Lietuvos Respublikos Seimas  English (Home)  

Seimo Liberalų frakcija: 02 03 12 – 15d.

Kovo 12d. Ministras Pirmininkas A.Brazauskas pateikė Seimui Vyriausybės 2001m. veiklos ataskaitą.

Kovo 14d. LLS valdyba išplatino pareiškimą “Dėl Vyriausybės metinės ataskaitos” (1 PRIEDAS).

Seimo vicepirmininko, Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus nuomone, Ministro Pirmininko A.Brazausko Seimui pateikta Vyriausybės veiklos ataskaita yra "pakankamai formali, be ugnelės". Jo teigimu, šiame dokumente pasistengta paslėpti vadinamuosius bloguosius Vyriausybės darbus - mokesčių naštos didinimą, biurokratinių procedūrų diegimą, pagaliau tiesiog dangstymąsi neva prioritetais, o iš esmės prioritetinių darbų atidėliojimą. "Turiu mintyje, kad pensijų reforma, mokesčių naštos fiziniams asmenims mažinimo planai neakcentuoti. Visa tai atidėta ir netgi nutylima šitoje ataskaitoje, kurioje neva turėtų būti paminėtos ir kai kurios ateities perspektyvos”.

G.Steponavičiaus teigimu, tiek Vyriausybės darbas, tiek jos veiklos ataskaita neatspindi lūkesčių. "Galėčiau pasakyti, kad kai kuriais atvejais ekonomika gerėja ir nepaisant Vyriausybės pastangų", - pažymėjo liberalas.

Liberalų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas E.Masiulis premjero pranešimą įvertino kaip "biurokratinį" ir pasigedo jame "politinio lyderio pozicijos".

E.Masiulis Seimo plenariniame posėdyje pareiškė manąs, jog premjero vilkinimas paskelbti savo sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, kliudo Vyriausybės veiklai. "Jeigu jūs apsispręsite dalyvauti prezidento rinkimuose, turite atsistatydinti iš premjerų, o jeigu nuspręsite kitaip - kibti į darbą. Tokia jūsų pozicija palengvintų ne vieno politiko ir Lietuvos gyvenimą", - teigė liberalas. “Ar aš kandidatuosiu, ar ne, tai yra mano klausimas. Tai Vyriausybei dirbti netrukdo", - atsakė A.Brazauskas.

Kovo 12d. Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės įstatymo pataisomis, kuriomis keičiama ministerijų valdymo struktūra, paliekant tik vieną politinio pasitikėjimo ministrą, o vadovavimą ministerijos administracijai perduodant karjeros valstybės tarnautojui - valstybės sekretoriui.

Vyriausybės pateiktose pataisose buvo numatyta iš viso atsisakyti politinio pasitikėjimo viceministrų, tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas pritarė kompromisiniam socialdemokrato A.Rimo pasiūlymui.

Pagal priimtas pataisas, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais, kurie turės atsistatydinti pasikeitus ministrui, bus laikomi viceministras, ministro patarėjas, atstovas spaudai bei kiti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tuo tarpu ministerijos administracijai bus pavesta vadovauti karjeros valstybės tarnautojui - valstybės sekretoriui bei jo pavaduotojams - sekretoriams. Pasikeitus ministrui, jie likti dirbti savo postuose.

Liberalų frakcija nepritaria Vyriausybės įstatymo pataisoms. Liberalų nuomone, šiomis pataisomis dabartinė valdžia bando ilgam laikui įsitvirtinti ministerijose.

"Visa valdžia atiduodama į karjeros tarnautojų rankas. Atsiminkite, kad tai yra trumpalaikis įstatymas, kurį kitas Seimas pakeis", - teigė A.Gricius Seimo plenariniame posėdyje.

Liberalų frakcijos narys E.Masiulis nuogąstavo, jog priėmus pataisas, bus sukeltas sąmyšis valdančiojoje daugumoje, nes ją sudarantys socialliberalai ir socialdemokratai turės iš naujo pasiskirstyti kvotomis ministerijų vadovybėse. "Neaišku, kuris viceministras liks politinio pasitikėjimo range: ar tas, kuris yra geriausias ministro draugas, ar tas, kuris turi stipriausią politinį užnugarį".

Kovo 12d. Seimas priėmė Darbo sutarties įstatymo pataisas, kuriomis uždraudė sudaryti terminuotas darbo sutartis darbuotojo prašymu, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio ir Atostogų įstatymo pakeitimą, nustatantį maksimalią nemokamų atostogų dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių trukmę - iki 30 kalendorinių dienų per metus.

Liberalų frakcijos atstovai nepritarė šiems pakeitimams. Liberalų nuomone, tokie įstatymai, varžantys darbdavio ir darbuotojo tarpusavio galimybes susitarti, neprisideda prie darbo santykius reglamentuojančios teisinės bazės tobulinimo.

Kovo 12d. Centro dešiniųjų partijų lyderiai suabejojo Vyriausybės sprendimu leisti Valstybinei ligonių kasai pirkti kompensuojamų vaistų pasų spausdinimo ir su tuo susijusias kitas paslaugas iš vienintelio šaltinio - UAB "Garsų pasaulis".

Centro sąjungos pirmininko K.Glavecko iniciatyva Liberalų sąjungos pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius, Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos pirmininkas G.Vagnorius ir Tėvynės sąjungos vicepirmininkas A.Kubilius kreipėsi į Vyriausybę prašydami paaiškinti tokio sprendimo motyvus.

"Lietuvos žmonės turi žinoti, kodėl Vyriausybė, kuri turėtų skatinti konkurenciją, staiga priima tokį svarbų sprendimą pritarti kompensuojamųjų vaistų pasų spausdinimo ir su tuo susijusių paslaugų pirkimui iš vienintelio šaltinio, kodėl buvo pasirinktas būtent UAB "Garsų pasaulis", - teigiama kreipimesi.

Kreipimesi taip pat prašoma paaiškinti, kokio dydžio būtų šis viešasis pirkimas, kodėl Vyriausybė pritaria Valstybinės ligonių kasos pirkimui iš vienintelio šaltinio ir paneigti atsirandančias abejones dėl A.Brazausko vadovaujamos Vyriausybės priimto sprendimo skaidrumo.

Kovo 12d. Liberalų frakcija išplatino Pareiškimą “ Dėl Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos sprendimų, žlugdančių smulkųjį ir vidutinį verslą” (2 PRIEDAS).

Tą pačią dieną Seime vyko Seimo narių liberalų A.Meliano ir S.Lapėno spaudos konferencija “Dvigubas mokestis individualioms įmonėms: taisykime žalingą įstatymą”.

 

Kovo 13d. Seimo nariai liberalai D.Velička ir P.Vilkas Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Akcizų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1544).

Projekto paskirtis – nustatyti, kad panaikinus akcizų mokėjimo laikinojo atidėjimo režimą arba importuojant alkoholį, skirtą acto gamybai, akcizai neskaičiuojami.

Šiuo metu Akcizo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai, atleidžiami nuo akcizų mokesčio, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsigyjant šiuos produktus akcizai turi būti sumokėti, o nurodytos lengvatos taikomos grąžinant sumokėtą akcizų dydį šių produktų pirkėjui.

Kovo 14d. Seime vyko Liberalų frakcijos seniūno G.Steponavičiaus ir Sveikatos reikalų komiteto narių liberalų A.Klišonio ir J.Matulevičiaus spaudos konferencija “Dėl padėties sveikatos apsaugos sistemoje: ar motyvuotas medikų ir gyventojų nerimas”. Dalyvavo Liberalų sąjungos šešėlinės vyriausybės sveikatos apsaugos ministrė J.Noreikienė.

Prelegentai ragino sveikatos apsaugos ministrą R.Dobrovolskį bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybą atšaukti savo sprendimus dėl naujos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarkos. Jų teigimu, ministrą atšaukti minėtąjį jo įsakymą turėtų įpareigoti atitinkama parlamentinės mažumos atstovų siūloma Seimo rezoliucija (3 PRIEDAS).

Seimo rezoliucijos “Dėl sveikatos reformos” projektą (IXP-1452) kovo 12d. Seime užregistravo 48 opozicijai priklausantys Seimo Liberalų, Tėvynės sąjungos - konservatorių ir Jungtinės frakcijų atstovai bei kai kurie parlamentinės Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Parlamentarų nuomone, savo rezoliucija Seimas taip pat turėtų paraginti Vyriausybę siūlyti didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2002m.biudžetą.

"Negalime dangstytis reformomis darant nelogiškus, nepagrįstus draudiminės medicinos principais sveikatos įstaigų tinklo Lietuvoje pertvarkymus", - teigė G.Steponavičius.

Pagal šiais metais įsigaliojusią naują ligoninių finansavimo tvarką, jos dydį lems gydomų susirgimų sunkumas, todėl didžiosioms universitetinėms ligoninėms finansavimas turėtų didėti, o rajonų ir mažesnių miestų ligoninėms - mažėti. Kai kurioms rajonų ligoninėms skiriamų lėšų gali sumažėti iki 10 proc.

SAM atstovų teigimu, nauja finansavimo tvarka siekiama paskatinti gydyti pacientus ne stacionare, o ambulatoriškai.

G.Steponavičius kritikavo naująją sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarką, kuri, pasak jo, skatina "mechaniškai suskaičiuojant procentus tiesiog nubraukti - ir sukitės kaip norit". "Pinigai nekeliauja paskui pacientą, ir šis sprendimas patvirtina, kad tai nėra reformos", - tvirtino parlamentaras.

Dar griežčiau apie naująją sveikatos sistemos finansavimo tvarką atsiliepė Seimo narys liberalas J.Matulevičius. "Mes einam prie genocido. Išmirs žmonės, negavę gulėti slaugos ligoninėse, kam to reikia". J.Matulevičius pareiškė suprantąs protesto akcijų besiimančius medikus. "Medikai, išėję į streiko kelią, nepolitikuoja. Tai - šauksmas iš nevilties", - tvirtino parlamentaras.

Kovo 14d. Seime vyko Liberalų frakcijos nario, Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojo A.Lydekos spaudos konferencija “ Ar Lietuvoje pakankamai ginamos vartotojų teisės?”. Dalyvavo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė A.Armanavičienė, Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos pirmininkė R.Petrauskienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius K.Lukauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas H.Varnas bei kitų vartotojų teises ginančių institucijų atstovai.

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos pirmininkės R.Petrauskienės teigimu, šiais metais planuojama pradėti rengti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją. Ja siekiama sukurti tokią vartotojų teisių apsaugos sistemą, kuri leistų užtikrinti visų sričių vartotojų vienodas teises, sukurti kuo aiškesnį ikiteisminio skundų nagrinėjimo mechanizmą. Pasak jos, taip pat planuojama sukurti Nacionalinę vartotojų švietimo programą, kurios tikslas - išugdyti reiklų, savo teises žinantį vartotoją, ugdyti vartojimo kultūrą.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė A.Armanavičienė pažymėjo, kad Lietuvoje, švelniai tariant, vartotojų teisės ginamos nepatenkinamai. Pasak jos, kai kuriuose srityse jos tradiciškai yra ginamos, tačiau problematiška padėtis yra tose srityse, kur tiekėjui yra suteiktos monopolinės teisės. A. Armanavičienės teigimu, nė viena valstybės institucija nėra tiesiogiai įgaliota ginti telekomunikacijų, šilumos, sveikatos paslaugų ir kitų vartotojų interesų.

Kainų ir energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas V.Sidzikauskas pripažino, kad monopolistai, turėdami dideles galias, gali elgtis neprognozuojamai ir neteisingai atskirų vartotojų ar jų grupių atžvilgiu.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas A.Lydeka pažymėjo, kad šiuo metu šalyje nėra vienos vartotojų teisių gynimo sistemos, o valstybės tarnautojai dažnai ne viską padaro, kad vartotojų teisės būtų apgintos. Parlamentaro nuomone, vartotojų teises reikėtų vertinti kaip sudėtinę žmogaus teisių dalį.

Kovo 15d. Seimo narys liberalas A.Matulevičius užregistravo Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (IXP-1461).

Šio projekto tikslas - nustatyti, kad merai, kaip ir savivaldybių tarybų nariai, renkami, remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

A.Matulevičiaus teigimu, tiesioginiai merų rinkimai sudarys teisines sąlygas vietos savivaldos institucijų veiklos stabilumui bei padidins šių institucijų autoritetą visuomenėje.

Projekte siūloma pirmuosius merų rinkimus surengti kartu su eiliniais savivaldybių tarybų rinkimais.

Kad miestų merai būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose yra numatyta Liberalų sąjungos 2000m. Seimo rinkimų programoje: “Vietos savivalda turi sudaryti sąlygas patiems piliečiams per jų rinktas tarybas tvarkyti savo bendruomenės reikalus. Todėl sieksime, kad /…/ miestų merai būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose”, bei Naujosios Sąjungos (socialliberalų) programoje, kurioje siūloma pakeisti ir papildyti Konstituciją: “Savivaldybių merus ketveriems metams renka jų gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

 

Parengė Jolita Baušytė

Liberalų frakcijos referentė

(tel. 39 63 51)

 

1PRIEDAS

 

LIETUVOS LIBERALŲ

SĄJUNGA

LITHUANIAN LIBERAL

UNION

LIETUVOS LIBERALŲ SĄJUNGOS VALDYBOS PAREIŠKIMAS

DĖL VYRIAUSYBĖS METINĖS ATASKAITOS

2002 03 14

 

Lietuvos liberalų sąjungos valdyba pozityviai vertina dabartinės kairiųjų Vyriausybės pastangas tęsti šalies integracinę užsienio politiką. Tačiau metinė Vyriausybės ataskaita Seime dar kartą išryškino jos nesugebėjimą spręsti aktualiausius Lietuvos socialinės ir ekonominės politikos klausimus.

Metiniame premjero Algirdo Brazausko pranešime vengta išsakyti aiškią Vyriausybės poziciją dėl gyvybiškai svarbių valstybės valdymo, mokesčių, švietimo ir pensijų sistemų reformų. Tikimės, kad neturėjimas ką pasakyti apie nevykdomas reformas nereiškia, kad ir ateityje jos nebus įgyvendintos.

Vyriausybės ataskaitoje išryškėja noras atsisakyti politinės iniciatyvos, atsakomybę už veiksmus perleidžiant vis labiau stiprinamam valdininkų luomui. Raginimai ministrams taisyti netvarką turi skambėti ne iš Seimo tribūnos, bet iš už darbo stalo.

Kairiųjų Vyriausybė apsiribojo buhalterine retorika vertindama praeities pasiekimus, nulemtus ankstesnių Vyriausybių veiklos. Tuo tarpu savo pačių veiklos nesėkmes kairieji visiškai nepagrįstai vadina buvusių dešiniųjų Vyriausybių vykdyto ekonomikos liberalizavimo pasekmėmis. Ekspertų nuomone, būtent ankstesnių dešiniųjų Vyriausybių vykdytos reformos dabar įtakoja ekonominės situacijos gerėjimą ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Manome, kad didėjantis biudžeto pajamų surinkimas yra atsigaunančio verslo, o ne šios Vyriausybės nuopelnas.

Lietuvos liberalų sąjungos valdyba apgailestauja, kad Vyriausybės ataskaitoje Seimui ir visuomenei liko neatskleisti socialdemokratų ir socialliberalų valdančiosios daugumos ateities prioritetai, reformų kryptys bei veiksmų programa.

 

Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas Eugenijus Gentvilas

2 PRIEDAS

2002-03-12

 

LIBERALŲ FRAKCIJOS PAREIŠKIMAS

Dėl Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos sprendimų, žlugdančių smulkųjį ir vidutinį verslą

 

2001 m. pabaigoje Socialdemokratų ir Naujosios Sąjungos daugumos balsais Seime buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, nustatantis ženkliai didesnius socialinio draudimo mokesčius Lietuvos individualioms įmonėms – pagrindinei smulkaus ir vidutinio verslo formai.

Įstatymas buvo priimtas neatsižvelgus ne tik į Liberalų frakcijos narių nuomonę, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovų argumentus bet ir į Seimo Teisės departamento neigiamą išvadą kad įstatymas pažeidžia Konstituciją.

Liberalų frakcija dar kartą atkreipia dėmesį, kad:

    • šie pakeitimai sudaro blogesnes ūkininkavimo sąlygas smulkiajam verslui lyginant su stambesnėmis įmonėmis;
    • jau prasidėjo individualių įmonių uždarymo procesas, kuris neišvengiamai sumažins darbo vietų skaičių Lietuvoje;
    • vietoje kairiųjų laukiamo socialinio draudimo įmokų padidėjimo bus atvirkščiai – įmokos sumažės;
    • pakeitimai neatitinka Europos Sutarties 64 str. 1 dalies, draudžiančios bet kokią tam tikroms įmonėms palankumą išreiškiančią valstybės pagalbą;
    • pakeitimai neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. 2 dalies reikalavimams, nes teiks privilegijas ir diskriminuos atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudarys konkurencijos sąlygų skirtumus;
    • Seimo Teisės departamento nuomone, pakeitimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Lietuvos liberalų sąjunga nuosekliai pasisako už mokesčių naštos mažinimą ir yra įsitikinusi, kad tik palankesnės ekonominės sąlygos leis pagyvinti Lietuvos ekonomiką ir sukurti naujas darbo vietas. To pasekoje padidės ir įmokos į valstybės bei “SODRos” iždus.

Atsižvelgiant į tai, Liberalų frakcijos atstovai įregistravo minėto įstatymo pakeitimus ir kviečia Socialdemokratus bei Naująją Sąjungą pripažinti savo klaidas bei balsuoti už įstatymo atitaisymą.

 

Tai būtų darbais, o ne žodžiais, patvirtintas rūpestis smulkiuoju ir vidutiniu verslu.

 

 

 

 

 

3 Priedas projektas

Lietuvos Respublikos Seimas

Rezoliucija

Dėl Sveikatos reformos

Siekiant sumažinti Lietuvos gyventojų tarpe kylančią įtampą, atsižvelgiant į daugkartinius medikų visuomeninių organizacijų kreipimąsi ir gyventojų parašų rinkimo akciją dėl sveikatos apsaugos sistemos tolesnio žlugdymo, Lietuvos Respublikos Seimas siūlo Vyriausybei:

1. Nedelsiant atšaukti Sveikatos Apsaugos Ministro įsakymą ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimą dėl naujos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarkos įvedimo, kuri neatitinka sveikatos draudimo principų ir skaudžiai paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją.

2. Skubiai spręsti dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2002m.biudžeto padidinimo, įvertinant viršplaninį mokesčių surinkimą į šių metų Valstybes biudžetą.

3.Vykdyti apgalvotą ir kompleksišką sveikatos sistemos reformą, atitinkančią Lietuvos gyventojų socialinę – ekonominę padėtį.

4. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją sveikatos reformą vykdyti remiantis Lietuvos Respublikos Seime patvirtinta Nacionaline Sveikatos Programa.

Teikia:

LR Seimo nariai:

  1. Gintautas Babravičius 26.Jurgis Razma
  2. Kazys Jaunutis Bobelis 27.Klemensas Rimšelis
  3. Stanislovas Buškevičius 28.Viktoras Rinkevičius
  4. Irena Degutienė 29.Algirdas Saudargas
  5. Kęstutis Glaveckas 30.Eimundas Savickas
  6. Petras Gražulis 31.Romanas Sedlickas
  7. Algirdas Gricius 32.Antanas Stasiškis
  8. Povilas Jakučionis 33.Gintaras Staponavičius
  9. Jonas Jučas 34.Gintaras Šileikis
  10. Rasa Juknevičienė 35.Raimundas Šukys
  11. Algirdas Kašėta 36.Vytautas Šustauskas
  12. Audrius Klišonis 37.Valdemar Tomaševski
  13. Andrius Kubilius 38.Antanas Vazbys
  14. Saulius Lapėnas 39.Domininkas Velička
  15. Arminas Lydeka 40.Julius Veselka
  16. Virginijus Martišauskas 41.Arvydas Vidžiūnas
  17. Eligijus Masiulis 42.Pranas Vilkas
  18. Algimantas Matulevičius 43.Jonas Čekuolis
  19. Juozas Matulevičius 44.Alvydas Medalinskas
  20. Vitas Matuzas 45.Jonas Čiulevičius
  21. Artūras Melianas 46.Kazimiera Prunskienė
  22. Gabriel Jan Mincevič 47.Antanas Baura
  23. Visvaldas Nekrašas 48.Gintaras Didžiokas
  24. Raimundas Palaitis
  25. Aleksander Poplavski



Naujausi pakeitimai - 2002 09 08.
Jolita Baušytė

*

LR Seimas