Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija:02 03 04-08d.

Kovo 4d. Liberalų frakcijos posėdyje buvo svarstomos Azartinių lošimų įstatymo pataisos. Dalyvavo Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos viceprezidentas S.Kacas, valdybos nariai E.Butkevičius ir M.Safian.

Viceprezidento S.Kaco teigimu, kiekviena valstybė turi savo politiką azartinių lošimų atžvilgiu, tačiau valstybės turi griežtai atskirti kazino industriją nuo lošimų ir žaidimų industrijos. Lietuvoje, pasak prelegento, šios dvi industrijos nėra atskirtos. Kazino industrija yra užėmusi didžiąją dalį rinkos, o lošėjas nėra apsaugotas nuo prasilošimų. Neriboti lošimai, S.Kaco nuomone, negali būti apmokestinami fiksuotais mokesčiais, nes išlošiamos sumos yra labai stambios ir nėra galimybės sukontroliuoti visų išlošimų. Būtent dėl šios priežasties atsiranda galimybė pinigų plovimui. Viceprezidento manymu, valstybė turi remti lošimų namų, o ne kazino industriją. Riboti lošimų automatai garantuoja lošėjo apsaugą nuo stambių prasilošimų ir pašalina pinigų plovimo galimybes.

Valdybos nario E.Butkevičiaus teigimu, Lietuvoje įmonių norinčių atidaryti kazino, pradinis kapitalas turi būti 4mln.litų, tuo tarpu lošimų namų atidarymui užtenka 2mln.litų pradinio kapitalo, todėl neriboto lošimo automatai turėtų stovėti kazino, o ne lošimų namuose.

Frakcijos narį K.Rimšelį domino, ko lošimų ir žaidimų asociacijos atstovai siekia Azartinių lošimų įstatymo pataisomis. S.Kaco teigimu, siekiama apginti lošėjus nuo prasilošimų, apsaugoti valstybę nuo skandalų, teisingų mokesčių ir užkirsti kelią pinigų plovimui.

Liberalo E.Masiulio nuomone, prasilošti lošėjas gali žaisdamas ir ribotais, ir neribotais lošimų automatais. S.Kaco teigimu, visame pasaulyje žaidimų aparatai yra klasifikuojami į riboto ir neriboto lošimų automatus, nes lošimų versle išlošiami pinigai turi būti kontroliuojami.Tuo pačiu ir lošėjas galės būti garantuotas, jog tikrai gaus savo išloštą sumą. Neriboto lošimo automatai skatina lošėją daugiau lošti, nes jis mano galįs išlošti stambias sumas. Riboto lošimo automatai patenkina lošimo aistras ir tuo pačiu garantuoja, jog žmogus daug nepraloš.

Į R.Sedlicko klausimą, ar Lietuva, nuo 2002m. liepos 1d. legalizavusi azartinius lošimus, ką nors uždirbo, S.Kacas atsakė, jog kol kas dar nėra tokių duomenų ir, antra, čia uždirba be valstybė, o firma.

Frakcijos nariai išklausė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovų nuomonę, išgirdo atsakymus į jiems rūpimus klausimus ir nutarė prie šio klausimo grįžti kuomet bus pateiktas galutinis Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektas.

Kovo 4d. Liberalų frakcijos nariai susitiko su kandidatais į Konstitucinio Teismo teisėjus: A.Abramavičiumi, Z.Namavičiumi ir Z.Lapinsku.

Frakcijos posėdyje šios kandidatūros buvo svarstomos ir joms nutarta pritarti.

Kovo 5d. Seimas per slaptą balsavimą pritarė prezidento, Seimo pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytoms trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūroms. Z.Namavičiaus kandidatūrai pritarė 92, K.Lapinsko - 86, o A.Abramavičiaus - 84 parlamentarai. KT teisėjai dirbti pradės kovo 21 dieną po priesaikos Seime.

Kovo 4d. Seimo narys liberalas P.Vilkas užregistravo Akcinių bendrovių įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1416).

Projekto tikslas - pripažinti netekusia galios Akcinių bendrovių įstatymo 79 straipsnio 5 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi Vyriausybė, savivaldybė ar valstybinio socialinio draudimo valdyba bendrovių atsiskaitymo akcijomis ir turtu klausimą turėjo teisę spręsti iki 2001 m. gruodžio 31d., todėl dabar ši nuostata iš esmės yra neveiksminga.

Seime registruotas Mokesčių administravimo įstatymo 25 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame numatoma galimybė visiems mokesčių mokėtojams (ne tik akcinėms bendrovėms) sudaryti galimybę iki 2003 metų gruodžio 31 d. atsiskaityti valstybei reikalingu turtu už nepriemokas biudžetams. Priėmus šį Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimą, esama Akcinių bendrovių įstatymo 79 straipsnio 5 dalis gali būti kliūtimi bendrovėms atsiskaityti turtu, nes Akcinių bendrovių įstatyme bus nuostata, kad bendrovių atsiskaitymo už nepriemokas biudžetams terminas yra pasibaigęs.

Kovo 5d. Seimo plenariniame posėdyje parlamentarai pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, jog sausio pabaigoje Seime patvirtinta liberalo A.Matulevičiaus pataisa dėl 5% PVM ekologiškiems maisto produktams įsigaliotų nuo 2006m. sausio 1d.

A.Matulevičius anksčiau siūlė lengvatinį PVM tarifą šiems produktams taikyti nuo šių metų liepos 1d. Pasak kai kurių politikų bei finansų ekspertų, lengvatą pradėjus taikyti šiemet, nepavyktų įvykdyti biudžeto pajamų plano.

Kovo 5d. Seimo plenariniame posėdyje į Seimo narių klausimus atsakinėjo Sveikatos apsaugos ministras K.Dobrovolskis. Klausimus uždavė du Liberalų frakcijos nariai – A.Klišonis ir K.Rimšelis.

A.Klišonį domino Vyriausybės programoje įtvirtintos nuostatos - “ Skirti santykinai didesnę lėšų dalį pirminei sveikatos priežiūrai, pirmiausia kaime. Gerinti paslaugų prieinamumą, stiprinant ambulatorinę sveikatos priežiūros grandį, plečiant kompleksinį tyrimą bei gydymą ambulatorinėmis sąlygomis” – realus įgyvendinimas bei stomatologinė pagalba gyventojams.

Ministro K.Dobrovolskio teigimu, kaimo vietovėse steigiami pirminės sveikatos priežiūros centrai ir bendrosios praktikos kabinetai. 2001metais buvo įrengta už 7,8 mln. Lt, tai yra 85 kabinetai, šiais metais buvo planuojama už 4 mln., šiuo metu yra patvirtinta už 3 mln. Lt.

Kalbėdamas apie stomatologinę pagalbą ministras pažymėjo, jog parengta Burnos sveikatos priežiūros programa beveik 2,5 metų buvo nevykdoma. 2001 metais šiai programai buvo skirta 1 mln. 400 tūkst. Lt, kurie panaudoti, šiais metais Seimas patvirtino taip pat 400 tūkst., todėl šiuo metu tuose rajonuose ir kaimuose, kuriuose yra bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, pirminės sveikatos priežiūros centrai vežama ir statoma stomatologijos įranga.

Liberalą K.Rimšelį domino imunodeficito sindromo patekimo į kraujo fondą situacija Šiauliuose ir kokios prevencijos priemonės numatytos, jog tai neatsitiktų.

Sveikatos ministro teigimu, užkrėtimo įvairiomis ligomis problemų yra, tačiau jos nėra tokios baisios, kaip kartais paskelbiama spaudoje. Kiekvienu atveju kraujas yra tikrinamas ne vieną kartą. Tiesioginių perpylimų iš esmės nebūna. Pasak K.Dobrovolskio, anksčiau donorystė buvo nemokama, paskui ji buvo atslūgusi, dabar vėl grįžtama prie nemokamos donorystės, matyt, tai tikrai bus toks būdas, kuriuo vadovaujantis reikės dirbti. Tačiau ministras pažymėjo, jog yra parengta ir nauja Donorystės plėtros Lietuvoje programa, kuri bus vykdoma kartu su Prancūzijos ekspertais. Šiuo metu yra ruošiami du pagrindiniai centrai Vilniuje ir Kaune ir skyriai kitose rajonų ligoninėse. Planuojama šią programą galutinai parengti ir patvirtinti šių metų pirmajame pusmetyje.

Kovo 6d. Seimo narys liberalas E.Masiulis užregistravo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1426).

Projekto tikslas - išplėsti piliečių galimybę gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis, siejant šią galimybę ne vien tik su nurodytu plotu, bet ir su normatyvine kaina. Tokiu būdu siekiama sukurti dinamišką, rinkos pokyčius atitinkantį lengvatinį gyvenamųjų patalpų įsigijimo kreditavimą.

E.Masiulio teigimu, šis įstatymo projektas prisidės prie efektyvesnio gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis proceso, kuris bus siejamas ne tik su griežtai nustatomomis ploto kvotomis, bet ir su laisvos rinkos sąlygomis.

Šiuo metu LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas galimybę gauti lengvatinį kreditą, asmenims turintiems nuosavybės teise jam ar jo šeimos nariams priklausantį turtą arba per paskutinius penkerius metus turėjo ir perleido, smarkiai susiaurina, nes nustatytas remtinas naudingas gyvenamasis plotas. Tačiau iki šiol nebuvo atsižvelgiama į tai, kad labai skiriasi būstų rinkos vertės, priklausomai ne tik nuo jo būklės, bet nuo suteikiamų komunalinių paslaugų bei to, kokioje vietovėje būstas yra. Šiuo metu yra asmenų, kurie atitinka komercinių bankų keliamus reikalavimus, tačiau praktiškai dėl menkaverčio, dažniausiai paveldėto turto, negali gauti lengvatinio kredito.

Kovo 6d. Seimo nariai liberalai A.Melianas ir R.Palaitis užregistravo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1427), kuriuo siūloma, kad individualių įmonių savininkai, kaip ir anksčiau, galėtų draustis tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai.

Parengtomis įstatymo pataisomis siekiama sumažinti individualioms įmonėms sunkiai pakeliamą mokesčių naštą, skatinti smulkųjį verslą ir užkirsti kelią galimam nedarbo augimui. Iniciatorių manymu, per didelė mokesčių našta skatina slėpti pajamas ir todėl gali nukentėti kitų mokesčių į nacionalinį biudžetą iš individualių įmonių surinkimas.

Kaip žinoma, Seimas dar praėjusių metų pabaigoje priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, sukėlusias individualių įmonių uždarymo bangą. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusios pataisos numato, jog individualių įmonių apmokestinamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojamas pelno mokestis, yra apmokestinamos ir 15 proc. mokesčiu "Sodrai".

Šį įstatymo projektą planuojama svarstyti Seimo pavasario sesijos metu.

Kovo 6d. Seime įvyko Liberalų frakcijos seniūno pavaduotojo E. Masiulio spaudos konferencija "Pabrangusi valstybinės žemės nuoma - peilis po kaklu verslui". Dalyvavo Liberalų sąjungos pirmininkas E.Gentvilas, Vilniaus meras A.Zuokas.

Spaudos konferencijoje Liberalų sąjungos atstovai ragino Vyriausybę peržiūrėti 2002 metų sausio 1d. įsigaliojusį nutarimą, kuriuo yra pakeista valstybinės žemės nuomos komercinei paskirčiai mokesčio skaičiavimo tvarka.

Liberalo E.Masiulio teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai, panaikintas lengvatinis nuomos mokesčio tarifas ( jis buvo taikomas nuo 1993m. iki 2001m.) ir nustatyta, kad žemės nuomos mokestis yra mokamas 6% nuo žemės vertės ( iki tol buvo 1,5%) kas reikštų, jog nuoma visiems iš valstybės žemę nuomojantiems subjektams pabrango mažiausiai 4 kartus.

Spaudos konferencijoje jis pažymėjo, kad dėl patrauklumo koeficiento įvedimo, inžinerinių statinių pati žemės vertė padidėja dar 3-4 kartus. Parlamentaras sakė turįs tokių pavyzdžių, kad atskiroms kompanijoms žemės nuomos mokestis gali padidėti iki 20 kartų.

E. Masiulio nuomone, toks nuompinigių padidėjimas pablogins verslo sąlygas Lietuvoje.

Liberalų sąjungos pirmininkas E.Gentvilas pridūrė, kad žemės kaina iš esmės yra keliama dirbtinai, kad nuo taip padidintos vertės būtų galima apskaičiuoti padidintus žemės nuomos mokesčius. Jo nuomone, visų pirma, nuo šio mokesčio nukentės savivaldybės įmonės, valdančios didžiausias teritorijas.

Vilniaus miesto meras, liberalas A.Zuokas mano, kad žemės nuomos mokesčio padidėjimas stabdo verslo plėtrą, mažina darbo vietų skaičių ir sukuria daug socialinių problemų sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybė gavo, pasak jo, jau 18 prašymų iš įvairiausių įmonių sumažinti žemės nuomos mokestį.

Vilniaus meras sakė, kad, pavyzdžiui, Vilniaus troleibusų parkas iki šiol už žemės nuomą mokėjo 126 tūkstančius litų, o pagal naują tvarką mokėtų daugiau negu pusę milijono litų, Vilniaus šilumos tinklai mokėjo milijoną litų, mokėtų - apie 4 milijonus litų, "Audėjo" įmonė pernai mokėjo apie 40 tūkst. litų, pagal naują tvarką mokėtų apie 200 tūkst. litų.

Vilniaus mero A. Zuoko nuomone, toks žemės nuomos mokesčio padidėjimas įmonėms yra sunkiai pakeliamas. "Jos būtų priverstos didinti produkcijos savikainą, tai darytų įtaką produkcijos realizavimui, jos negalėtų konkuruoti su kitų valstybių įmonėmis, didėtų nedarbas Vilniaus mieste", prognozuoja sostinės meras. Jis taip pat pabrėžė, kad žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka yra labai sudėtinga ir be aiškių kriterijų.

Kovo 7d. Seimo narys liberalas D.Velička užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektą (IXP-1431). Siūloma alkoholio reklama nelaikyti informacijos, pagrįstos mokslo analizėmis ar išvadomis, paskelbimo.

D.Veličkos teigimu, per praėjusius dvidešimt metų medicinos mokslas padarė didžiulę pažangą tyrinėdamas alkoholio įtaką žmogaus organizmui. Pasaulio medicinos, sveikatos, higienos, mitybos ir kiti žurnalai skelbia vis naujus duomenis apie alkoholio žalą, kartu atskleisdami ir kitus alkoholio poveikio aspektus. Tyrimais nustatytos maksimalios dozės, gerinančios daugelio ligų profilaktiką.

Pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas tokia informacija, pasak jo, gali būti suprasta kaip reklama. Siekiant to išvengti, būtina, D. Veličkos nuomone, priimti jo siūlomą Alkoholio įstatymo papildymą.

Kovo 7d. Seimas po pirmojo balsavimo parėmė Konstitucijos 47 straipsnio pataisą, kuria siekiama suteikti teisę Lietuvos juridiniams asmenims, savivaldybėms ir užsieniečiams nuosavybėn įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Plenariniame posėdyje už pataisą balsavo 119 parlamentarų, prieš – 4, 3 susilaikė. Balsuojant susilaikė du Liberalų frakcijos nariai – J.Matulevičius ir E.Savickas. E.Savicko nuomone, dirbamos žemės pardavimui užsieniečiams turėtų būti numatytas pereinamasis laikotarpis.

Kad pataisa būtų galutinai priimta, Seimas dar kartą turės balsuoti ne mažiau kaip po trijų mėnesių. Abu kartus už pataisą turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Liberalų frakcija pirmajame balsavime pritarė Konstitucijos pataisai, liberalizuojančiai žemės pardavimą. Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus teigimu, Konstitucijos pataisa yra reikalinga visų pirma mums ir tik po to ES – tai yra ekonominės situacijos klausimas, susijęs su mūsų žemės ūkio konkurencingumo stiprėjimu, investicine aplinka, naujų darbo vietų kūrimu. Liberalams yra nepriimtina tai, kad nedidelė dalis Lietuvos žemdirbių mėgina primesti valią visiems Lietuvos žmonėms.

Liberalų nuomone, jokio pereinamojo laikotarpio dėl žemės pardavimo užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims nereikia. Pasak G.Steponavičiaus, tai reiškia, kad situacija prieš antrąjį balsavimą dėl Konstitucijos 47-ojo straipsnio yra gana rizikinga. Jo nuomone, trys mėnesiai iki antrojo balsavimo bus labai rimtas išmėginimas valdančiajai daugumai.

Kovo 7d. Seime vyko konferencija “ Dešiniųjų politinių jėgų vienijimosi perspektyvos Lietuvoje”.

Apie dešiniųjų vienijosi perspektyvas kalbėję partijų atstovai skirtingai vertino prielaidas ir tikslus.

Apžvelgęs šiuo metu svarstomas dešiniųjų bendradarbiavimo galimybes artėjančiuose prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) pirmininkas E.Gentvilas atsargiai įvertino Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos (MKDS) idėją dešiniesiems paremti dabartinio šalies prezidento V.Adamkaus kandidatūrą (V.Adamkus dar nepranešė, ar sieks būti perrinktas antrajai kadencijai).

E.Gentvilas skeptiškai įvertino Centro sąjungos pasiūlymą dešiniųjų kandidatams kiekvienam atskirai dalyvauti pirmajame prezidento rinkimų ture. Tokiu atveju, E.Gentvilo nuomone, kyla rizika, jog rinkėjai visiškai nusisuks nuo nesugebėjusių susitarti dešiniųjų ir kairieji laimės jau pirmajame ture.

LLS pirmininkas siūlė visoms dešiniosioms partijoms kelti savo kandidatus, atskirai dalyvauti rinkimų kampanijoje, bet susitarti dėl paramos vienam kandidatui prieš pat rinkimus. Tačiau jis pažymėjo, jog bendras kandidatas į prezidentus negarantuos partijų pergalės savivaldybių tarybų rinkimuose.

E.Gentvilas pranešė, jog liberalai iš esmės jau yra susitarę dėl bendradarbiavimo savivaldybių tarybų rinkimuose su Centro sąjunga, bet neatmetė galimybės atskirose savivaldybėse sudaryti bendrus sąrašus ar koalicijas ir su kitomis jėgomis.

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininko pavaduotojas A.Kubilius ragino dešiniuosius vienytis ne dėl rinkimų, o dėl didesnės ilgalaikės idėjos.

A.Kubiliaus nuomone, 1990m. dešiniųjų iškeltos nepriklausomybės, demokratijos, laisvos rinkos ir integracijos į Vakarus idėjos jau yra praktiškai įgyvendintos, tačiau naujų idėjų neatsirado.

Centro sąjungos pirmininko pavaduotojo R.Čiupailos teigimu, centro ir dešinės vienijimuisi kliudo silpni kandidatai bei egoistiniai interesai savivaldybių rinkimuose.

R.Čiupaila pakartojo Centro sąjungos poziciją, jog prezidento rinkimų pirmajame ture dešiniosios partijos turėtų varžytis atskirai, palikdamos rinkėjams patiems nuspręsti, kas yra geriausias dešiniųjų kandidatas.

 

Kovo 7d. Seime įvyko Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus ir Liberalų sąjungos šešėlinės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro, Seimo nario A.Meliano spaudos konferencija "Darbo kodeksas - ar apynasris darbdaviams nepadarys žalos darbuotojams ir nepadidins nelegalaus darbo bei kitos politinės aktualijos".

Prelegentai kritikavo Vyriausybės bei Seimo daugumos siūlomas naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatas. Jų teigimu, naujajame DK numatoma pernelyg detaliai ir “įsakmiai” reglamentuoti darbuotojų ir darbdavių santykius, o tai gali stabdyti naujų legalių darbo vietų kūrimą.

Liberalų manymu, darbo santykiai turėtų būti reglamentuojami tiek, kad nevaržytų galimybių darbdaviams ir darbuotojams laisvai susitarti ir priimti sprendimus.

Ypatingos liberalų kritikos sulaukė naujo DK nuostatos, jog kolektyviniai susitarimai su darbdaviais būtų privalomi ir profesinei sąjungai nepriklausantiems įmonių darbuotojams. G.Steponavičius apgailestavo, jog prioritetas yra atiduodamas kolektyviniam, o ne individualiam susitarimui. "Tai tiesiog kolektyvo valios primetimas darbuotojams, visų pirma kvalifikuotiems darbuotojams, iš kurių atimama galimybė susitarti dėl didesnio atlyginimo", - piktinosi G.Steponavičius.

"Dar keisčiau atrodo noras priversti kolektyvines sutartis turėti visoms įmonėms - ar jose dirba 3, ar 3 tūkst. darbuotojų", - pabrėžė A.Melianas.

Kartu parlamentarai tvirtino, jog jau dabar esančios teisės normos leidžia tinkamai ginti darbuotojų teises.

Svarstymo Seime metu Liberalų frakcijos nariai Darbo kodekso projektui pritarė.

Kovo 22d. numatomas Liberalų frakcijos ir LLS valdybos bendras išvažiuojamasis posėdis į Marijampolės apskritį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengė Jolita Baušytė

Liberalų frakcijos seniūno referentė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 09 08.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas