Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija: 02 03 18-22d.

Kovo 18d. užregistruotas opozicinių frakcijų parengtas Seimo rezoliucijos “ Dėl LR Vyriausybės veiklos ataskaitos” projektas (IXP-1464) (1 PRIEDAS).

Kovo 19d. Seimo plenariniame posėdyje valdančioji dauguma atmetė šį rezoliucijos projektą (už pasiūlymą redaguoti balsavo 41, už pasiūlymą atmesti – 54 Seimo nariai), todėl buvo priimta socialdemokratų ir socialliberalų rezoliucija, kurioje pritarta Vyriausybės metinės veiklos ataskaitai. Už ją balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 3 ir 3 susilaikė. Seimo opozicinių frakcijų nariai, nepatenkinamai vertinantys Vyriausybės veiklą, balsavime dėl valdančiosios daugumos rezoliucijos projekto nedalyvavo.

Liberalų frakcijos seniūnas G.Steponavičius, Seimo plenariniame posėdyje vertindamas 2001 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, pasigedo gilesnio požiūrio į Lietuvos žmonių padėtį. Anot jo, "ataskaitoje šalia kalno statistikos, skaičių ekvilibristikos ir valdiško požiūrio į savo darbą trūksta daugelio dalykų, gilesnio nei mechaniškas ministerijų ataskaitų rinkinys požiūrio į Lietuvos ir jos žmonių padėtį".

G.Steponavičiaus teigimu, Vyriausybės ataskaitoje nutylėta, kas nemalonu ir nepopuliaru, nepasivarginta atskleisti svarbiausių prioritetų.

Socialdemokratų ir socialliberalų pusmečio valdymas, anot Liberalų frakcijos seniūno, niekuo nenudžiugino - veikiau priešingai.

Liberalų požiūriu, Vyriausybė paskendo kasdienėje rutinoje, jos veikloje nebeliko prioritetų, trūksta konceptualumo mokesčių, valstybės valdymo, sveikatos apsaugos, švietimo ir kitose srityse.

Kovo 19d. Seime buvo pateiktas Seimo rezoliucijos “Dėl sveikatos reformos” projektas (IXP-1452).

Jame opozicinių frakcijų atstovai reikalauja nedelsiant atšaukti sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimą dėl naujos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarkos. Taip pat siūloma skubiai spręsti Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2002 metų biudžeto padidinimo klausimą, atsižvelgiant į viršplaninį mokesčių surinkimą, o pačią sveikatos reformą vykdyti kompleksiškai ir apgalvotai, matant Lietuvos gyventojų socialinę ekonominę padėtį, remiantis Seime patvirtinta Nacionaline sveikatos programa. Rezoliucijos projekto iniciatorių nuomone, ji neatitinka sveikatos draudimo principų ir skaudžiai paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją.

Seimo narys liberalas J.Matulevičius, pateikdamas rezoliucijos projektą, apgailestavo, kad valdančioji dauguma nesiima jokių veiksmų padėčiai sveikatos apsaugos srityje pataisyti. "Susidaro vaizdas, kad valdžia mano, jog ligonius galima gydyti neskiriant tam reikalingų lėšų, o medikams vietoje atlyginimo galima mokėti išmaldą". Tokia vykdoma politika duos, parlamentaro nuomone, neigiamas pasekmes žmonių sveikatai ir galutinai sugriaus žmonių viltis gauti kvalifikuotą medicinos pagalbą.


Socialdemokratų frakcijos narių reikalavimu, šio projekto svarstyme padaryta pertrauka.

Kovo 19d. Liberalų frakcijos narys A.Matulevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl nepagrįstų, jo nuomone, mokesčių lengvatų taikymo bendrovei "Coca-Cola Bottlers Lietuva".

Pasak Seimo nario, šių metų kovo 12 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo remiantis nutarta patvirtinti rafinuoto cukraus 2002 metų importo tarifinę kvotą - 1 tūkst. 600 tonų, taikyti šiam rafinuoto cukraus kiekiui nulinę bendrojo importo muito normą ir pavesti Ūkio ministerijai šią kvotą paskirti uždarajai akcinei bendrovei "Coca-Cola Bottlers Lietuva".

Konkurencijos tarybos A.Matulevičius prašo išnagrinėti, ar minėtos mokesčių lengvatos suteikimas atitinka Konkurencijos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, ir priimti atitinkamą sprendimą.

A.Matulevičiaus nuomone, investicijų skatinimas mokestinėmis priemonėmis yra teigiamas reiškinys.
Tačiau lengvatos, jo manymu, turėtų būti taikomos visiems rinkos dalyviams, o ne vienam ūkio subjektui, iškreipiant normalias konkurencijos sąlygas bei neskatinant vidaus gamybos.

Parlamentaras primena, kad Civilinis kodeksas nustato, jog draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ir privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. Konkurencijos įstatymas, pasak jo, nustato, kad valstybės valdymo institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. A.Matulevičius taip pat pažymi, kad Muitų tarifų įstatymas nenumato galimybės taikyti išimtis individualiems ūkio subjektams.

Kovo 20d. Seimo opozicinių partijų - liberalų, konservatorių, centristų ir moderniųjų krikščionių demokratų - atstovai (G.Steponavičius, A.Vidžiūnas, G.Šileikis, A.Vazbys) užregistravo Seimo rezoliucijos “Dėl švietimo reformos” projektą (IXP-1471), kuriame ragina Švietimo ir mokslo ministeriją bei Vyriausybę nestabdyti pradėtų švietimo sistemos reformų (2 PRIEDAS).

Kovo 20d. Seime įvyko Liberalų frakcijos narių R.Vaštako ir D.Teišerskytės spaudos konferencija "Įtartini" laisvos šalies įstatymai - Seimo narių patirtis iš Austrijos".

Kovo 11-15 dienomis Austrijoje lankęsi Seimo nariai pasidalino patirtimi apie įvykusius susitikimus, kuriuose buvo aptarti Lietuvai svarbūs klausimai: žemės ūkis, turizmas, švietimas, biudžeto subalansavimas, Ignalinos atominė elektrinė (IAE).

Seimo narės D.Teišerskytės teigimu, ji buvusi “maloniai šokiruota”, kai vienos Austrijos žemės ūkio mokyklų pagalbiniame ūkyje pamatė moksleivius, besimokančius gaminti naminę degtinę iš vaisių ir daržovių.“Tai aukščiausio lygmens “bravorėlis” ir jaunuoliai, šiuokart – berniukai, mokosi gaminti itin kokybišką degtinėlę, kurią supilsto į labai dailius mažus buteliukus. Jiems leidžiama šią produkciją, kaip ir visa kita, kas pagaminama šioje mokykloje, parduoti” – teigė liberalė. Šis pavyzdys prelegentės teigimu, iliustruoja kokia “ apsidraudėliška ir kartais nevykusiai apsidraudusi” yra Lietuvos valstybė nepasitikėdama žmogumi.

Liberalas R.Vaštakas pažymėjo, teiksiąs Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuri legalizuotų naminės degtinės gamybą Lietuvoje. “Turime įduoti įrankį valstiečiui, kad jis galėtų pats pragyventi. Vienas tokių įrankių – teisė gaminti naminukę”.

Pasak R.Vaštako, sekant Austrijos pavyzdžiu Lietuvoje galėtų būti leidžiama pasigaminti ribotą kiekį naminukės degtinės, tačiau tam reikėtų už nedidelį mokestį išsipirkti specialią licenciją. “ Tada nereikės žmonėms slėptis, antra, bus lengviau kontroliuoti kokybę”.

Parlamentaras pabrėžė, jog ir dabar kaimuose daug kas nelegaliai gamina naminę degtinę, tačiau jos kokybės niekas nekontroliuoja. “Jei būtų legalizuota ir kontroliuojama, sveikesnė būtų naminukė ir kainos būtų kitokios”,- vylėsi R.Vaštakas.

Spaudos konferencijoje R.Vaštakas įvardijo keletą skaičių, kurie galėtų būti ypatingai svarbūs Lietuvai:

1. Austrija per paskutinius 30-40 metų pasiekė, jog nuo 35- 40proc. dirbusių žemės ūkyje šiuo metu dirba 2,5 – 3proc. visų gyventojų. Šio kardinalaus sumažėjimo “įrankis” – šiandien nėra nė vieno žemės ūkio darbuotojo Austrijoje, kuris dirbtų tiktai žemės ūkyje – visi jie teikia ir kitas paslaugas. Maždaug 30 proc. pajamų gauna ūkininkai iš žemės ūkio ir apie 70 proc. iš kitų verslų.

2. Lietuva galėtų būti turizmo šalimi kaip ir Austrija.Vien tik Zalcburgo žemę (gyvena 0,5mln.žmonių) per metus aplanko beveik 5 mln. turistų ir įvyksta 21mln.270tūkst. nakvynių. Tuo tarpu visoje Austrijoje per metus lankosi 36mln. turistų. R.Vaštakas informavo, jog pavyko susitarti su landtago vadovybe, jog į Lietuvą atvažiuotų pramonės amatų prekybos rūmų direktorius ir atstovai, susiję su turizmo vystymu, pasidalinti turizmo klausimais, patirtimi. Šis vizitas bus naudingas, nes Kaimo turizmas Lietuvoje infrastruktūriškai nėra paruoštas, nors yra įspūdingai patrauklus.

R.Vaštakas informavo, jog Austrijoje miestų merai, savivaldybių politikai turi teisę turėti savo verslą ir verslininkas tapęs parlamentaru neprivalo jo atsisakyti – tai nėra draudžiama, tai yra skatinama (motyvuojas:jei žmogus gerai tvarko savo privatų verslą, jis žino kaip uždirbti pinigus miestui).

Komandiruotus asmenis nustebino austrų požiūris į IAE uždarymą. Austrijos parlamentarų teigimu, IAE uždarymas neturėtų būti barjeras, kuris neleistų Lietuvai tapti ES nare. Lietuvai tapus ES nare, visos ES valstybės turėtų spręsti IAE uždarymo klausimą.

Susitikimuose buvo aptarti pensijų fondai, biudžeto struktūra (Austrija jau keliolika metų turi nedeficitinį biudžetą). Austrijos atstovai geranoriškai pasiūlė Lietuvai pasidalinti patirtimi - šiuo metu laukiama dokumentų bei įvairios informacijos.

Seimo narius sužavėjo austrų mokėjimas didžiuotis savo valstybe, kultūra, išnaudoti kiekvieną “kultūros lopinėlį”.

Kovo 20d. Seime vyko Liberalų frakcijos nario K.Rimšelio spaudos konferencija “ Ar tikrai visi žemdirbiai nori pereinamojo laikotarpio žemės pardavimui?”. Dalyvavo LLS pirmininkas E.Gentvilas, Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkė A.Venckūnienė ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas E.Raugalas.

Liberalai nepritaria pereinamajam laikotarpiui dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams ir apgailestauja, kad diskusija dėl to pasiekė nekorektišką lygį. Liberalų sąjungos pirmininko E.Gentvilo teigimu, susidaro įspūdis, kad socialdemokratai labai aktyviai gina stambius žemės savininkus. "Stambūs ūkininkai arba bendrovės nori, apgaudami žmones, neįsileisdami kito papildomo konkuruojančio užsienietiško kapitalo, pigiai nusipirkti žemę, o po pereinamojo laikotarpio brangiai ją parduoti”.

Liberalai, pasak E.Gentvilo, yra už tai, kad žemę galima būtų parduoti užsieniečiams tik tose vietovėse, kur baigta grąžinti žemė. "O visų kitų apribojimų nereikėtų", - mano E.Gentvilas.

Seimo Liberalų frakcijos nario K.Rimšelio nuomone, tam tikros suinteresuotos grupės, gindamos savo interesus, primeta savo norus ir taisykles kitiems žemės savininkams ir taip varžo jų teises dėl žemės pardavimo.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas E.Raugalas sakė, kad paskelbus pereinamąjį laikotarpį iškyla pavojus, jog bus sumažinta ES parama. Jis taip pat pastebėjo, kad mūsų ūkininkai, jaunimas važiuoja į Vakarus dirbti ir tobulintis. "Jeigu varžysime laisvą kapitalo judėjimą, ES irgi turi teisę taikyti mums apribojimus", - teigė E. Raugalas.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkė A.Venckūnienė pažymėjo, kad jos vadovaujama organizacija pritaria tam, kad būtų leista įsigyti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos be jokių pereinamųjų laikotarpių. Jos nuomone, per daug nereikėtų išsigąsti, nes niekas dideliais plotais tos žemės neišpirks. Be to, jos teigimu, pačios gražiausios vietos jau seniai yra privatizuotos ir išpirktos.

Seimo narys liberalas A.Matulevičius pasiūlė įtvirtinti privatizavimo institucijų vadovų civilinę atsakomybę už sudaromus sandorius, atverti juos visuomenei ir panaikinti privatizavimo komisijas. Kovo 21d. Seime po pateikimo pritarta parlamentaro parengtam Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimų ir papildymų projektui (IXP-683(2)).

Pasak A. Matulevičiaus, įstatyme
nenumatyta atsakomybė tapo viena iš nesėkmingo privatizavimo priežasčių.


Projekto autorius taip pat siūlo panaikinti privatizavimo komisijas, kurių sprendimai iš esmės tėra patariamojo pobūdžio, nepadedantys išvengti grubių privatizavimo klaidų.

A. Matulevičiaus projekte numatoma nustatyti, kad privatizavimo sandoriai, jų pakeitimai ir papildymai yra vieša informacija. Anot parlamentaro, dabar Valstybės turto fondas šią informaciją įslaptina kaip savo, kaip įmonės komercinę paslaptį, tai neleidžia visuomenei kontroliuoti privatizavimo sandorių vykdymo.

A.Matulevičiaus nuomone, tokios informacijos paskelbimas nepadarys žalos valstybės ar savivaldybių interesams. Tuo tarpu trūkstant visuomenės kontrolės, anot parlamentaro, Valstybės turto fondas nepakankamai vertina pirkėjų patikimumą ir finansinį pajėgumą, keičia privatizavimo sandorius valstybės nenaudai, nepakankamai operatyviai reaguoja į privatizavimo sandorių pažeidimų faktus.

Kovo 21d. Seimo nariai liberalas A.Lydeka ir A.Salamakinas užregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1473) ir Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos” pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1474).

Siūlomų pakeitimų esmė – siekiama išplėsti Lietuvos Respublikos (LR) piliečių sąrašą (įrašyti vaikaičių vaikus ir laikyti piliečiais lietuvių kilmės asmenis), pakeisti LR pilietybės netekimo pagrindus bei tvarką, supaprastinti LR pilietybės grąžinimo tvarką pilietybės netekusiems asmenims, palikti LR pilietybę asmenims, įgijusiems užsienio valstybės pilietybę, patikslinti nepilnamečių vaikų LR pilietybės įgijimo klausimus, siūloma numatyti LR pilietybės suteikimo sąlygas asmenims, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į 2001 m. lapkričio 6 d. priimtą LR asmens identifikavimo kortelės ir 2001 m. lapkričio 8 d. priimtą LR paso įstatymus, įvardinti naujus dokumentus (asmens tapatybės kortelę ir pasą), patvirtinančius LR pilietybę.

Taip pat įstatymų projektais siekiama supaprastinti kai kurių LR pilietybės klausimų nagrinėjimą, patikslinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pavadinimus, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, patikslinti, kada asmenį laikyti nutraukusiu faktinius ryšius su Lietuvos valstybe (siūloma atsisakyti kaip pagrindo laikyti pilietį nutraukusiu faktinius ryšius su Lietuvos valstybe, jeigu jis ilgiau kaip trejus metus be pertraukos gyvena užsienyje su negaliojančiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu) ir atsisakyti pasižadėjimo, reikalingo LR piliečio pažymėjimui ar pažymėjimui apie apsisprendimą dėl LR pilietybės gauti, pasirašymo (išduodant naujus dokumentus: asmens tapatybės kortelę ir pasą, tokio pasižadėjimo nebus reikalaujama pasirašyti).

Siekiama atsisakyti ir nuostatos, kad asmenys, išsaugoję teisę į LR pilietybę, bei jų šeimų nariai gali atvykti į LR be vizų, pripažinti netekusiais LR pilietybės asmenis, kurie apsisprendė dėl LR pilietybės pagal 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymą, neturi iki šiol LR piliečio paso ir Lietuvoje negyvena.

Šie įstatymo projektai (Nr.IXP-1473 ir IXP-1474) įtraukti į kovo 28d. Liberalų frakcijos opozicinę darbotvarkę.

Kovo 22d. LLS Valdybos ir Liberalų frakcijos nariai lankėsi Marijampolės apskrityje (Marijampolės miestas, Kazlų Rūda, Vilkaviškis, Kalvarijų raj., Šakių raj.).

Viešnagės metu aplankytos visos Marijampolės apskrities savivaldybės, įvyko susitikimai su vietos įmonių darbuotojais, medikais, pedagogais, verslininkais, savivaldybių, teisėsaugos pareigūnais, žiniasklaida, LLS skyrių nariais.

Kovo 25d.(pirmadienį) Seime vyks Seimo opozicinių – Liberalų, Tėvynės sąjungos-konservatorių bei Jungtinės Centro sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – frakcijų bendras posėdis, kuriame numatyta aptarti švietimo sistemos reformos prioritetus, jos perspektyvas, švietimo problematiką.

Dalyvaus LR Švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius, LLS šešėlinės Vyriausybės Švietimo ir mokslo ministras V.Jankauskas, asocijuotų struktūrų atstovai, pasisakantys už švietimo reformos tęstinumą.

Balandžio 12d. įvyks LLS Valdybos ir Liberalų frakcijos narių bendras išvažiuojamasis posėdis į Alytaus apskritį.

 

 

 

 

 

Parengė: Jolita Baušytė

Liberalų frakcijos seniūno referentė

(tel. (22) 39 63 51)

 

 

 

1 PRIEDAS Projektas

Lietuvos Respublikos Seimas

REZOLIUCIJA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ATASKAITOS

2002 m. kovo 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Ministro Pirmininko pranešimą ir išnagrinėjęs parlamentui pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinęs Algirdo Brazausko vadovaujamos socialdemokratų ir socialliberalų Vyriausybės pusmečio veiklą, konstatuoja, kad:

  • Vyriausybė savo metinėje veiklos ataskaitoje neišsakė aiškios pozicijos dėl šaliai gyvybiškai svarbių valstybės valdymo, mokesčių, švietimo ir pensijų sistemų reformų. Nesant aiškių prioritetų, A.Brazausko ministrų kabinetas praėjusiais metais paskendo kasdieninių ir antraeilių klausimų sraute. Vyriausybės ataskaitoje gausu statistinių duomenų, tačiau pasigendama gilesnio nuveiktų darbų vertinimo ir apibendrinimo;
  • daugelį Vyriausybės praėjusių metų darbų nulėmė su Lietuvos integracija į Europos Sąjunga susijusių teisės aktų derinimas. Deja, tam tikrais atvejais Vyriausybė nustatė griežtesnius reguliavimus, nei reikalauja Europos Sąjunga;

  • Vyriausybė vangiai įgyvendino ilgalaikę valstybės raidą, ekonomikos augimą, nedarbo mažėjimą lemiančius sprendimus. Svarbių klausimų sprendimas atidedamas ateičiai arba jie sprendžiami fragmentiškai. Tai patvirtina įstrigusi pensijų sistemos reforma, noras stabdyti pradėtą švietimo sistemos reformą;
  • iki šiol neišgirdome aiškios Vyriausybės pozicijos dėl nuvertėjusių indėlių grąžinimo, kompensacijų už nekilnojamąjį turtą mokėjimo;
  • Vyriausybė nepateikė naujos mokesčių koncepcijos ir teikdama priėmimui atskirus įstatymus nuolat didino mokesčių naštą. Tai patvirtina akcizų, valstybinės žemės nuomos įkainių, kelių mokesčio didinimas, investicijų apmokestinimas pelno mokesčiu bei valstybinio socialinio draudimo mokesčio padidinimas individualioms įmonėms. Tai iš esmės pablogino verslo sąlygas visų pirma smulkioms ir vidutinėms šalies įmonėms.
  • Vyriausybė atidėliojo fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimą, neapmokestinamojo minimumo laipsnišką didinimą;
  • nežiūrint įsipareigojimo mažinti valstybės įsiskolinimus, Vyriausybė ir toliau laikosi išlaidavimo politikos – patvirtintame 2002 metų biudžete užfiksuotas dar didesnis fiskalinis deficitas;
  • A.Brazausko Vyriausybei kaip ir valdančiajai Seimo daugumai nepavyko atsisakyti ydingos praktikos, kai nauji įstatymai ar nutarimai priiminėjami likus vos keletui dienų iki jų įsigaliojimo;
  • Vyriausybė kaip pagrindinė akcininkė nesiėmė efektyvių žingsnių pagerinti “Mažeikių naftos” padėtį, vilkino veiksmų plano patvirtinimą bei nesudėtingų įstatymo pataisų priėmimą, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išvadas;
  • nesugebėdama išspręsti žemės ūkį slegiančių problemų Vyriausybė praėjusiais metais vėl ėmėsi rinkos principams prieštaraujančių dirbtinio kainų reguliavimo;
  • dėl Vyriausybės vykdomos netoliaregiškos sveikatos apsaugos politikos ( kuri vadinama reforma) daugelis šalies gydymo įstaigų atsidūrė ant bankroto ribos;
  • Vyriausybė nesugebėjo grąžinti Ligonių kasų įsiskolinimų medicinos įstaigoms ir vaistinėms – priešingai – per keletą pastarųjų mėnesių įsiskolinimas vaistinėms išaugo dvigubai;
  • nauja Vyriausybės struktūrų reorganizacija neatitinka vadybos principų, paremta aukšto rango karjeros tarnautojų skaičiaus išplėtimu mokesčių mokėtojų sąskaita;
  • didėjantis biudžeto pajamų surinkimas yra atsigaunančio ūkio, o ne šios Vyriausybės nuopelnas. Ekonomikos augimą įtakojo ne A.Brazausko ministrų kabineto sprendimai, o augantis eksportas;
  • A.Brazausko Ministrų kabinetas visiškai nepagrįstai savo nesėkmes vadina buvusiųjų dešiniųjų Vyriausybių vykdyto ekonomikos liberalizavimo pasekmėmis;

Todėl Lietuvos Respublikos Seimas A.Brazausko vadovaujamos Vyriausybės ataskaitą už 2001-ųjų veiklą ir ministrų kabineto darbą vertina nepatenkinamai.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

Teikia: Gintaras Steponavičius

Andrius Kubilius

Gintaras Šileikis

Artūras Vazbys

2 PRIEDAS

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA

“Dėl švietimo reformos”

Lietuvos Respublikos Seimas, atidžiai domėdamasis šiandienine švietimo sistemos būkle ir įsiklausydamas į Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės darbų bei tęsiamų būtinų reformų vertinimus, konstatuoja:

  • Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma švietimo reforma yra teisiškai pagrįsta galiojančiu Švietimo įstatymu, Vyriausybės nutarimais ir ministerijos teisės aktais, todėl teiginiai, kad reformą reikią stabdyti, kol bus priimtas naujos redakcijos Švietimo įstatymas, nėra nei teisiškai, nei dalykiškai pagrįsti;
  • iki pastarųjų metų pertvarkant sudėtingą švietimo sistemą daugiausiai dėmesio buvo skirta ugdymo turiniui, ugdymo procesui, o ūkiniai finansiniai sistemos ir reformos pamatai likdavo lyg ir tvarkomų reikalų nuošalyje; dėl to susikaupė nemažai problemų, kurias dabartinei ministerijos vadovybei tenka skubiai spręsti;
  • kruopščiai kelerius metus rengtas “moksleivio krepšelio” principas yra tik pradėtas įgyvendinti, jo efektyvus įdiegimas leistų užtikrinti geresnę mokymo proceso kokybę bei finansavimą;
  • Švietimo ir mokslo ministerijai vertėtų mažiau vadovautis formaliaisiais kriterijais, daugiau sprendimų galių palikti vietos švietimo bendruomenei, didesnį dėmesį skiriant kaimų ir mažesnių miestelių pagrindinių mokyklų veiklos tobulinimui;
  • nepaisant to, dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė pakankamai sėkmingai vykdo reformą, kylančius klausimus bei neaiškumus stengiasi įveikti operatyvaus dialogo keliu, tardamasi ir su švietimo bendruomene, ir su valdžios institucijomis, ir su politinėmis partijomis.

Lietuvos Respublikos Seimas skatina Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę iškylančias problemas toliau šalinti dialogo būdu, reiškia pritarimą šiuo metu Lietuvoje vykdomai švietimo sistemos reformai ir ragina Vyriausybę bei Švietimo ir mokslo ministeriją nuosekliai, sutartinai ir ryžtingai ją tęsti.

 

Teikia Seimo nariai:

Gintaras Steponavičius

Arvydas Vidžiūnas

Gintaras Šileikis

Artūras Vazbys

2002-03-19

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 09 08.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas