinti. Šešėlinės vyriausybės kabineto nariai yra žmonės, kurie betarpiškai vadovavo atitinkamų ministerijų pagrindu dirbantiems partijos komitetams.

Alternatyvi vyriausybės programa bus nuolat papildoma atsižvelgiant į aktualias ir leis ne tik prisiimti atsakomybę dėl vykdomosios valdžios, bet telkti centro dešiniąsias jėgas. Liberalai yra numatę galimybę formuoti koalicinę vyriausybę.

Artimiausiu metu ši programa bus pristatyta asocijuotoms verslo struktūroms, nevyriausybinėms organizacijoms, kultūros, socialinėje ir kt. srityse dirbančioms organizacijoms.

Spaudos konferencijoje G.Steponavičius informavo, jog Liberalų sąjungos taryba aprobavo derybų su Lietuvos centro sąjunga rezultatus, leidžiančius glaudžiau bendradarbiauti tiek valstybės lygiu, tiek ruošiantis savivaldybių rinkimams. Kuomet Centro sąjungos taryba aprobuos suderėtus dalykus, šis susitarimas bus paviešintas.

Taip pat Liberalų frakcijos seniūnas informavo, jog Liberalų sąjungos taryba nusprendė sušaukti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje neeilinį Liberalų sąjungos kongresą, kurio metu Liberalų sąjunga iškeltų savo kandidatą į Prezidentus. Šiuo metu jau yra suformuotas rinkimų štabas (vadovas – G.Babravičius), kurio užduotis – atlikti parengiamuosius darbus, susijusius su artėjančiais Prezidento rinkimais. Tai reiškia, kad Liberalų sąjunga ne tik kels savo kandidatą, bet ir aktyviai sieks plačios visuomenės paramos.

Vasario 28d. Seimo opozicinės partijos – Lietuvos liberalų sąjunga, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Lietuvos centro sąjunga ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga - kreipėsi į Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, reikalaudamos nušalinti Seimo pirmininko pavaduotoją Vytenį Andriukaitį iš Konstitucijos 47 straipsnio pataisų derintojo pareigų (2 PRIEDAS).

Vasario 28d. LR Seimo plenariniame posėdyje per Vyriausybės valandą ministrams klausimus uždavė Liberalų frakcijos seniūnas G.Steponavičius, Seimo nariai liberalai E.Masiulis, R.Palaitis, J.Matulevičius.

G.Steponavičius pateikė klausimą finansų ministrei D.Grybauskaitei. Jis prašė pakomentuoti Vyriausybės sprendimą - nuo balandžio 1d. keturiais litais padidinti bazinę pensiją – finansiniu požiūriu, kiek jis yra pagrįstas ir kiek leis subalansuoti “Sodros” biudžetą bei žengti su pensijų reforma į priekį.

D.Grybauskaitės teigimu, 2000 metais “Sodros” deficito nebuvo ir šiemet numatoma taip pat tvarkingai surinkti pajamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė priminė, jog tai, ką Vyriausybė įsipareigojo padaryti nuo balandžio 1d., yra patvirtinta Seimo balsuojant už 2002m. “Sodros” biudžetą. Jos teigimu, būtent “Sodros” biudžete yra numatyta šiais metais vidutiniškai beveik 6 litais padidinti pensijas Lietuvos gyventojams, kas kainuotų apie 52 mln.litų. Bazinės pensijos padidinimas būtent 4 litais, o ne iš karto 6 litais reikalauja 33 mln.litų. Ministrė taip pat pažymėjo, jog pensijos žmonės nė litu nedidėjo ketveri metai.

Liberalą E.Masiulį domino 2001 metų pabaigoje priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo pakeista valstybinės nuomojamos komercinės paskirties žemės mokesčio skaičiavimo tvarka. Jo teigimu, pagal šią naują tvarką kai kuriais atvejais 10, 15 net ir 20 kartų padidėja iki šiol buvęs žemės nuomos mokestis. Problema yra ta, jog nevisi žemės nuomininkai šiandien dar žino, kad jiems jau nuo sausio 1 dienos yra skaičiuojamas visiškai kitas žemės nuomos mokesčio dydis.

Finansų ministrė D.Grybauskaitė teigė apgailestaujanti, jeigu iš tiesų daugelis nežino naujosios tvarkos ir pažadėjo susisiekti su Mokesčių inspekcija. Taip pat ji pripažino, jog žemės nuomos mokestis padidėjo, bet ne 20 kartų.

R.Palaitis pateikė klausimą dėl nuo balandžio 1d. įsigaliosiančio civilinio draudimo autotransportui. Jį domino kas yra daroma arba numatoma daryti, kad bent jau trijose Baltijos respublikose, t.y. Lietuva, Latvija, Estija, “nereikėtų ant sienos pirkti papildomo draudimo”, nes šiuo metu kiekviena šalis yra įsivedusi civilinį draudimą, bet į gretimas respublikas reikia pirkti brangiai kainuojantį, kitoje respublikoje galiojantį draudimo polisą. Ar numatoma vieninga draudimo erdvė ?

R.Juknevičienės teigimu, ateityje turėsime vieningą draudimo sistemą, bet artimiausiu metu ji dar bus nesuvienodinta. Be to, tarpusavyje Baltijos šalys daugmaž suvienodinusios tarifus. Lietuva šiek tiek planuoja sumažinti tarifą lengviesiems automobiliams, kadangi ribojasi su Kaliningrado sritimi, kurioje yra tik 18 litų 15 dienų.

Liberalų frakcijos narys J.Matulevičius pateikė klausimą Sveikatos apsaugos ministrui K.R.Dobrovolskiui.

Anot J.Matulevičiaus, privalomosios sveikatos fondo biudžetas 2001 metus baigė turėdamas 352 mln. litų įsiskolinimą. Ši skola vien vaistinėm per sausio mėnesį dar padidėjo 15 mln. Kadangi lėšos šiam deficitui likviduoti biudžete nenumatytos, jį domino iš ko bus likviduojamos lėšos ir ką daro Sveikatos apsaugos ministerija bei privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba, kad skolos neaugtų.

K.R.Dobrovolskio teigimu, pagrindinės skolos susidariusios ne dėl finansavimo, o iš vaistų, todėl su vaistais šiuo metu yra aktyviai dirbama – parengta vaistų pinigų taupymo programa. Anot ministro, “ 180 tūkst. pacientų priverstinai paguldomi į ligoninę tam, kad gautų nukreipimą vykti į kurortą, arba kurie ateina gauti invalidumo grupę. Iš jų tik 80 tūkst. tikrai reikia medicininės pagalbos, o 100 tūkst. paguldomi be reikalo”. Tai sutaupytų 10 proc.skiriamų lėšų.

Vaistų paso įvedimas arba vaistų knygelės, anot ministro, sutaupytų 25-30 tūkst. litų. Taip pat yra parengta nauja, sugriežtinanti kompensuojamų vaistų įrašymą, tvarka, peržiūrimas kompensuojamų vaistų sąrašas, planuojama atlikti apklausą dėl kompensuojamų vaistų poreikio įvertinimo, pradėtos derybos su vaistų gamintojais dėl vaistų kainų tobulinimo.

Kovo 1d. Liberalų frakcija išplatino pranešimą spaudai tema “ Liberalai kviečia šalies vadovus rasti bendrą poziciją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo”(3 PRIEDAS).

 

 

 

Parengė Jolita Baušytė

Liberalų frakcijos seniūno referentė

(tel.39 63 51)

 

1 PRIEDAS Pranešimas spaudai

2002 02 28

 

Liberalų sąjungos taryba patvirtino šešėlinės Vyriausybės programą

 

 

Trečiadienį Vilniuje posėdžiavusi Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) taryba patvirtino didžiausią opozicinę frakciją Seime turinčios Liberalų sąjungos alternatyviosios Vyriausybės programą.

Šešėliniu LLS Vyriausybės pirmininku Liberalų sąjungos tarybos nariai LLS lyderį Eugenijų Gentvilą išrinko dar praėjusių metų gruodžio 15-ąją Palangoje. Vakar partijos Taryba pritarė E.Gentvilo pasiūlytoms šešėlinės Vyriausybės ministrų kandidatūroms.

Alternatyviosios LLS Vyriausybės aplinkos ministru paskirtas bendrovės “Biocentras” valdybos pirmininkas, projektų vadovas Kęstutis Vilutis, sveikatos apsaugos - Vilniaus šv. Jokūbo ligoninės direktorė Jūratė Noreikienė, švietimo ir mokslo – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas, žemės ūkio – buvęs žemės ūkio viceministras, šiuo metu Vilniaus banke dirbantis Mindaugas Kuklierius.

Septyniais šešėlinės LLS Vyriausybės nariais tapo Seimo nariai. Finansų ministru paskirtas Raimundas Palaitis, krašto apsaugos – Algirdas Gricius, socialinės apsaugos ir darbo – Artūras Melianas, susisiekimo - Rimvydas Vaštakas, ūkio – Pranas Vilkas, užsienio reikalų – Alvydas Medalinskas, vidaus reikalų - Klemensas Rimšelis.

Kultūros bei teisingumo ministrais tapo ekspremjero Rolando Pakso Vyriausybėje dirbę nepartiniai ministrai - Gintautas Kėvišas bei Gintautas Bartkus.

 

 

 

Liberalų frakcijos referentas Martynas Čerkauskas

 

 

2 PRIEDAS

Politinio bendradarbiavimo tarybos

PAREIŠKIMAS

Dėl Seimo pirmininko pavaduotojo Vytenio Andriukaičio elgesio

Centro dešiniųjų partijų Politinio bendradarbiavimo tarybą stebina vienašališka Seimo pirmininko pavaduotojo Vytenio Andriukaičio iniciatyva Seimo posėdžių sekretoriate įregistruoti Seimo nutarimo projektą, rekomenduojantį Vyriausybei derybose su Europos Sąjunga reikalauti pereinamojo laikotarpio dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio šalių piliečiams nuo 5 iki 10 metų.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas yra pavedęs V.Andriukaičiui suderinti visų parlamentinių partijų interesus, dėl rengiamų Konstitucijos 47 straipsnio pataisų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams, iki šių metų kovo 7 dienos. Lietuvos liberalų sąjungos, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Lietuvos centro sąjungos ir Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos nuomone, toks Seimo pirmininko pavaduotojo elgesys griauna anksčiau Konstitucijos pataisų komisijoje pasiektus kompromisinius susitarimus dėl Konstitucijos 47 straipsnio pataisos ir lydinčių įstatymų. Parlamentinių partijų poziciją suderinti turėjęs Seimo pirmininko pavaduotojas V.Andriukaitis savo dviprasmišku ir nekorektišku elgesiu diskredituoja Seimo valdančiosios daugumos ir opozicijos derybas ir bendradarbiavimą.

Seimo opozicinės partijos kreipiasi į Seimo pirmininką A.Paulauską, reikalaudamos nušalinti Seimo pirmininko pavaduotoją V.Andriukaitį iš Konstitucijos 47 straipsnio pataisų derintojo pareigų ir pačiam Seimo vadovui imtis atsakomybės, kad trapus politinių jėgų kompromisas būtų išlaikytas, ir kad neeilinėje Seimo sesijoje š.m. kovo 7 dieną galėtumėme pirmą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos.

Lietuvos liberalų sąjunga

Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai)

Lietuvos centro sąjunga

Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga

 

Pranešimas spaudai 2002 03 01

 

 

Liberalai kviečia šalies vadovus rasti bendrą poziciją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo

 

Liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas ir Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Gintaras Steponavičius ragina šalies vadovus susėsti už vieno stalo ir suformuluoti bendrą Lietuvos nuostatą dėl Ignalinos atominės elektrinės II–ojo bloko uždarymo. “Pastaruoju metu visuomenė išgirdo keletą vienas kitam prieštaraujančių nuomonių dėl Ignalinos atominės elektrinės ateities, todėl Lietuvai siekiant šiemet pabaigti derybas su Europos Sąjunga, būtina kuo greičiau suformuluoti vieningą ir šaliai naudingą poziciją”, - sako E.Gentvilas.

Liberalų manymu, pasitarime dėl Ignalinos atominės elektrinės ateities turėtų dalyvauti aukščiausi šalies vadovai – Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir premjeras Algirdas Brazauskas. G.Steponavičiaus teigimu, būtų gerai, jei vieningą poziciją dėl šalies atominės energetikos ateities rastų ir didžiausių parlamentinių partijų vadovai.

Uždaryti I-ąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką Lietuva yra įsipareigojusi iki 2005 metų. Europos Sąjunga uždaryti II-ąjį bloką reikalauja ne vėliau kaip 2009-aisiais. Pasak premjero A.Brazausko, savo poziciją dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuva turi suformuluoti vėliausiai iki šių metų liepos. Nesusitarusi dėl elektrinės uždarymo, Europos Sąjungos pareigūnų teigimu, Lietuva praras galimybę tapti Europos Sąjungos nare 2004-aisiais.

 

 

 

Liberalų frakcijos referentas Martynas Čerkauskas

 




Naujausi pakeitimai - 2002 09 08.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas